Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU
Registracija
internetu
+370 (5) 264 4466 Kontaktai ir darbo laikas

Hemorojus

Hemorojus – labai dažna liga, deja, apie ją daugelis vis dar vengia garsiai kalbėti. Žmonės dažnai slepia šią problemą, delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis. Į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie hemorojų atsako „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro bendrosios praktikos chirurgai, proktologai medicinos mokslų daktaras Saulius Švagždys ir Deividas Narmontas.

- Kas yra hemorojus?

– Žodis „hemorojus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir paprasčiausiai reiškia „kraujagysles, pripildytas kraujo“. Išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, kitaip dar vadinamą hemoroidais. Tai normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai, būtent jie padeda sandariai užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, šie rezginiai didėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Liga, kuri pasireiškia minėtais simptomais dėl padidėjusių hemoroidinių mazgų, vadinama hemorojumi.

- Dėl kokių priežasčių vystosi hemorojus?

– Hemorojaus atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Dažnai teigiama, kad hemorojus – gyvenimo būdo liga. Viena iš jos priežasčių – vidurių užkietėjimas, su kuriuo susijęs apsunkintas tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis. Jos atsiradimui įtakos neabejotinai turi blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas. Dėl nesubalansuotos mitybos atsirandantis vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis tik paskatina hemorojaus simptomus. Ligą įtakoti gali ir tokie veiksniai kaip antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, jungiamojo audinio silpnumas. Mes visi esame skirtingi, skirtingos mūsų audinių struktūros, ir yra pastebėta, kad jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tai tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimiausi giminės.

- Kaip atpažinti šią ligą? Kokie hemorojaus simptomai?

– Pagrindinis hemorojaus simptomas – kraujavimas tuštinantis, ypatingai jei kraujas raudonas ir pasirodo tuštinimosi pabaigoje. Taip pat gali būti jaučiamas diskomfortas, niežulys, tempimo jausmas išangės srityje. Skausmas ir staiga atsiradęs kietas mazgas išangės srityje – ūmaus hemorojaus ar hemorojinio mazgo uždegimo simptomas. Dar vienas, rečiau sutinkamas simptomas – padidėjusio hemoroidinio mazgo kritimas iš išangės kanalo.

- Ką daryti, įtarus hemorojaus simptomus?

– Įtarus hemorojaus simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją proktologą, kuris išsiaiškins skundus, nustatys ligos trukmę, pobūdį, esant reikalui apžiūrės išangę, atliks tyrimą pirštu ar endoskopu ištirs išeinamosios angos kanalą. Esant reikalui ir įtariant kitą ligą gydytojas proktologas nukreips papildomam detaliam ištyrimui.

- Koks hemorojaus gydymas?

– Hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pastaruoju metu žmonės rūpinasi savo sveikata ir daugiausia (apie 80 procentų) pacientų kreipiasi su pradiniais hemorojaus simptomais, kuomet galima padėti tiesiog pakonsultavus juos mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimo klausimais, paskyrus įvairių žvakučių, vaistų.

Kai medikamentinis gydymas nepadeda ir būklė negerėja, gali būti taikomas intervencinis ambulatorinis gydymas. Vienas iš efektyviausių mažai invazinių gydymo metodų yra hemorojinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Ši procedūra užtrunka vos keletą minučių, jos metu vidiniai hemorojiniai mazgai perrišami guminių žiedų ligatūromis. Perrišti hemorojiniai mazgai be skausmo savaime pasišalina, kadangi nutrūkus kraujotakai už guminio žiedo, audiniai žūsta. Tai – neskausminga procedūra, atliekama ambulatoriškai. Gleivinė neturi skausmo receptorių, tad šios procedūros metu nereikalinga jokia anestezija, skausmas nejaučiamas ir po procedūros, dažniausiai nereikia vartoti nuskausminamųjų vaistų, iš karto po procedūros pacientas gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Kai pacientai turi padidintus, išvirtusius į išorę hemorojinius mazgus, kurių jau nebegalima išgydyti ambulatoriškai, mažai invazyviais metodais, reikalinga operacija. Hemorojinių mazgų pašalinimas chirurginiu būdu naudojant regioninę ar bendrąją nejautrą – nesudėtinga, apie pusę valandos trunkanti operacija. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą, toliau gydosi namie. Pastaraisiais metais taikomos tausojančios operacijos, kurios, palyginti su tradicinėmis, yra kur kas lengvesnės, po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis.

Nuo operacijos iki visiško pagijimo, kol sugyja visos žaizdos ir nebelieka jokių ligos simptomų, praeina apie 3-4 savaitės, bet sunkesnė būna tik pirmoji pooperacinė savaitė. Kadangi išangės ir tarpvietės sritys yra labai jautrios, jose gausu receptorių, tame tarpe ir skausmo, net menkiausia žaizdelė sukelia diskomfortą. Tačiau, žaizdoms sugijus ir išnykus hemorojaus simptomams, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė ir sugrįžta gyvenimo džiaugsmas.

- Kokios gali būti pasekmės nesigydant?

– Nesigydant dėl didėjančių mazgų gali dažnėti ir gausėti kraujavimas, didėti diskomfortas, atsirasti skausmas. Liga progresuos ir vienintelis gydymas bus chirurginis. Apmaudu, kai į gydytoją žmonės kreipiasi tik tuomet, kai hemorojus būna gerokai užleistas ir lieka vienintelis kelias – operacija, kai tuo tarpu ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis. Nesikreipiant į gydytojus laiku, taip pat galima nepastebėti piktybinio susirgimo. Kraujavimas gali būti ne tik hemorojaus požymis. Tai ir vienas dažniausių tiesiosios žarnos vėžio simptomų. Tad jei kraujavimas kartojasi, atsiranda kitų negalavimų (silpnumas, tuštinimosi sutrikimai ar pasikeitimas), reikėtų nedelsti ir išsitirti dėl ko yra kraujuojama.

- Kokia hemorojaus profilaktika?

– Kadangi hemorojus dažniausiai – gyvenimo būdo liga, labai svarbūs yra teisingi mitybos įpročiai (gerti pakankamai daug skysčių, rinktis gausų skaidulų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto). Taip pat rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą (ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ir pan.), stiprinti pilvo raumenyną, vengti būklių, didinančių slėgį pilve (ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, aštraus maisto, stanginimosi).

Joint Commission International ligoninės standartas