Gydymas ir profilaktika >  Sveikatos patikrinimo ir priežiūros programos >  Nėščiųjų priežiūros programa >  Nėščiųjų priežiūra

Nėštumas ir nėščiųjų priežiūra

Nėštumas - tai paslaptingas, nepakartojamas ir, anot daugybės žmonių, gražiausias metas  moters gyvenime, kuomet jos iščiose užsimezga ir subręsta nauja gyvybė. Nėštumas - tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius - 40 savaičių arba 280 dienų - tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo (moters organizme išnešiojamas ir subręsta vaisius). Pirmieji trys nėštumo mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi tuo metu bręsta gemalas ir formuojasi organai. Po trijų mėnesių, susiformavus placentai, vaisius ima sparčiai augti ir jau 20-ąją nėštumo savaitę moteris pajunta jo judesius, o 22-iejų savaičių vaisiui jau yra susiformavę visi organai. Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizme įvyksta daugybė sudėtingų pokyčių, todėl,  tiek planuojant nėštumą, tiek jo laikotarpiu, po gimdymo moteriai reikalinga ypatinga priežiūra, specialistų pagalba.

Pirmieji nėštumo požymiai: išnykusios mėnesinės, padidėjusios ir sustangrėjusios krūtys, priešpienio išsiskyrimas spaudžiant spenelius, paburkę melsvo atspalvio lytiniai organai, didesnė nei 37^oC bazalinė temperatūra. Gali būti  pykinimas, vėmimas, padidėjęs seilėtekis, pasikeitęs jautrumas, skonis, apetitas, uoslė, nepastovi nuotaika, atsiradęs mieguistumas, padidėjusi pilvo apimtis, pakitusi pilvo linijos bei krūtų spenelių pigmentacija. Jeigu, atlikus nėštumo testą, gaunamas teigiamas atsakymas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį - ginekologą, kad jis tiksliai nustatytų nėštumą.

Moters organizmo kitimas nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme įvyksta dideli pokyčiai - jis ruošiasi būsimam gimdymui ir žindymo periodui. Nėštumo metu mitybinėmis medžiagomis moters organizmas turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystančio vaisiaus organizmą, todėl labai paspartėja medžiagų apykaita - kaupiamos baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų atsargos. Moters organizme įvyksta tam tikri hormoniniai pakitimai, kurie sąlygoja vandens sulaikymą audiniuose. Nėštumo metu moterys priauga svorio (svoris augti pradeda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės). Rekomenduojama, priklausomai nuo kūno masės, priaugti ne daugiau nei 10 - 12,5 kg. Nėštumo metu pasikeičia ir moters virškinimo sistema: apetito ir skonio jutimo pakitimai, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, seilėtekis, gali užkietėti viduriai, atsirasti vidurių pūtimas, taip pat pakisti kepenų veikla. Nėštumo metu moterys paprastai dažniau šlapinasi. Dėl hormonų poveikio nėštumo metu moterims gali išsiplėsti kraujagyslės, kojų venos, atsiranda ryškių odos pokyčių (pakinta odos pigmentacija, išryškėja kapiliarai). Nėščiosios nuotaika gali būti nepastovi: greitai susierzina, padidėja jautrumas, sumažėja darbingumas. Šie požymiai pasireiškia iki placento susiformavimo, t.y. 12-13 nėštumo savaitės.

Priežiūra nėštumo metu

NORTHWAY medicinos centre sudaryta nėščiųjų priežiūros programa apima visus tris nėštumo trimestrus.

Moters nėštumas

First trimester (0 to 12 weeks) - pirmasis trimestras (nuo 0 iki 12 savaičių)

Second trimester (13 to 28 weeks) - antrasis trimestras (nuo 13 iki 28 savaičių)

Third trimester (29 to 40 weeks) - trečiasis trimestras (nuo 29 iki 40 savaičių)

I trimestras

• 2 gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.

• BPG (bendros praktikos gydytojo) konsultacija: pacientė apžiūrima, išmatuojamas kraujospūdis, atliekama širdies kardiograma, pakomentuojami tyrimų rezultatai, pateikiamos rekomendacijos.

• Ultragarsinė ankstyva nėštumo diagnostika.

• Gydytojo odontologo konsultacija (patikrinama paciantės dantų ir dantenų sveikata).

• Gydytojo oftalmologo konsultacija (patikrinama pacientės akių sveikata).

• Padaroma nėščiosios vyro plaučių nuotrauka, pateikiamas išsamus radiologo aprašymas.

• Atliekamas bendras kraujo tyrimas.

• Nustatoma nėščiosios ir nėščiosios vyro kraujo grupė.

• Nustatomi antikūniai, naudojant 2 donorų standartinius eritrocitus.

• Atliekamas šlapimo tyrimas.

• Nėščioji ištiriama dėl sifilio.

• Atliekamas makšties bakterioskopinis tyrimas.

• Ištiriama dėl citomegalijos viruso IgG (tiriami specifiniai imunoglobulini: IgG ir IgM). Ligą sukelia citomegalo virusas, priklausantis Herpes virusų grupei. Ūminės infekcijos atveju yra net 50% tikimybė užsikrėsti vaisiui, lėtinės infekcijos atveju tikimybė vaisiui užsikrėsti yra kur kas mažesnė.

• Atliekamas tyrimas dėl toksoplazmozės. Toksoplazmozė - tai lėtinė infekcinė liga, sukelianti nervų sistemos pakenkimus, kepenų, blužnies padidėjimą, skeleto raumenų pažeidimus. Ši liga yra itin pavojinga nėštumo metu, nes užkrečiamas vaisius.

• Atliekamas AIDS tyrimas.

                                                         I nėštumo trimestras (ultragarsinis tyrimas)

II trimestras

• 3 gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.

• Atliekamas ultragarsinis vaisiaus tyrimas.

• Atliekamas gimdos kaklelio įvertinimas ultragarsu.

• Atliekamas makšties bakterioskopinis tyrimas.

• Atliekamas prenatalinės rizikos tyrimas (biocheminiai nėščiosios kraujo tyrimai: PRISCA, AFP, HCG, uE3).

• Atliekamas bendrasis kraujo tyrimas.

• Atliekami 3 šlapimo tyrimai.

• Atliekamas šlapimo pasėlis (šlapimo takų infekcijos prevencijai).

• Atliekami 2, esant Rh-, antikūnių tyrimai.

                                                          II nėštumo trimestras (ultragarsinis tyrimas)

III trimestras

• 4 gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos (1 gali būti po gimdymo).

• Atliekamas ultragarsinis vaisiaus tyrimas.

• Atliekamas bandrasis kraujo tyrimas.

• Atliekami 3 šlapimo tyrimai.

• Atliekamas makšties bakterioskopinis tyrimas.

• Esant Rh- ir neradus antikūnių, atliekama profilaktinė anti Rh D globulino injekcija į raumenis.

• Padaromas gliukozės tolerancijos mėginys.

• Atliekamas pasėlis dėl Bhemolitinio streptokoko nešiojimo

• Atliekamas pakartotinis tyrimas dėl sifilio.

• Atliekamas pakartotinis AIDS tyrimas.

• Pakartotinai ištiriama dėl citomegalijos viruso IgG (tiriami specifiniai imunoglobulini: IgG ir IgM). Ligą sukelia citomegalo virusas, priklausantis Herpes virusų grupei. Ūminės infekcijos atveju yra net 50% tikimybė užsikrėsti vaisiui, lėtinės infekcijos atveju tikimybė vaisiui užsikrėsti yra kur kas mažesnė.

• Atliekamas pakartotinis tyrimas dėl toksoplazmozės. Toksoplazmozė - tai lėtinė infekcinė liga, sukelianti nervų sistemos pakenkimus, kepenų, blužnies padidėjimą, skeleto raumenų pažeidimus. Ši liga yra itin pavojinga nėštumo metu, nes užkrečiamas vaisius.

                                                          III nėštumo trimestras (ultragarsinis tyrimas)

Ką vertėtų žinoti apie prenatalinę diagnostiką?

Prenatalinė diagnostika naudojama ankstyvai vaisiaus vystymosi anomalijų ir kitų galimų vaisiaus patologijų diagnostikai - padeda atsakyti į klausimą, ar moters nešiojamas kūdikis yra sveikas. Prenatalinė diagnostika apima: choriono tyrimą, vaisiaus tyrimą ultragarsu. Esant vaisiaus pakenkimo įtarimui  kartais atliekamas vaisiaus kraujo tyrimas, vaisiaus vandenų tyrimas, motinos kraujo tyrimas. Prenatalinės diagnostikos metodai gali būti tiek invaziniai, tiek ir neinvaziniai. Prenatalinė diagnostika yra ypatingai svarbi tuo, kad padeda įvertinti individualią riziką. 

Dažniausiai pasitaikančios nėščiųjų ligos

Ektopinis nėštumas - tai nėštumo komplikacija, kurią sukelia apvaisintos kiaušialąstės prisitvirtinimas ne gimdoje. Tai gali būti kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje). Ektopinio nėštumo metu gemalas įsitvirtina dažniausiai  kiaušintakyje, perauga jo sienelę, kraujagysles, sienelė įplyšta ir prasideda vidinis kraujavimas. Negimdinio nėštumo klinika priklauso nuo gemalo įsitvirtinimo vietos. Kartais vidinis kraujavimas gali būti labai stiprus ir sukelti pavojų moters gyvybei. Pagrindinė ektopinio nėštumo priežastis yra apvaisinto kiaušinėlio nespėjimas nukeliauti iki gimdos ertmės (kiaušinėlis paprastai keliauja link gimdos ertmės devynias paras ir, pasibaigus šiam laikotarpiui, įsitvirtina gimdoje).

Lytinių organų infekcijos. Šiomis infekcijomis moterys dažnai serga nėštumo metu dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto, dažnesnio šlapinimosi. Dažniausiai susergama kolpitu - makšties gleivinės uždegimu, kurį sukelia įvairios bakterijos, grybeliai ir virusai. Taip pat nėštumo metu moterys gali susirgti vulvitu - išorinių moters lytinių organų uždegimu, kurį sukelia pasikeitusi lytinių hormonų pusiausvyra. Negydomos šios infekcijos (uždegimai) gali komplikuotis ir ilgainiui sąlygoti nėščiųjų šlapimo takų infekcijų atsiradimą (pvz.: pielonefrito). Nėščiai moteriai šlapimo takų infekcija gali tapti priešlaikinio vaisiaus vandens nutekėjimo priežastimi, padidinti intrauterinės infekcijos riziką, pogimdyminių infekcijų dažnumą, ar tapti ankstyvojo persileidimo, nesivystančio nėštumo priežastimi.

Nėščiųjų mažakraujystė (anemija) - tai hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje, nėščiosioms atsirandantis dėl padidėjusio geležies ir folinės rūgšties poreikio. Pagrindinės ligos išsivystymo priežastys: nepakankamas geležies kiekis maiste, virškinamojo trakto ligos ar vėmimas, sukeliantys geležies įsisavinimo žarnyne sutrikimus, dažnas kraujavimas iš lytinių takų, lėtinės infekcinės ligos, daugiavaisis nėštumas, ilgas maitinimo krūtimi laikotarpis. Pagrindiniai ligos simptomai: galvos svaigulys, alpimas, žemas arterinis kraujo spaudimas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, greitas nuovargis, bendras organizmo silpnumas, pablogėjusi nagų, odos, plaukų būklė.