Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU
Registracija
internetu
+370 (5) 264 4466 Kontaktai ir darbo laikas

Ką lietuviams reiškia sveikata

Tai, kaip jūs bendraujate su gydytoju, kaip dažnai atliekate tyrimus ir kaip reaguojate į diagnozę, priklauso ne vien nuo jūsų sveikatos būklės, amžiaus ar išsilavinimo. Ilgametę patirtį turintys „Northway“ medicinos centro gydytojai pastebėjo, kad kiekvienas žmogus turi labai savitą požiūrį į sveikatą, kuris ir lemia, kaip sveikata yra rūpinamasi. Todėl „Northway“ profesionalų komanda kartu su tyrimų bendrove TNS LT nusprendė šį fenomeną nuodugniai ištirti ir sugrupuoti Lietuvos gyventojus pagal jų požiūrį į sveikatą ir rūpinimosi ja elgseną. Viena pažangiausių pasaulyje „NeedScope“ tyrimų metodologija leido išskirti šešis universalius rūpinimosi sveikata elgsenos tipus ir įvertinti, kurie iš šešių tipų labiausiai paplitę mūsų šalyje.

Universalūs rūpinimosi sveikata elgsenos tipai universalūs rūpinimosi sveikata elgsenos tipai (%)

Daugiau nei pusė gyventojų priklauso darnos siekėjų ir rūpestingųjų tipams

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų priklauso darnos siekėjų kategorijai, o 25 proc. – rūpestingųjų. Šios dvi grupės į sveikatą bei rūpinimąsi ja žvelgia skirtingai. Pirmiesiems sveikata reikalinga ne tik kaip geros fizinės savijautos, bet ir kaip puikios emocinės būklės garantas. Sveikata jiems leidžia jaustis laimingais ir net populiariais. Tuo metu rūpestingiesiems sveikata suteikia saugumo ir ramybės jausmą, tačiau jie rūpinasi ja ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų. Dauguma šio tipo žmonių jaudinasi, kad susirgę sukels nepatogumų ir rūpesčių savo artimiesiems.

Darnos siekėjais galima vadinti žmones, kuriems svarbiausia – optimizmas ir pozityvumas, kurie net ir susirgę elgiasi įprastai ir tikisi tik geriausio. Liga jiems – natūralus dalykas, kurį tiesiog reikia išgyventi ir net kažko iš jo pasimokyti. 54 proc. šio tipo atstovų teigia, jog savo sveikata rūpinasi tiesiog stengdamiesi mąstyti optimistiškai ir vengti streso. Reguliariai sveikatą tikrinasi 39 proc. darnos siekėjų. Pasak jų, idealus gydytojas yra tas, kuris elgiasi su pacientu kaip su tikru draugu, kuriam netrūksta optimizmo pačiam, todėl nesukelia neigiamų emocijų ir savo pacientams. Liga darnos siekėjams – tai ryšio su kitais praradimas. Jie baiminasi, kad liga paralyžiuos jų socialinį gyvenimą, jie neteks draugų, kompanijos, bus priversti laiką leisti vieni ir bus tarsi „iškritę“ iš gyvenimo. Lankantis gydymo įstaigoje darnos siekėjams svarbiausia nejausti streso, neigiamų emocijų ir išlaikyti gerą nuotaiką.

Rūpestingieji, kurie iš prigimties yra jautrios asmenybės, net į menkiausius negalavimus gali sureaguoti labai rimtai. Dauguma respondentų, kurie buvo priskirti šiam tipui, yra vyresni nei 40 metų, daugiau moterys (63 proc.) nei vyrai (37 proc.). Rūpestingieji daugiausiai dėmesio skirdami ne sau, o savo artimiesiems, į gydymo įstaigas dažnai nevaikšto, tačiau teigia berūpinantys sveika gyvensena bei dvasine būkle. Tokie žmonės iš gydytojo ir viso medicinos įstaigos personalo tikisi supratimo, paguodos ir pagalbos, padedant susiorientuoti visame gydymosi procese. Jei gydytojas sugebės nuraminti ir paguosti pacientą, jo kompetencija gali būti ir ne tokia aukšta, tačiau rūpestingasis vis tiek liks jam lojalus.

Darnos siekėjų ir rūpestingųjų bruožai atitinka daugumos lietuvių požiūrį, jiems galima priskirti kas antrą mūsų šalies gyventoją.

„Kiekvienam gydytojui tenka bendrauti su įvairių rūpinimosi sveikata elgsenos segmentų atstovais. Ne visuomet pavyksta per pirmą susitikimą perprasti pacientą ir jo lūkesčius. Dažnai pasitaiko, kad pacientas yra dviejų gretimų segmentų mišinys, tačiau, pabendravus ilgiau, supranti, kad vis tiek vienas iš jų yra dominuojantis. Atpažinus, kokiam tipui žmogus priklauso, gydytojui tampa lengviau su juo bendrauti, pritaikyti jam priimtiniausius gydymo metodus ir maksimaliai patenkinti jo poreikius“, – teigia „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja, medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė.

Reikliausi pacientai sau ir kitiems – išskirtinumo siekėjai ir pareigingieji

Populiariausi tipai mums pažįstami puikiai – turbūt ne vienas atpažino savo mamą ar žmoną kaip rūpestingąją, o draugų kompanijos sielą – kaip darnos siekėją. O štai rečiau sutinkami tipai geriau pažįstami medicinos profesionalams. Tai lemia ne tik mažesnis tokių pacientų skaičius, bet ir tai, kad jie nėra linkę dalintis savo sveikatos problemomis viešai. Nors ir tylūs viešumoje, gydytojo kabinete jie bus žymiai reiklesni nei anksčiau minėtų tipų atstovai.

Išskirtinumo siekėjams priklauso vos kas dešimtas lietuvis. Šio tipo požiūris vienodai būdingas tiek moterims (49 proc.), tiek vyrams (51 proc.). Sveikata jiems – gyvenimo kokybės garantas ir su bet kokiais sutrikimais reikia kovoti greitai ir operatyviai. Liga šiems žmonėms pranašauja, jog jie gali prarasti padėtį visuomenėje, o kartu ir pasitikėjimą savimi. Išskirtinumo siekėjai ne tik reiklūs, jie mėgsta ir geba vadovauti, taupo savo laiką, laikosi griežtų taisyklių – tiek apskritai gyvenime, tiek besirūpindami savo sveikata: propaguoja sveiką mitybą (51 proc.) ir rūpinasi pakankamu skysčių kiekiu (52 proc.). Su liga jie susidoroja kaip su įprasta darbine kliūtimi. Šio tipo atstovai neturi laiko arba nenori gilintis į detales, todėl renkasi jau patvirtintą geriausią kovos su liga variantą (o tai dažniausiai tapatinama su brangiausiu, geriausią įvaizdį turinčiu pasirinkimu).

Pareigingieji, kurių Lietuvoje yra vos dviem procentais daugiau nei išskirtinumo siekėjų, taip pat gali būti apibūdinami kaip mėgstantys tvarką, kontrolę ir nepakenčiantys, kai kas nors einasi ne pagal jų planą – pavyzdžiui, liga. Šiai žmonių kategorijai priklauso daugiau vyrai nei moterys. Šie žmonės stengiasi išvengti net mažiausios rizikos galimybės, todėl siekia viską apgalvoti iš anksto. Pareigingųjų norą kontroliuoti savo savijautą bei būti fiziškai ir emociškai stipriais atspindi ir statistika. Kas antras pareigingasis teigia, jog didelį dėmesį skiria savo mitybai, 2 iš 5 reguliariai tikrinasi sveikatą bei nuolat sportuoja. Būdami reiklūs sau, tokie asmenys kelia aukštus reikalavimus ir gydytojui, ir apskritai visam įstaigos personalui. Konfidencialumas, atidumas detalėms, erdvė, organizuotumas jiems kur kas svarbesni negu medicinos įstaigos populiarumas ar išskirtinis įvaizdis.

O jeigu žmogus neserga?

Kiekvienas žmogus turi skirtingus savo sveikatos būklės vertinimo kriterijus. Vieniems atrodo, kad yra sveiki tol, kol fizinė būklė nepriverčia jų atsigulti į ligoninę, kiti – pastebėję menkiausią simptomą, pavyzdžiui, vos pakilus temperatūrai, iškart kreipiasi į specialistus. Nuomonė apie savo sveikatos būklę dažnai iš tiesų turi įtakos sveikatai. Jeigu žmogus prastai vertina savo sveikatą, tikisi ligų, tuomet liga dar labiau sustiprina tą neigiamą savijautą, ji suvokiama kaip gniuždantis likimo smūgis. Tiems, kurie vertina savo sveikatą gerai (pvz., žaismingieji) ir į užklupusią ligą žiūri „pro pirštus“, psichologinis nusiteikimas dažnai leidžia ir greičiau pasveikti.

Kovotojai, kuriems galima priskirti 13 proc. lietuvių, užklupus ligai jaučiasi pažeidžiami, silpni, bijo netekti lyderio pozicijos. Tačiau jie negaili savęs, o susitelkia į naują tikslą – įveikti negalavimą. Kovotojų grupei dažnai priklauso vadovai, savo verslą turintys arba dirbantys gerai apmokamą darbą žmonės, todėl, ligos atveju, jie ją priima ne kaip organizmo įspėjimą pailsėti, o greičiau laikiną kliūtį, kurią reikia pašalinti. Gydytojo asmenyje šie žmonės neieško draugo ar užtarėjo, jiems gydytojas pirmiausia turi būti informacijos šaltinis. Kompetencija, profesionalumas bei mokėjimas tiksliai išaiškinti ligos požymius bei kovos su ja būdus – yra tai, ko iš gydytojo tikisi kovotojas, kuriantis taktiką, kaip įveikti ligą. Nors kovotojai prieš eidami pas gydytoją atlieka savo „namų darbus“, kompetentingu gydytoju jie pasitiki ir yra linkę atsiduoti į profesionalų rankas.

Žaismingieji pacientai, kurie sudaro 16 proc. visų lietuvių, sveikatą vertina tik tiek, kiek ji jiems leidžia gyventi nerūpestingą, linksmą ir nevaržomą gyvenimą. Jiems liga, kaip ir kovotojams, yra laisvės netekimas ir didelis suvaržymas, tačiau jų elgesys susirgus visiškai kitoks. Žaismingiesiems atrodo, kad geriausia priemonė kovoti su liga yra ją ignoruoti, todėl jie nevengia sirgdami vaikščioti po miestą ar susitikti su draugais. Toks požiūris dažnai būdingas jaunesniems žmonėms, tad galima sakyti, kad žaismingieji daugiau apibūdina gyvenimo etapą nei charakterio ypatumus. Nemaža dalis šiai grupei priklausančių asmenų yra arba moksleiviai (11 proc.), arba neturintys darbo žmonės (18 proc.). Gydytojas tokiems žmonėms turi būti tarsi angelas sargas: nematomas, nekritikuojantis ir negąsdinantis, pasirūpinantis visomis smulkmenomis ir leidžiantis vėl gyventi pilnavertišką gyvenimą.

„Tai, kaip žmogus rūpinasi savo sveikata, lemia daugybė faktorių: nuo charakterio savybių iki auklėjimo, nuo finansinės iki šeimyninės padėties. Kiekvienas mūsų sveikatą suprantame savaip, savaip reaguojame į ligas ir savaip su jomis kovojame. Todėl nė vieno iš pateiktų segmentų rūpinimosi sveikata įgūdžiai nėra savaime ydingi, jie tiesiog skirtingi. Būtent dėl to tūkstančių pacientų kasmet sulaukiančiai „Northway“ medicinos centro profesionalų komandai prireikė tyrimo, kuris leidžia šiek tiek daugiau sužinoti apie iš praktikos jau seniai pažįstamus pacientų tipus, lengviau juos identifikuoti ir kiekvienam pritaikyti psichologiškai artimiausią gydymo metodiką“, – teigia TNS LT Tyrimų ekspertizės vadovė Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade.

Sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo metu išaiškėjo, kad savo sveikatos būklę didžioji dalis lietuvių (55 proc.) vertina gerai – jaučiasi visiškai arba beveik sveiki. Ketvirtadalis šalies gyventoju savo sveikatą vertina vidutiniškai, o tokių, kurie savo sveikatą vertintų blogai ar labai blogai yra mažiausiai – 21 proc. Vyrai linkę savo sveikatą vertinti pozityviau, moterys – atvirkščiai. Sveikatos vertinimas taip pat susijęs ir su žmogaus amžiumi – kuo vyresnio amžiaus žmogus, tuo kritiškesnis savo sveikatai.

Joint Commission International ligoninės standartas