Nors dauguma alergiškų žmonių kasmet griebiasi trumpalaikės pagalbos – priešalerginių vaistų, medicina siūlo ir ilgalaikį sprendimą. Specifinė imunoterapija (SIT) – tai gydymo metodas, kuris padeda organizmui išmokti nebereaguoti į alergiją sukeliantį alergeną.

Kas yra specifinė imunoterapija?

Specifinė imunoterapija – vienintelis gydymo būdas, galintis paveikti pačią alergijos priežastį, o ne tik simptomus. Gydymo metu pacientui reguliariai skiriamos labai mažos dozės alergeno, kurias organizmas mokosi „toleruoti“.

Gydymas pritaikomas individualiai – tai užtikrina, kad būtų taikomas būtent tas baltymas, kuris sukelia simptomus konkrečiam žmogui. Alergeno ekstraktai vartojami:

• purškiant po liežuviu,
• čiulpiant tabletes,
• arba leidžiant injekcijas po oda.

Tinkamiausią gydymo formą gydytojas parenka individualiai.

Kada verta pradėti gydymą?

Pasak „Northway“ medicinos centro gydytojos alergologės-klinikinės imunologės Rūtos Tamošiūnienės, ruduo yra geriausias metas pradėti specifinę imunoterapiją, jeigu gydymas skirtas žiedadulkių sukeltai alergijai.

Priežastys:

• Žiedadulkių sezonas jau pasibaigęs, todėl organizmui lengviau prisitaikyti prie gydymo.
• Daugiau laisvų laikų konsultacijoms – pacientai dar neskuba dėl pavasario simptomų.

Tuo tarpu alergiją gyvūnams ar dulkių erkėms galima gydyti bet kuriuo metų laiku.

Kaip vyksta gydymas?

Gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, tačiau jo poveikis gali išlikti iki 10 metų ar visą gyvenimą.

• Pirmiausia atliekami išsamūs tyrimai – odos dūrio mėginiai, kraujo tyrimai, naudojama ir molekulinė alergenų diagnostika.
• Nustatomas konkretus alergenas ir jo komponentai.
• Sudaromas individualus gydymo planas.
• Vartojant pasirinktą formą, dozės palaipsniui didinamos.
• Gydymas reikalauja reguliarumo ir kantrybės, tačiau leidžia išvengti nuolatinio vaistų vartojimo.

Pirmieji rezultatai gali pasireikšti per keletą mėnesių, tačiau dažniausiai simptomų sumažėjimas pastebimas per pirmuosius metus.

Kodėl verta gydyti vaikus?

Imunoterapija vienodai veiksminga tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Tačiau pradėjus gydymą dar vaikystėje, galima:

• sumažinti tikimybę įsijautrinti kitiems alergenams,
• užkirsti kelią bronchų astmos vystymuisi,
• gerokai pagerinti gyvenimo kokybę nuo ankstyvo amžiaus.

Todėl gydymą rekomenduojama pradėti kuo anksčiau – ne laukiant, kol simptomai taps nepakeliami.

Mitas: pripratimas prie alergeno padeda

Vis dar gajus įsitikinimas, kad žmogus „pripranta“ prie alergeno, jei dažnai su juo kontaktuoja, pavyzdžiui, su naminiu gyvūnu – šunimi ar kate. Gydytoja R. Tamošiūnienė įspėja, kad toks elgesys gali tik pabloginti būklę: simptomai sustiprėja, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, o galiausiai prireikia skubios pagalbos.

Tyrimai ir diagnozė turi būti tikslūs – vien odos dūrio mėginių bei kraujo tyrimų neužtenka, būtina vertinti ir simptomų dinamiką, aplinkos veiksnius ir genetinį polinkį.

Kada verta kreiptis?

• Jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, miegui ar darbui.
• Jei simptomai pasikartoja kasmet ar tęsiasi visus metus.
• Jei dažnai vartojate antihistamininius vaistus ar nosies purškalus.
• Net jei simptomai lengvi – jie gali progresuoti.

R. Tamošiūnienė pastebi, kad laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ne tik sunkių formų, bet ir nereikalingo medikamentų vartojimo, kuris kartais tęsiasi metų metus.

Imunoterapija – sprendimas ilgam

Šis gydymas keičia požiūrį į alergiją: nuo laikino simptomų slopinimo pereinama prie ilgalaikio, tikslingo gydymo. Tai – protinga investicija į sveikatą, leidžianti gyventi visavertį gyvenimą, be nuolatinių vaistų ir baimės dėl kasmet pasikartojančių sezoninių ar nuolatinių simptomų.

Vargina alergijos simptomai?

Jei kasmet grįžta varginantys simptomai, o vaistai tampa kasdienybe – metas kreiptis į specialistą.

„Northway“ medicinos centruose dirba patyrę gydytojai alergologai, vaikų alergologai kurie padės tiksliai nustatyti alergijos priežastį ir sudarys individualų gydymo planą. Registruokitės alergologo, vaikų alergologo konsultacijai jau šiandien – ir ženkite pirmą žingsnį gyvenimo be alergijos link.

The post Specifinė imunoterapija – ilgalaikis sprendimas alergijai įveikti appeared first on NORTHWAY.

Vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, jos gali gelti dar kartą.  Tačiau patariama šių vabzdžių netraiškyti, nes sprogus nuodų pūslelei, šis kvapas gali privilioti dar daugiau vabzdžių, kurie jį supras kaip pavojaus signalą.

Pasireiškiant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas, pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis. Sunkios alerginės reakcijos požymiu taip pat gali būti nerimas. Išsigandęs žmogus ima blaškytis, jo oda smarkiai parausta, pradeda tinti, padažnėja pulsas, ima svaigti galva.

Kaip suteikti greitąją pagalbą įgeltąjam?

Labai svarbu padėti sugeltam žmogui patogiai atsigulti ar atsisėsti. Jeigu žmogus ima dusti, pasodinkite jį taip, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už galvą.  Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius sugelto žmogaus požymius: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, odos pokyčius. Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, atlikite dirbtinį kvėpavimą (kas 30 krūtinės ląstos paspaudimų 2 įpūtimai).

Alergiškiems žmonės vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo. Jei nukentėjęs žmogus su savimi turi adrenalino automatinį švirkštą „EpiPen“, vaistus reikėtų sušvirkšti į šlaunies ar peties raumenis.

Jei patinimas plinta, o simptomai sunkėja, reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusį žmogų skubiai nuvežti į artimiausią gydymo įstaigą.

Net ir nealergiškam žmogui gali būti pavojingas atvejis, vabzdžiui įgėlus į burną ar ryklę, kai geriama iš stiklinės ar skardinės ir nepastebima ten įkritusių geliančių vabzdžių. Vietinės reakcijos metu atsiradęs patinimas gali užblokuoti kvėpavimo takus, dėl ko žmogus gali uždusti.

Taip pat gali pasireikšti anafilaksinis šokas, dėl kurio nukentėjusiojo veidas gali smarkiai ištinti, prikimti ar imti švokšti balsas. Todėl nelaukiant kol prasidės tinimas ir kol dar žmogus gali nuryti, reikia išgerti antialerginių antihistamininių vaistų.

Kaip sumažinti įgėlimo skausmą namų priemonėmis?

Jei nesate alergiški, jausite tiesiog skausmą, tvinksėjimą ir gėlimą įkastoje vietoje. Tokiu atveju įkandimo vietą gerai nuplaukite muilu, kad negautumėte infekcijos. Yra daugybė medikamentų, skirtų gėlimui ir niežėjimui nuslopinti. Jeigu jų neturite, namų sąlygomis skausmą prislopinsite ant įkandimo vietos užtepę dantų pastos, kuri greitai neutralizuoja išskiriamą bitės, širšės ar vapsvos nuodų rūgštį. Skausmui numalšinti ant įkandimo vietos uždėkite šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 minučių. Ant paraudusios odos galima uždėti vandeniu suvilgytą nosinę, servetėlę, rankšluostį. Sugeltą galūnę galima laikyti po srūvančiu vandeniu. Taip pat reikėtų išgerti skausmą malšinančių vaistų. 

The post Kaip elgtis įgėlus bitei, vapsvai ar širšei? appeared first on NORTHWAY.

Atopinis dermatitas (atopinė egzema) – tai lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežulys, barjerinės odos funkcijos sutrikimas, recidyvuojantis odos uždegimas ir sąsaja su kitomis alerginėmis ligomis. Ligą gali sukelti ar provokuoti maisto alergenai ir histaminą atpalaiduojančios medžiagos, buitiniai, epiderminiai, kontaktiniai alergenai, odos išsausėjimas bei dirgikliai, odos infekcijos, netinkamas klimatas, prakaitavimas, emocinė įtampa ir somatinės ligos.

Alerginis konjunktyvitas – tai alerginis akių junginės uždegimas, kuriam būdingas akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, akių vokų patinimas.

Alerginis rinitas – tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros ir nosies paburkimas. Jei alerginį rinitą sukelia tik žiedadulkės, jis gali būti vadinamas polinoze arba šienlige. Dažnai kartu būna ir akių junginės uždegimas. Ryškiausias šienligės bruožas – vienodų simptomų pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore laikotarpiai mūsų šalyje yra šie: medžių – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – rugpjūtis.

Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti švokštimu, dusulio ir/ar kosulio priepuoliais. Astma gali būti alerginė (kurios kilmę ir eigą lemia alergenai) ir nealerginė (kai alergenų neįtariama arba nustatyti nepavyksta).

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai alerginis odos uždegimas alergeno kontakto vietoje. Dažniausi kontaktiniai alergenai yra metalai (nikelis, chromas, kobaltas), kosmetika ir parfumerija, dezinfekuojamosios medžiagos, vaistai, lateksas ir kt.

Dilgėlinė – tai liga, pasireiškianti bėrimu pūkšlėmis ir odos niežėjimu. Dilgėlinę gali sukelti ir išprovokuoti maisto produktai ir jų priedai, vaistai, infekcijos, fiziniai veiksniai (šaltis, šiluma, spaudimas, vibracija, vanduo), vabzdžių įkandimai ir įgėlimai, psichologiniai veiksniai ir kt.

The post Dažniausiai pasitaikančios alergologinės ligos appeared first on NORTHWAY.