Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU
Registracija
internetu
+370 (5) 264 4466 Kontaktai ir darbo laikas

Endoskopiniai tyrimai: kodėl nereikia jų bijoti

Gydytojas gastroenterologas Rolandas VaicekauskasSveiki, esu Rolandas Vaicekauskas, „Northway“ medicinos centro gydytojas gastroenterologas. Pastaruoju metu daugėja užleistų žarnyno ligų formų. Daugeliu atveju liga būtų nustatyta ankstyvoje stadijoje, jeigu kiekvienas kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Tačiau profilaktiniam patikrinimui nepakanka padaryti elektrokardiogramą ir atlikti kraujo tyrimus. Jei yra žarnyno diskomforto simptomų – būtina ištirti žarnyną. Patys tiksliausi yra endoskopiniai tyrimai, tai yra vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus - endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98–100 proc. diagnostiniu tikslumu. Endoskopinis virškinamojo trakto ištyrimas būtinas, kad nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Tačiau apie šiuos tyrimus sklando daug įvairiausių gandų, žmonės dažnai jų bijo ir stengiasi išvengti. Todėl šiandien atsakysiu į klausimus, kurie rūpi dažnam pacientui. Tikiuosi, mano atsakymai įtikins, kad endoskopinių tyrimų bijoti tikrai nereikia.

Kokie tyrimai yra dažniausiai atliekami diagnozuojant virškinimo organų susirgimus?

Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas. Pagrindiniai instrumentiniai tyrimai taikomi virškinimo organų ligoms diagnozuoti - tai pilvo organų sonoskopija, viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija ir storosios žarnos endoskopija (kitaip – kolonoskopija).

Kas yra endoskopinis viršutinės virškinimo trakto dalies tyrimas ir kolonoskopija?

Specialiu endoskopu atliekamas endoskopinis viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimas – tai tyrimas, kurio pagalba galima apžiūrėti stemplę, skrandį ir dalį dvylikapirštės žarnos. Tuo tarpu kolonoskopija – tai tyrimas, kurio metu specialiu šiam tyrimui pritaikytu endoskopu apžiūrima apatinė mūsų virškinamojo trakto dalis (storoji žarna).

Dėl kokių priežasčių šie tyrimai yra atliekami?

Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant „pavojaus“ simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50-55 metų, kitiems šeimos nariams buvęs skrandžio ar stemplės vėžys, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas ryjimas, neaiški geležies deficitinė anemija, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta). Šis tyrimas taip pat rekomenduojamas kai pacientas skundžiasi sutrikusiu ir skausmingas ryjimu, esant atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, geležies trūkumui, kai kitais radiologiniais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai. Tyrimas taip pat atliekamas ir gydymo tikslais.

Kolonoskopija gali būti atliekama profilaktiškai (storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa), kaip kontrolinis tyrimas sergant uždegimine žarnų liga, po pašalintų polipų ir storosios žarnos vėžio, uždegiminės žarnų ligos išplitimo vertinimui. Tyrimas taip pat atliekamas esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui (neaiški geležies deficitinės anemijos priežastis), lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities nusiskundimams (pvz. lėtinis viduriavimas), labai staigiai pakitus tuštinimosi pobūdžiui (vidurių užkietėjimas su kitais „pavojaus“ požymiais kaip svorio mažėjimas, mažakraujystė, kraujas išmatose) ar esant patologiniams dariniams diagnozuotiems kitais radiologiniais tyrimais.

Tiek virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija, tiek kolonoskopija gali būti atliekami ir gydymo tikslais.

Kaip šie tyrimai atliekami ir kaip jiems pasiruošti?

Prieš atliekant tyrimus kiekvienas pacientas individualiai supažindinamas su tyrimo eiga, informuojamas apie galimus nemalonius pojūčius ir veiksmus, kuriais galima iki minimumo juos sumažinti. Tyrimo atlikimo eigai didelę reikšmę turi ligonio pasitikėjimas gydytoju, kvalifikuoto gydytojo tyrimo metodika. Kadangi tai specifinis tyrimas, labai svarbi jį atliekančio gydytojo patirtis - kuo kokybiškiau bus atliktas tyrimas, tuo geriau bus galima įvertinti patologinius pakitimus. Ruošiant pacientą šiems tyrimams, visada informuojama apie galimas komplikacijas bei gaunamas raštiškas jo sutikimas. Pacientui atsisakius, tyrimas neatliekamas.

Prieš atliekant tyrimą rekomenduojama mažiausiai 6 valandas iki procedūros nieko nevalgyti, o tiems žmonėms kuriems skrandžio turinio evakuacija yra sulėtėjusi rekomenduotina nevalgyti dar ilgiau. Ryte su nedideliu kiekiu vandens galima išgerti vartojamus vaistus (pvz. dėl padidinto kraujo spaudimo). Sergant cukriniu diabetu tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga koreguoti vaistų skyrimo laiką. Jeigu pacientas vartoja kraujo krešumą veikiančius vaistus (aspiriną, klopidogrelį), įvertinant trombozės riziką, prieš atliekant kolonoskopiją, rekomenduojama 5 dienas jų nevartoti.

Taip pat prieš atliekant kolonoskopiją labai svarbus yra žarnyno paruošimas tyrimui. Dažniausiai paruošimas vyksta dieną prieš procedūrą – yra geriami specialus tirpalai žarnyno išvalymui. Jei kolonoskopija atliekama po pietų, rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę - labai anksti ryte (tyrimo dieną).

Daugelis ligonių bijo endoskopinių tyrimų dėl nemalonių pojūčių, ar galima jų išvengti?

Atmesti svetimkūnį – natūralus žmogaus refleksas. Žmonių jautrumas yra skirtingas. Vieni turi taip stipriai išreikštą vėmimo refleksą, kad pradeda žiaukčioti net valydamiesi dantis, jei per giliai kyšteli šepetuką. Kiti lengvai toleruoja tokius pojūčius. Toks jautrumas įgimtas, kaip ir skausmo slenkstis. Bet kuriuo atveju prieš endoskopinį viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimą pacientams yra atliekama vietinė ryklės nejautra purškiant į burną lidokaino aerozolį. Kai kurie pacientai nepagrįstai bijo šių tyrimų, bet juos ištveria nesunkiai, o yra tokių, kurie visai nebijo, vykdo visas komandas, bet jų vėmimo refleksas iš tiesų labai stiprus ir jiems šį tyrimą atlikti yra sudėtingiau. Tokiems žmonėms taikoma trumpa intraveninė anestezija. Ši bendra narkozė trunka vos kelias minutes, naudojami vaistai, kurie veikia labai trumpai ir neturi nemalonių pašalinių poveikių.

Kolonoskopija - ne tik nemalonus, bet kartais ir skausmingas tyrimas. Skausmingumo laipsnis priklauso nuo paciento žarnyno anatomijos - žarnos gali turėti vingių ir kilpų, taigi jas gali būti sunkiau praeiti. Endoskopo judėjimą žarnomis gali apsunkinti ir sąaugos, susidariusius po pilvo ertmės operacijų. Tačiau šiais laikais šis tyrimas visada atliekamas bendros intraveninės anestezijos būklėje, taigi, pacientas nieko nejaučia.

Noriu dar kartą pabrėžti, nors endoskopiniai tyrimai gali atrodyti nemalonūs, tačiau jie būtini, kad liga būtų nustatyta kaip galima anksčiau ir sėkmingai gydoma. O nemalonūs pojūčiai šių tyrimų metu šiais laikais maksimaliai nuslopinami medikamentų pagalba.

Ką galima diagnozuoti, atliekant šiuos tyrimus?

Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės uždegiminius pokyčius ir t.t. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius -onkologinius susirgimus.

Atliekant kolonoskopiją dažniausiai yra diagnozuojami polipai, rečiau divertikulai, storosios žarnos vėžys, uždegiminės žarnų ligos ir t.t. Be vizualinio vertinimo, papildomai yra atliekama biopsija, kuri siunčiama patologui.

Koks endoskopinis gydymas gali būti taikomas?

Atliekant šiuos tyrimus gali būti taikomas labai įvairus gydymas. Tai labai priklauso nuo specialisto kvalifikacijos bei įrangos techninių galimybių. Dažniausi endoskopiniai gydymo metodai būtų šie: storosios žarnos polipų šalinimas, skrandžio polipų, priešvėžinių darinių ir ankstyvo skrandžio vėžio šalinimas, spindžio susiaurėjimų išplėtimas, stentavimas, kraujavimų stabdymas, svetimkūnių iš stemplės šalinimas.

Ar šie tyrimai yra saugūs?

Taip šie tyrimai yra saugūs, ypač jeigu atliekami tik diagnostikos tikslais, komplikacijų tikimybė labai maža. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu - 0,1 proc., o kolonoskopijos - 0,3 proc. Gydymųjų endoskopijų komplikacijų dažnis kiek didesnis, jo dydis priklauso nuo gydymo metodo pobūdžio.

Joint Commission International ligoninės standartas