Svarbu ne tik tai, kada paauglė pirmą kartą apsilanko pas ginekologą, bet ir tai, kokią patirtį ji išsineša iš kabineto. Būtent pirmasis vizitas dažnai lemia, ar ateityje mergina drąsiai rūpinsis savo lytine sveikata, ar jausis laisvai kalbėdama jautriomis temomis ir ar reguliariai kreipsis į specialistą.

Kaip turėtų atrodyti pirmasis apsilankymas, kada reikalingas vaikų ar paauglių ginekologas ir kaip padėti paauglei jaustis saugiai, pasakoja medicinos centro „Northway“ Kaune gydytoja akušerė-ginekologė, vaikų ir paauglių ginekologė Laura Liubinienė.

Kada reikalingas pirmasis vizitas pas ginekologą

Jei mergaitė auga sveikai, neturi ginekologinių nusiskundimų, o brendimas vyksta sklandžiai, pirmąjį vizitą pas ginekologą dažniausiai rekomenduojama planuoti 13–15 metų amžiuje, praėjus maždaug metams po pirmųjų menstruacijų.

Vis dėlto mergaitėms ginekologas gali būti reikalingas ir anksčiau. Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite:

• pilvo apačios ar tarpvietės skausmą;
• pakitusias išskyras;
• niežulį, deginimą ar kitą diskomfortą;
• menstruacijų ciklo sutrikimus;
• neįprastus brendimo pokyčius.

Ankstyva ginekologo konsultacija padeda laiku pastebėti galimus sutrikimus, atsakyti į rūpimus klausimus ir suteikia daugiau ramybės tiek mergaitei ar paauglei, tiek jos tėvams.

Pirmasis vizitas pas ginekologą nebūtinai reiškia apžiūrą

Vienas dažniausių tėvų ir paauglių klausimų – ar pirmasis vizitas pas ginekologą bus susijęs su apžiūra. Svarbu žinoti, kad dažniausiai pirmasis apsilankymas apsiriboja pokalbiu. Jo metu aptariami menstruacijų ciklo ypatumai, brendimas, higiena, organizmo pokyčiai ir kiti rūpimi klausimai.

Jei nėra nusiskundimų, apžiūra ginekologinėje kėdėje nėra būtina. Esant poreikiui gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, tačiau kiekvienu atveju sprendimas priimamas individualiai. Toks požiūris padeda sukurti saugią aplinką ir sumažina pirmojo vizito keliamą įtampą.

Ar pirmasis vizitas pas ginekologą yra skausmingas

Dažniausiai pirmasis vizitas pas ginekologą nėra skausmingas, nes jis dažniausiai prasideda nuo pokalbio, o ne nuo apžiūros ar tyrimų.

Ginekologas pirmojo vizito metu paprastai:

• išklauso nusiskundimus ar klausimus;
• aptaria menstruacijų ciklą;
• paaiškina brendimo eigą;
• pateikia rekomendacijas dėl higienos ir savijautos.

Svarbiausia, kad paauglė jaustųsi saugi, suprasta ir nepatirtų papildomo streso. Jei mergina jaučia stiprų nerimą, apžiūra gali būti atidėta vėlesniam laikui.

Kaip pasiruošti vizitui pas ginekologą

Pasiruošimas vizitui pas ginekologą prasideda nuo ramaus ir atviro pokalbio namuose. Tėvų palaikymas čia labai svarbus, nes padeda sumažinti nežinomybę ir sustiprina saugumo jausmą.

Prieš pirmąjį vizitą verta:

• paaiškinti, kad ginekologas rūpinasi sveikata, o ne vertina;
• paskatinti paauglę užduoti rūpimus klausimus;
• gerbti jos privatumą ir emocines ribas;
• pasiūlyti iš anksto užsirašyti klausimus.

Praktiniu požiūriu pirmąją konsultaciją rekomenduojama planuoti 10–20 menstruacijų ciklo dieną, maždaug savaitę po menstruacijų pabaigos. Prieš vizitą nereikėtų naudoti jokių gelių, kremų ar kitų priemonių tarpvietės srityje bei makštyje – pakanka apsiprausti šiltu vandeniu. Taip pat naudinga atsinešti menstruacijų ciklo kalendorių arba turėti šią informaciją programėlėje.

Jei planuojamas ultragarsinis tyrimas per pilvo sieną, į vizitą reikėtų atvykti su pilnesne šlapimo pūsle. Jei paauglė jau gyvena lytinį gyvenimą ir tyrimas atliekamas vaginaliniu davikliu, prieš tyrimą svarbu pasišlapinti.

Kaip vyksta vizitas pas ginekologą

Vizito pas ginekologą metu svarbiausia – paauglės savijauta. Gydytojas pirmiausia siekia sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį, aiškiai paaiškinti vizito eigą ir atsakyti į visus klausimus.

Vizitas dažniausiai apima:

• pokalbį apie savijautą ir sveikatos istoriją;
• klausimus apie menstruacijas ir brendimą;
• rekomendacijas dėl higienos, gyvenimo būdo ar tolimesnių tyrimų.

Labai svarbu tai, kad kiekviena konsultacija planuojama individualiai. Jei paauglė jaučia nerimą, apžiūra gali būti atidėta. Svarbiausias tikslas – kad po pirmojo vizito pas ginekologą mergina jaustųsi išgirsta, suprasta ir saugi.

Ar galima pas ginekologą eiti su vienu iš tėvų

Taip – į konsultaciją galima atvykti kartu su mama ar kitu patikimu suaugusiuoju, ir tai dažnai rekomenduojama, ypač pirmojo vizito metu.

Artimo žmogaus buvimas padeda paauglei jaustis saugiau, sumažina įtampą ir leidžia drąsiau kalbėti apie rūpimus klausimus. Tėvai taip pat gali padėti prisiminti svarbią informaciją ar užduoti papildomų klausimų.

Vis dėlto svarbu atsižvelgti į paauglės poreikius. Kai kurios merginos jaučiasi drąsiau dalį konsultacijos pabūti vienos su gydytoju. Tokia galimybė visuomet gali būti aptarta ir pritaikyta individualiai.

Svarbiausia – kad vizito pas ginekologą metu būtų kuriama saugi, pagarbi ir pasitikėjimu grįsta aplinka, kurioje paauglė jaustųsi išgirsta ir suprasta.

Kada būtina kreiptis į ginekologą nedelsiant

Nors profilaktinis vizitas pas ginekologą yra svarbus, yra situacijų, kai delsti nereikėtų. Į gydytoją būtina kreiptis, jei pasireiškia:

• stiprus ar pasikartojantis pilvo apačios skausmas;
• neįprastos išskyros iš makšties;
• pakitęs išskyrų kvapas, spalva ar kiekis;
• niežulys, deginimas ar kitas diskomfortas lytinių organų srityje;
• kraujavimas ne menstruacijų metu;
• labai gausios, retos ar itin skausmingos menstruacijos;
• įtariama trauma, lytinė prievarta ar kiti skubūs sveikatos sutrikimai.

Tokiais atvejais ginekologo konsultacija padeda kuo greičiau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą pagalbą.

Ar vaikų ginekologas gali konsultuoti be apžiūros

Taip, ir dažnai būtent taip vyksta pirmasis vizitas pas vaikų ar paauglių ginekologą. Pirmiausia kuriamas pasitikėjimas, aptariami klausimai ir tik tada, jei reikia, sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų.

Toks konsultacijos principas padeda sumažinti baimę ir leidžia paauglei į gydytoją žiūrėti kaip į specialistą, kuris padeda, o ne kelia papildomą stresą.

Menstruacijos: kas yra normalu, o kada verta sunerimti

Pirmosios menstruacijos dažniausiai prasideda 10–15 metų amžiuje, o pats brendimas paprastai prasideda anksčiau – apie 8–13 gyvenimo metus. Pirmaisiais metais menstruacijų ciklas gali būti nereguliarus, ir tai dažniausiai yra natūralu.

Įprastai:

• menstruacijų ciklas trunka 24–38 dienas;
• menstruacijos trunka 4–8 dienas.

Vis dėlto į ginekologą verta kreiptis, jei menstruacijos yra labai gausios, labai skausmingos, trikdo kasdienę veiklą, sukelia silpnumą ar visai išnyksta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar nėra kitų sveikatos sutrikimų.

Kaip pasirinkti vaikų ar paauglių ginekologą

Jei ieškote vaikų ar paauglių ginekologo, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į gydytojo kompetenciją, bet ir į gebėjimą užmegzti ryšį su jauna paciente. Pirmasis vizitas dažnai lemia, kaip mergaitė ar paauglė jausis ateityje rūpindamasi savo sveikata.

„Northway“ medicinos centruose dirbantys ginekologai:

• turi patirties dirbant su vaikais ir paauglėmis;
• geba jautriai ir aiškiai bendrauti apie intymią sveikatą;
• kuria saugią, ramią ir pasitikėjimą stiprinančią aplinką;
• kiekvieną situaciją vertina individualiai.

Toks požiūris padeda užtikrinti, kad pirmasis vizitas pas ginekologą būtų ne keliantis įtampą, o padedantis suprasti savo kūną ir drąsiau rūpintis sveikata ateityje.

Jei svarstote apie pirmąjį vizitą ar norite pasitarti su specialistu, kviečiame registruotis konsultacijai jums patogiu metu – mūsų komanda pasirūpins, kad vizitas būtų sklandus, aiškus ir komfortiškas.

Konsultacijos teikiamos „Northway“ medicinos centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje.

The post Pirmasis vizitas pas ginekologą paauglei: ką žinoti tėvams appeared first on NORTHWAY.

Baseinas kūdikiams – tai džiaugsminga patirtis mažyliui ir kartu tikslinga mankšta vandenyje, vedama kineziterapeuto. Čia žaidimas ir judesys tampa natūralia stiprėjančio kūno dalimi.

Kada pradėti kūdikių mankštas vandenyje?

Užsiėmimus rekomenduojama pradėti nuo 2–3 mėnesių amžiaus, kol kūdikiai dar nebūna visiškai praradę įgimto plaukimo reflekso. Vanduo jiems yra natūrali terpė – ji primena laiką mamos pilve, todėl dauguma mažylių vandenyje jaučiasi ramiai ir užtikrintai.

Ankstyvas supažindinimas su vandeniu padeda:

• išlaikyti natūralius refleksus;
• skatinti taisyklingą motorinę raidą;
• stiprinti raumenis ir sąnarius be per didelės apkrovos;
• ugdyti pasitikėjimą aplinka.

Prieš pradedant užsiėmimus rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar pediatru.

Kūdikių mankštos baseine nauda

Plaukimas ir mankšta vandenyje laikomi viena visapusiškiausių fizinio aktyvumo formų. Reguliarūs užsiėmimai gali:

• stiprinti kūdikių raumenis ir gerinti koordinaciją,
• stiprinti imuninę sistemą;
• gerinti kvėpavimo funkciją;
• teigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą;
• aktyvinti smegenų veiklą;
• padėti sureguliuoti miego ir budrumo ritmą.

Ne mažiau svarbus emocinis aspektas. Plaukiodami kūdikiai patiria džiaugsmą, stiprėja ryšys su tėvais, mažėja įtampa.

Kaip vyksta užsiėmimai?

„Northway“ medicinos centre Vilniuje užsiėmimai vyksta kartu su vienu iš tėvų – mama arba tėtis viso užsiėmimo metu yra baseine kartu su kūdikiu. Tai suteikia saugumo jausmą ir padeda formuoti artimą ryšį.

Kineziterapeutas:

• parodo, kaip švelniai pripratinti kūdikį prie vandens;
• moko taisyklingų laikymo, mankštos ir plukdymo technikų;
• supažindina su saugaus nardinimo pagrindais.

Užsiėmimo trukmė – 30 minučių. Treniruotės vyksta darbo dienomis ir šeštadieniais.

Kūdikiai turi dėvėti neperšlampamas sauskelnes. Nepamirškite guminių šlepečių.

Kuo išskirtinis „Northway“ kūdikių baseinas?

Kūdikių sveikata reikalauja ypatingo dėmesio higienai ir saugumui. Todėl mūsų baseinas išsiskiria pažangiomis vandens valymo technologijomis ir komfortiška aplinka.

„Northway“ medicinos centre:

• įrengtas hidromasažinis baseinas;
• naudojami naujos kartos filtrai, išvalantys vandenį iki 50 kartų efektyviau nei įprasti kvarcinio smėlio filtrai;
• veikia ultravioletinių spindulių sterilizatorius, naikinantis bakterijas;
• sumontuotas ozonatorius – ozonas išsiskaido per vieną sekundę, nepalikdamas pašalinių medžiagų;
• palaikoma 33–34 °C vandens temperatūra, pritaikyta kūdikiams.

Tai vienas iš nedaugelio baseinų Vilniuje, kuriame sudarytos sąlygos saugiam kūdikių plukdymui. Švara, temperatūra ir profesionali priežiūra leidžia tėvams jaustis ramiai, o mažyliams – komfortiškai.

Ieškote baseino kūdikiams Vilniuje?

Jei ieškote saugios, švarios ir profesionalios aplinkos pirmosioms mažylio patirtims vandenyje, kviečiame registruotis į kūdikių kineziterapiją baseine „Northway“ medicinos centre Vilniuje.

Rinkdamiesi mūsų baseiną kūdikiams, gaunate:

• užsiėmimus su kvalifikuotu kineziterapeutu;
• ypatingą vandens švarą ir komfortišką 33–34 °C temperatūrą;
• jaukią, kūdikiams pritaikytą aplinką;
• individualų dėmesį kiekvienai šeimai;
• galimybę stiprinti mažylio sveikatą saugioje erdvėje.

Registruokite kūdikį į mankštas vandenyje jau šiandien ir suteikite jam ne tik džiaugsmingą patirtį, bet ir tvirtą pagrindą harmoningai raidai.

The post Baseinas kūdikiams: mankštos vandenyje su kineziterapeutu appeared first on NORTHWAY.

Nors dauguma alergiškų žmonių kasmet griebiasi trumpalaikės pagalbos – priešalerginių vaistų, medicina siūlo ir ilgalaikį sprendimą. Specifinė imunoterapija (SIT) – tai gydymo metodas, kuris padeda organizmui išmokti nebereaguoti į alergiją sukeliantį alergeną.

Kas yra specifinė imunoterapija?

Specifinė imunoterapija – vienintelis gydymo būdas, galintis paveikti pačią alergijos priežastį, o ne tik simptomus. Gydymo metu pacientui reguliariai skiriamos labai mažos dozės alergeno, kurias organizmas mokosi „toleruoti“.

Gydymas pritaikomas individualiai – tai užtikrina, kad būtų taikomas būtent tas baltymas, kuris sukelia simptomus konkrečiam žmogui. Alergeno ekstraktai vartojami:

• purškiant po liežuviu,
• čiulpiant tabletes,
• arba leidžiant injekcijas po oda.

Tinkamiausią gydymo formą gydytojas parenka individualiai.

Kada verta pradėti gydymą?

Pasak „Northway“ medicinos centro gydytojos alergologės-klinikinės imunologės Rūtos Tamošiūnienės, ruduo yra geriausias metas pradėti specifinę imunoterapiją, jeigu gydymas skirtas žiedadulkių sukeltai alergijai.

Priežastys:

• Žiedadulkių sezonas jau pasibaigęs, todėl organizmui lengviau prisitaikyti prie gydymo.
• Daugiau laisvų laikų konsultacijoms – pacientai dar neskuba dėl pavasario simptomų.

Tuo tarpu alergiją gyvūnams ar dulkių erkėms galima gydyti bet kuriuo metų laiku.

Kaip vyksta gydymas?

Gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, tačiau jo poveikis gali išlikti iki 10 metų ar visą gyvenimą.

• Pirmiausia atliekami išsamūs tyrimai – odos dūrio mėginiai, kraujo tyrimai, naudojama ir molekulinė alergenų diagnostika.
• Nustatomas konkretus alergenas ir jo komponentai.
• Sudaromas individualus gydymo planas.
• Vartojant pasirinktą formą, dozės palaipsniui didinamos.
• Gydymas reikalauja reguliarumo ir kantrybės, tačiau leidžia išvengti nuolatinio vaistų vartojimo.

Pirmieji rezultatai gali pasireikšti per keletą mėnesių, tačiau dažniausiai simptomų sumažėjimas pastebimas per pirmuosius metus.

Kodėl verta gydyti vaikus?

Imunoterapija vienodai veiksminga tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Tačiau pradėjus gydymą dar vaikystėje, galima:

• sumažinti tikimybę įsijautrinti kitiems alergenams,
• užkirsti kelią bronchų astmos vystymuisi,
• gerokai pagerinti gyvenimo kokybę nuo ankstyvo amžiaus.

Todėl gydymą rekomenduojama pradėti kuo anksčiau – ne laukiant, kol simptomai taps nepakeliami.

Mitas: pripratimas prie alergeno padeda

Vis dar gajus įsitikinimas, kad žmogus „pripranta“ prie alergeno, jei dažnai su juo kontaktuoja, pavyzdžiui, su naminiu gyvūnu – šunimi ar kate. Gydytoja R. Tamošiūnienė įspėja, kad toks elgesys gali tik pabloginti būklę: simptomai sustiprėja, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, o galiausiai prireikia skubios pagalbos.

Tyrimai ir diagnozė turi būti tikslūs – vien odos dūrio mėginių bei kraujo tyrimų neužtenka, būtina vertinti ir simptomų dinamiką, aplinkos veiksnius ir genetinį polinkį.

Kada verta kreiptis?

• Jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, miegui ar darbui.
• Jei simptomai pasikartoja kasmet ar tęsiasi visus metus.
• Jei dažnai vartojate antihistamininius vaistus ar nosies purškalus.
• Net jei simptomai lengvi – jie gali progresuoti.

R. Tamošiūnienė pastebi, kad laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ne tik sunkių formų, bet ir nereikalingo medikamentų vartojimo, kuris kartais tęsiasi metų metus.

Imunoterapija – sprendimas ilgam

Šis gydymas keičia požiūrį į alergiją: nuo laikino simptomų slopinimo pereinama prie ilgalaikio, tikslingo gydymo. Tai – protinga investicija į sveikatą, leidžianti gyventi visavertį gyvenimą, be nuolatinių vaistų ir baimės dėl kasmet pasikartojančių sezoninių ar nuolatinių simptomų.

Vargina alergijos simptomai?

Jei kasmet grįžta varginantys simptomai, o vaistai tampa kasdienybe – metas kreiptis į specialistą.

„Northway“ medicinos centruose dirba patyrę gydytojai alergologai, vaikų alergologai kurie padės tiksliai nustatyti alergijos priežastį ir sudarys individualų gydymo planą. Registruokitės alergologo, vaikų alergologo konsultacijai jau šiandien – ir ženkite pirmą žingsnį gyvenimo be alergijos link.

The post Specifinė imunoterapija – ilgalaikis sprendimas alergijai įveikti appeared first on NORTHWAY.

Kaip pastebi „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, 9 iš 10 atvejų dėl lėtinio nuovargio esame kalti patys, nes nesustojame, kai kūnas siunčia aiškius signalus.

Kas yra lėtinio nuovargio sindromas?

Lėtinio nuovargio sindromas – tai ilgalaikė, varginanti sveikatos būklė, kurios pagrindinis simptomas – nuolatinis fizinis ir (ar) protinis išsekimas. Ši būsena nepraeina net po ilgo poilsio, o kartais net sustiprėja po nedidelio krūvio. Lėtinio nuovargio sindromas neapsiriboja tik nuovargiu – dažnai pasireiškia ir sutrikęs miegas, galvos skausmai, raumenų skausmas, atminties ir dėmesio problemos.

Svarbiausia – tai ne vien „išsiblaškymas“ ar „tingėjimas“. Tai reali, kompleksinė būklė, kuri paveikia žmogaus kasdienybę, darbingumą, emocinę būseną ir net socialinį gyvenimą.

Lėtinio nuovargio sindromas nėra vienos priežasties liga – ją lemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių visuma. Tinkamai nustačius diagnozę, ši būklė yra valdoma ir gydoma, tačiau svarbiausia – nelaukti, kol simptomai taps nevaldoma kasdienybės dalimi.

Kuo skiriasi perdegimas nuo lėtinio nuovargio?

Perdegimas dažniausiai susijęs su profesiniu ar emociniu pervargimu, kai žmogus netenka motyvacijos, tampa ciniškas, abejingas. Lėtinis nuovargis – platesnė būsena, apimanti ir fizinius, ir psichologinius simptomus, dažnai pasireiškianti net po menkiausio krūvio, darantis įtaką kasdienei, o ne tik profesinei veiklai.

Kam būdingas lėtinis nuovargis?

Lėtinio nuovargio sindromas gali paveikti bet kurį – tiek karjerą siekiančius profesionalus, tiek jaunus tėvus, tiek iš pažiūros sveikai gyvenančius žmones. Ypač dažnai ši būklė pasireiškia:

• patiriantiems didelį emocinį ar fizinį stresą;
• dirbantiems padidinto tempo ir spaudimo sąlygomis;
• sergantiems geležies stokos anemija, skydliaukės ligomis, diabetu;
• dažnai vartojantiems alkoholį, kofeiną, energetinius gėrimus;
• nederinančius darbo ir poilsio režimo.

Lėtinio nuovargio simptomai – kada sunerimti?

Lėtinio nuovargio sindromas paprastai trunka ilgiau nei pusę metų, o poilsis – net ir kokybiškas – nepadeda. Įspėjamieji simptomai:

• Jaučiatės išsekę net po ilgo poilsio ar atostogų
• Ryte sunku atsikelti, nors miegojote pakankamai
• Diena prasideda su nuovargiu, motyvacijos stoka
• Atsiranda galvos skausmai, širdies permušimai, virškinimo sutrikimai
• Pasireiškia emocinis išsekimas, nerimas ar liūdesys
• Pablogėja atmintis, dėmesio koncentracija
• Po nedidelio fizinio ar protinio krūvio reikia ilgo atsistatymo laiko
• Reikia papildomos pagalbos prabudimui ir užmigimui
• Nuolatinis besikartojančių (skirtingų) infekcijų pojūtis

Jei bent keli iš šių simptomų jums pažįstami ir tęsiasi kelis mėnesius, nedelskite – verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Anksti nustačius priežastį, gydymas yra greitesnis ir efektyvesnis.

Lėtinio nuovargio priežastys: dažnai kompleksinės

Pasak gydytojo V. Morozovo, lėtinis nuovargis – tai ne viena liga, o visumos rezultatas. Dažniausiai jį sukelia šie veiksniai:

• Ilgalaikis stresas, emocinė įtampa
• Nemiga arba nekokybiškas miegas
• Netinkamas darbo ir poilsio balansas
• Vitamino D, skydliaukės hormonų ar geležies trūkumas
• Ilgai užsitęsusi virusinė infekcija ar lėtinės ligos
• Emocinis išsekimas, perdegimas, nuolatinis nerimas
• Žalingi įpročiai: piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu

Lėtinio nuovargio gydymas: kompleksinis požiūris

Lėtinio nuovargio gydymas nėra vieno recepto klausimas. Kiekvienas atvejis reikalauja individualaus plano, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, paciento gyvenimo būdą, emocinę savijautą ir galimas gretutines ligas. Dažniausiai gydymas apima šias kryptis:

1. Priežasčių paieška ir diagnostika

• Lėtinio nuovargio ištyrimas: kraujo tyrimai, skydliaukės funkcijos įvertinimas, vitamino B12, geležies kiekis, miego kokybės analizė.

2. Gyvensenos korekcijos

• Aiškus darbo ir poilsio režimo suderinimas
• Fizinio aktyvumo planavimas: nuo lengvų pasivaikščiojimų iki reguliaraus sporto
• Miego higienos gerinimas: režimo sukūrimas, ekranų ribojimas
• Subalansuota mityba, gausi geležies, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių
• Žalingų įpročių atsisakymas

3. Emocinės sveikatos atkūrimas

• Psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalba
• Kvėpavimo technikos, relaksacijos pratimai
• Kognityvinė elgesio terapija (esant depresijos ar nerimo simptomams)

4. Reabilitacija ir fizioterapija:

• Fizinės medicinos procedūros, padedančios atkurti kūno energiją
• Masažai, fizioterapija, individualios mankštos planai

5. Medikamentinė terapija (jei būtina)

• Tiksliniai papildai, jei nustatytas medžiagų trūkumas (geležies, vitamino D)
• Esant rimtesnėms būklėms – skiriami nervų sistemą reguliuojantys ar miegą gerinantys vaistai.
• Kai kuriais atvejais taikomos papildomos inovatyvios priemonės: nervų sistemos stimuliacija, reabilitacijos programos, šviesos terapija.

Kiek trunka lėtinio nuovargio gydymas?

Vidutiniškai – nuo 3 iki 12 savaičių. Tačiau gydymo trukmė priklauso nuo nuovargio priežasties, gretutinių sveikatos sutrikimų ir to, kaip greitai pacientas pradeda keisti gyvenimo būdą.

Jau per pirmas 2–4 gydymo savaites pacientai dažnai pradeda jausti pokyčius – pagerėja miegas, nuotaika, atsiranda daugiau jėgų. Tačiau svarbiausia – nepradėti gydymo per vėlai. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo trumpesnis būna gydymo kelias. Per ilgai ignoruojant simptomus, organizmui prireikia kur kas daugiau laiko atsigauti.

Ar galima išgydyti be vaistų?

Taip, kai kuriais atvejais. Ypač jei nuovargį lemia netaisyklingas gyvenimo ritmas, miego trūkumas ar stresas. Tačiau dažnai reikalingas kombinuotas gydymas – gyvenimo būdo keitimas kartu su mitybos, psichologine ar net medikamentine pagalba.

Vargina lėtinis nuovargis ar perdegimas? Raskite sprendimus kartu su „Northway“

Jeigu jums pažįstamas lėtinis nuovargis, nuolatinis išsekimas ar perdegimas – svarbu nelaukti, kol simptomai taps nevaldoma jūsų kasdienybės dalimi. Registruokitės šeimos gydytojo konsultacijai ar nuovargio ištyrimo programai – „Northway“ medicinos centruose dirbanti profesionalų komanda padės jums atgauti jėgas ir gyvenimo kokybę.

Kodėl verta rinktis „Northway“?

• Išsami diagnostika – kraujo, hormonų, skydliaukės ir kiti būtini tyrimai.
• Kompleksinė pagalba – šeimos gydytojai, psichiatrai, neurologai, kineziterapeutai ir reabilitologai dirba kartu.
• Individualus planas – kiekvienam pacientui skiriame laiko, dėmesio ir rūpestingą priežiūrą.

Jūsų savijauta gali pasikeisti. Svarbiausia – nelikti vienam su nuovargiu. „Northway“ gydytojų komanda padės ne tik suprasti, kas vyksta, bet ir sudarys jums tinkamiausią kelią į geresnę fizinę ir emocinę savijautą. Kreipkitės jau dabar.

The post Lėtinis nuovargis ir perdegimas: kaip atpažinti ir įveikti? appeared first on NORTHWAY.

Geležis būtina deguonies pernešimui, energijos apykaitai ir imuninės sistemos veiklai, todėl jos trūkumas gali paveikti visą organizmą.

Deja, daugelis pacientų į specialistus kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti geležies trūkumą, kuo jis pavojingas, kokie yra veiksmingiausi gydymo būdai ir kodėl svarbu nesigydyti savarankiškai.

Geležies trūkumo priežastys

Geležies trūkumą dažniausiai lemia keli pagrindiniai veiksniai, kurie gali veikti tiek pavieniui, tiek kartu:

• Nepakankamas geležies kiekis maiste – ypač būdinga vegetarams, veganams, žmonėms, valgantiems mažai mėsos ar baltymų;
• Padidėjęs geležies poreikis – dažniausiai pasireiškia nėštumo, žindymo laikotarpiu, augimo fazėje (vaikams, paaugliams), aktyviai sportuojantiems;
• Lėtiniai kraujavimai – net ir normalus menstruacijų kraujavimas gali lemti lėtinį geležies trūkumą; taip pat kraujavimas iš virškinamojo trakto, vidinės opos ar hemorojus;
• Sutrikęs geležies įsisavinimas – dėl virškinamojo trakto ligų (pvz., celiakijos, gastrito, skrandžio rezekcijos), tam tikrų vaistų poveikio;
• Lėtinės ligos – inkstų nepakankamumas, onkologinės ligos, uždegiminiai procesai gali mažinti organizmo gebėjimą kaupti ir naudoti geležį.

Kai kurios šios priežastys būna paslėptos, todėl labai svarbu atlikti išsamius kraujo tyrimus, o ne vien remtis simptomais.

Kodėl mums taip svarbi geležis?

Geležis yra vienas svarbiausių mikroelementų mūsų organizmui. Ji būtina deguonies pernešimui iš plaučių į visus audinius – tai vyksta per raudonuosius kraujo kūnelius, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra hemoglobinas. Be pakankamo geležies kiekio hemoglobinas negali susiformuoti, o deguonis – pasiekti kūno ląstelių.

Geležis taip pat reikalinga:

• energijos gamybai ląstelėse;
• normaliam raumenų darbui (ypač širdies raumeniui);
• normaliam smegenų darbui (smegenų rūkas ir svaigimas yra stokos požymiai)
• fermentų veiklai ir ląstelių atsinaujinimui;
• imuninei sistemai ir atsparumui infekcijoms palaikyti.

Geležies stoka pirmiausia paveikia galvos smegenų, širdies, raumenų veiklą. Dėl to žmogus jaučiasi pavargęs, lėtesnis, dažniau serga ir sunkiau susikaupia.

Geležies trūkumo simptomai

Geležies trūkumas gali pasireikšti labai įvairiai – nuo subtilių iki akivaizdžių ženklų. Dažniausi geležies trūkumo simptomai:

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
• Blyški oda, šalčio pojūtis
• Mėšlungis
• Dažnesni peršalimai, silpnesnis imunitetas
• Slenkantys ar lūžinėjantys plaukai, trapūs nagai
• Dusulys, širdies permušimai, fizinio krūvio netoleravimas
• Miego sutrikimai, galvos skausmai, nerimo jausmas
• Sutrumpėjęs dėmesio išlaikymas, atminties silpnėjimas
• Noras kramtyti ledukus, šaldytas daržoves

„Kai geležies atsargos išsenka, organizmas signalizuoja įvairiais būdais. Bėda ta, kad dažnai tai nurašoma stresui, nuovargiui ar sezonui.“, – pastebi gydytojas V. Morozovas.

Kaip nustatoma geležies stoka?

Norint tiksliai nustatyti geležies trūkumą, vien hemoglobino įvertinimo nepakanka. Gydytojai rekomenduoja išsamų kraujo tyrimą, kuris apima šiuos rodiklius:

• Hemoglobinas – bendras raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, tačiau gali būti normalus net esant geležies trūkumui;
• Feritinas – pagrindinis rodiklis, rodantis geležies atsargas organizme. Žemas feritinas rodo geležies stygiaus pradžią;
• Transferino įsotinimas – baltymas, pernešantis geležį kraujyje;

Remiantis šiais tyrimais, gydytojas gali įvertinti, ar pacientui būtinas papildomas gydymas ir kokia jo forma būtų efektyviausia.

Kaip atstatyti geležies trūkumą?

Pasirinkimas priklauso nuo trūkumo lygio, organizmo gebėjimo įsisavinti geležį, paciento pasirinkimo ir gretutinių būklių.

1. Geležies papildai ir vitaminai

Gali būti skiriami geležies papildai, vartojami per burną – tabletės, kapsulės arba sirupai. Rekomenduojama rinktis efektyviausius geležies preparatus, pasižyminčius geru pasisavinimu ir minimaliai dirginančius virškinimo sistemą, nors visiškai išvengti šių simptomų pavyksta retai. Papildomai naudingas ir vitaminas C, kuris padeda geriau įsisavinti geležį.

„Geležis neturėtų būti vartojama profilaktiškai be tyrimų – perteklius taip pat kenkia“, – pabrėžia gydytojas.

2. Mityba: ką valgyti esant geležies trūkumui?

Racionali mityba gali padėti palaikyti normalią geležies koncentraciją, tačiau netinka esant simptomams ir trūkumui atstatyti. Įtraukite:

• raudoną mėsą, kepenėles,
• kiaušinius,
• tamsiai žalių lapinių daržovių,
• grikių, pupelių, avinžirnių,
• džiovintų vaisių,
• vitaminu C turtingų produktų (citrusai, paprikos).

Tačiau maistu dažniausiai neįmanoma atkurti geležies deficito – reikia papildų ar net medikamentų.

3. Geležies lašelinė (intraveninė geležies infuzija)

Esant stipriam trūkumui ar kai geležies papildai per burną neveiksmingi (pvz., dėl virškinimo ligų, lėtinių ligų ar netoleravimo), gydytojas gali rekomenduoti geležies infuziją – vadinamąją geležies lašelinę.

„Tai saugus ir greitas būdas atstatyti geležies atsargas. Beveik visada užtenka vienos infuzijos, kad žmogus pradėtų jaustis geriau jau po kelių dienų“, – sako gydytojas Morozovas.

Gydymas visada derinamas individualiai, priklausomai nuo paciento būklės, kitų ligų ir gyvenimo būdo.

Kodėl svarbu negydyti savarankiškai?

Nors vaistinėse galima rasti daug geležies preparatų, savarankiškas vartojimas gali būti pavojingas. Per didelis geležies kiekis – toksinis, o netinkamai parinkti papildai gali net sukelti vidurių užkietėjimą, pykinimą ar netgi žarnyno uždegimą.

„Savo pacientams visada sakau – pirmiausia atlikite tyrimus. Tik tada galime kalbėti apie gydymą, o ne spėliojimus“, – pabrėžia gydytojas V. Morozovas.

Jaučiate nuovargį ar kitus simptomus? Patikrinkite geležies kiekį

Geležies trūkumas gali būti viena dažniausių, bet tyliausių lėtinio nuovargio priežasčių. „Northway“ medicinos centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje galite:

• atlikti reikiamus kraujo tyrimus;
• gauti išsamią šeimos gydytojo ar vidaus ligų gydytojo konsultaciją;
• gauti individualų gydymo planą ir rekomendacijas;
• prireikus, gali būti atliekamos geležies lašelinės.

Neignoruokite signalų, kuriuos siunčia jūsų kūnas. Registruokitės gydytojo konsultacijai – pasirūpinkite savo sveikata laiku.

The post Geležies trūkumas: kas jį sukelia, kaip atpažinti ir gydyti appeared first on NORTHWAY.

Medicinos centrų „Northway“ gydytojai akušeriai-ginekologai pabrėžia, kad šlapimo nelaikymas nėra normalus procesas, su kuriuo reikia susitaikyti. Tai – gydoma būklė. Yra daugybė veiksmingų, moterims pritaikytų sprendimų, kurie leidžia sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Kas yra šlapimo nelaikymas?

Šlapimo nelaikymas yra būklė, kai dėl sutrikusios šlapimo pūslės kontrolės nevalingai išteka šlapimas. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo nedidelio šlapimo nutekėjimo kosint ar čiaudint iki staigaus ir stipraus noro šlapintis, kai nespėjama pasiekti tualeto. Ši problema nėra trumpalaikė ir nepraeina savaime. 

Kokios yra šlapimo nelaikymo rūšys?

Yra kelios pagrindinės šio sutrikimo rūšys:​

• Įtampos (stresinis) šlapimo nelaikymas. Jis pasitaiko dažniausiai ir pasireiškia šlapimo nutekėjimu fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant, judant ar keliant sunkius daiktus. Ši problema dažniausiai susijusi su dubens raumenų silpnumu ir vargina daug moterų.
• Dirglioji šlapimo pūslė. Tai rečiau pasitaikantis sutrikimas. Dėl dirglios šlapimo pūslės atsiranda staigus ir stiprus noras šlapintis, nespėjama nueiti iki tualeto, šlapinimasi dažnai, taip pat ir nakties metu. Šis tipas dažniausiai būna susijęs su amžiaus, įvairiais neurologiniais pakitimais.
• Mišrus šlapimo nelaikymas. Šiuo atveju pasireiškia tiek įtampos, tiek dirgliosios šlapimo pūslės simptomai.​

Kokios dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys?

Šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios:​

• Dubens raumenų silpnumas, nusileidimas. Šie šlapinimąsi kontroliuojantys raumenys gali susilpnėti dėl ​nėštumo, gimdymo, menopauzės, taip pat dėl amžiaus pokyčių. Su amžiumi senėjant visi organai slenka žemyn fiziologiškai kiekvienam žmogui, tad pasikeitus tiek gimdos, tiek šlapimo pūslės bei mažojo dubens organų padėčiai atsiranda šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu.
• Hormoniniai pokyčiai. Menopauzės metu sumažėjęs estrogenų kiekis gali paveikti šlaplės audinius, sumažindamas jų elastingumą ir funkcionalumą.​
• Šlapimo takų infekcijos. Jos gali sudirginti šlapimo pūslę, sukeldamos stiprų norą šlapintis ir net šlapimo nelaikymą.​
• Neurologiniai sutrikimai. Tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ar insultas, įvairios stuburo ligos, gali sutrikdyti nervinius signalus, atsakingus už šlapinimosi kontroliavimą.
• Tam tikri vartojami vaistai. Diuretikai, raminamieji ar raumenis atpalaiduojantys vaistai gali padidinti šlapimo gamybą arba sumažinti jo kontrolę.
• Gyvenimo būdo veiksniai. Nutukimas, rūkymas, lėtinis kosulys ar sunkus fizinis darbas gali padidinti spaudimą pilvo srityje ir prisidėti prie šios problemos.

Ar šlapimo nelaikymas pasireiškia po gimdymo ir postmenopauzės?

Taip, nes gimdymo ir postmenopauzės metu silpnėja dubens raumenys ir mažėja audinių elastingumas.

Kokie simptomai rodo šią problemą?

Šio sutrikimo simptomai priklauso nuo jo tipo ir priežasčių. Dažniausi simptomai:​

• Nevalingas šlapimo nutekėjimas. Šlapimo kiekis – nuo kelių lašų iki didesnio, ypač esant fiziniam krūviui.
• Staigus ir stiprus noras šlapintis, galintis kilti net nesant pilnai pūslei.
• Dažnas šlapinimasis. Šlapinamasi dažniau nei įprastai, taip pat ir nakties metu.​

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei moteris jaučia, kad pasikeitė šlapinimosi įpročiai, šlapimo nelaikymas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, sukelia diskomfortą ar riboja socialinį aktyvumą, būtina kreiptis į savo ginekologą, kuris įvertins
būklę, parinks tinkamiausią gydymą ar nukreips pas uroginekologijoje besispecializuojantį specialistą. Specialistas padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamiausią gydymo strategiją.

Nereikėtų laukti, kol ši problema taps rimta kliūtimi darbui, aktyviam gyvenimo būdui ar santykiams su partneriu – kuo anksčiau kreipsitės, tuo efektyvesnis bus gydymas. Geras gydytojas ginekologas visada įsiklausys į Jūsų poreikius, simptomus ir pasiūlys Jums tinkamiausią individualizuotą sprendimą.

Kaip nustatomos šlapimo nelaikymo priežastys?

Tikslioms priežastims nustatyti svarbus atviras pokalbis. Todėl konsultacija pradedama nuo išsamios apklausos. Vertinami pacientės nusiskundimai, gyvenimo kokybė, simptomų dažnis, jų pasireiškimo situacijos. Tuomet atliekama klinikinė apžiūra ir, esant poreikiui, papildomi tyrimai:

• Bendras šlapimo tyrimas, leidžiantis įvertinti, ar tai ne šlapimo takų infekcija.
• Echoskopija, kurios metu vertinama šlapimo pūslės ir aplinkinių organų būklė.
• Urodinaminiai tyrimai, atliekami, norint detaliau įvertinti šlapimo pūslės funkciją.

Gydymo planą gydytojas sudaro remdamasis surinkta anamneze ir visų šių tyrimų duomenimis.

Šlapimo nelaikymo gydymas

Šlapimo nelaikymo priežastys gali būti įvairios, o gydymo metodų yra daug, todėl kiekvienai pacientei, kuri skundžiasi dėl diskomforto, sprendimas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumo laipsnį, moters amžių, sveikatos būklę ir gyvenimo būdą.

Pratimai ir sveika gyvensena

Įtampos šlapimo nelaikymą galima sumažinti stiprinant dubens raumenis. Ypač naudingi specialūs Kėgelio pratimai, kuriuos galima atlikti savarankiškai namuose ir kurie turėtų būti pirmasis žingsnis, mėginant spręsti šią problemą. Taip pat rekomenduojama kontroliuoti svorį, atsisakyti rūkymo ir alkoholio, pasirūpinti subalansuota mityba taip išvengiant vidurių užkietėjimo.

Pažangi lazerio terapija

Šlapimo nelaikymo gydymas lazeriu – tai viena moderniausių ir mažiausiai invazinių procedūrų, taikomų šios problemos sprendimui. Lazerinė terapija tinkama tiek profilaktikai, tiek esant lengvam ar vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui. Procedūros metu švelniai veikiami audiniai, skatinama kolageno gamyba, gerinamas jų tonusas ir elastingumas, o tai padeda atstatyti šlapimo pūslės atramą. 

Lazerinė procedūra yra neskausminga – pacientės gali jausti tik lengvą šilumos poveikį, perštėjimą ar maudimą. Procedūra trunka vos 15–20 minučių ir nereikalauja ilgo atsistatymo laikotarpio. Po jos negalima kelias dienas sportuoti, maudytis, turėti lytinių santykių. Visa tai – dėl infekcinių ligų pavojaus.

Priklausomai nuo šlapimo nelaikymo sunkumo, dažniausiai prireikia 1-3 procedūrų, o rezultatas pastebimas iš karto. Be to, ši procedūra padeda sumažinti makšties sausumą, atjaunina gleivinę ir ženkliai pagerina moters gyvenimo kokybę. Tai puikus sprendimas moterims, kurios nori išvengti chirurginių intervencijų. Gydymą lazeriu atlieka ilgametę patirtį turintys lazerinės ginekologijos specialistai.

PRP injekcijos – natūralus audinių atstatymas

Šlapimo nelaikymo gydymas PRP (trombocitais praturtinta plazma) injekcijomis – tai dar viena inovatyvi, minimaliai invazinė terapija. Procedūros metu specialiai paruošta pacientės kraujo plazma, kurioje gausu augimo faktorių ir trombocitų, suleidžiama į makšties gleivinę bei šlaplės erdvę. Tai skatina odos, kraujagyslių ir jungiamojo audinio regeneraciją – gerėja jo tonusas, drėgmė ir elastingumas.

Šis gydymo metodas ypač tinka moterims, kurioms pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu. Procedūra yra visiškai natūrali, saugi, tačiau efektas nėra ilgalaikis – ją rekomenduojama periodiškai kartoti.

Makšties gleivinę bei šlaplės erdvę siekiant sudrėkinti galima pasitelkti ir užpildų su hialurono rūgštimi injekcijas.

Intravaginalianiai žiedai (makšties pesarai) – alternatyva chirurgijai

Moterims, kurios šlapimo nelaiko dėl dubens organų nusileidimo, gali būti taikomas gydymas intravaginaliniais žiedais (pesarais). Tai minkšti medicininiai į makštį įdedami žiedai, kurie parenkami pagal moters anatomiją, nusileidimo laipsnį ir kitus individualius faktorius. Pesarai būna įvairių formų ir dydžių. Jie padeda išlaikyti tinkamą makšties ir šlapimo pūslės padėtį, greitai mažina simptomus ir užtikrina didesnį komfortą.

Intravaginaliniai žiedai rekomenduojami toms moterims, kurioms šlapimo nelaikymo simptomai yra stipriai išreikšti ir trukdo kasdienei veiklai (pvz., sportuoti, šokti ir pan.), tai pat, dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali būti taikomas chirurginis gydymas. Šis metodas efektyviai padeda valdyti simptomus, nesukelia diskomforto, o tinkamai prižiūrimi žiedai gali būti naudojami ilgą laiką.

TOT operacija – kai reikia ilgalaikio sprendimo

Jeigu šlapimo nelaikymas tampa jau rimta problema, ir konservatyvios priemonės nepadeda, gali būti atliekama pošlaplinio raiščio implantacijos (TOT, angl. tension-free vaginal tape) operacija. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu padarius du labai mažus pjūvius kirkšnyse ir vieną – priekinėje makšties sienelėje, po šlaple įvedama speciali juostelė, padedanti užtikrinti jos tinkamą padėtį ir atramą. Tokiu būdu atkuriamas natūralus šlapimo sulaikymo mechanizmas.

Ar galima visiškai išgydyti šlapimo nelaikymą?

Taip, daugeliu atvejų įmanoma pasiekti žymų pagerėjimą ar net visišką pasveikimą, ypač jei taikomas kompleksinis gydymas ir pacientė bendradarbiauja su gydytoju.

Šiuolaikinė medicina siūlo įvairiapusius ir veiksmingus nevalingo šlapinimosi sprendimus – nuo prevencinių lazerinių procedūrų iki pažangių chirurginių intervencijų. Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų simptomų ir nedelsti kreiptis pagalbos. Tik laiku kreipiantis į specialistus galima užkirsti kelią problemos progresavimui, išvengti operacijos ir grįžti į visavertį gyvenimą.

Kur kreiptis pagalbos dėl šlapimo nelaikymo?

Jei vargina nemalonūs simptomai ir norėtumėte gauti profesionalų šlapimo nelaikymo gydymą, kreipkitės į medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojus akušerius-ginekologus. Mūsų centrų specialistai, turintys ilgametę patirtį gydant šlapimo nelaikymą, atsakingai įvertins Jūsų individualią situaciją ir pasiūlys veiksmingą gydymo planą.

Neatidėliokite – kuo anksčiau kreipsitės, tuo greičiau galėsite vėl džiaugtis laisvu judėjimu, sportu, kelionėmis ir kasdieniu komfortu. Pasitarkite su gydytojais – šiandien egzistuoja daugybė šiuolaikinių ir veiksmingų sprendimų, leidžiančių pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę.

The post Šlapimo nelaikymas: priežastys, simptomai ir gydymas appeared first on NORTHWAY.

Valstybinės ligonių kasos kompensacija leidžia susigrąžinti prarastus dantis ir vėl džiaugtis patogiu kramtymu bei estetiška šypsena. Su patyrusia dantų protezavimo specialiste kalbamės apie tai, kam ši galimybė priklauso ir kaip ja pasinaudoti.

Kam skiriamas kompensuojamas dantų protezavimas?

Dantų protezavimas „Northway“ medicinos centruose Vilniuje ir Klaipėdoje gali būti visiškai arba iš dalies apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Ši kompensacija priklauso sulaukusiems pensinio amžiaus, turintiems nedarbingumo ar dalinio darbingumo statusą, jaunesniems nei 18 metų bei tiems, kurie buvo gydyti dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinių ligų¹. Paprastai pakartotinai kreiptis galima po trejų metų, tačiau vaikams ir onkologiniams pacientams taikomos išimtys.

Kokia suma kompensuojama?

Ligonių kasos kompensuoja kramtymo funkcijos atkūrimą, o suma priklauso nuo sveikatos būklės. Vaikams ji siekia iki 342,13 Eur, suaugusiesiems – iki 670,39 Eur, o sudėtingais atvejais – net iki 2062,70 Eur. ²Jei pasirenkami brangesni sprendimai, gali reikėti primokėti, bet dažnai kompensacija padengia visą gydymo kainą.

Kaip gauti šią kompensaciją?

Pirmiausia reikia apsilankyti pas savo gydytoją odontologą toje poliklinikoje, kurioje esate prisirašę. Gydytojas įvertins jūsų būklę ir, jei atitinkate kriterijus, užregistruos jus į specialią informacinę sistemą. Gera žinia, kad protezavimo nebereikia laukti metų metus – dabar gydymą galima pradėti iš karto, vos tik odontologas pateikia registraciją.

Ką daryti gavus registraciją?

Per trejus metus nuo registracijos pradžios kviečiame kreiptis į „Northway“ centrus Vilniuje ar Klaipėdoje. Sudarysime individualų gydymo planą, kuriame aiškiai nurodysime, kokie protezai bus gaminami, kiek tiksliai kainuos gydymas, kokią dalį apmokės ligonių kasos ir kiek, jei reikės, teks primokėti. Taigi, viską tiksliai žinosite dar prieš pradedant gydymą.

Kodėl verta rinktis būtent „Northway“?

Pacientai vertina mūsų centruose naudojamą šiuolaikinę įrangą, profesionalius gydytojus odontologus ir nuoširdų rūpestį. Mūsų odontologai rūpinasi ne tik rezultatu, bet ir paciento savijauta bei komfortu viso gydymo metu. Svarbu žinoti, kad kai išlaidų dalis padengiama PSDF lėšomis, dantų protezavimas gali būti visiškai nemokamas arba tik su nedidele priemoka.

Ką patartumėte tiems, kurie vis dar atidėlioja vizitą pas odontologą?

Ne vienas senjoras vis dar galvoja, kad dantų protezavimas – brangus ir sudėtingas. Tačiau šiandien tai lengvai prieinama paslauga, kurią galima pradėti vos tik apsilankius pas odontologą. Valstybės kompensuojamu dantų protezavimu ypač verta pasidomėti vyresnio amžiaus žmonėms ir jais besirūpinančiais artimiesiems – tai puiki galimybė pagerinti senjorų sveikatą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę. Kreipkitės į savo odontologą, o vėliau – į medicinos centrą „Northway“ Vilniuje ar Klaipėdoje, ir netrukus galėsite džiaugtis nauja šypsena.

Šaltiniai:

1. 1. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dantų protezavimas. ︎
2. 2. Valstybinė ligonių kasa prie SAM. Dantų protezavimo kompensuojamoji suma. ︎

The post Dantų protezavimas su kompensacija: ką svarbu žinoti appeared first on NORTHWAY.

Pasak „Northway“ lytinių ląstelių banko veiklos koordinatorės Kristinos Mateikienės, apie spermos donorystę Lietuvoje vis dar žinoma per mažai. Tai vis dar skamba neįprastai ar net nejaukiai, tačiau iš tiesų ši procedūra suteikia galimybę padėti kitoms šeimoms, padaryti ką nors iš tiesų prasmingo bei geriau pažinti ir savo sveikatą.

Kada prireikia spermos donorų?

Spermos donorų lytinės ląstelės gali būti reikalingos įvairiais atvejais. Dažniausiai jos aktualios tada, kai vyras visiškai neturi spermatozoidų (azoospermija) arba jų kokybė yra labai prasta ir neįmanoma pasiekti sėkmingo apvaisinimo net taikant pagalbines technologijas.

Kartais donorų lytinės ląstelės tampa išeitimi šeimoms, kuriose egzistuoja paveldimų genetinių ligų rizika – siekiant išvengti jų perdavimo vaikui, pasirenkama donoro sperma.

Pagalbinio apvaisinimo procesas su donorine sperma

Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorinę spermą gali būti atliekamas keliais būdais, priklausomai nuo medicininių indikacijų ir moters sveikatos būklės.

• Dažniausiai taikoma intrauterinė inseminacija (IUI), kai donorinė sperma specialiai paruošiama ir suleidžiama tiesiai į gimdą ovuliacijos metu. Šis metodas yra paprastesnis ir mažiau invazinis.
• Kitais atvejais gali būti atliekamas in vitro apvaisinimas (IVF), kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o vėliau susidarę embrionai perkeliami į gimdą. IVF dažniau pasirenkamas tada, kai yra ir kitų vaisingumo problemų ar moters amžiaus įtakos veiksnių.

Kodėl donorų trūksta?

Lietuvoje spermos donorų vis dar labai trūksta. Viena iš priežasčių – donorystė yra visiškai neatlygintina: nekompensuojamos nei kelionės, nei laiko sąnaudos. Skirtingai nei daugelyje Europos šalių, mūsų šalyje donorams nėra mokama už dalyvavimą lytinių ląstelių donorystės programoje. Vis dėlto, donorai gauna itin vertingą naudą – išsamius, nemokamus sveikatos tyrimus. Atliekama spermograma, kraujo ir šlapimo tyrimai, tikrinama dėl lytiškai plintančių bei paveldimų ligų.

Kas gali tapti donoru?

Spermos donorais gali tapti visų tipų rasinės ir etninės kilmės vyrai, atitinkantys šiuos kriterijus:

• 18-35 metų amžius;
• ūgis ne mažesnis nei 178 cm;
• svoris ir raumenys atitinka rekomenduojamas normas;
• išsilavinimas ne žemesnis nei vidurinis;
• nevartojantys tabako gaminių;
• nepiktnaudžiaujantys alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, įskaitant kanapių vartojimą (testai dėl šių medžiagų vartojimo bus atliekami viso donorystės proceso metu).

Svarbus pasiruošimas – prieš procedūrą rekomenduojama bent 2–3 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir bent savaitę nevartoti alkoholio. Per ilgas susilaikymas (daugiau nei savaitė) taip pat nepageidautinas, nes tuomet gali suprastėti spermos kokybė.

Visiška anonimiškumo garantija

Spermos donorystė Lietuvoje yra visiškai anonimiška. Nei donoras, nei šeima, kuri pasinaudoja jo sperma, neturi galimybės sužinoti vienas kito asmeninės informacijos. Šeimoms pateikiama tik pagrindinė informacija: donoro ūgis, svoris, plaukų ir akių spalva, kraujo grupė, išsilavinimas, pomėgiai.

Kodėl tai prasminga?

Pagalbinis apvaisinimas naudojant donoro spermą – vienas sėkmingiausių nevaisingumo gydymo būdų. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo 1973 iki 2018 m. vyrų spermos koncentracija pasauliniu mastu sumažėjo daugiau nei 51 %, o bendras spermatozoidų skaičius – net 62 % ². Jei ši tendencija nesikeis, natūralus apvaisinimas daugeliui vyrų taps vis sunkiau pasiekiamas. Todėl donorystė tampa ne tik medicinine, bet ir socialine būtinybe.

Donorų dėka šeimos įgyja viltį ir galimybę susilaukti vaikų, o pats donoras tampa nematomu, bet itin svarbiu herojumi.

Prisidėkite prie gyvybės stebuklo

Jei esate 18–35 metų, atitinkate reikalavimus ir norite padaryti prasmingą žingsnį – apsvarstykite spermos donorystę. Tai galimybė padėti kitai šeimai įgyvendinti svajonę, o kartu geriau pažinti save ir savo sveikatą.

„Northway“ medicinos centrai kviečia drąsiai žengti šį sprendimą ir tapti dalimi kilnios misijos – sukurti gyvybę ir suteikti viltį tiems, kuriems jos labai reikia.

Jei atitinkate visus aukščiau nurodytus kriterijus, kviečiame parašyti mums elektroniniu paštu donoryste@northway.lt ir kartu aptarsime visus tolimesnius žingsnius.

Daugiau informacijos: tapkite spermos donoru>>

Šaltiniai:

1. 1. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Infertility. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/infertility ︎
2. 2. Levine H. ir kt. Temporal trends in sperm count: a systematic review and meta-regression analysis of samples collected globally in the 20th and 21st centuries. Human Reproduction Update, 2022. https://academic.oup.com/humupd/article/29/2/157/6824414 ︎

The post Spermos donorystė Lietuvoje: ką reikia žinoti appeared first on NORTHWAY.

Kas yra epilepsija?

Epilepsija – tai lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys nevalingi priepuoliai dėl stiprių elektros iškrovų galvos smegenyse. Dėl jų sutrinka sąmonė (ne visada), pojūčiai, aplinkos suvokimas, pasireiškia traukuliai ar kiti fiziniai simptomai.

Kokios priežastys lemia epilepsiją?

Liga gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai susergama iki 30 metų. Polinkis sirgti epilepsija gali būti paveldėtas, tačiau šis sutrikimas gali prasidėti ir žmonėms be šeimos istorijos. Išprovokuoti epilepsiją gali galvos trauma, smegenų žievės sklerozė, smegenų kraujagyslių, neurologinės ligos, infekcijos ar kiti sveikatos sutrikimai.

Kokie yra epilepsijos simptomai?

Epilepsija pasireiškia priepuoliais, kurie gali būti labai įvairūs. Priepuoliai skiriasi priklausomai nuo epilepsijos rūšies, nuo to kurioje smegenų vietoje vyksta iškrovos. Kai kurie žmonės patiria trumpus sąmonės sutrikimus, o kitiems gali prasidėti stiprūs traukuliai, kurių metu trūkčioja vienas ar daugiau raumenų. Priepuoliai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali kartotis dažnai (per dienas, savaites ar mėnesius).

Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip:

• Traukuliai – nevalingi, nekontroliuojami trūkčiojimai visame kūne, tam tikrose kūno dalyse arba pasireiškia tik galūnių patrūkčiojimai.
• Keisti jutimai. Dalis epilepsija sergančių žmonių prieš prasidedant priepuoliui jaučia keistus kvapus, skonius, kai kuriems sutrinka rega.
• Elgesio pokyčiai. Neretai priepuolio metu žmogus gali nereaguoti į aplinką, atlikti nesąmoningus veiksmus.
• Sąmonės netekimas arba sumišimas.

Svarbu žinoti, kad vienas priepuolis dar nereiškia epilepsijos diagnozės – paprastai ji nustatoma, kai priepuoliai kartojasi.

Priepuolių tipai

Epilepsijos priepuoliai skirstomi į židininius (dalinius) ir generalizuotus:

• Židininiai priepuoliai prasideda tam tikroje smegenų dalyje, gali sukelti trūkčiojimus, pojūčių sutrikimus ar net sąmonės praradimą.
• Generalizuoti priepuoliai apima abi smegenų puses ir gali pasireikšti toniniais-kloniniais traukuliais, atoniniais priepuoliais (staigus raumenų atsipalaidavimas) ar absansais (trumpi sąmonės netekimai).

Kaip nustatoma epilepsijos diagnozė?

Ligos diagnozė patvirtinama ir epilepsijos forma nustatoma gydytojo neurologo arba vaikų neurologo konsultacijos metu, remiantis klinikiniais simptomais, istorija ir tyrimais. Elektroencefalografija (EEG) yra vienas svarbiausių tyrimų epilepsijos diagnozei patvirtinti. Jo metu yra registruojamas smegenų bioelektrinis aktyvumas ir nustatomi epilepsiniai pakitimai. Šis tyrimas padeda gydytojams nustatyti, kuria epilepsijos forma serga pacientas, kaip jis reaguoja į gydymą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienas priepuolis paprastai nėra pakankamas diagnozei nustatyti – dažnai reikia bent dviejų priepuolių.

Patvirtinus epilepsijos diagnozę, įvertinus priepuolių dažnį, sunkumą, pobūdį, skiriamas gydymas, suteikiama informacija apie paciento savistabą. Diagnozavus bet kurios formos epilepsiją pacientui paskiriamas ilgalaikis stebėjimas, kontrolinių vizitų metu vertinamas gydymo efektyvumas.

Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje teikiamos profesionalios neurologijos paslaugos: gydytojų neurologų konsultacijos, atliekami neurologiniai tyrimai, nustatoma tiksli neurologinių ligų diagnozė, skiriamas efektyvus gydymas. Pasikonsultuokite su patyrusiais specialistais ir pasirūpinkite savo sveikata laiku.

Kaip gydoma epilepsija?

Dauguma šia liga sergančių žmonių gydomi antiepilepsiniais vaistais, kurie padeda kontroliuoti priepuolius. Kai kuriais atvejais sergantiems gali būti taikomas chirurginis gydymas. 

Pritaikius tinkamą gydymą galima pasiekti didelį gyvenimo kokybės pagerėjimą. Daugelis žmonių sugeba valdyti epilepsijos priepuolius ir gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau reikalinga nuolatinė sveikatos stebėsena ir, esant poreikiui, gydymo korekcija.

Dėl gydymo antiepilepsiniais vaistais užbaigimo sprendžiama individualiai, ne anksčiau nei praėjus 2–5 metams nuo paskutinio priepuolio. Svarbu žinoti, kad net jeigu priepuoliai nebesikartoja, negalima nutraukti vaistų vartojimo savarankiškai. Sprendimą užbaigti gydymą vaistais nuo epilepsijos gali priimti tik gydytojas neurologas ar vaikų neurologas, įvertinęs paciento būklę ir gydymo efektyvumą.

Epilepsija – liga, kurią galima suvaldyti 

Epilepsija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, jei laikosi gydytojų rekomendacijų. Sergant epilepsija svarbu:

• Net priepuoliams nesikartojant, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
• Laikytis teisingo darbo ir poilsio režimo.
• Vengti provokuojančių veiksnių: streso, nuovargio, alkoholio, intensyvaus sporto, ryškių mirgančių šviesų.
• Epilepsija sergantiems žmonėms nerekomenduojama dirbti aukštyje, su judančiais elektros prietaisais, vieniems maudytis vandens telkiniuose, taip išvengiant skaudžių pasekmių priepuolio metu.
• Epilepsija sergantiems asmenims gali būti taikomi vairavimo apribojimai.

Kaip elgtis epilepsijos priepuolio metu?

Artimiesiems ar žmonės, kurie dirba kartu su epilepsija sergančiu žmogumi, verta išmokti pirmosios pagalbos epilepsijos priepuolio metu:

• Jei žmogų ištiko priepuolis, reikia paversti ligonį ant šono, kad jis neužspringtų, atlaisvinti kvėpavimo takus varžančius drabužius.
• Pasistenkite prilaikyti žmogaus galvą, po ja padėkite minkštą daiktą. Nedėkite jokių kietų daiktų, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus, kad žmogus nesusižeistų. 
• Stebėkite priepuolio trukmę – jeigu jis tęsiasi ilgiau nei 5 min., kvieskite greitąją pagalbą. Dažniausiai to neprireikia, nes priepuolis greitai baigiasi. 
• Pasibaigus traukuliams, paguldykite ligonį į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, kol jo būklė taps stabili.

Ar epilepsija išgydoma?

Epilepsija yra ilgalaikė liga, tačiau tinkamas gydymas padeda kontroliuoti priepuolius ir žymiai sumažinti jų dažnumą bei sunkumą. Dalis pacientų, vartodami tinkamus vaistus, gali gerokai sumažinti epilepsijos priepuolių dažnį ar juos visiškai kontroliuoti, tačiau visiškas išgydymas yra retas – priepuolių rizika gali neišnykti visą gyvenimą.

Įtariate, kad galite sirgti epilepsija? 

Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma epilepsija gali padėti sumažinti priepuolių dažnį, išvengti traumų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Negydoma liga gali progresuoti, sukelti neurologinių komplikacijų ar net kelti pavojų gyvybei.

Jei pastebėjote simptomus, nedelskite – registruokitės konsultacijai pas specialistą. Patyrę medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje gydytojai neurologai paskirs reikiamus tyrimus, įvertinę jų rezultatus skirs epilepsijos simptomus padedantį kontroliuoti gydymą, suteiks išsamią informaciją, kaip valdyti priepuolius, vengti juos sukeliančių veiksnių ir saugiai gyventi su šia liga. Pasirūpinkite savo sveikata laiku!

The post Epilepsija: ką svarbu žinoti apie šią ligą appeared first on NORTHWAY.

Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas, dar vadinamas cukralige, yra liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemiją). Šią ligą dažniausiai sukelia insulino trūkumas arba organizmo nesugebėjimas tinkamai reaguoti į insuliną.

Pagrindinė diabeto problema – sutrikusi gliukozės apykaita. Gliukozė yra pagrindinis mūsų organizmo energijos šaltinis, tačiau diabetu sergančių žmonių organizmas nesugeba jos tinkamai įsisavinti. Dėl to padidėja gliukozės kiekis kraujyje, o tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas.

Kokie yra cukrinio diabeto tipai?

Pagrindiniai cukrinio diabeto tipai yra šie:

1 tipo cukrinis diabetas

Šio tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuria sergant organizmo imuninė sistema klaidingai „puola“ savo paties insulino gamybos ląsteles ir jas sunaikina. Šio tipo diabetu dažniausiai serga vaikai ir paaugliai bei jauno amžiaus suaugusieji. Žmonėms, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu,  yra būtinas gydymas – jie turės reguliariai naudoti insuliną visą gyvenimą. Šio tipo cukrinio diabeto paplitimas sudaro 5–10 proc. visų diabeto atvejų.

2 tipo cukrinis diabetas

Tai pats dažniausias diabeto tipas, sudarantis apie 90–95 proc. visų atvejų. Jis susijęs su gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip nesubalansuota mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris. Sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, insulinas, kurį gamina mūsų organizmas, nebeatlieka savo darbo ir išsivysto atsparumas (kitaip – rezistencija) insulinui. Ilgainiui kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje organizmui tampa vis sunkiau. Liga dažniausiai vystosi palaipsniui ir gali būti valdoma koreguojant mitybą, gyvenimo būdą ar naudojant vaistus.

Gestacinis diabetas

Tai laikinas diabeto tipas, kuriuo susergama nėštumo metu, kai dėl moters organizme vykstančių hormoninių pokyčių kartais organizmui tampa sunku užtikrinti tinkamą cukraus kiekio kraujyje lygį.  Gestacinis diabetas gali pasireikšti 2–10 proc. nėščiųjų. Po gimdymo nėščiųjų diabetas dažnai praeina, tačiau juo sirgusioms moterims padidėja rizika vėliau susirgti antrojo tipo diabetu.

Kiti diabeto tipai

Taip pat egzistuoja ir retesni diabeto tipai, tokie kaip MODY ir LADA, kurie dažnai susiję su genetiniais veiksniais ar lėtai progresuojančiais autoimuniniais procesais.

Kokie yra pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai?

Cukrinio diabeto simptomai gali būti įvairūs, tačiau yra keli pagrindiniai sergantiems cukriniu diabetu būdingi požymiai, kurie įprastai pastebimi pirmiausia. Svarbu žinoti, kad šie simptomai gali pasireikšti palaipsniui arba būti labai ryškūs – tai priklauso nuo diabeto tipo ir kiek laiko jis būna nediagnozuotas.

Pagrindiniai simptomai, pagal kuriuos galima įtarti cukrinį diabetą

• Dažnas troškulys ir padidėjęs skysčių poreikis – kūnas bando pašalinti gliukozės perteklių per šlapimą, todėl netenkama daug skysčių.
• Padidėjęs šlapinimasis – tai susiję su ankstesniu simptomu ir gliukozės išskyrimu per inkstus.
• Nuovargis ir silpnumas – energijos trūkumas atsiranda dėl prastos gliukozės apykaitos.
• Svorio mažėjimas – dažniau būdingas pirmojo tipo diabetui, organizmui vietoj cukraus, kaip energijos šaltinį, pradėjus naudoti riebalus ir raumenis.
• Lėtas žaizdų gijimas – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje paveikia kraujotaką ir apsunkina audinių regeneraciją.
• Regėjimo pokyčiai – kai kuriems žmonės, dėl gliukozės pertekliaus, cukrinis diabetas gali pasireikšti laikinu regėjimo sutrikimu, bet jeigu hiperglikemija nekontroliuojama, tai gali sukelti rimtesnes regėjimo problemas.
• Diabetinė neuropatija – jos simptomai: dilgčiojimas, deginantis skausmas, nejautrumas ar „skruzdėlių bėgimas“ pėdose ir rankose – ypač dažnai pasireiškia antro tipo diabeto atveju, dažnai jau ligos pradžioje arba dar iki diagnozės. Šiuos simptomus sukelia nervų pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio aukšto gliukozės kiekio kraujyje.  

Pastebėjus šiuos požymius reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją endokrinologą. Svarbu žinoti, kad nors sergant cukriniu diabetu šie simptomai yra patiriami dažniausiai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia visiems vienodai. Sergant antro tipo cukriniu diabetu ilgą laiką gali nebūti jokių simptomų, o cukrinio diabeto diagnozę galima sužinoti tik tikrinantis profilaktiškai ar atsitiktinių tyrimų metu. Todėl, siekiant laiku pastebėti šią ligą ir sėkmingai ją kontroliuoti, labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.

Kas sukelia cukrinį diabetą?

Cukrinis diabetas yra daugelio veiksnių nulemta liga. Jo priežastys skiriasi priklausomai nuo tipo.

• 1 tipo diabetą dažniausiai sukelia autoimuniniai procesai.
• 2 tipo diabetas dažniau siejamas su genetika, nutukimu, mažai aktyviu gyvenimo būdu ir netinkama mityba.
• Gestacinį diabetą išprovokuoja hormoniniai pokyčiai nėštumo metu.

Prie šios ligos išsivystymo taip pat gali prisidėti UV spindulių poveikis, genetinės mutacijos, ilgalaikė netinkama mityba ir gyvenimo būdas.

Cukrinio diabeto rizikos veiksniai

Diabeto išsivystymo rizika didėja, jei:

• Turite antsvorio.
• Mažai judate.
• Turite šeimos narių, sergančių diabetu.
• Dažnai vartojate perdirbtą maistą ar cukrų.

Genetika ir hormonų pokyčiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Galimos cukrinio diabeto komplikacijos

Negydomas ar prastai kontroliuojamas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų:

• Širdies ir kraujagyslių ligas.
• Inkstų nepakankamumą.
• Diabetinę neuropatiją (nervų pažeidimus).
• Akių pažeidimus, galinčius baigtis aklumu.

Ar cukraligė yra pagydoma?

Nors visiškai išgydyti cukrinio diabeto neįmanoma, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pasiekti remisiją. Tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje tampa normalus ir žmogus, kuris serga cukriniu diabetu, nebejaučia diabeto simptomų. Tačiau tai nėra visiškas išgijimas – remisija gali praeiti, grįžus prie nesveikų įpročių ar su amžiumi organizmui natūraliai susilpnėjant.

Dar viena galimybė, galinti pagerinti sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybę – kasos transplantacija. Dažniausiai ji atliekama esant sunkioms diabeto (ypač pirmojo tipo) formoms. Statistiškai po sėkmingos kasos transplantacijos apie 70–80 proc. pacientų insulino gydymas yra nereikalingas bent vienerius metus, o kai kuriems pacientams šis poveikis išlieka ir ilgiau. Tačiau ši procedūra reikalauja imuniteto slopinimo vaistais, kad organizmas neatmestų transplantuoto organo.

Medicina nuolat tobulėja – atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip diagnozavus šią ligą (ypač I tipo cukrinį diabetą) jį visiškai išgydyti. Kai kurie tyrimai nagrinėja kamieninių ląstelių ir dirbtinės kasos technologijas, kurios ateityje galėtų padėti diabetu sergantiems žmonėms.

Kaip gyventi su cukriniu diabetu?

Gyvenant su diabetu, labai svarbu rūpintis ne tik cukraus kiekio kontrole, bet ir bendra sveikata. Šie būdai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę:

• Reguliari gliukozės kontrolė – tiksliai sekite cukraus kiekį kraujyje, kad išvengtumėte tiek per aukštų, tiek per žemų rodiklių. Naujausios technologijos, tokios kaip nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos, gali padėti lengviau kontroliuoti cukraus svyravimus.
• Sveika ir subalansuota mityba – rinkitės žemą glikemijos indeksą, mažiau rafinuotų angliavandenių turinčius produktus. Stenkitės valgyti daug daržovių, skaidulų, sveikų riebalų ir baltymų. Taip pat svarbu maitintis reguliariai – per ilgos pertraukos tarp valgymų gali sukelti cukraus kiekio šuolius ar kritimus.
• Fizinis aktyvumas – reguliarus sportas ne tik padeda gerinti cukraus kiekio kontrolę, bet ir stiprina širdį, gerina nuotaiką, padeda kovoti su stresu. Rekomenduojama siekti bent 30 minučių aktyvumo per dieną, pavyzdžiui, vaikščiojimo, plaukimo ar kitos jums patinkančios veiklos.
• Streso valdymas – stresas gali padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje, todėl naudinga išmokti streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar net tiesiog užsiėmimas mėgstama veikla.
• Tinkama pėdų priežiūra – diabetinė polineuropatija gali paveikti kojų nervus, todėl labai svarbu reguliariai apžiūrėti pėdas, vengti įpjovimų ir uždegimų. Dėvėkite patogią avalynę, o pastebėję bet kokius pažeidimus, kreipkitės į gydytoją.
• Reguliarūs vizitai pas gydytoją – planuokite reguliarius vizitus, kad stebėtumėte savo būklę ir išvengtumėte galimų komplikacijų. Reguliarūs tyrimai, tokie kaip hemoglobino A1c, cholesterolio ir kraujo spaudimo patikra, gali padėti anksti pastebėti bet kokius pokyčius ir išlaikyti gerą sveikatą.
• Emocinis palaikymas – gyvenimas su diabetu gali būti emociškai sudėtingas, todėl naudinga ieškoti palaikymo šeimoje, drauguose ar net specialiose diabetu sergančiųjų bendruomenėse. Palaikymas padeda lengviau įveikti kasdienius iššūkius.

Ką dar svarbu žinoti apie cukrinį diabetą?

Baigdama pokalbį gydytoja endokrinologė dr. Irina Purtokaitė Labutinienė atkreipia dėmesį į kelis svarbius dalykus, galinčius padėti geriau suprasti diabetą ir sėkmingiau su juo gyventi.

• Diabetas – tai ne tik cukraus liga. Daugelis mano, kad diabetas apsiriboja tik gliukozės kiekio kraujo plazmoje kontrole, bet iš tikrųjų ši liga turi įtakos visam organizmui. Ji gali paveikti širdį, kraujagysles, inkstus, akis ir nervų sistemą, todėl svarbu rūpintis visapusiška sveikata.
• Kiekvieno žmogaus diabetas yra skirtingas. Nors yra bendrosios gairės ir gydymo principai, kiekvienas žmogus yra unikalus – tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Todėl labai svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir atrasti tai, kas geriausiai veikia būtent Jums.
• Sąmoningumas ir žinios gali pakeisti sergančiųjų diabetu gyvenimo kokybę. Diabetu sergantys žmonės, kurie žino, kaip skirtingas maistas, stresas, aktyvumas ar net miegas veikia jų gliukozės koncentraciją kraujyje, turi didesnę galimybę išvengti netikėtų svyravimų ir pagerinti savo kasdienybę.

Įtariate, kad galite sirgti cukriniu diabetu?

Cukrinis diabetas yra sudėtinga, tačiau valdoma liga, jei skirsite dėmesio savo sveikatai ir laiku imsitės veiksmų. Jei pastebėjote simptomus, nedelskite – registruokitės konsultacijai pas specialistą. Medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojai endokrinologai suteiks jums išsamią informaciją, sudarys individualų planą ir padės žengti pirmuosius žingsnius sveikesnio gyvenimo link. Rūpinkitės savo sveikata jau šiandien!

The post Cukrinis diabetas (cukraligė): išsamiai apie ligą appeared first on NORTHWAY.