Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU
Registracija
internetu
+370 (5) 264 4466 Kontaktai ir darbo laikas

Kaip užsimezga gyvybė ir kas lemia pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmę

Vaisingumo centro embriologė Giedrė Belo LopesSveiki, esu Giedrė Belo Lopes, Lietuvos atstovė Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijoje, dirbu “Northway” vaisingumo centro embriologe. Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susidūria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Tad šiandien plačiau papasakosiu apie tai, kas yra embriologų darbo objektas, ir kas lemia pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmę.

Kas yra embrionas?

Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 – 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas. Tai reiškia, kad visos to embriono ląstelės yra vienodos.

Nuo ko prasideda pagalbinio apvaisinimo procedūra?

Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai – iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami. Lytinės ląstelės yra natūralios ir priklausančios porai, kuri dalyvauja gydyme.

Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Mes tai ir padarome. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą. Bendras lašas, tinkama terpė, reikiama temperatūra, dar kiti moters organizmą imituojantys parametrai - to užtenka, kad apsivaisinimas įvyktų.

Tačiau kartais taikote sudėtingesnį apvaisinimo būdą?

Taip. Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti pajėgiausius, judriausius, fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.

Ar visa tai yra atliekama per vieną dieną?

Taip, visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Embrionai taip pat turi būti įvertinami.

Kaip yra įvertinami embrionai?

Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai – tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo. Embriologas taip pat turi išrinkti, kurie embrionai bus patalpinami į moters gimdą, kurie šaldomi.

Į moters gimdą gali būti patalpinami keturių lastelių embrionai. Tai reiškia, kad visa pagalbinio apvaisinimo procedūra trunka tik tris dienas.

O jeigu augintumėte embrionus ilgiau, ar įmanoma, kad iš jų išsivystytų vaisius?

Kartais pagal gydymo planą embrionai yra auginami ilgiau, papildomai dar vieną parą, kol jie pasiekia 6-8 ląstelių dydį arba iki blastocistos stadijos. Blastocista susiformuoja auginant embrioną 5 paras, tuomet ją sudaro keli šimtai ląstelių, ji yra vos 0,2 mm dydžio.

Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje – sėkmės atveju implantuojasi.

Kas lemia pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmę?

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas embriologo darbas bei tinkamos priemonės – aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, lėkštelės, kuriose auginami embrionai, preciziški inkubatoriai ir t.t. Už pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmę yra atsakinga visa komanda.

Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. “Northway” vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema. Laboratorijos privalumai ir darnus komandinis darbas atsispindi mūsų centro pasiektuose rezultatuose – daugybei šeimų padėjome išpildyti jų svajones ir susilaukti vaikučių.

Joint Commission International ligoninės standartas