Valstybinės ligonių kasos kompensacija leidžia susigrąžinti prarastus dantis ir vėl džiaugtis patogiu kramtymu bei estetiška šypsena. Su patyrusia dantų protezavimo specialiste kalbamės apie tai, kam ši galimybė priklauso ir kaip ja pasinaudoti.

Kam skiriamas kompensuojamas dantų protezavimas?

Dantų protezavimas „Northway“ medicinos centruose Vilniuje ir Klaipėdoje gali būti visiškai arba iš dalies apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Ši kompensacija priklauso sulaukusiems pensinio amžiaus, turintiems nedarbingumo ar dalinio darbingumo statusą, jaunesniems nei 18 metų bei tiems, kurie buvo gydyti dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinių ligų¹. Paprastai pakartotinai kreiptis galima po trejų metų, tačiau vaikams ir onkologiniams pacientams taikomos išimtys.

Kokia suma kompensuojama?

Ligonių kasos kompensuoja kramtymo funkcijos atkūrimą, o suma priklauso nuo sveikatos būklės. Vaikams ji siekia iki 342,13 Eur, suaugusiesiems – iki 670,39 Eur, o sudėtingais atvejais – net iki 2062,70 Eur. ²Jei pasirenkami brangesni sprendimai, gali reikėti primokėti, bet dažnai kompensacija padengia visą gydymo kainą.

Kaip gauti šią kompensaciją?

Pirmiausia reikia apsilankyti pas savo gydytoją odontologą toje poliklinikoje, kurioje esate prisirašę. Gydytojas įvertins jūsų būklę ir, jei atitinkate kriterijus, užregistruos jus į specialią informacinę sistemą. Gera žinia, kad protezavimo nebereikia laukti metų metus – dabar gydymą galima pradėti iš karto, vos tik odontologas pateikia registraciją.

Ką daryti gavus registraciją?

Per trejus metus nuo registracijos pradžios kviečiame kreiptis į „Northway“ centrus Vilniuje ar Klaipėdoje. Sudarysime individualų gydymo planą, kuriame aiškiai nurodysime, kokie protezai bus gaminami, kiek tiksliai kainuos gydymas, kokią dalį apmokės ligonių kasos ir kiek, jei reikės, teks primokėti. Taigi, viską tiksliai žinosite dar prieš pradedant gydymą.

Kodėl verta rinktis būtent „Northway“?

Pacientai vertina mūsų centruose naudojamą šiuolaikinę įrangą, profesionalius gydytojus odontologus ir nuoširdų rūpestį. Mūsų odontologai rūpinasi ne tik rezultatu, bet ir paciento savijauta bei komfortu viso gydymo metu. Svarbu žinoti, kad kai išlaidų dalis padengiama PSDF lėšomis, dantų protezavimas gali būti visiškai nemokamas arba tik su nedidele priemoka.

Ką patartumėte tiems, kurie vis dar atidėlioja vizitą pas odontologą?

Ne vienas senjoras vis dar galvoja, kad dantų protezavimas – brangus ir sudėtingas. Tačiau šiandien tai lengvai prieinama paslauga, kurią galima pradėti vos tik apsilankius pas odontologą. Valstybės kompensuojamu dantų protezavimu ypač verta pasidomėti vyresnio amžiaus žmonėms ir jais besirūpinančiais artimiesiems – tai puiki galimybė pagerinti senjorų sveikatą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę. Kreipkitės į savo odontologą, o vėliau – į medicinos centrą „Northway“ Vilniuje ar Klaipėdoje, ir netrukus galėsite džiaugtis nauja šypsena.

Šaltiniai:

1. 1. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dantų protezavimas. ︎
2. 2. Valstybinė ligonių kasa prie SAM. Dantų protezavimo kompensuojamoji suma. ︎

The post Dantų protezavimas su kompensacija: ką svarbu žinoti appeared first on NORTHWAY.

Pasak medicinos centro „Northway“ burnos chirurgės Ievos Gendvilienės, protiniai dantys gali pridaryti nemažai problemų visai burnos sveikatai. Protinių dantų šalinti nereikia tik tuomet, kai jie dygsta taisyklinga kryptimi, kontaktuoja su priešingo žandikaulio protiniu dantimi ir dalyvauja kramtyme. Taip pat svarbu, kad pacientas gebėtų juos kokybiškai išsivalyti. Protinius dantis prižiūrint netinkamai, vystosi greta šių dantų esančių minkštųjų audinių uždegimas, kuris gali grėsti sunkiomis komplikacijomis.

Protinių dantų operacija rekomenduojama, kai dantys yra nepagydomai pažeisti, netaisyklingai išdygę, aplink juos kaupiasi minkštasis apnašas, formuojasi apydančio audinių uždegimai, pūlynai (kai pūlių prisirenka į minkštųjų audinių tarpraumeninius tarpus). Protiniai dantys šalinami ir dėl jų formuojamų cistų, gretimų dantų gadinimo, ortodontiniu tikslu, kartais net dėl navikinių procesų. Kiekvienu atveju, ar dantis reikia šalinti ir kada geriausia tai atlikti, gydytojas aptaria su pacientu individualiai.

Gydytoja įspėja, kad kuo ilgiau protiniai dantys išlieka burnoje, tuo didesnė rizika atsirasti patologijai. Taip pat, bėgant laikui, dėl šaknų formavimosi sudėtingėja šių dantų padėtis viršutinio žandinio ančio ar apatinio alveolinio nervo kanalo atžvilgiu, todėl ir protinių dantų šalinimo procedūra tampa sudėtingesne. Nors protinio danties traukimas gali būti atliekamas bet kokiame amžiuje, dar nesusiformavus šaknims ir nesant gretimų sisteminių ligų, jį atlikti lengviau. Tačiau, anot I. Gendvilienės, protinių dantų nerekomenduojama šalinti jaunesniems nei 17 metų pacientams, nes gali būti pažeistos žandikaulių augimo zonos.

Prieš retinuotų (neišdygusių ar dalinai išdygusių dantų šalinimą) yra atliekamas rentgeninis ištyrimas – panoraminė rentgeno nuotrauka, sudėtingesniais atvejais – kompiuterinė tomografija, kad būtų galima tiksliai įvertinti dantų padėtį ir suplanuoti saugią operaciją. Siekiant kuo mažiau traumuoti gretimus audinius atliekami pjūviai, dažnai tenka gręžti kaulą ir dalinti dalimis patį dantį, po to tuos pjūvius užsiūti. Tokiu atveju protinių dantų šalinimas su bendrine nejautra, kai pacientas tiesiog užmigdomas ir pažadinamas jau po atliktos operacijos – neabejotinai geriausias pasirinkimas, nes pacientas nepatirs jokių nemalonių pojūčių.

Protinių dantų rovimas ženkliai pagerina gretimų dantų būklę. Įvairiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad pašalinus protinius dantis, 90 proc. atvejų pagerėjo dantenų ir kaulo būklė apie gretimus dantis. Vis dėlto, nemažai žmonių vis dar mano, kad protinių dantų rovimas su narkoze yra pavojingas. Ievos Gendvilienės teigimu, įprastai protinių dantų rovimas chirurginiu būdu yra planinė ir visiškai saugi procedūra. Galimų komplikacijų rizika siekia 3-8 procentus. Norint sumažinti komplikacijų skaičių ir riziką, protinių dantų šalinimą rekomenduojama patikėti tik gydytojams specialistams – burnos chirurgams, veido ir žandikaulių chirurgams arba periodontologams. Jie ne tik geriausiai atliks šią procedūrą, bet ir, esant būtinybei, gebės susitvarkyti su iškilusiomis komplikacijomis.

Prieš protinių dantų šalinimo operaciją būtina specialisto konsultacija. Konsultacijos metu pacientas supažindinamas su operacijos eiga, aptariamos galimos individualios rizikos ir komplikacijos. Siekiant išvengti nemalonių netikėtumų, suteikiama detali informacija, ko tikėtis ir kaip elgtis po operacijos. Operacijos metu pacientas gali jaustis visiškai ramus – jo saugumu, saldžiu miegu ir sklandžia operacijos eiga profesionaliai pasirūpina patyrusi operacinės komanda. Tiesa, po operacijos gali būti jaučiamas skausmas, tačiau jis sėkmingai kontroliuojamas analgetikais, kuriuos rekomenduoja procedūrą atlikęs gydytojas.

Baigdama pokalbį gydytoja akcentuoja, kad nors apie tai sklando daugybė mitų, protinių dantų rovimas nedaro įtakos mūsų intelekto koeficientui. Manoma, kad pavadinimas „protinis dantis“ atsirado todėl, kad šie dantys išdygsta vėliau nei kiti. O vyresnis žmogus, tikėtina, turi daugiau išminties ir yra protingesnis.

The post Norintiems išvengti nemalonių pojūčių – protinių dantų rovimas su bendrine nejautra appeared first on NORTHWAY.

Apie tai pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytojai odontologai.

Kodėl reikia atkreipti dėmesį burnos sveikatos problemas ir nuolat priminti, kaip svarbu rūpintis dantimis?

Dantų ėduonis vis dar yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, kuria serga daugiau nei 90 proc. visų pasaulio žmonių. Dažnas pacientas skundžiasi dantenų kraujavimu, vyresnio amžiaus pacientai serga periodonto ligomis, o tai gali sukelti dantų netekimą, todėl kalbėti apie burnos priežiūrą ir informuoti žmones rūpintis burnos sveikata yra labai svarbu. Dantų būklė daro įtaką ir žmogaus savijautai – ar žmogus šypsosi, ar nejaučia diskomforto dėl tam tikrų problemų burnoje. Norint suformuoti reikiamus įpročius, sumažinti sergamumą ėduonimi ir užkirsti kelią kitoms dantų ligoms, svarbu pradėti rūpintis dantimis vos išdygus pirmajam dančiui.

Kada pirmą kartą reikėtų atvesti vaiką pas gydytoją odontologą ir kas atliekama pirmo vizito metu?

Pirmą kartą su vaiku apsilankyti pas odontologą rekomenduojama išdygus pirmam pieniniam dantukui. Šio vizito metu išdygęs dantukas apžiūrimas, įvertinama vaiko burnos higienos būklė. Tėvams paaiškinama dantukų priežiūros ir reguliarių profilaktinių apsilankymų svarba, rekomenduojamos tinkamos priežiūros priemonės, aptariama vaiko mityba. Vyresnio amžiaus vaikai supažindinami su odontologine kėde, instrumentais. Lankantis pas odontologą reguliariai, vaikas pripranta prie gydytojo, odontologinio kabineto ir vizitai pas odontologą jo nebegąsdina.

Kaip tinkamai pasiruošti pirmajam vizitui?

Labai svarbus vaidmuo einant pas dantų gydytoją tenka tėvams. Pasiruošimas priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikas atvedamas pirmai apžiūrai. Jeigu kūdikis iki 1 metų amžiaus, tai labiau informacinio pobūdžio vizitas tėvams. Smagu, kai tėvai atvyksta pasiruošę klausimų, nuoširdžiai domisi ir yra motyvuoti palaikyti gerą vaiko burnos sveikatą.

Jei vaiko pirmas vizitas įvyksta šiek tiek vėliau, svarbu, kad tėveliai būtų papasakoję vaikui, apie dantų gydytojus, kurie rūpinasi vaikų dantukais. Galima kartu paskaityti vaikiškas knygeles apie dantukų gydytojus, parodyti paveikslėlius, kaip atrodo gydytojo odontologo kėdė, papasakoti, kad bus apžiūrimi (suskaičiuojami) dantukai, pamokyti vaiką, kaip plačiai išsižioti ir pan.

Pirmam apsilankymui svarbu pasirinkti gydytoją, kuris turi patirties dirbant su vaikais. Patyrę vaikų odontologai, turintys specifinių žinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių, įvairių metodikų dėka sugeba įveikti didžiosios dalies vaikų baimę, išsklaidyti jų nerimą ir pasiekti bendradarbiavimo susitarimą. Gydytojas nuolat bendrauja su vaiku, pasakoja, kas bus daroma toliau. Vaikams užtikrinamos beskausmės procedūros.

Ko reikėtų vengti ruošiant vaiką odontologo apžiūrai?

Prieš vizitą vaikui būtina paaiškinti, kokia svarbi yra burnos ertmės priežiūra, profilaktinis patikrinimas ir gydymas. Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti dantų gydytoju, apsilankymo pas jį traktuoti kaip bausmės ar vaikui girdint kalbėti, kaip baisu pas dantų gydytojus ar kaip jūs patys bijote. Tėvai turėtų atvesti vaiką pas odontologą nelaukiant, kol dantis pradės skaudėti.

Kaip išsaugoti sveikus vaiko dantis?

Svarbu žinoti, kad už kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų priežiūrą yra atsakingi tėvai. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas negali prižiūrėti ir išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl nuolatinė tėvų priežiūra reikalinga tol, kol neįsitikinate, kad vaikas pats teisingai ir kokybiškai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės. Svarbūs ir reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą.

Didelę įtaką dantų sveikata turi tinkama mityba. Tačiau, nors daugelis tėvų teigia, jog renkasi sveiką maistą, dažnai už gerą elgesį odontologo kabinete kaip atlygį jie žada vaikams saldumynus, bulvių traškučius, gazuotus gėrimus. Dar vienas dažnas pavyzdys, kai vaikui nuolat kartojama, kad kažką valgyti ar gerti nesveika, tačiau realybėje jis mato, kaip tėvai užkandžiauja tais pačiais „nesveikais“ produktais. Tad labai svarbu savo elgesiu vaikams rodyti sektiną pavyzdį.

The post Vaikų dantų priežiūra: ką daryti, kad vaikų dantys išliktų sveiki appeared first on NORTHWAY.

Dantenų recesijos atsiradimo priežastys:

Recesijos, atsirandančios dėl mechaninio dirginimo:

• neteisinga dantų valymo technika ar priemonės;
• dantų griežimas;
• per trumpas lūpų, skruostų ir liežuvio pasaitėlis;
• netaisyklinga dantų padėtis, jų susigrūdimas;
• ortodontinis gydymas – dantų perstūmimas, dantų lanko plėtimas;
• oklizinė perkrova dėl nekokybiškų plombų, restauracijų ar protezų.

Recesijos dėl apnašo sukelto uždegimo:

• nepakankama, nekokybiška individuali burnos higiena;
• dantenų ir periodonto audinių uždegimas;
• vyresniame amžiuje mažėjantis audinių atsparumas.

Recesijų gydymas

Dažniausiai pacientai skundžiasi dėl atsiradusio ar padidėjusio dantų jautrumo, pasikeitusio šypsenos estetinio vaizdo. Dantenų recesijų gydymo esmė – grąžinti sąlygas gerai burnos higienai ir užkirsti kelią komplikacijoms, vedančioms iki danties netekimo.

Dažniausios recesijų gydymo priežastys:

• apsunkinta individuali burnos higiena;
• padidėjęs dantų jautrumas;
• estetiniai nusiskundimai;
• danties pažeidimai : šaknies kariesas, abrazija, šaknies kaklelio defektai;
• šaknies padengimas ar dantenų formos pakeitimas prieš protezavimą, norint gauti estetišką protezą.

Recesijų gydymo būdai

Konservatyvus gydymas. Šis gydymo būdas yra efektyvus, kai procesas nėra labai pažengęs ir gali būti sustabdomas pašalinant sukeliančius faktorius. Tai paprastai taikoma, kai bakterijų sukelta infekcija yra tik savo pradinėje stadijoje.

Chirurginis gydymo būdas. Šis metodas yra taikomas tada, kai dantenų recesijos procesas yra stipriai progresavęs ir dantenų linijos grąžinimas negali būti atstatomas paprastais būdais. Operacinio gydymo esmė – atkurti prarastus periodonto audinius apsinuoginusio šaknies paviršiaus srityje, taip pat funkciją ir estetiką. Tokiais atvejais atsidengusios šaknys yra uždengiamos perkeliant ar pastumiant sveikų dantenų lopus iš gretimų sričių. Ypač geri rezultatai stebimi naudojant sintetines medžiagas bei jų kombinacijas, pvz., besirezorbuojančias kolagenines membranas, kaulo pakaitalus, Emdogain (emalio matricos baltymai) ir t.t.

The post Dantenų recesijų gydymas appeared first on NORTHWAY.

Protiniai dantys – tai tretieji krūminiai dantys, dar vadinami aštuntaisiais dantimis. Nors su protiniais sugebėjimais šie dantys neturi nieko bendro, tokį pavadinimą įgijo dėl amžiaus, kuriame jie pradeda dygti. Paprastai aštuntųjų dantų dygimo pradžia būna 17–25 metų amžiuje, kai žmogus pradeda protiškai bręsti. Tačiau šiomis dienomis protiniai dantys yra siejami dažniau su tam tikromis komplikacijomis, nei su nauda.

Anatominiai pakitimai žmogaus žandikaulyje aiškinami tam tikrais evoliucijos procesais. Mūsų protėviai vartojo kietą ir neapdorotą maistą, o evoliucijos eigoje mūsų mitybos įpročiai keitėsi. Kadangi mes valgome vis labiau apdorotą, lengviau sukramtomą maistą, krūvis dantims mažėja ir dėl to šiuolaikinio žmogaus žandikaulis yra mažesnis. Taigi, daugeliui žmonių tretieji krūminiai dantys neišdygsta visiškai arba lieka pradygę netaisyklingoje padėtyje.

Protinių dantų rovimas – indikacijos

• Protinis dantis sukelia aplinkinių audinių uždegimą. Kai dantis yra nepilnai išdygęs, virš jo susiformuoja gleivinės kišenė („kapišonas“). Čia kaupiasi maisto likučiai, bakterinis apnašas, kurį pašalinti neįmanoma nei naudojant kasdienines burnos higienos priemones, nei atliekant profesionalią burnos higieną. Tokiomis sąlygomis, jei protinio danties rovimas neatliekamas laiku, formuojasi lėtinis uždegimas (infekcijos židinys organizmui), kuriam paūmėjus atsiranda simptomai: dantenos pasidaro edemiškos, paraudusios, skausmingos, atsiranda pūliavimas.
• Būdamas netaisyklingoje padėtyje protinis dantis traumuoja aplinkinius minkštuosius audinius.
• Esant puikiomis sąlygomis apnašų kaupimuisi, protinis dantis yra pažeidžiamas ėduonies.
• Kaulo patologija. Jei protinio danties rovimas neatliekamas laiku, apie neišdygusį dantį gali atsirasti folikulinė cista. Didėjant spaudimui ertmėje cista didėja, tirpsta aplinkinis kaulas. Folikulinėje cistoje gali kilti uždegimas ir ji gali supūliuoti. Taip pat tokiu atveju turi būti atliekama diferencinė diagnostika nuo kitų cistinių darinių ar tumorų.
• Grėsmė greta esančiam dančiui. Dėl savo netaisyklingos padėties protinis dantis formuoja netaisyklingą kontaktą su greta esančiu dantimi. Dėl to antrasis krūminis dantis taip pat yra pažeidžiamas karieso, tirpsta kaulas apie jį, vystosi šaknų rezorbcija.
• Planuojamas ortodontinis gydymas. Dygdami protiniai dantys stumia gretimus dantis link centro linijos ir keičia sąkandį, sukelia ortodontines problemas. Todėl dažniausiai protinių dantų šalinimas yra atliekamas prieš ortodontinį gydymą.
• Kai protiniai dantys įtakoja ar sukelia smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologiją, protinių dantų rovimas atliekamas tam, kad būtų atkurta dantų lankų ir sąkandžio simetrija.

The post Kada protinių dantų rovimas yra teisingas pasirinkimas? appeared first on NORTHWAY.

Kaip atliekama ši procedūra?

Pirmiausiai, pacientą apžiūrintis higienistas įvertina burnoje esančių audinių būklę. Procedūros metu yra šalinamos minkštos bei kietos apnašos, dantų akmenys, poliruojamas dantų, plombų paviršius, gerinama dantenų būklė, mažinamas jų jautrumas, užkertamas kelias periodonto ligoms.

Viršdanteniniai bei podanteniniai konkrementai šalinami naudojant ultragarsinį skalerį ir rankinius periodontologinius instrumentus (kiuretes). Pigmentinės apnašos susidariusios nuo rūkymo, kavos, arbatos ar kitų dažančių medžiagų yra nupoliruojamos oro abrazijos būdu (AIR-FLOW). Intensyvi oro, vandens bei sodos miltelių srovė, nukreipta statmenai dantų paviršiui, leidžia neskausmingai, greitai nuvalyti susikaupusias pigmentines apnašas.

Dantų bei plombų paviršiai poliruojami naudojant abrazyvo turinčią pastą. Nupoliruoti paviršiai tampa kur kas atsparesni ėduoniui, kaupiasi mažiau apnašų, akmenų. Jautrių dantų kakleliai nujautrinami pasitelkiant specialias priemones.

Kad rezultatai džiugintų ilgiau

Atlikus procedūrą ir siekiant išlaikyti pasiektus rezultatus kuo ilgesnį laiką, pacientui išaiškinama individualios burnos higienos svarba, parenkamos tinkamos priemonės – tam tikro kietumo šepetėlis, speciali pasta – išmokoma jomis teisingai naudotis.

Kiekvienas iš mūsų žino, jog dantis būtina valyti 2 kartus per dieną, ryte ir vakare, bet toli gražu ne visi – kad būtina kruopščiai valyti liežuvį. Specialistai rekomenduoja rinktis minkštą dantų šepetėlį bei keisti jį nauju kas 2-3 mėnesius, taip pat ir po profesionalios burnos higienos procedūrų ar persirgus infekcinėmis ligomis. Kiekvieną dieną privalu naudoti dantų siūlą ir tarpdančių šepetėlius. Norint, kad dantys būtų sveiki ir gražūs, patariama vartoti mažiau cukraus ar jo produktų, valgyti daugiau daržovių, natūralių maisto produktų, atsisakyti rūkymo.

Šiuolaikiniam, nuolatos skubančiam žmogui geriausias būdas išvengti karieso ar periodonto ligų yra reguliariai atliekama burnos ertmės higiena. Ją rekomenduojama atlikti kas pusę metų. Tačiau procedūros dažnumas priklauso nuo individualios higienos įgūdžių, polinkio kauptis apnašoms. Jei susiduriama su periodoto patologija, procedūrą reikėtų kartoti kas 3-4 mėnesius. Profesionalūs higienistai yra pasiruošę pateikti kiekvienam pacientui geriausiai tinkamas rekomendacijas.

Kviečiame užsukti į „Northway” medicinos centrą Vilniuje, kur profesionalios burnos higienistės pasirūpins gražia Jūsų šypsena. Daugiau apie centre atliekamas burnos higienos paslaugas>

The post Kaip atliekama profesionali burnos higiena appeared first on NORTHWAY.

Žodis „periodontas“ reiškia „aplink dantį“. Audiniai, supantys ir palaikantys dantį, yra vadinami periodontu. Šių audinių uždegimas vadinamas periodontitu. Jis neretai baigiasi dantų netektimi.

Pagrindinis periodonto ligų veiksnys yra dantų apnašos. Jose esantys mikroorganizmai sukelia periodonto audinių uždegimą ir nykimą. Bėgant laikui, minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis. Parodontozė yra beskausmė liga, todėl pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus odontologus, kai liga jau būna smarkiai progresavusi. Tuomet gydymas yra sunkus ir ilgas. Dėl to labai didelis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai Šią ligą galima kontroliuoti esant tinkamai burnos higienai bei nuolat lankantis pas specialistą.

Periodonto ligos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Beveik pusei visų žmonių, sulaukusių 18 metų, jau galima pastebėti periodonto ligų požymius, o virš 35 metu – net 75% serga periodonto ligomis. Sveikos dantenos yra rausvos, tampriai prigludusios prie dantų, palietus nekraujuoja, neskausmingos.

Gingivitas

Gingvitas – dantenų uždegimas yra pirmoji dantenų ligos stadija. Dantenos parausta, paburksta, jas palietus dažniausiai ima bėgti kraujas. Kartais, bet ne visada, dantenas gali ir skaudėti. Dažniausiai žmogus tokį dantenų kraujavimą pastebi, valydamasis dantis šepeteliu, išsigąsta ir visiškai nebevalo dantų, taip dar pablogindamas padėtį. Tokiu atveju reikia kreiptis i odontologą, nes laiku negydomas gingivitas dažnai pereina į sunkesnę ligą – periodontitą.

Kaip gydomas gingivitas? Dažniausiai pakanka kokybiškos profesionalios burnos higienos ir asmeninių burnos higienos įgūdžių tobulinimo.

Periodontitas

Periodontitas – dantį supančių dantenų, periodonto raiščio ir kaulo uždegimas. Uždegimas iš dantenų išplinta i gilesnius periodonto audinius. Pažeidžiamas ir nyksta periodonto raištis, dantenos atšoka nuo dantų, susidaro taip vadinamos periodonto kišenės, kuriose kaupiasi bakterijos, minkštas dantų apnašas, akmenys, dantenas paspaudus, iš kišenių veržiasi pūliai. Ima tirpti žandikaulio kaulas, dantenos gali nuslinkti nuo dantų tiek, kiek nutirpo kaulas, tuomet dantys atrodo išilgėję, dantys pradeda klibėti ir netgi savaime iškrenta. Kiekvienas norėtų šios ligos išvengti, todėl svarbu pastebėti pačius pirmuosius jos požymius ir gydyti, kol uždegiminiai pakitimai periodonto audiniuose yra grįžtami, kol nepradėjo irti kaulas.

Periodontitas, kaip ir bet kuri kita lėtinė uždegiminė liga, kenkia ne tik dantims, bet ir visam žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, kad padidėja aterosklerozės, insulto, infarkto rizika. Nėščiosios, sergančios periodontitu, dažniau pagimdo prieš laiką ir mažesnio svorio kūdikius. Žmogui, sergančiam periodontitu, negali būti atliekamos chirurginės procedūros.

Periodontito gydymo būdai:
• Nechirurginis
• Chirurginis

Nechirurginis periodontito gydymas

Šaknų apnašų nuvalymas ir poliravimas

Šaknų apnašų nuvalymo ir poliravimo metu mechaniniais instrumentais arba ultragarsiniu aparatu yra nuvalomos kietos ir minkštos dantų šaknų apnašos, esančios periodonto kišenėse.

Dantų šaknų apnašų valymas

Dantų šaknų apnašų valymo procedūra yra skirta pašalinti toksinus, mikroorganizmus, minkštą ir kietąjį apnašą nuo visų dantų šaknų paviršių, įskaitant ir dantų kišenę.

Šios procedūros privalumai:

• Ultragarsinis aparatas valo ir kartu gydo dantenas.
• Sustabdo pavojingų bakterijų dauginimąsi.
• Padeda dantenoms ar dantenų kišenės sienelei vėl stipriai priglusti prie lygaus
• šaknies paviršiaus ir išvengti danties praradimo.
• Sustabdo tolimesnį kraujavimą iš dantenų.
• Sumažina dantenų patinimą.
• Sumažina diskomfortą.
• Sustabdo dantenų smukimą ir tuo pačiu dantų šaknų jautrumą.
• Sustabdo kaulo tirpimą.
• Padeda išvengti danties praradimo dėl dantenų susirgimo.

Šaknies poliravimas

Šaknies poliravimo procedūros metu danties šaknis įvairiais instrumentais, šepetėliais ir pastomis yra nugramdoma, išlyginama. Dėl to dantenos tvirčiau priglunda prie dantų šaknų, kurios yra švarios ir lygios. Taip išvengiama danties paslankumo ir praradimo.

Kadangi ši procedūra yra atliekama giliai po dantenomis, ji gali būti atliekama nuskausminus dantenas vietiniu anestetiku. Norint sėkmingai atlikti šaknų poliravimą, kartais prireikia dviejų apsilankymų.

Antibiotikai

Kadangi periodontitą sukelia mikroorganizmai, gali būti skiriami antibiotikai. Antibiotikai skiriami tabletėmis arba vietiškai, į dantenų kišenes dedant specialias antibiotikų juosteles. Antibiotikų juostelės gali būti naudojamos kartu su dantų šaknų valymu ir poliravimu. Jie yra dedami į dantenų kišenes ir išimami po 7-10 dienų. Antimikrobiniai burnos skalavimai taip pat gali būti sėkmingai naudojami, nes jie trukdo dantų apnašoms susidaryti.

Dantų įtvėrimas

Dantų įtvėrimo procedūra sutvirtina silpnus, paslankius dantis, sujungiant juos į vieną lanką. Dantys tampa stabilesni, o kramtymas komfortiškesnis.

Chirurginis periodonto gydymas

Lopo operacija

Yra atskiriamos dantenos nuo dantų šaknų, suformuojant dantenų “lopą”. Pašalinamas uždegiminių dantenų perteklius. Rezultate sumažėja dantenų gylis ir atsiranda galimybė užlaikyti švarias dantenų kišenes.

Atliekant lopo operaciją, taikoma vietinė nejautra, tačiau gali būti taikoma vietinė nejautra su sustiprintu nuskausminimu. Operacijos eigoje atliekami maži įpjovimai dantenose, kad būtų galima apnuoginti dantų šaknis ir kaulą. Kruopščiai išvalomos granuliacijos, ištiriamas kaulas. Kartais reikia atlikti kaulo formavimą, naudoti kaulo pakaitalus, kad suformuoti reikiamą kaulo ir dantenų formą, užtikrinti tinkamą gijimą. Viską atlikus, dantenos yra susiuvamos.

Ši operacija atliekama maždaug per 1-3 valandas, priklausomai nuo operacijos apimties. Paprastai atliekama vieno žandikaulio lopo operacija. Siūlės yra išimamos po 7-10 dienų, skiriami nuskausminantys preparatai, antibiotikai. Burnos higienistė duoda konkrečias instrukcijas dėl burnos higieninės priežiūros.

Gingivektomija

Gingivektomija – dalinis dantenų pašalinimas, kai uždegiminės dantenos išbujoja, kraujuoja. Jeigu tokios dantenos nebus chirurgiškai gydomos, susiformuos dantenų kišenės, kurių bus neįmanoma švariai išlaikyti.

Kaulinio audinio kontūravimas

Kaulinio audinio kontūravimas taikomas kai reikia išlyginti alveolinės ataugos kaulo negilius įdubimus ar iškilimus, atsiradusius uždegimo ir kaulo tirpimo rezultate.

Reguliuojama kaulo regeneracija

Reguliuojama kaulo regeneracija taikoma, kai atliekamas kaulo priauginimas panaudojant kaulo pakaitalus ir specialias biologines membranas, kurios sudaro sąlygas kaulinio audinio augimui ir stabdo minkštųjų audinių įaugimą į defektą. Tokiu būdu siekiama atstatyti dėl uždegimo prarastą alveolinės ataugos kaulą.

Kaulo priauginimas

Kartais, alveolinės ataugos kaulo atstatymui gali būti naudojami kaulo pakaitalai ar savo kaulo fragmentai. Jie dedami į kaulo defektus, kur yra skatinamas savo kaulo peraugimas ir atsistatymas. Šiuo atveju biologinės membranos yra nenaudojamos. Jas dalinai atstoja nepažeistas antkaulis, kuris uždengia kaulinį audinį.

Minkštųjų audinių priauginimas

Jeigu dantenos yra labai nusmukę nuo dantų šaknų, galima taikyti dantenų transplantaciją, perkeliant gleivinę iš gomurio. Tai dalinai sustabdys tolimesnį dantenų smukimą nuo dantų šaknų.

The post Periodontitas appeared first on NORTHWAY.

Nors šie dantys vadinami protiniais, su protu jie siejasi mažai – juos ištraukus kvailesniu netampama, taip pat nevertėtų liūdėti, jei jie išvis neprasikalė. Tačiau neretai protinių dantų dygimas sukelia nemažai problemų visai burnos sveikatai – atsiranda kariesas, dėl netaisyklingos danties padėties jiems išdygus kreivai gali pradėti kauptis apnašos. Jei protiniai dantys apleidžiami bei negydomi, pažeidžiami ir šalia esantys dantys. Dažnai efektyviausias sprendimas gydant neteisingai išsivysčiusius protinius dantis yra jų pašalinimas.

Kaip traukiami protiniai dantys?

Protinių dantų šalinimas yra chirurginė, gana nemaloni procedūra, tačiau tikrai verta ją atlikti ir visam laikui pamiršti ilgalaikes dantų problemas, tokias kaip protinio danties skausmas ar veido patinimas. Šios procedūros metu naudojama vietinė nejautra. Labai svarbu įvertinti danties būklę, jei reikia – nuo danties pašalinti dantenas. Svarbu ir tai, kiek protinių dantų reikia išrauti, nuo to priklauso kokiu būdu bus operuojama.

Protinius dantis galima šalinti su pusės veido nuskausminimu (nereikia gulėti ligoninėje, po poros valandų jau galima valgyti, greitas gijimas), tačiau jeigu reikia išrauti daugiau nei du dantis, geriausias būdas – apie valandą trunkanti operacija su bendrine nejautra, kurios metu išraunami visi dantys iš karto.

Kaip žinoti, ar protiniai dantys turi būti šalinami?

Jei dažnai kartojasi burnos infekcijos, jaučiate stiprų dantų skausmą ir veido, dantenų patinimą – tai pagrindiniai indikatoriai, skelbiantys, kad protiniai dantys turėtų būti šalinami.

Gijimas po protinių dantų pašalinimo procedūros

Pateikiame jums keletą patarimų, kaip palengvinti savijautą po operacijos:

• Pirmiausia, po operacijos būkite atidūs – dėl nejautrios, užšaldytos burnos galite lengvai įsikąsti į lūpą, liežuvį, skruostą.
• Svarbiausias dalykas po procedūros – kraujo sustabdymas, todėl uždėtą vatos gabalėlį burnoje laikykite ne mažiau kaip pusvalandį, jei kraujavimas vis dar nesustoja, pakeiskite jį nauju. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog kraujavimas gali tęstis dar kelias dienas, tik jis bus jau ne toks intensyvus kaip po operacijos. Patariame gulėti neatsilošus.
• Jei jūsų dantenos labai smarkiai patinusios, rekomenduojame jas šaldyti ne ilgiau kaip 24 val. po operacijos, darant pusvalandžio pertraukėles.
• Galiausiai, po operacijos valgykite tik lengvai kramtomą maistą, nerekomenduojami gazuoti gėrimai, karštas, aštrus maistas, alkoholis. Draudžiama rūkyti, nes tai gali sukelti uždegimą.

Taigi, pabaigoje būtina dar kartą paminėti, jog protiniai dantys gali taip niekada nepradėti dygti – tai yra visiškai normalu. Jei protiniai dantys nedygsta arba dygdami nesukelia diskomforto, pvz., protinio danties skausmas jums yra visiškai nepažįstamas jausmas – jaudintis nėra ko, jūs esate vienas iš tų laimingųjų, kuriems netenka susidurti su dygstančių protinių dantų diskomfortu! Protinių dantų dygimas yra genetiškai paveldimas ir priklauso nuo dantų užuomazgų padėties kaule bei paties žandikaulio.

Vargina protiniai dantys? „Northway” medicinos centro Vilniuje burnos chirurgai pasirūpins saugiu ir neskausmingu dantų rovimu vietinėje ar bendrinėje nejautroje. Daugiau apie dantų šalinimo paslaugas ir jų kainos>

The post Protiniai dantys – ką apie juos turime žinoti? appeared first on NORTHWAY.

Ar galima teigti, kad dėl sugedusių vaikų dantukų kalti tik jų tėvai?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 50 proc. dantų ėduonies lemia genetiniai veiksniai. Daugelis turbūt pagalvos: „Mano dantys silpni, tokie ir mano vaiko, tad aš dėl to nekaltas“. Bet 50 proc. atveju kaltė vis dėlto tenka tėveliams. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas iki 3 metų dar tikrai negali prižiūrėti savęs ir išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl nuolatinė tėvų priežiūra reikalinga tol, kol neįsitikinate, kad vaikas pats teisingai ir kokybiškai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės dalimi.

Kaip patartumėte prižiūrėti vaikų dantis?

Vaikų dantis reikia pradėti prižiūrėti, kai tik jie prasikala. Iš pradžių galite naudoti švarios marlės atraižą, sudrėkintą šiltu virintu vandeniu, vėliau – specialų kūdikiams skirtą šepetėlį, kurį tėvai užsimauna ant piršto. Vėliau jau galima duoti vaikučiui mažą minkštą šepetėlį ir leisti pačiam pamėginti išsivalyti dantis. Dantis valyti reikia 2 kartus per dieną, ryte ir vakare.

Rekomenduočiau naudoti dantų pastą su fluoru, kuris didina dantų emalio atsparumą ir padeda dantukus išlaikyti sveikus.

Taip pat reikėtų paisyti vaiko mitybos. Nors daugelis teigia, jog propaguoja sveikuolišką gyvenimo būdą, tačiau dažnai tėvai už gerą elgesį odontologo kabinete kaip atlygį žada vaikučiams saldumynus, bulvių traškučius, gazuotus gėrimus. Dar vienas kasdieninis pavyzdys, kai vaikui nuolat sakoma, kad kažką valgyti ar gerti nesveika, tačiau realybėje vaikas mato, kaip tėvai, pavyzdžiui, žiūrėdami TV, užkandžiauja tais pačiais „nesveikais“ produktais. Todėl svarbu, kad tėvai savo elgesiu patys rodytų vaikui sektiną pavyzdį.

Kas yra silantai ir kam jie naudojami?

Silantai – tai dantų ėduonies profilaktikai skirta priemonė, neleidžianti bakterijoms ir angliavandeniams ardyti danties emalio.

Dantis švariai išvalomas ir užliejamas apsaugine medžiaga, kuri turi dvejopą poveikį: neleidžia į danties kramtomąjį paviršių patekti maisto likučiams, minkštoms apnašoms ir, savo sudėtyje turėdama fluoro ir jį nuolat išskirdama į dantį, stiprina danties emalį.

Ar patartumėte vaikų dantis padengti silantais?

Įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą, ir aš labai rekomenduoju tai daryti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog vaikams laiku padengus dantis silantais net ir praėjus 8 metams dantų ėduonies atsiradimo galimybė mažesnė 80–90 proc.

Kokio amžiaus vaikams reikėtų atlikti šią procedūrą ir kas kiek laiko kartoti?

Dantis dengti silantais galima vaikams nuo 5-6 metų, išdygus pirmajam nuolatiniam dančiui, iki 15 m., kol sąkandis pilnai pasikeičia į nuolatinį.

Silantas neturi surišimo sistemos, todėl jis pamažu nusivalgo. Dažniausiai jis išsilaiko apytiksliai 2 metus. Tada, esant poreikiui, galima silantą pakeisti. Tačiau efektyviausia ir rekomenduojama tai daryti vos išdygus nuolatiniams dantims, nes tik išdygę dantys būna silpnai mineralizuoti ir apsauga jiems būtina.

Ar reikia gydyti vaiko pieninius dantis, jeigu, tarkim, jų neskauda, o jie šiaip ar taip iškris ir užaugs nauji?

Pieninius dantis gydyti būtina ir tai reikia daryti nelaukiant, kol juos pradės skaudėti. Pieninio danties ėduonis gali tapti ne tik skausmo, tinimo priežastimi, bet viršūniniai pūliniai sisidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti nuolatinio danties užuomazgą. Todėl labai svarbu dantis laiku gydyti.

Labai svarbus vaidmuo einant pas dantų gydytoją tenka tėvams. Vaikui būtina paaiškinti, kokia svarbi yra burnos ertmės priežiūra, profilaktinis patikrinimas ir gydymas. Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti dantų gydytoju, apsilankymo pas jį traktuoti kaip bausmės ar vaikui girdint kalbėti, kaip baisu pas dantų gydytojus ar kaip jūs patys bijote.

Šiais laikais gydymas yra neskausmingas, todėl tikrai nesukels mažyliui blogų emocijų ir nepaliks nemalonių prisiminimų. Vaikų dantys gydomi atsižvelgiant į psichologinį vaiko pasiruošimą odontologiniam gydymui. Didelis dėmesys skiriamas vaikams bijantiems dantų gydymo. Patyrę vaikų odontologai, turintys specifinių žinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių, įvairių metodikų dėka sugeba įveikti didžiosios dalies vaikų baimę, išsklaidyti jų nerimą ir pasiekti bendradarbiavimo susitarimą. Gydytojas nuolat bendrauja su vaiku, pasakoja, kas bus daroma toliau.

Kai dantų gydymo metu bendradarbiavimo su vaiku nepavyksta pasiekti psichologinėmis priemonėmis, taikomi farmakologiniai metodai – sedacija arba bendroji nejautra.

Visais atvejais vaikams užtikrinamos beskausmės procedūros.

The post Vaikų dantų priežiūra appeared first on NORTHWAY.

Plačiau apie pieninių dantų svarbą

Svarbu įsidėmėti, kad pieninių dantukų negydymas gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas, o tai sukels brangiai kainuojančių problemų ateityje. Gydymo metu vaikas skausmo nejaučia, nes, kaip ir gydant nuolatinius dantis, pieniniams taikoma vietinis nuskausminimas.

Taisyklinga dantukų priežiūra svarbi ne tik gerai burnos būklei, bet ir virškinimo sistemai – maistas turi būti kokybiškai sukramtytas. Jei kyla ūmi infekcija, ši gali išplisti į kitas galvos sritis. Žinoma, pieninių dantų sveikata taip pat labai svarbi taisyklingam žandikaulio augimui, sąkandžio formavimuisi bei taisyklingai artikuliacijai, kalbos formavimuisi.

Taigi, svarbu pradėti dantukus prižiūrėti vos prasikalus pirmajam. Iš pradžių su specialiu antpirščiu, drėgna marle, vėliau šepetuku ir dantų pasta be fluoro. Kaip ir nuolatinius, pieninius dantis valyti reikėtų du kartus per dieną – ryte bei vakare, kartu pamasažuojant dantenas, jeigu dantys dar tik pradeda dygti.

Tinkama priežiūra – rami ateitis

Tėvai vaiką pas odontologą pirmą kartą nuvesti turėtų jam dar nesulaukus vienerių, o tada profilaktiškai lankytis pagal gydytojo rekomendacijas, kadangi ėduonis ne visada pastebimas plika akimi. Pieniniai dantukai taip pat pažeidžiami lengviau nei nuolatiniai, todėl sugenda greičiau.

Konsultacija su odontologu, kruopšti priežiūra, tinkama mityba ir valymas – kelias į sveikų nuolatinių dantų dygimą. Ilgametę patirtį sukaupę medicinos centro „Northway“ odontologai yra savo srities profesionalai, konsultuojantys ir efektyviai sprendžiantys visas burnos bei dantų sveikatos problemas.

The post Pieniniai dantys appeared first on NORTHWAY.