Paieška
Darbo laikas

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Kretinga

Nenorite sirgti – išmokite rūpintis savimi

103

Nors po vasaros visi esame ganėtinai sustiprėję, mūsų imuninė sistema atsigavusi, vis dėlto rudenį ima pulti įvairiausi virusai bei bakterijos. Dažniausi – kvėpavimo takų, peršalimo virusai, taip pat virusinės žarnyno infekcijos.

„Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Ingrida Čereškienė rekomenduoja atkreipti į tai dėmesį ir imtis atitinkamų atsargos priemonių. „Rudenį gausu šviežių vaisių ir daržovių, kuriuose yra pakankamai vitaminų, tad papildomai gerti multivitaminų nėra būtina. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad vitamino C turinčių vaisių bei daržovių reikėtų vartoti daugiau, taip pat gerti daugiau sulčių ir kitų skysčių. Šildymo sezono metu patalpos turi būti gerai vėdinamos, oro drėgnumas pakankamas“, – teigia gydytoja. Iš imunitetą stimuliuojančių medžiagų specialistė rekomenduoja vartoti imbiero, medaus (jei žmogus nėra šiems produktams alergiškas), česnako.

Geriausios priemonės prieš peršalimą – sveika mityba, geras miegas, pakankamas skysčių kiekis. „Kitaip tariant, reikėtų stengtis valgyti sveikai. Taip pat svarbu laikytis racionalaus darbo ir poilsio režimo, nes žmonės dažnai negalvoja apie savo sveikatą – daug dirba, nekokybiškai ilsisi, mažai miega. Praktikoje tenka stebėti, kad tie, kurie nepailsi, peršalimo ligomis serga dažniau “, – teigia gydytoja.

Saugo higiena

Ypatingos žarnyno infekcijų profilaktikos, anot I. Čereškienės, nėra – jokie preparatai nuo jų neapsaugo, gydytis tenka tada, kai susergame. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai plinta ne tik per nešvarias rankas, bet ir oro lašeliniu būdu. Jei kontaktuojate su sergančiu žmogumi, tarkime, darbe ar vaikų kolektyve, kuo dažniau reikia plauti rankas, nevalgyti iš tų pačių indų, naudoti skirtingus rankšluosčius.

Susirgsite ar ne užkrečiamomis žarnyno infekcijomis, visų pirma priklauso nuo kiekvieno imuninės sistemos. Jei suaugęs žmogus serga daugiau kaip porą dienų arba pirmą ligos dieną pasireiškia labai ryškūs ligos simptomai, aukšta temperatūra, reikėtų kreiptis į gydytoją. Susirgus vaikui, būtina iškart atvykti pas gydytoją.

Susirgus – svarbu poilsis

Pasireiškus negalavimo simptomams, visų pirma patartina gulėti lovoje. Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų, jei atsirado dusulys, pradėjote kosėti, karščiuoti (>38,90C). Aukšta temperatūra, vidutinio stiprumo ir stiprūs raumenų, kaulų skausmai būdingesni gripui nei paprastam peršalimui. Jei ligonis karščiuoja, prakaituoja, yra varginamas šaltkrėčio, stipriai kosėja, – jis gali sirgti pneumonija, tad reikia gydymo antibiotikais.

Apskritai, būtina kreiptis į gydytoją, jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei savaitę (kad įsitikinti, ar neatsirado komplikacijų – bakterinė infekcija). Sergant lėtinėmis ligomis padidėja komplikacijų rizika, todėl į gydytoją reiktų kreiptis anksčiau.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad mažesnės nei 38,5 laipsnių kūno temperatūros mažinti vaistais suaugusiajam nėra būtina. Temperatūra padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su infekcija. Reikia gulėti lovoje, gerti daug skysčių, – teigia I.Čereškienė.

Į pagalbą – skiepai

Artinasi gripo sezonas. Tad, šeimos gydytojos I.Čereškienės teigimu, verta pagalvoti apie skiepus nuo gripo.
„Spalis, lapkritis, gruodis – patys tinkamiausi laikai skiepytis nuo gripo, – teigia gydytoja. – Nors vakcina 100 procentų nuo šio viruso neapsaugos, tačiau net ir susirgę gripu pasiskiepiję žmonės, dažniausiai serga lengviau, be didesnių komplikacijų. Tačiau nereikia pamiršti, kad vakcinos nuo gripo saugo tik nuo gripo infekcijos – nuo kitų virusų jos neapsaugo“.

Skiepytis galima ir nuo bakterijų sukeliamos pneumokokinės infekcijos. Ši vakcina rekomenduojama vaikams, labai dažnai sergantiems kvėpavimo takų infekcijomis bei suaugusiems, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, onkologinėmis ligomis, taip pat vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms.

Mažus vaikus galima skiepyti ir nuo rotavirusinės žarnyno infekcijos.

Peršalimo simptomai:

  • pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį,
  • sloga,
  • gerklės skausmas,
  • kosulys,
  • šaltkrėtis,
  • karščiavimas,
  • galvos skausmas,
  • bendras negalavimas,
  • pablogėjęs apetitas.

Virusinės žarnyno infekcijos simptomai:

  • vėmimas,
  • viduriavimas,
  • pilvo skausmai,
  • karščiavimas,
  • gerklės skausmas ir sloga.
Konsultuojantys gydytojai

Valerijus MOROZOVAS

Šeimos gydytojas
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Ingrida ČEREŠKIENĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , ru , de , pl
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Doc. dr. Asta MASTAVIČIŪTĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Regina BALČIŪNIENĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Doc. dr. Neringa BUROKIENĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Vida UZELIENĖ

Šeimos gydytoja, echoskopuotoja
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Dragūnų g. 2
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9
  • Kretinga, J. Basanavičiaus g. 80

Irma SPĖČIŪTĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

Jurgita VALMAITĖ-SAKALAUSKIENĖ

Šeimos gydytoja
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9
Paieška

Įrašykite paieškos žodį

Vilniuje S. Žukausko g. 19 +370 5 264 4466 Internetu