Kaip elgtis susirgus gripu?

Pasilikite namuose – darbai nepabėgs, o sveikata – svarbiau už viską. Išimtimi gali būti tik apsilankymas pas gydytoją. Venkite artimo kontakto (mažiau nei 1 metras) su sveikais žmonėmis (juk nenorite jų apkrėsti, tiesa?) ir su sergančiaisiais (kad į jūsų organizmą nepatektų kitos rūšies mikroorganizmai). Numoti ranka į ligos požymius jokiu būdu neturėtų sergantys lėtinėmis ligomis (bronchų astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos), senyvo amžiaus asmenys, besilaukiančios – jiems tiesiog būtina laiku kreiptis į gydytoją.

Venkite artimo kontakto su žmonėmis, kad jų neužkrėstumėte (į aplinką pavojinga aplinkiniams virusų koncentracija patenka nuo 5-tos iki 7-tos ligos dienos). Jeigu privalote išeiti iš namų (pvz., apsilankyti pas gydytoją), dėvėkite veido kaukę ar bent prisidenkite kosėdami burną servetėle. Tyrimais buvo nustatyta, kad rankos su išskyromis iš nosies ir akių kontaktuoja ne mažiau kaip 30 kartų per dieną, todėl dažnai plaukite rankas.

Gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte skysčių netekimo (dehidratacijos).

Kodėl susirgus gripu būtina gerti kuo daugiau skysčių?

Kol sergate – arbatos puodelis – geriausias jūsų draugas! Nuo pat pirmųjų gripo simptomų būtina gerti daug skysčių, taip sumažinama gleivių gamyba organizme ir skatinamas prakaitavimas.  Skysčių gėrimas – pats paprasčiausias ir natūraliausias būdas pašalinti ligos sukėlėją – jį išplauti. Jei neturite apetito – galite valgyti mažiau, tačiau tiesiog privalote gerti daug skysčių. Tačiau ne bet kokių – reiktų atsisakyti kavos, gazuotų gėrimų, gėrimų su kofeinu.

Galite atlikti nesudėtingą testą, patikrinę šlapimo spalvą. Šviesiai geltona spalva reiškia, kad sergantysis vartoja pakankamai skysčių. Tamsiai geltonos spalvos šlapimas – įspėjimas apie nepakankamą skysčių kiekį.

Kaip apsisaugoti ligonio šeimos nariams?

Sveikiems šeimos nariams apsisaugoti nuo užsikrėtimo gripu geriausiai padės „Ligonio“ kambarys. Sergantis asmuo turi naudotis atskirais indais, valgymo įrankiais, rankšluosčiais.

„Ligonio“ kambaryje turi būti: servetėlių, maišelis ar kita talpa, į kurią metamos panaudotos servetėlės, skysčiai, termometras, patalpos oro drėkintuvas (esant didesnei oro drėgmei lengviau kvėpuoti), veido kaukių (sergantysis turi dėvėti veido kaukę kai išeina iš savo kambario), vaistų nuo slogos ir kosulio. Dažnai vėdinkite kambarį, baldų paviršius, grindis valykite vandeniu ir įprastomis valymo priemonėmis.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Būtinai apsilankykite pas gydytoją, jei jaučiatės labai blogai, laukiatės kūdikio, sergate lėtinėmis ligoms (bronchų astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos), esate vyresnis nei 65 metų. Jums gali prireikti specialių vaistų gripui gydyti, kurie palengvins ligos simptomus, apsaugos nuo galimų komplikacijų ir sutrumpins ligos trukmę.

Ar kraujo tyrimai būtini nustatyti tiksliai diagnozei?

Gripas gali būti diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, tačiau kraujo tyrimas patikslina diagnozę.

Kas sukelia gripą?

Gripas yra virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Klaidinga manyti, kad gripą galima išgydyti antibiotikais, kadangi jie yra skirti bakterinėms infekcijoms gydyti, tuo tarpu gripo sukėlėjas – influenzavirusas, plintantis kartu su seilių dalelėmis žmogui čiaudint ar kostint. Užsikrėtus gripo virusu, žmogus pradeda sirgti per 24-72 val.

Kokie yra dažniausi gripo simptomai?

Gripui būdinga staigi pradžia, didesnė nei 38⁰C temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos bei raumenų skausmas. Taip pat juntamas bendras nuovargis ir silpnumo jausmas. Sergant gripu, gali pasireikšti ir kiti, mažiau būdingi, simptomai: apetito praradimas ir šleikštulys ar net vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.

Daugelis gripu susirgusių žmonių pradeda sveikti per pirmąsias 7 dienas.

Kiek ilgai pasilikti namuose susirgus?

Ryte termometras rodo normalią temperatūrą? Palaukite, tai dar nėra žalias šviesoforo signalas aktyviai veiklai. Rekomenduojama pasilikti namuose dar 24 valandoms nuo to laiko, kai baigiasi karščiavimas. Žinoma, karščiavimo turi nebūti nevartojant jokių temperatūrą mažinančių vaistų.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Patarčiau vadovautis šiais 3 žingsniais kovojant su gripu:

1. Ankstyvas skiepijimasis nuo gripo, ypatingai senyvo amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, medicinos darbuotojams.

2. Kasdieniniai veiksmai siekiant išvengti gripo: vengti artimo kontakto su sergančiais gripu asmenimis, kosint ar čiaudint prisidengti servetėle burną, neliesti rankomis akių, burnos, susirgus pasilikti namuose dar parą nuo to laiko, kai nebėra karščiavimo, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas.

3. Priešvirusinių, gydytojo paskirtų vaistų naudojimas. Jie palengvina simptomus, apsaugo nuo galimų komplikacijų ir sutrumpina ligos trukmę.

The post Gripas: kaip nesusirgti ar greičiau pasveikti appeared first on NORTHWAY.

Ausų uždegimas (otitas) – tai išorinės, vidurinės ar vidinės ausies uždegimas. Dažniausiai pacientai serga vidurinės ausies uždegimu (ypač vaikai), kurį sukelia iš nosies pro klausomąjį vamzdį į vidurinę ausį patekusios bakterijos. Ūminį pūlingą vidurinės ausies uždegimą dažniausiai sukelia mikrobai, o pagrindine ligos priežastimi gali tapti: sinusitas, sloga, gripas, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Išorinės ausies uždegimas – tai ausies kaušelio ir išorinės klausomosios angos uždegimas, kurį sukelia ausies kaušelio ar išorinės klausomosios angos pažeidimai. Vidinės ausies pažeidimas atsiranda tuomet, kai pažeidžiamas klausos nervas arba kai nepavyksta laiku išsigydyti vidurinės ausies uždegimo.

Gerklės skausmas – tai vienas dažniausių peršalimo ligų simptomų, kuomet vystantis uždegimui paburksta audiniai, prisipildo kraujo, išsiskiria uždegimo mediatoriai, kurie dirgina receptorius ir sukelia skausmą. Gerklės skausmą sukelia virusai ar bakterijos. Jis įspėja apie galimą ryklės uždegimo, tonzilito ar faringito pavojų.

Angina (tonzilofaringitas arba ūminis tonzilitas) – tai mikrobo streptokoko tonzilėse sukelta infekcija, pasireiškianti staigia pradžia, ryklės skausmu, karščiavimu bei silpnumu. Mažiems vaikams anginą gali sukelti ir virusai. Angina gali būti trijų tipų: katarinė (tonzilės tik paraudę), folikulinė (tonzilių paviršiuje atsiranda smulkūs geltoni pūlinukai) ir lakūninė (ant tonzilių atsiranda dideli, platūs, pūlingi apnašai). Negydoma liga (ypač pūlinga angina) gali sukelti reumatą, infekcinį-alerginį miokarditą, nefritą, otitą, reumatoidinį artritą ir kitas ligas.

Alerginis rinitas – tai ūmus nosies gleivinės uždegimas, kuriuo dažniausiai sergama žiedadulkių sezono metu. Pagrindiniai ligos simptomai: nosies niežulys, čiaudulys, vandeningos išskyros, akių paraudimas, ašarojimas. Alerginis rinitas šiuo metu yra dažniausias alerginis susirgimas.

The post Dažniausios LOR ligos appeared first on NORTHWAY.

Tačiau ar iš tiesų antibiotikai – vaistas nuo visų ligų? Kada juos reikėtų vartoti? Ilgametę patirtį turinti specialistė atsako į šiuos ir kitus daugeliui pacientų rūpimus klausimus, tikėdamasi, kad antibiotikus vartosime tik tada, kai jie bus tikrai reikalingi.

Kas yra antibiotikai?
Antibiotikai – tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi, ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi.

Kada reikia juos vartoti?
Antibiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, kaip vis dar klaidingai mano nemažai žmonių. Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą (specifinis antibiotikų vartojimas) arba numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą (empirinis antibiotikų vartojimas).

Tam tikrose situacijose antibiotikai skiriami tam, kad išvengti infekcijos, t.y. profilaktiškai. Profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik tais atvejais, kai profilaktikos efektyvumas yra įrodytas, pavyzdžiui, chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką, po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu (meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.).

Idealiu atveju antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams (specifinis antibiotikų vartojimas). Specifinio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą. Jais gydyti peršalimo ligas, virusinius susirgimus nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų. Norint nustatyti tikrą ligos sukėlėją turi būti imamas pasėlis iš uždegiminio židinio ir daroma antibiotikograma. Tačiau tyrimų rezultatų reikia laukti 3-4 paras, o ligonio būklė ne visuomet leidžia tai daryti. Todėl dažniausiai antibiotikai skiriami numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams vaistams (empirinis antibiotikų vartojimas). Dažniausiai empiriniam gydymui skiriami platesnio veikimo spektro antibakteriniai vaistai, nes dažnai būna tikėtini keli skirtingi sukėlėjai. Todėl ypatingai skiriant antibiotiką empiriškai tikslinga laikytis racionalaus antibiotikų skyrimo principų.

Kokie tie principai?

Pirmiausia, antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Be to, daugelis infekcijų yra savaime praeinančios ir neturi būti gydomos antibiotikais. Svarbu prisiminti, kad gydymo antibakteriniais vaistais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje, o virusų šie vaistai nesunaikina.

Infekuota organizmo medžiaga bakteriologiniam ištyrimui turi būti paimama prieš pradedant gydymą antimikrobiniais vaistais. Jei ligonis tiriamosios medžiagos ėmimo metu buvo gydytas ar gydomas antibakteriniais vaistais, tyrimo rezultatų interpretacija gali būti sudėtinga ar netgi neįmanoma. Tada numatomas dažniausias sukėlėjas ir jo atsparumas antibakteriniams vaistams bei parenkamas tinkamas antibiotikas.

Skirdamas antibakterinius vaistus gydytojas turi atsižvelgti į vaisto veikimo spektrą ir parinkti tokį antibakterinį vaistą, kuris veiktų labiausiai tikėtinus esamos ligos sukėlėjus. Tam yra svarbu žinoti visuomenėje ar ligoninės aplinkoje cirkuliuojančių bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams. Gavus mikrobiologinio tyrimo rezultatus, tai yra žinant sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams vaistams, empirinė terapija turėtų būti koreguojama. Jei nėra kontraindikacijų pasirenkamas vienas siauriausio spektro antimikrobinis vaistas, labiausiai tinkamas konkrečios infekcijos atvejų konkrečiam pacientui.

Dar vienas svarbus specifinis saugaus antibiotikų vartojimo principas – skiriami antibiotikai turi veiksmingai naikinti sukėlėją ir kuo mažiau veikti likusią organizmo mikroflorą. Taigi, turėtų būti skiriamas siauriausio spektro antibiotikas prieš numatomą ar nustatytą sukėlėją.

Labai svarbu parinkti tinkamą antimikrobinio vaisto dozę, vartojimo būdą ir gydymo trukmę. Šiuos ypatumus lemia ligonio būklė, infekcijos sunkumas bei tipas, jos židinio vieta, ligonio imunitetas, gretutinės ligos, ligonio kūno masė. Todėl būtina įvertinti šiuos veiksnius, o taip pat labai svarbu išaiškinti pacientui paskirto gydymo (paskirtos dozės ir gydymo kurso) laikymosi svarbą. Visuomet reikia pasirinkti saugiausią ligoniui antimikrobinį vaistą, o tai padaryti galima įvertinus nuo ligonio priklausančius veiksnius: genetinius, imunodeficitą, amžių, inkstų bei kepenų funkciją, alergiją antimikrobiniams vaistams. Taip pat būtina įvertinti galimą nepageidaujamą antibiotiko poveikį, paciento fiziologinę ir patologinę būklę, turi būti nuolatos stebimas skiriamo antibiotiko veiksmingumas bei saugumas.

Kodėl antibiotikus gali skirti tik gydytojas? 

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių antibiotikus gali skirti tik gydytojas. Kaip jau minėjau, kadangi antibiotikai naikina tik bakterijas, prieš juos skiriant būtiną žinoti tikslią ligos priežastį. Antibiotikai nekovoja su infekcijomis, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui, peršalimas, gripas, skaudanti gerklė, bronchitas, dauguma ir ausų infekcijų. Tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti kokį vaistą ir kiek laiko reikia vartoti.

Skirtingi antibiotikai daro skirtingą poveikį organizmui. Vieni iš jų efektyviau veikia žarnyne, kiti – kauluose, treti – kituose organuose. Skiriant antibiotiką svarbu žinoti ne tik teigiamas jo savybes, bet ir galimus šalutinius reiškinius bei neigiamas pasekmes. Antimikrobiniai vaistai veikia ne tik tą sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus, tame tarpe ir natūralią mikroflorą, kuri būtina natūraliai organizmo terpei palaikyti, saugo nuo ligas sukeliančių bakterijų.

Dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo vystosi disbakteriozė ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Dažniausia nepageidaujama antibiotikų vartojimo pasekmė – sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra ir antibiotikų sukeltas viduriavimas. Be to, antibiotikai gali veikti neurotoksiškai, ototoksiškai, nefrotoksiškai, hepatotoksiškai, hematotoksiškai, juos vartojant galimos alerginės reakcijos. Dėl ilgalaikio antibakterinių vaistų vartojimo žmogaus organizme gali trūkti vitamino B.

Ar tiesa, kad be reikalo naudojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti sveikatai? 

Kai vartojame antibiotikus, veikiame ne tik ligos sukėlėją, bet visus organizme esančius mikroorganizmus. Tai reiškia, kad vienus mikroorganizmus galime sunaikinti, jų vietą užims kažkokie kiti. Taip pat yra nustatyta, kad skiriant antibiotikus sumažėja mūsų organizmo gebėjimas gaminti kai kurias medžiagas, kurios kovoja su infekcija. Todėl profilaktiškai vartojami antibiotikai gali tik pabloginti būklę ir pagreitinti komplikacijų atsiradimą. Be reikalo vartojant antibiotikus gali prasidėti alerginės reakcijos, pakisti žarnyno mikroflora, atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas.

Vartojant prieš sukėlėjus neveiksmingus antibiotikus, gali išsivystyti bakterijų rezistentiškumas, kitaip tariant, atsparumas antibiotikams. Dažnas ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas skatina bakterijas įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus, ir bakterijos tampa jiems atsparios.

Be reikalo ar netinkamai pradėjus antibakterinį gydymą ligonis ilgiau nesveiksta, liga gali progresuoti ar įgauti lėtinę eigą. Gali būti maskuojama sunki infekcija, todėl ligoniui nesveikstant sunkiau nustatoma tiksli ligos bakteriologinė diagnozė (sukėlėjas) ir parenkamas tinkamiausias preparatas.

Kokių taisyklių reikia laikytis vartojant antibiotikus?

Svarbu antibiotikus vartoti paskirtomis dozėmis ir paskirtą laiką. Vartojant per mažą dozę taip pat gali išsivystyti atsparumas antibiotikams. .Jeigu vartojant paskirtą dozę pasireiškia šalutinės reakcijos, būtina apie tai pranešti gydytojui. Jokiu būdu negalima savarankiškai sumažinti dozę ar nutraukti gydymą. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti. Svarbu žinoti, kad ir nebaigtas antibiotikų kursas ir savo nuožiūra sumažinta antibiotikų dozė skatina atsparių vaistams bakterijų atsiradimą.

Ar atsiradus pirmiesiems ligos simptomams visuomet reikia iš karto kreiptis į gydytoją?

Dažnai žmonės be reikalo vos tik pajutę pirmuosius peršalimo simptomus skuba pas gydytoją. Kai užklumpa peršalimo ligos, kurių pagrindiniai požymiai čiaudulys, sloga, gerklės skausmas, bent 2-3 dienas galima gydytis savarankiškai. Tik jei temperatūra kyla virš 39 laipsnių, atsiranda daugiau simptomų – bėrimas, vėmimas ir pan., reikėtų kreiptis į gydytoją. Nelaukiant reikėtų kreiptis į gydytoją, susirgus vaikui iki 2 metų amžiaus, taip pat kai itin stipriai išreikšti ligos simptomai.

Kaip atskirti ar bakterinis susirgimas, ar tai virusinė infekcija?

Be objektyvių tyrimų yra labai sunku nuspręsti ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar virusas, ar bakterija. Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, čiauduliu, gerklės ir galvos skausmu. Vien tik peršalus temperatūra kyla iki 38 laipsnių ir daugiau. Viruso sukeltam susirgimui būdingas didelis silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos, akių skausmas. Virusiniam susirgimui būdinga staigi pradžia, sausas kosulys.

Kaip gydytis esant virusinėms infekcijoms?

Esant virusinėms infekcijoms rekomenduojamas simptominis gydymas. Patariama gerti daug skysčių, vartoti vitaminą C, jei temperatūra kyla virš 38 laipsnių – gerti karščiavimą

The post Ar antibiotikai visuomet yra tinkamas sprendimas? appeared first on NORTHWAY.

Vasara – gražiausias metų laikas, kai norisi kuo ilgiau mėgautis išsiilgta saule, šiluma, gaiviais vandens purslais. Tačiau šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno ligomis. Kur slypi pavojai ir kaip jų išvengti? Apie tai kalbamės su „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojais.

Kas sukelia žarnyno ir maisto toksines infekcijas?

Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie gali sukelti ligą ir tapti pavojingais mūsų sveikatai.

Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos. Tačiau maiste gali būti ir amebų, pirmuonių, parazitų bei virusų.

Kaip bakterijos ir toksinai patenka į maistą, o su juo ir į mūsų organizmą?

Bakterijos į maistą gali patekti bet kuriame jo auginimo, laikymo, saugojimo ir ruošimo etape.

Labai aktuali problema – saugus produktų laikymas. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, kadangi šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Kuo karštesnė diena, tuo greičiau maistas genda. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat yra apsinuodijimo maistu priežastis. Maisto produktus būtina laikyti šaldytuve. Jei, pavyzdžiui, sriubą per naktį paliekame ant viryklės, tai kitą dieną joje bus begalė bakterijų. Dar viena didelė problema – produktų atšildymas. Sušaldytus produktus galima atšildyti tik šaldytuve ar specialiu režimu mikrobangų krosnelėje, bet jokiu būdu ne kambario temperatūroje. Atšildyti produktai per dvi valandas turi būti termiškai apdorojami.

Keliaujant ar būnant gamtoje, maistas dažnai laikomas ir ruošiamas, nesilaikant higieninių reikalavimų. Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. Kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.

Vasarą padaugėja atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių apsinuodijimų priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos, namuose, kavinėse, restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai paruoštas maistas.

Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Kokie būdingi šių infekcijų simptomai?

Žarnyno ir maisto toksinių infekcijų inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų) trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. Liga prasideda galvos skausmais, karščiavimu, kaulu laužymu, t. y. į virusinį susirgimą panašiais simptomais. Vėliau ji pasireiškia intensyviu vėmimu ir viduriavimu.

Kaip gydytis susirgus?

Jeigu ligonis gali gerti, pirmiausia reikia gerti kuo daugiau skysčių. Jeigu ligonis vemia, galima duoti jam burnoje laikyti ledo kubelį. Jeigu žmogus jaučiasi neblogai, galima gydytis namuose priemonėmis, kurių galima įsigyti vaistinėse – probiotikais, vandenį sulaikančiais preparatais. Labai dažnai kitų sveikatos problemų neturintiems asmenims, žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų praeina.

Kada kreiptis į gydytoją?

Sunerimti ir kreiptis į gydytojus būtina, jeigu yra šie ligos simptomai: kūno temperatūra didesnė nei 38°C, viduriavimas su krauju, dažnas ir gausus vėmimas bei viduriavimas, pavojingi kūno skysčių praradimo požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas), liga tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

Viena pagrindinių profilaktikos priemonių, mažinanti žarnyno ir maisto toksinės infekcijos plitimo riziką, yra rankų higiena. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Būtina nusiplauti rankas su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, prieš ruošiant maistą ir jo ruošimo metu. Labai svarbu dažnai ir kruopščiai plauti ar valyti rankas kūdikiams ir mažiems vaikams.

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, labai svarbu įvertinti kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jeigu ten, kur vykstate, nebus šaldytuvo, geriamo vandens. Reikėtų rinktis ilgai negendančius maisto produktus – šalto rūkymo mėsos gaminius, traškučius, sausainius be kreminio įdaro, kondensuotą arba labai aukšta temperatūra apdorotą pieną, vaisius, daržoves. Negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje – maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį, tuo labiau negalima vartoti neplautų vaisių ar daržovių. Svarbu saugoti maistą nuo musių ir graužikų. Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.

Nepirkite maisto tose vietose, kur neužtikrintos saugios maisto tvarkymo sąlygos, venkite užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais. Svečiose šalyse gerkite ir valgykite tik kokybišką vandenį ir maistą, venkite nepažįstamų produktų. Prieš vartodami produktus, atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą.

The post Kaip išvengti žarnyno ir maisto toksinių infekcijų? appeared first on NORTHWAY.