Straipsnis trumpai:

• Įvairiomis plokščiapėdystės formomis skundžiasi net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų.
• Plokščiapėdystė yra nulemta genetikos (įgimta)
• Suaugusieji gali turėti ir įgytą plokščiapėdystę. Tai gali nulemti skirtingi veiksniai: stovimas darbas, viršsvoris, netinkama avalynė, mažas fizinis aktyvumas, nusilpę raumenys, traumos, ligos.
• Plokščiapėdystė gali būti gydoma konservatyviai: kineziterapija, specialiais pratimais, skausmo malšinimui skiriamais medikamentais, ortopedine avalyne, ortopediniais įdėklais – supinatoriais.
• Jeigu konservatyvus gydymas yra neefektyvus, siūlomas minimaliai invazyvus chirurginis gydymas.
• Mažai invazyvios operacijos stabilizuoja pėdą, o tuo pačiu užtikrina jos judrumą.

Plokščiapėdystės priežastys

Plokščiapėdystė (pilnapadystė) – viena dažniausių pėdos deformacijų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, įvairiomis plokščiapėdystės formomis skundžiasi net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Plokščiapėdystė gali būti įgimta arba įgyta, taip pat išilginė (suplokštėja išilginis pėdos skliautas) arba skersinė (suplokštėja skersinis pėdos skliautas). Normali pėda turi dvi skliautą sudarančias atramas – kulną ir dalį prie kojų pirštų. Skersinės plokščiapėdystės atveju einant remiamasi ne, kaip įprasta, pirmuoju ir penktuoju padikauliais, bet visais penkiais, o išilginės – beveik visa pėda.

Manoma, kad mažiems vaikams plokščiapėdystė yra normali būklė. Daugeliu atvejų, augant mažėja vaiko pėdos skliautą užpildančio riebalinio audinio kiekis, todėl įprasta galvoti, kad apie 6–7 gyvenimo metus ši deformacija išnyks ir padas įgaus taisyklingą formą. Tačiau, plokščiapėdystė yra nulemta genetikos (įgimta) – nesusiformavusį pėdos skliautą turi ir kiti šeimos nariai, tikėtina, kad pėdos deformacija išliks.

Taip vadinamos įgyta suaugusiųjų plokščiapėdystė susiformuoja dėl skirtingų priežasčių. Tam įtakos gali turėti tam tikrų raumenų ir raiščių perkrovos ypač ilgai stovint (dirbantiems stovimą darbą), per didelis kūno svoris, ją taip pat gali provokuoti netinkama avalynė (per ankšta arba per didelė, aukštakulniai arba lygiapadžiai batai), mažas fizinis aktyvumas, nusilpę pėdos ir blauzdos raumenys ar suminkštėję kaulai. Įtakos gali turėti ir patirtos pėdos, kulkšnies ar blauzdinio pėdos sąnario traumos, persirgtos ar esamos ligos (cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas) bei medžiagų apykaitos sutrikimai.

Visi mes gimdami paveldime šiek tiek skirtingą pėdos anatomiją, kuri lemią ir skirtingą pėdos funkciją – jos biomechaniką.

Pėda yra svarbiausia žmogaus kūno judėjimo-atramos sistemos dalis. Jos funkcija užtikrina tiek stabilią kūno atramą stovint, tiek lankstumą judant. Pradedant žingsnį, pėda kulnu nusileidžia ant žemės – tuo metu, taip pat ir atsispiriant nuo žemes, ji turi būti tvirta. Raiščiai ir sausgyslės prilaiko pėdos kaulus tvirtoje „užrakintoje būsenoje. Pėdai savo plokštuma nusileidus ant žemės paviršiaus, raiščiai ir raumenys atsipalaiduoja ją „atrakindami“. Pėda tampa laisvu „kaulų maišeliu“ ir gali lengvai prisitaikyti prie žemės paviršiaus nelygumų. Tuomet išryškėja nusileidę ir suplokštėję vidiniai pėdų skliautai. Taip žmogus vidutiniškai padaro nuo 5000 iki 10000 žingsnių per dieną, tiek pat kartų pėdos pakartoja šį judesį.

Būtent įgimtas ir paveldimas pėdos kaulų anatomijos modelis yra raktas į pėdos ir kai kurių judėjimo atramos funkcinių sutrikimų atsiradimo priežastis.

Žmogaus kūno prisitaikymo galimybės yra beribės ir ilgą laiką mūsų sąmonė negauna jokių signalų apie pėdos funkcijos sutrikimus. Juos kompensuoja kitos judėjimo atramos aparato dalys- kelio sąnariai, klubai, stuburas. Tik joms „pavargus“ atsiranda skundai, t.y ima skaudėti pėdas, kelio sąnarius, klubą ar stuburą, pasikeičia laikysena. Iškrypsta kojų pėdų pirštai, atsiranda iššokę pėdos „kauliukai“, vidinis pėdos skliautas nebegrįžta į savo padėtį. Procesas lėtai progresuoja priklausomai nuo patirtų krūvių, traumų, bendro organizmo pasirengimo ir daugelio kitų faktorių.

Pastaruoju metu Vakarų šalyse įgyta suaugusių plokščiapėdystė vadinama itin tiksliai šią būklę apibūdinančiu terminu – progresuojančiai griūvančia pėdos deformacija (ang. Progresive Collapsing Foot Deformity).

Plokščiapėdystė gali būti besimptomė

Labai dažnai plokščiapėdystė nepasireiškia jokiais simptomais ir netrukdo žmogaus aktyvumui. Jei ji nepablogina gyvenimo kokybės, specifinio gydymo taikyti nereikia. Tačiau, atsiradus simptomams ir deformacijai progresuojant, būtina kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą ir spręsti šią problemą. Labai svarbu pastebėjus simptomus (diskomfortas, nuovargis, kulno, kulkšnies, blauzdos skausmai) nedelsti ir kreiptis dėl gydymo, kol pėdos sąnariai dar nėra susidėvėję, nes vėliau galimybės padėti tampa ribotos. Į ortopedą nelaukiant reikėtų kreiptis ir nejaučiant simptomų, tačiau pastebėjus, kad pėdos skliautas praranda išgaubtumą, vidurinė pėdos dalis remiasi į grindis, deformuojasi avalynė.

Pėdos ir čiurnos sąnario segmentas – tai kelių dešimčių kaulų ir sąnarių sistema. Negrįžtamai praradus pėdos skliautą, paprastai prireikia daugybinių kaulus ir sąnarius koreguojančių bei stabilizuojančių operacijų.

Įtariant plokščiapėdystę, gydytojas ortopedas traumatologas konsultacijos metu apžiūri, įvertina pėdos forma, abiejų pėdų simetrija ir funkcija. Vėliau padaromos pėdų rentgenogramos stovint, esant poreikiui, pacientas gali būti nukreiptas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimui.

Koks yra plokščiapėdystės gydymas

Plokščiapėdystės gydymas taikomas tik tuomet, jei pacientas išreiškia skundus, susijusius su šia pėdos deformacija. Pasirinktas plokščiapėdystės gydymo būdas priklauso nuo paciento pėdos būklės. Įprasta pradėti nuo konservatyvaus gydymo. Pėdos deformacijai koreguoti pasitelkiama kineziterapija – masažas, specialūs gydomieji pratimai, mankštos ir vandens procedūros, kuriais stiprinami pėdos raumenys ir raiščiai, prireikus, skausmo malšinimui skiriami medikamentai. Taip pat individualiai pritaikoma ortopedinė avalynė arba pėdos skliautą pakeliantys ir minkštųjų audinių spaudimą sumažinantys specialūs į batus dedami ortopediniai įdėklai – supinatoriai. Šios priemonės padeda nuslopinti arba panaikinti su deformacijomis susijusius skausmus, nuovargį, stabdo tolesnį pėdos deformavimąsi. To pakanka, jei pacientas galį grįžti į normalų gyvenimo ritmą.

Jeigu konservatyvus gydymas yra neefektyvus, o plokščiapėdystė akivaizdžiai progresuoja, atsiranda stipriai išreikšti simptomai, siūlomas chirurginis gydymas.

Pastaruoju metu pasaulyje tampa vis populiaresnės mažai invazyvios pėdos sąnarius stabilizuojančios operacijos. Tam prireikia į natūralų tarpą tarp šokikaulio ir kulnakaulio įvesti specialų stentą, kuris užtikrina pėdos stabilumą ir judrumą kartu. Ši operacija gali būti atliekama bet kurio amžiaus pacientams ir efektyviai sustabdo deformacijos progresavimą. Lietuvoje šias operacijas sėkmingai taikome jau virš 10 metų.

Plokščiapėdystės profilaktika

Plokščiapėdystės profilaktika būtina rūpintis nuo pat vaikystės. Taisyklingam vaiko pėdos formavimuisi didelę įtaką turi vaiko fizinė veikla. Labai svarbu, kad jis būtų pakankamai fiziškai aktyvus – bėgiotų, važinėtų dviračiu, riedučiais, plaukiotų ir užsiimtų kita aktyvia veikla. Taisyklingam pėdos formavimuisi naudingas ir vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (žole, smėliu ir pan.) Taip pat svarbu nepamiršti tinkamos avalynės. Rekomenduojama rinktis taisyklingą pėdų padėtį, stabilumą, gerą amortizaciją ir komfortą užtikrinančią ortopedinę avalynę.

Siekiant išvengti plokščiapėdystės progresavimo, be minėtų priemonių labai svarbu rūpintis tinkama savo sveikatos būkle, kontroliuoti kūno svorį, cukrinį diabetą, reumatoidinį artritą ir kitas lėtines ligas.

Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Kretingoje atliekama profesionali plokščiapėdystės diagnostika, profilaktika ir gydymas. Kompetentingi, ilgametę patirtį turintys ortopedai-traumatologai tiksliai diagnozuoja plokščiapėdystės priežastis ir kiekvienam pacientui suteikia individualią pagalbą.

The post Plokščiapėdystė: ką reikėtų apie ją žinoti appeared first on NORTHWAY.

Visavertis fizinis aktyvumas ir estetinis grožis –  esminės priežastys, kodėl pacientams prireikia chirurgų pagalbos pilvo diastazei gydyti ir užkirsti kelią įvairiems negalavimams atsirasti. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Vitalijus Eismontas išsamiau pasakoja, kokiais atvejais pilvo raumenų diastazė turi būti koreguojama. 

Kas yra diastazė?

Diastazė – tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia po nėštumo arba dėl didelio svorio padidėjimo. Didelio laipsnio pilvo raumenų išsiskyrimas matosi akivaizdžiai – pilvas atrodo pakaręs, smarkiai išsipučia pavalgius ar atsigėrus. Visgi pilvo raumenų diastazė nėra vien tik estetinė problema. Ilgainiui ji gali sukelti ir sveikatos problemų – gali atsirasti išvaržų, skaudėti nugarą, susilpnėti dubens dugno raumenys, dėl ko gali atsirasti šlapimo nelaikymo problemos bei suprastėjęs lytinis gyvenimas. 

Veiksniai, didinantys diastazės atsiradimo riziką

Diastazė kamuoja daugelį gimdžiusių moterų. Ši būklė gali atsirasti dažniau, kai moteris:

• patiria kelis nėštumus, tarp kurių – mažiau nei metai;
• yra vyresnė kaip 35 metų amžiaus;
• susilaukia dvynukų;
• pagimdo didelio svorio kūdikį.

Diastazė, kai prarandamas pilvo sienos vientisumas, pilvo raumenų atsiskyrimas, gali būti diagnozuota ir vyrams. Ši problema – antsvorio, intensyvaus sporto ar aktyvesnės fizinės veiklos pasekmė. Ar diastazė susijusi su paveldimumu, anot pilvo chirurgijos gydytojo, duomenų nėra.

Prasiskyrę pilvo raumenys: kaip atpažinti? 

Jungiamasis pilvo sienos audinys (vadinamas balta linija) gali išsitempti bambos lygyje, aukščiau arba žemiau. Kai jos plotis siekia daugiau kaip dvidešimt milimetrų – pilvo chirurgai diagnozuoja tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimą.

Tiesieji pilvo raumenys yra priversti išsitempti, kai nėštumo metu sparčiai didėja gimda. Įprastai tai įvyksta nuo 28 nėštumo savaitės (trečiajame trimestre). Kai po gimdymo moteris pradeda varginti atsikišęs, savo formos neatgaunantis pilvukas, galima įtarti raumenų išsiskyrimą. Tokie fiziologiniai pokyčiai priekinėje pilvo sienoje yra normalūs, nes kitaip mažylis netilptų į mamos pilvuką. Tempimą stiprina ir hormoniniai pokyčiai bei bendrasis organizmo pasiruošimas gimdymui.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje pilvo chirurgijos specialistai rekomenduoja paprastą būdą pasitikrinti savarankiškai dėl raumenų prasiskyrimo. Jeigu keli pirštai lengvai įsispaudžia pilvo centre tarp raumenų, vadinasi raumenys – prasiskyrę.

Kokius sveikatos sutrikimus sukelia diastazė?

Be estetinio diskomforto susiduriama ir su sveikatos sutrikimais. Kai organizmas negali prisitaikyti prie padidėjusio pilvo raumenų krūvio – ar sportuojant, ar keliant sunkesnius daiktus, rūpinantis mažyliu – kenčia kiti organai ir raumenų grupės.

Dažniausiai pilvo raumenų diastazė iššaukia ne tik psichologines problemas dėl pasikeitusios išvaizdos. Diagnozę lydi šie sveikatos negalavimai: 

• nugaros skausmai;
• netaisyklinga laikysena;
• pilvo išvaržos;
• nuolatinis pilvo pūtimas;
• šlapimo nelaikymas, silpnėjantis dubens dugnas;
• lytinio gyvenimo sutrikimai;
• pilvo raumenų plyšimas.

Pilvo raumenų diastazė: profilaktika ir gydymo būdai

Pilvo chirurgijos gydytojas dr. V. Eismontas akcentuoja, kad fiziniai pratimai pilvo presui, specialūs korsetai ne visada užtikrina, kad po gimdymo sumažės diastazės atsiradimo rizika.  

Moterims rekomenduojama pirmuosius metus po gimdymo stiprinti pilvo raumenis. Sportas, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas padeda susigrąžinti buvusias kūno formas.

Vėliau, ar po antrojo ir kitų nėštumų bei gimdymų moterų sveikatos būklę atstatyti sunkiau. Atsiradus pilvo raumenų atsiskyrimui, sportas žymesnės teigiamos įtakos neturi.

Svarbu laiku pasikonsultuoti su pilvo chirurgais dėl endoskopinės pilvo diastazės korekcijos. Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje tausojanti operacija atliekama laparoskopiniu būdu. Kai kartu su diastaze diagnozuojama bambos išvarža – operacija kompensuojama PSDF lėšomis.

Pilvo diastazės operacija – praėjus pusmečiui po gimdymo

Moters kūnui atsigauti po nėštumo ir gimdymo įprastai reikia ne mažiau nei šešių mėnesių. Tikslų pasiruošimo operacijai laiką, operacijos trukmę, raumenų prasiskyrimo stiprumą konsultacijos metu įvardins individualiai abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Nors endoskopinė diastazės korekcija trunka apie dvi valandas – tiek pat, kaip ir operuojant atviruoju būdu, skirtumų yra. Po laparoskopinės operacijos pacientai greičiau sugrįžta prie įprasto gyvenimo būdo, nebūna pūlingų žaizdų komplikacijų, individualiai jaučiama mažiau skausmingų operacijos padarinių.

Svarbiausia po laparoskopinės diastazės operacijos – estetinis rezultatas: operuojama atlikus nedidelius, vos 5-12 milimetrų pjūvius. Pjūvio vietos parenkamos kruopščiai, operacijos metu prasiskyrę raumenys sukabinami. Po pusės metų randai praktiškai nebematomi. Palyginimui: po operacijos atviruoju būdu randai būna keliasdešimt kartų didesni, jų skersmuo siekia 20-30 centrimetrų.

Kaip pasiruošti diastazės operacijai

Gydytojas pabrėžia, kad išskirtinio pasiruošimo operacijai nėra, būtina paisyti kelių taisyklių: rekomenduojama iki planinės operacijos dvi savaites nerūkyti. Tokiu būdu ženkliai mažėja galimų komplikacijų rizika.

Laparoskopinės diastazės korekcijos metu susiuvami tik išsiskyrę pilvo raumenys, odos paodės perteklius nešalinamas. Todėl paciento svoris geram rezultatui pasiekti yra svarbus. Kūno masės indekso (KMI) rodiklis byloja, ar mūsų kūno svoris yra per mažas, normalus ar turime antsvorio.

Pooperacinis laikotarpis ir gijimas

Po laparoskopinės diastazės korekcijos operacijos į darbą galima grįžti praėjus 2 savaitėms po operacijos arba 4 savaitėms, jei dirbate fizinį darbą. Pacientai turi dėvėti specialų korsetą pilvo sienai stiprinti, rinktis ramesnio tempo gyvenseną, apie 6-8 savaites vengti intensyvaus fizinio krūvio ir svorio, didesnio nei 5 kg, kilnojimo.

Ar pilvo diastazė gali vėl atsirasti? 

Po operacijos pilvo sienos raumenys gali vėl prasiskirti, atsirasti išvaržos, jei moterys nusprendžia vėl susilaukti atžalų. Tačiau anksčiau atlikta diastazės operacija kitam nėštumui ir gimdymui netrukdo. Esant reikalui, vėliau endoskopinė diastazės korekcija gali būti kartojama.

Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje dirba profesionalūs pilvo chirurgijos gydytojai. Patyrę specialistai teikia profesionalias konsultacijas, atlieka reikalingus diagnostinius tyrimus ir operacijas.

The post Pilvo raumenų diastazė – ne tik estetinė problema appeared first on NORTHWAY.

Gydytojo ortopedo-traumatologo Mariaus Šakalinio teigimu, nemažai žmonių polinkį sirgti sąnarių ligomis paveldi genetiškai, kitų sąnariai sudyla dėl per didelio fizinio aktyvumo, traumų ar viršsvorio.

Pasak pašnekovo, toli pažengusios osteoartrito stadijos gydymo auksinis standartas iki šiol išlieka endoprotezavimas (sąnario keitimas). Tačiau tobulėjant medicinai, daugėjant klinikinių studijų ir analizių, siūlomi vis naujesni ir inovatyvesni būdai, padedantys efektyviai spręsti sąnario problemas ir grąžinti pacientams kokybiško gyvenimo džiaugsmą.

Viena iš alternatyvų sąnario endoprotezavimui – osteotomijos operacija. Tai – kojos ašies korekcijos operacija, kurios tikslas – nukrauti sąnario apkrovą nuo susidėvėjusios pusės į sveiką sanario kremzlės dalį. Gydytojo ortopedo teigimu, ji leidžia pristabdyti artrozės progresavimą, prailginti sąnario funkcinį gyvavimą, o svarbiausia – sumažinti skausmą, padidinti mobilumą ir aktyvumą. Daugeliu atveju šios operacijos dėka galima gerokai atitolinti ar net visai išvengti endoprotezavimo. Vakarų Europos šalyse šių operacijų atliekama vis daugiau, o klinikinės analizės patvirtina vis geresnius rezultatus.

Kelio sąnario nusidėvėjimas vargina vis jaunesnius žmones

Patyręs specialistas pastebi, kad anksčiau dėl kelio sąnario nusidėvėjimo simptomų dažniausiai kreipdavosi 50–60 metų amžiaus pacientai, tuo tarpu pastaruoju metu nuo artrozės kenčia vis jaunesni, fiziškai aktyvūs žmonės. Neretam šios ligos simptomai pasireiškia jau sulaukus 40-ties metų.  Dažniausios artrozės jauname amžiuje priežastys – traumos, kremzlės, meniskų, raiščių pažeidimai, viršsvoris, per didelis fizinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.

Kadangi jauniems pacientams endoprotezavimo operacija netinka (endoprotezas tarnauja apie 10–15 metų ir yra pritaikytas mažiau judantiems, pažengusia artrozės stadija sergantiems vyresniems pacientams), nuolat ieškoma kitų šios problemos sprendimo būdų. M. Šakalinio teigimu, pastaraisiais metais atsirado daug įvairių alternatyvų – modernesni priešuždegiminiai vaistai, trombocitais prisotintos plazmos (PRP), hialurono ir kt. injekcijos, artroskopinės operacijos, osteotomijos. Viena modernesnių šiuolaikinių gydymo procedūrų – kremzlės rekonstrukcija-regeneracija, panaudojant daugiasluoksnę kolageno membraną kartu su kaulų čiulpų stimuliacija. Ši procedūra leidžia efektyviai atkurti pažeistą kremzlę, sustabdyti osteoartrito progresavimą ir sąnario funkcijos blogėjimą. Pasak gydytojo, skirtingi gydymo būdai kiekvienam pacientui pritaikomi individualiai ir parenkami pagal jo kelio sąnario pažeidimo būklę.

Pažangi kelio sąnario operacija užtikrina ilgalaikį pagerėjimą ir sugrąžina į aktyvų gyvenimą

Dar vienas pažangus artrozės gydymo metodas – išplėstinė chirurginė kelio sąnario operacija, kurią sudaro dvi dalys – pažeistos kremzlės atkūrimas membrana „ChondroGide“ ir kelio sąnario ašies korekcija, atliekant osteotomiją. Tokios operacijos jau atliekamos medicinos centre „Northway“ Vilniuje. Jas atliekantis gydytojas ortopedas-traumatologas Marius Šakalinis sako, kad jos padeda pilnai atstatyti pažeistą kremzlę, panaikinti pažeistos sąnario dalies apkrovą ir ilgam išsaugoti sąnario funkciją.

„Operacija dažniausiai atliekama pacientui taikant bendrinę nejautrą, bendra jos trukmė ( abiejų dalių) – 1,5–2 val. Artroskopinės dalies metu chirurgiškai sutvarkomas kremzlės pažeidimas ar defektas, atliekama kaulų čiulpų stimuliacija, daugiasluoksnės kolageno membranos „ChondroGide“ implantacija ir fiksacija bioklijais. Taip sudaromos biologinės sąlygos kremzlės atkūrimui. Osteotomijos dalies metu rentgeno kontrolėje, preciziškai tiksliai atliekamas blauzdikaulio viršutinės dalies įpjovimas ir kojos mechaninės ašies korekcija pagal iš anksto rentgenogramoje išmatuota kampą, taip pat kaulo fiksacija titanine plokstele „Topfix“ ir kaulinio defekto užpildymas kaulo gijimą indukuojančiu pakaitalu. Osteotomijos tikslas – nuimti krūvį nuo pažeistos kelio sąnario pusės tam, kad implantuota kremzlė gerai prigytų ir integruotųsi,“ – apie operacijos eigą pasakoja M. Šakalinis.

Pasak gydytojo, po operacijos kelio sąnarys imobilizuojamas ortopediniu įtvaru, o kitą dieną pacientas išleidžiamas į namus. 10–12 dienų skiriamas namų režimas, šalčio aplikacijos, vaistai. Šiuo laikotarpiui koją būtina laikyti pakeltoje padėtyje, galimas tik minimalus judėjimas su įtvaru ir ramentais. Vaikščioti su ramentais, nepilnai minant koją, rekomenduojama iki 6 savaičių po operacijos. Nuo 2 iki 6 savaitės taip pat svarbu savarankiškai atlikti gydytojo paskirtą mankštą. Vėliau reikalinga operavusio gydytojo konsultacija, rentgeno kontrolė ir reabilitacinis gydymas. Visiškos kelio sąnario funkcijos atsistatymo galima tikėtis praėjus 3–6 mėnesiams po chirurginio gydymo. Praėjus 12 menesių, rekomenduojama atlikti titano plokstelės išėmimo operaciją.

Po tokio chirurginio gydymo tikimasi ilgalaikio, 10–15 metų ir ilgiau trunkančio sąnario funkcijos pagerėjimo, osteoartrito sustabdymo, paciento grįžimo į aktyvią veiklą ir žymiai pagerėjusios jo gyvenimo kokybės.

Modernus gydymo būdas tinkamas ne visais atvejais

Tiesa,  M. Šakalinis pastebi, kad modernus gydymo būdas tinkamas ne visiems kelio sąnario osteoartritu sergantiems pacientams. Vyresniems nei 65 metų metu pacientams, kuriems diagnozuota toli pažengusi osteoartrito stadija, ši operacija netinkama. Tuo tarpu daugeliui jaunesnių (40–60 metų) pacientų, turinčių pradinius osteoartrito pakitimus ir ašies deformaciją – tai puikus sprendimas. Svarbios indikacijos šiai operacijai – kremzlės pažeidimas ar defektas ir į vidų krypstanti kojos mechaninė ašis. Pasak specialisto, beveik 75 proc. žmonių kelio osteoartritas prasideda būtent vienoje – vidineje pusėje.

Sprendžiant dėl šio gydymo tinkamumo konkrečiam pacientui, būtina atlikti kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimą (MRT) ir ilgą kojų rentgenogramą stovint, išmatuoti kojos mechaninę ašį, kelio sąnario apkrovimą ir pasikonsultuoti su ortopedu-traumatologu. 

Džiaugdamasis itin efektyviu gydymo metodu, jaunus žmones sugrąžinančiu į aktyvų gyvenimą, gydytojas tikisi, kad daugėjant modernių chirurginių metodų, teisingai atrinktiems  pacientams sumažės osteoartrito simptomai, pagerės jų funkcinis aktyvumas ir sumažės endoprotezavimo operacijos poreikis.

„Tačiau, jeigu skausmas trukdo kasdieniam gyvenimui, fiziniam aktyvumui, riboja judėjimą, nepraeina ilgesnį laiką, labai svarbu nedelsti ir atvykti pasikonsultuoti pas specialistą. Negydant kelio sąnario, jis dėvisi toliau, tad vėliau gali prireikti sudėtingesnio gydymo“, – baigdamas pokalbį pabrėžia ortopedas-traumatologas.

The post Pažangi išplėstinė kelio sąnario operacija ilgam sugrąžina aktyvaus gyvenimo džiaugsmą appeared first on NORTHWAY.

Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, viršutinė šlaunikaulio dalis, dilbio kaulai ir žastikaulis. Be patiriamo skausmo ir gresiančios negalios, kai kurie lūžiai gali būti susiję ir su priešlaikiniu mirtingumu. Viena iš sunkiausių griuvimų pasekmių yra šlaunikaulio lūžiai. Per pirmuosius metus po šlaunikaulio lūžio miršta 15–30 proc. asmenų, 50 proc. jų po vienerių metų nebepajėgūs savarankiškai vaikščioti, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Beveik kas trečias šlaunikaulio lūžį patyręs žmogus, niekada nebesusigrąžina buvusios gyvenimo kokybės.

Dėl demografinių procesų (ilgėjančios gyvenimo trukmės, augančio ekonominio lygio) ypač didėja senyvo amžiaus žmonių populiacija ir daugėja pacientų, sergančių osteoporoze. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė senėja, ir toliau prognozuojamas lūžių skaičiaus didėjimas – per savo gyvenimą osteoporozinį lūžį patirs 50 proc. moterų ir 30 proc. vyrų. Osteoporoziniai lūžiai dėl aukštų mirtingumo, savarankiškumo praradimo rodiklių ir milžiniškų gydymo išlaidų apibūdinami kaip ypatingai reikšminga šiuolaikinė sveikatos priežiūros problema.

Pasak medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojos, geriatrės doc. dr. Astos Mastavičiūtės, osteoporozė neretai vadinama tyliąja epidemija, nes dažnai ji nesukelia jokių simptomų tol, kol neįvyksta kaulų lūžis. Neretai tai būna pirmas, bet dažnai jau toli pažengusios ligos požymis.

„Pagrindinė kliūtis sėkmingai gydyti osteoporozę ir išvengti kaulų lūžių yra tai, kad daugelis didelės lūžių rizikos asmenų yra nenustatomi ir negydomi nepaisant saugių ir efektyvių diagnostikos ir gydymo metodų. Lietuvoje ši problema ypač juntama – šiai ligai pakankamai dėmesio neskiria ne tik šeimos gydytojai, bet ir gydytojai traumatologai, gydantys osteoporozės komplikacijas, tačiau ne visada suteikiantys pacientams informaciją apie šios ligos profilaktiką. Dėl vis didėjančio senyvo amžiaus asmenų skaičiaus šiai ligai skiriamas didžiulis dėmesys, kuriami nauji prevencijos ir gydymo būdai. Griuvimų, kaulų lūžių galima išvengti, o tą pasiekti galime atlikdami savalaikius tyrimus ir imdamiesi prevencijos priemonių“, – sako dr. A. Mastavičiūtė.

Itin svarbu laiku įsivertinti osteoporozės riziką

Daugybė mokslinių tyrimų analizuoja osteoporozės priežastis, kurių pagrindinė – kaulų masės mažėjimas. Maksimali kaulų masė pasiekiama 20–29 metų amžiaus, vėliau kaulo rezorbcijos greitis viršija kaulo formavimąsi, todėl vidutiniškai per metus vyrų kaulų masė sumažėja 0,2– 0,3 proc., o moterų – 0,5 proc. Per pirmuosius 5–7 metus po menopauzės moteris gali netekti iki 20 proc. kaulų masės. Ligai progresuojant, tvirtumą praradę kaulai nebegali atlaikyti kasdienės veiklos krūvio ir lūžta dėl menkos traumos.

„Kaip minėjau, iki lūžių pacientai gali neturėti jokių nusiskundimų, todėl savalaikei diagnostikai labai svarbu žinoti bei įvertinti osteoporozės vystymąsi skatinančius veiksnius. Kaulų mineralų tankio (KMT) mažėjimą skatinantiems veiksniams yra priskiriami vyresnis amžius, moteriška lytis, paveldimumas, lytinių hormonų stoka, endokrininės ir reumatinės ligos, mitybos ir virškinimo sutrikimai, vaistai, mažas fizinis aktyvumas arba ilgalaikė imobilizacija, žalingi įpročiai (rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas), nepakankamas kalcio kiekis maiste (nepakankamas pieno ir pieno produktų vartojimas), vitamino D, gyvulinių baltymų ir druskos perteklius, nesaikingas kofeino vartojimas (daugiau nei 3 puodeliai kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų per dieną). Tačiau kaulų lūžių rizikos veiksniai nėra osteoporozės diagnozės patvirtinimo arba atmetimo kriterijai – ar kaulų mineralų tankis yra sumažėjęs tiksliai parodo tik kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimas“, – pabrėžia gydytoja.

Visapusišką priežiūrą senyvo amžiaus žmonėms teikianti gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kaulų lūžių riziką padidina ir polinkis griūti, kuris yra viena iš geriatrinių (senyvo amžiaus žmonėms būdingų) būklių. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei trečdalis senyvo amžiaus žmonių griūva bent kartą per metus. Mažiausiai vieną kartą per metus griūva 28–35 proc. gyvenančių savo namuose vyresnių nei 65 m. asmenų ir 32–42 proc. asmenų virš 75 m. amžiaus, 10–31 proc. iš jų griūva pakartotinai. Todėl, pasak dr. A. Mastavičiūtės, vyresnio amžiaus žmonėms būtina įvertinti ir griuvimų riziką ir, esant poreikiui, imtis jų prevencijos priemonių. Pagrindiniai griuvimų rizikos veiksniai yrasumažėjusiraumenųjėga, susilpnėjusi rega, pusiausvyros ir laikysenos sutrikimai, galvos svaigimai dėl širdies ritmo bei kraujospūdžio sutrikimų, vaistai, nulemiantys orientacijos sutrikimus ir bendrą silpnumą, taip pat anksčiau patirti griuvimai ir jų baimė.

Diagnozuojant ir gydant osteoporozę, svarbiausias pagalbininkas – šeimos gydytojas

Osteoporozė diagnozuojama atlikus osteodensitometriją – kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimą. Šis itin tikslus tyrimas ( jo paklaida vos 1–2 proc.) trunka vos 2-4 minutes, o jo metu patiriama jonizuojanti spinduliuotė ženkliai mažesnė nei atliekant rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimus. Įprastai KMT matuojamas stuburo ir šlaunikaulio srityse, tačiau gali būti atliekamas ir galūnių distalinių dalių (dilbio, kulnikaulio) tyrimai. Šiuolaikiniais densitometrais galima atlikti ir viso kūno sandaros tyrimą, kurio metu išmatuojamas viso kūno KMT, raumenų, kaulų, riebalų masė.

Individualios osteoporozinių lūžių rizikos nustatymui taip pat naudojama FRAX® skaičiuoklė, kuri šiuo metu yra įdiegta 45 šalyse Pagrindinis FRAX® skaičiuoklės tikslas yra paprasčiau, tiksliau, ne vien tik pagal kaulų mineralų tankio duomenis atrinkti pacientus, kuriuos būtina gydyti. FRAX® skaičiuoklė jau įtraukta į osteoporozės diagnostikos metodines rekomendacijas Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ir keletoje Europos šalių. Ši patikima ir informatyvi skaičiuoklė yra nemokama, ji pritaikyta ir Lietuvos gyventojams, tad norintys pasitikrinti savo individualią osteoporozinių lūžių riziką, gali tai padaryti apsilankę šioje svetainėje: frax.shef.ac.uk/FRAX/tool.aspx?lang=li

Dr. A. Mastavičiūtė pabrėžia, kad atliekant osteoporozės diagnostiką ir skiriant gydymą, svarbiausias asmuo yra šeimos gydytojas. Jis gali įtarti, pasitelkęs reikiamus tyrimus, tiksliai diagnozuoti ir efektyviai gydyti šią ligą. Tuo tarpu kitų specialistų konsultacijos dažnu atveju nėra būtinos. Jeigu naudojantis FRAX® skaičiuokle bendra 10 metų lūžio rizika didesnė nei 20 proc., o šlaunikaulio – didesnė nei 3 proc., siekiant šių lūžių išvengti, būtina tai aptarti su šeimos gydytoju.

Patarimai, kaip sumažinti osteoporozės ir kaulų lūžių riziką

Gydytoja primena, kad osteoporozės galima išvengti kontroliuojant rizikos veiksnius ir laiku imantis prevencijos priemonių. Nors, pasak jos, šios ligos prevencija rekėtų pradėti rūpintis dar vaikystėje, yra priemonių, kurios naudingos bet kokiame amžiuje, norint sustiprinti kaulus ir sumažinti osteoporozinių lūžių riziką. Štai pagrindiniai patarimai:

Būkite fiziškai aktyvūs

Pasirinkite ir reguliariai atlikite savo amžių ar fizinio pasirengimo lygį atitinkančius svorio pernešimo ir jėgos pratimus. Vaikščiojimas, lipimas laiptais, šiaurietiškas ėjimas su lazdomis, bėgiojimas, šokiai, tenisas, joga, svarmenų kilnojimas, pratimai naudojant elastines juostas – visos šios veiklos padeda formuoti ir stiprinti kaulus.

Valgykite kaulų sveikatą palaikantį maistą

Užtikrinkite, kad kasdieniniame Jūsų mitybos racione būtų pakankamai kalcio, vitamino D, C, B6, B12 ir baltymų.

Vitaminas D – tai riebaluose tirpstantis vitaminas, saulės spindulių poveikyje sintezuojamas odoje ir/arba gaunamas su maistu ar papildais. Pagrindinė vitamino D funkcija žmogaus organizme – kalcio ir fosforo pasisavinimo reguliavimas ir pastovios jų koncentracijos kraujo plazmoje palaikymas. Vitamino D trūkumas šiuo metu laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos kaulinio audinio vientisumui, todėl labai svarbu, kad mūsų organizme šio vitamino būtų pakankamai. Norėdami užtikrinti reikiamas vitamino D atsargas, kasdien bent pusvalandį pasivaikščiokite gryname ore, saikingai pasimėgaukite saulės spinduliais, o esant vitamino D trūkumui, pasitarkite su gydytoju dėl papildų vartojimo.

Išlaikykite pakankamą kūno svorį

Per mažas svoris, kai kūno masės indeksas (KMI) mažesnis nei 19, taip pat yra osteoporozės rizikos veiksnys.

Nerūkykite ir ribokite alkoholio vartojimą

Rūkymas mažina kalcio pasisavinimą žarnyne ir estrogenų gamybą. Kuo ilgiau rūkoma ir kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo didesnė osteoporozės ir kaulų lūžio rizika. Moksliškai įrodyta, kad kenksmingas sveikatai yra ir pasyvus rūkymas – rūkančių vyrų žmonoms rizika patirti osteoporozinį kaulo lūžį yra 2 kartus didesnė nei nerūkančių. Rūkančioms moterims dėl sumažėjusios estrogenų gamybos menopauzė dažniausiai prasideda anksčiau nei nerūkančioms, o ankstyva menomauzė taip pat yra osteoporozės rizikos veiksnys.

Nesaikingas alkoholio vartojimas sutrikdo kalcio pusiausvyrą organizme ir apsauginę kaulų funkciją atliekančių hormonų gamybą. Per dieną suvartojant daugiau nei 3 alkoholio vienetus (1 vienetas alkoholio – 10 g etanolio arba 30 ml degtinės, arba 120 ml vyno) osteoporozinio kaulo lūžio rizika padidėja 2,5 kartų. Baigdama pokalbį pašnekovė pabrėžia, kad svarbu įsivertinti ir asmeninius rizikos veiksnius. „Jeigu bėgant metams Jūsų ūgis sumažėjo 4 ar daugiau centimetrais, Jūsų tėvai sirgo osteoporoze ar patyrė šlaunikaulio lūžį, vartojate steroidinius hormonus ar vaistus nuo vėžio, sergate diabetu ar reumatoidiniu artritu, menopauzė prasidėjo anksčiau nei 45 metų – Jūsų rizika sirgti osteoporoze yra didesnė. Norėdami sumažinti šios ligos grėsmę ir išvengti nemalonių jos pasekmių, nedelskite ir atlikite kaulų mineralų tankio tyrimą, padėsiantį įvertinti Jūsų kaulų būklę, kad esant poreikiui laiku imtumėtės prevencinių priemonių ar gautumėte reikiamą gydymą. O jeigu osteoporozės rizikos laiku neįsivertinote ir apie ją sužinojote tik patyrę osteoporozinį lūžį, pasirūpinkite, kad šis lūžis būtų paskutinis. Tai padaryti padės glaudus bendradarbiavimas su šeimos gydytoju, atsakingas paskirtų vaistų ir papildų vartojimas, tinkamos mitybos bei fizinio aktyvumo, griuvimų prevencijos ir kitų rekomendacijų laikymasis“, – pataria šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė.

The post Osteoporozė: kaip suvaldyti tyliąja epidemija vadinamos ligos grėsmę appeared first on NORTHWAY.

Pasak patyrusio specialisto, peties sąnarys pasižymi itin sudėtinga struktūra. Jo plačios amplitudės judesiai reikalauja daugybės grandžių įsitraukimo, o bent vienos jų pažeidimas sukelia peties skausmą ar funkcijos sutrikimą. Peties sąnarys yra stipriai inervuotas – iš kaklo išeina petinį rezginį formuojantys nervai, todėl net mažų sąaugėlių įtrūkimas gali būti labai skausmingas.

Kalbėdamas apie tai, ar visada peties skausmas – išsprendžiama problema, gydytojas sako, kad tai priklauso nuo jo priežasties. Pasak jo, peties skausmas gali atsirasti ne tik dėl ortopedinių, bet ir dėl neurologinių priežasčių, todėl svarbu išsiaiškinti, kuri problema yra pagrindinė. Tai padaryti padeda dažniausiai peties skausmo diagnostikai pasitelkiami tyrimai – rentgenogramos, magnetinis rezonansas ir kompiuterinė tomografija.

Pasak gydytojo, dažniausios peties skausmo priežastys – peties ankštumas, sausgyslių pažeidimai (plyšimai, uždegimai), nestabilumas plyšus sąnarinei lūpai. Peties ankštumas gali susidaryti dėl lėtinio skausmo, įgimtų anatominių dalykų (esant susiaurėjusiam tarpui tarp kaulų, kuriame yra sausgyslė). Šią būklę gali nulemti ir uždegimas – jam kilus paburksta sausgyslė, aplinkiniai audiniai ir lieka per mažai vietos. Uždegimui vystantis, jis progresuoja į kapsulitą. Esant šiai būklei, sąnarinė kapsulė sustorėja, surandėja ir žmogus nebegali pilnavertiškai atlikti įprastų judesių.

Gydytojo teigimu, netrauminių peties skausmų žmonės dažnai nesureikšmina. „Žinoma, jeigu atsikėlus ryte skauda ranką ar sunku ją pilnai pakelti, iš karto skubėti pas gydytoją nereikia. Galbūt tą ranką tiesiog nugulėjote, gal naktį jos padėtis buvo nepatogi, gal iš vakaro daugiau pasportavote ar fizinis krūvis buvo didesnis. Bet jeigu skausmas ar judesių ribotumas nepraeina kelias dienas, o vaistai nuo skausmo nepadeda, vertėtų ilgai nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Jeigu skausmas atsiranda patyrus nedidelę traumą (kai kažką kėlėte, tempėte, griuvote ir pan.) ir trunka ilgiau nei 2–3 savaites, taip pat reikėtų atvykti pasikonsultuoti su specialistu. Nesant pažeidimų, per šį laiką potrauminis skausmas turėtų išnykti, o jeigu jis visgi tęsiasi, tikėtina, kad pažeisti minkštieji peties audiniai“, – pataria V. Adomaitis.

Specialistas sako, kad nors patyrus sunkias traumas dažniausiai į gydymo įstaigą kreipiamasi jau tą pačią dieną, į lengvesnes traumas neretai numojama ranka, tačiau vėliau gydymas tampa sudėtingesnis ir trunka ilgiau. „Net patyrus nedidelę traumą gali įplyšti sausgyslė. Taip pat gali išnirti peties sąnario viduje esanti bicepso sausgyslė, kurios negydant, ji gali žaloti kitą sausgyslę ir nulemti daug blogesnes pasėkmes. Žmonių skausmo slenkstis įvairus, tad kai kurie tiesiog laukia, kada skausmas praeis, tačiau delsiant negydomi pažeidimai vystosi toliau“, – įspėja jis.

Peties gydyme besispecializuojantis gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad nedelsti ir iš karto kreiptis į specialistą reikėtų tada, jeigu vertinant skausmą 1–10 balų skalėje, jis siekia 7–8 balus ar daugiau, yra aštrus, veriantis, žmogus negali atlikti judesių, kokybiškai ilsėtis.

Siekiant diagnozuoti skausmo priežastis, atvykus pas ortopedą-traumatologą, pirmiausia surenkama anamnezė, atliekamas klinikinis ištyrimas, padaroma peties rentgeno nuotrauka. Jeigu priežastis lieka neaiški, skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas. Tai – šiuo metu tiksliausias diagnostinis tyrimas, padedantis įvertinti minkštųjų audinių būklę ir diagnozuoti net menkiausius pakitimus. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių šio tyrimo atlikti negalima, pasitelkiama peties echoskopija. Esant įtarimams dėl kaulinių pažeidimų, atliekama kompiuterinė tomografija su 3D rekonstrukcija.

Gydytojas sako, kad dažnai pacientai delsia kreiptis į specialistą baimindamiesi chirurginio gydymo. Tačiau petys operuojamas tik tada, kai nepadeda kitos gydymo priemonės. Žinoma, diagnozavus sausgyslės ar sąnarinės lūpos plyšimą, lemiantį peties nestabilumą ar judesių ribotumą, rekomenduojama operacija. Chirurginio gydymo prireikia ir esant peties sąnario ar bicepso sausgyslės nestabilumui. Operacijos metu atstatomi pažeisti minkštieji audiniai, esant poreikiui, rekonstruojami ir kaulų defektai.

Tačiau diagnozavus peties ankštumą ar kapsulitą, pirmiausia pradedama nuo nuskausminimo ir reabilitacinio gydymo. Reabilitacinių ir fizioterapinių procedūrų dėka daugelis pacientų išgydomi be operacijos. Jeigu analgetikai nepadeda nuslopinti skausmo, prieš pacientą nukreipiant reabilitacijai gali būti atliekamos intrasąnarinės blokados. Pradėjus reabilitacinį gydymą, pacientas toliau stebimas ir jeigu per 3-4 savaites jo būklė nepagerėja, rekomenduojama operacija.

Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, neretai peties skausmas dubliuojasi su neurologiniais pažeidimais. Su tuo itin dažnai susiduria sėdimą darbą dirbantys žmonės. „Išsivysčius kaklinės stuburo dalies ir kartu peties pažeidimams, operacija nelabai padės, tad tokiu atveju gydymas atliekamas bendradarbiaujant su gydytojais neurologais, reabilitologais“, – sako V. Adomaitis.

Peties sąnario operacijos atliekamos minimaliai invazyviu artroskopiniu būdu. Operacijos metu taikoma bendrinė nejautra, taip pat kartu naudojama ir petinį rezginį nuskausminanti laidinė nejautra. Jos poveikis tęsiasi apie 5 val., todėl žmogus po operacijos nejaučia skausmo.

Artroskopinės operacijos metu įvertinamos visos peties struktūros, visapusiškai apžiūrimas sąnarys ir rekonstruojama normali jo anatomija. Pasak patyrusio peties rekonstrukcijos specialisto, operuojant šiuo metodu pacientas mažiau traumuojamas, pooperacinis laikotarpis nėra skausmingas, greičiau atsistato sąnarių funkcijos. Po operacijos ranka imobilizuojama – rankos įtvarą pacientai turi nešioti apie 6 savaites. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos režimą nurodo operuojantis gydytojas. Sportuoti bei grįžti į kitą aktyvią veiklą pacientai gali praėjus maždaug 3 mėnesiams po operacijos.

„Sėdimą darbą prie kompiuterio galima dirbti jau kitą dieną po operacijos. Tačiau bent 3–4 savaites rekomenduojama nevairuoti automobilio, nes įvykus nenumatytai situacijai ir prireikus atlikti staigų judesį, žmogus dėl operuotos rankos to padaryti negalės arba atliks refleksiškai ir nuplėš viską, kas buvo susiūta“, – įspėja gydytojas.

Siekiant kad petys nesustingtų, ankstyva reabilitacinė programa dažniausiai pradedama jau kitą dieną po operacijos. Dar rankai esant parištai, skiriamos pasyvių judesių mankštos – pradedamas riešo ir alkūnės judinimas, atliekami pasyvūs peties judesiai. Aktyvesnio reabilitacinio gydymo pradžia priklauso nuo to, dėl ko buvo atlikta operacija – jeigu dėl peties ankštumo, jis pradedamas po 3, jei dėl sausgyslės ar sąnarinės lūpos plyšimo – po 6–8 savaičių. Atlikus specialią reabilitacinę programą, išnyksta skausmas, sustiprėja raumenys, grįžta peties judesių amplitudė ir rankos jėga. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad atliekant chirurginį peties gydymą labai svarbus tinkamas paciento nusiteikimas. Gijimas įprastai užtrunka ilgai – apie 3–4 mėnesius, o jeigu audiniai linkę randėti, formuojasi sąnarių kontraktūros – ir iki pusės metų. Tačiau, praėjus šiam laikotarpiui, didžioji dalis pacientų jaučiasi puikiai. Visi šie niuansai aptariami su pacientu prieš operaciją. Paaiškinus, kodėl siūloma atlikti chirurginį gydymą, papasakojus, kaip viskas vyksta ir pristačius tokio gydymo naudą, daugeliu atveju pacientas supranta, kad šis sprendimas geriausiai atitinka jo interesus, siekiant kokybiško, skausmų nevarginančio gyvenimo.

The post Peties skausmas – kada sunerimti ir kaip išgydyti appeared first on NORTHWAY.

Medicinos centro „Northway“ gydytojo ortopedo traumatologo Kęstučio Blizniko teigimu, nemažai žmonių polinkį sirgti sąnarių ligomis paveldi genetiškai, kitų, dažniausiai profesionalių sportininkų, sąnariai sudyla dėl per didelio jų apkrovimo. Nors sąnario kremzlė yra pritaikyta atlaikyti tik tam tikrus krūvius, į tai dažnai nekreipiama dėmesio.

Sąnario kremzlės pažeidimą gali lemti ir traumos, viršsvoris, per mažas fizinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ligos – artritas, reumatoidiniai susirgimai ir kitos. Pasak patyrusio specialisto, pirmasis kremzlinio sąnario pažeidimo požymis – sąnarių skausmas po didelio fizinio krūvio, įspėjantis, jog sąnario kremzlė gali būti pažeista.

Paprastai sąnarių kremzlių pokyčiai, atsirandantys dėl traumų ar ligų, negali išnykti patys. Kremzlės regeneracinės galimybės labai menkos, tad, atsiradus pažeidimui, jis progresuoja. Jei pažeista kremzlė negydoma, gali išsivystyti osteoartritas (artrozė) ar net gali prireikti keisti kelio sąnarį.

Kęstutis Bliznikas pastebi, kad sąnarių problemos pasireiškia vis jaunesniame amžiuje – jei anksčiau kelio sąnario nusidėvėjimu dažniausiai buvo skundžiamasi 50-60 gyvenimo metais, pastaruoju metu dėl sąnario skausmų kreipiasi vis jaunesni pacientai.

„Progresas medicinoje leidžia pasiūlyti vis naujesnių ir inovatyvesnių būdų gydyti sąnario pažeidimus ir grąžinti pacientams kokybiško gyvenimo džiaugsmą. Tačiau, jei skausmas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, fiziniam aktyvumui, riboja judėjimą, jei jis tęsiasi ilgesnį laiką, svarbu nedelsti ir nelaukti kol sąnarys visiškai išdils, bet kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti jo priežastis. Negydant kelio sąnario kremzlės ji toliau dėvisi, o gydymas tampa sudėtingesnis“, – pabrėžia ortopedas traumatologas.

Pasak specialisto, apie kelio sąnario kremzlės problemas gali pranešti tokie simptomai, kaip skausmas, patinimas, judesio amplitudės sumažėjimas, blogesnis fizinio krūvio toleravimas. Su tokiais simptomais atsidūrusiems pacientams skiriami įvairūs tyrimai – rentgenas, magnetinio rezonanso tomografija, parodantys, ar yra nusidėvėjimo, kurioje vietoje ir kaip giliai pažeista kremzlė.

Atstatyti pažeistą kremzlę galima įvairiais būdais. Skirtingi gydymo būdai kiekvienu atveju pritaikomi individualiai ir parenkami pagal konkretaus paciento kelio sąnario pažeidimo būklę. Šiuo metu yra taikoma nemažai kremzlės atkūrimo ar kremzlės pakaitalų implantavimo metodų.

Medicinos centre „Northway“ Vilniuje pažeistos kelio sąnario kremzlės atkūrimui pradėtas taikyti inovatyvus gydymo būdas naudojant naujausios kartos biologinį kremzlės implantą „ChondroFiller“, sudarytą iš itin gryno kolageno. Kolagenas yra pagrindinė odos, sausgyslių ir kremzlės sudedamoji dalis, tad juo užpildžius kremzlės defektus, autologinės ląstelės gali augti į implantą ir atkurti naują sveiką kremzlės audinį. Implantas naudojamas kaip apsauginis pažeistos zonos gaubtas. Jis yra pritaikomas prie defekto dydžio, pilnai užpildant defektinę zoną.

 „Prieš procedūrą operuojantis gydytojas pacientui pateikia instrukcijas, kurios labai svarbios sėkmingam gydymui. Chirurginės procedūros metu pirmiausia atliekamas pažeidimo vietos paruošimas, atšokusi arba pažeista kremzlė kruopščiai pašalinama nuo pažeistos vietos. Specialiame dviejų komponentų švirkšte paruoštas medicininis tirpalas adatos pagalba suleidžiamas ant defekto zonos, pilnai uždengiant defektą. Medicininis preparatas „ChondroFiller“, veikia kaip struktūrinis rėmas (matrica) ir stimuliuoja kaulo viduje po kremzle esančias atkuriančiąsias ląsteles keliauti į pažeistą kremzlės vietą bei tapti naujomis jos ląstelėmis. Naudojamas išgrynintas kolageno užpildas, operacijos metu papildomi pjūviai neatliekami, suleidimas atliekamas naudojant atroskopinius priėjimus“, –  apie operacijos eigą pasakoja gydytojas.

Po operacijos, siekiant išvengti svorio į gyjantį kelio sąnarį, priklausomai nuo defekto lokalizacijos 2-7 savaites patariama vaikščioti su ramentais. Kad būtų užtikrinta optimali chirurginės operacijos sėkmė, rekomenduojama apsilankyti pas fizioterapeutą ir laikytis chirurgo pateiktų instrukcijų.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad naudojant kolageno implantą „ChondroFiller“, kremzlė atsistato kokybiškiau ir efektas ilgalaikis, negu naudojant standartinį chirurginį gydymo metodą – mikrolūžius. Minimaliai invazinė chirurginė procedūra trunka trumpiau, jos metu nepažeidžiami sveiki kaulo ir kremzlės audiniai, po gydymo nelieka pjautinių randų.

Šis novatoriškas gydymo būdas gali būti taikomas kelio, kulkšnies ar peties sąnario kremzlės defektų gydymui ir ženkliai palengvina kremzlės pažeidimų dėl fizinės traumos arba per didelio jos nusidėvėjimo ir plyšimo, gijimą. Tačiau, pasak Kęstučio Blizniko, nors tai šiuo metu vienas pažangiausių ir efektyviausių gydymo būdų, tik ortopedas traumatologas kiekvienu atveju gali įvertinti, ar jis tinkamas konkrečiam pacientui.

„Nepamirškite rūpintis savo sveikata, o kartu ir sąnariais, kad jų gydymo visai neprireiktų arba prireiktų kuo vėliau. Tačiau, net jei jūsų sąnario kremzlė pažeista ar nusidėvėjusi, nusiminti ir prarasti viltį dėl kokybiško gyvenimo nereikėtų. Pažangūs gydymo metodai gali sėkmingai padėti atstatyti kremzlę ir suteikia galimybę toliau džiaugtis aktyviu gyvenimu bei judėjimo teikiamu malonumu. Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos laiku“, – optimistine gaida baigia pokalbį gydytojas.

The post Pažangūs sąnario kremzlės gydymo metodai – norintiems vėl džiaugtis aktyviu gyvenimu appeared first on NORTHWAY.

Nemažai žmonių polinkį sirgti sąnarių ligomis paveldi genetiškai, kitų, dažniausiai profesionalių sportininkų, sąnariai sudyla dėl per didelio jų apkrovimo. Nors sąnario kremzlė yra pritaikyta atlaikyti tik tam tikrus krūvius, siekiant aukštų sportinių rezultatų, į tai dažnai nekreipiama dėmesio. Pirmasis kremzlinio sąnario pažeidimo požymis – sąnarių skausmas po didelio fizinio krūvio, įspėjantis, jog sąnario kremzlė minkštėja.

Kiekvienais metais įvyksta daugybė kelio sąnario sužeidimų, todėl šis sąnarys tampa vienu dažniausių lėtinio sąnario skausmo šaltinių.

Lokalizuotas kremzlės pažeidimas dažniau atsiranda dėl fizinės traumos ar persirgus disekuojančiu osteochondritu.

Apie tai, kodėl svarbu laiku atstatyti pažeistą kremzlę ir šiuolaikinės medicinos galimybes, pasakoja medicinos centro „Northway“ ortopedas traumatologas Kęstutis Bliznikas.

Kodėl pažeistą kremzlę būtina gydyti?

Kremzlę pažeidus, ji savaime negali atsistatyti. Jos regeneracinės galimybės labai menkos, o atsiradus pažeidimui jis progresuoja. Sąnariui susidėvėjus ar patyrus traumą, ženkliai pablogėja žmogaus gyvenimo kokybė, jis negali judėti be skausmo judėti. Jei pažeista kremzlė negydoma, gali išsivystyti osteoartritas (artrozė) ar net gali prireikti keisti kelio sąnarį.

Pažangūs gydymo metodai gali sėkmingai padėti atstatyti kremzlę ir suteikia galimybę toliau džiaugtis aktyviu gyvenimu bei judėjimo teikiamu malonumu. Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos laiku.

Kaip  atkuriama pažeista kremzlė?

Atstatyti pažeistą kremzlę bandoma įvairiais būdais. Šiuo metu yra taikoma nemažai kremzlės atkūrimo ar kremzlės pakaitalų implantavimo metodų. Dažniausiai klinikinėje praktikoje taikomi taip vadinamieji mikrolūžiai arba spongiolizacija – kai specialios ylos pagalba padarius perforacijas kaule suaktyvinami kaulų čiulpai ir defektas pasidengia skaiduline (randine) kremzle. Reikia paminėti, kad po procedūros susidariusi kremzlė nėra tokia pat tvirta ir lygi kaip natyvinė (hialininė) kremzlė, todėl papildomai naudojami įvairūs preparatai ar membranos, defektui padengti ir prailginti kremzlės gyvavimo laiką.

Tačiau nuo šiol kelio sąnario pažeistos kremzlės gydymui jau gali būti pasitelkiama ir vienos procedūros minimaliai invazyvi kremzlės atkūrimo sistema. Tai šiuo metu pažangiausias ir efektyviausias gydymo metodas.  Procedūrai naudojamas medicininis prisotintas tirpalas, kurio sudėtyje yra natūralaus polimero chitosano. Tirpalas gaminamas sertifikuotame gamybos procese, atitinkančiame aukščiausius saugos ir kokybės standartus, ir padeda žmogaus kūnui kremzlės atkūrimo procese. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad naudojant šį tirpalą kremzlė atsistato kokybiškiau, negu naudojant standartinį chirurginį gydymo metodą.  Šis metodas skiriasi ir tuo, kad tirpalą lengviau implantuoti, galima atlikti per mažesnį pjūvį, nereikia membranų, nereikalinga papildomai apsiūti ar klijuoti, o operacijos trukmė atitinkamai mažesnė.

Šis novatoriškas gydymo būdas, natūraliai vadovaujantis kūno gyjimo procesams atstatant kremzlę, gali ženkliai palengvinti kremzlės pažeidimų dėl fizinės traumos arba per didelio jos nusidėvėjimo ir plyšimo, gydymą.

Tačiau, ar galima taikyti šį gydymą, kiekvienu atveju gali įvertinti tik ortopedas traumatologas.

Kaip vyksta chirurginė operacija ir koks pooperacinis periodas?

Prieš procedūrą operuojantis gydytojas pacientui pateikia instrukcijas, kurios labai svarbios sėkmingam gydymui. Chirurginės procedūros metu pirmiausia atliekamas pažeidimo vietos paruošimas, kai chirurgas kruopščiai pašalina atšokusią arba pažeistą kremzlę nuo pažeistos vietos. Tada perforuojamas kaulas – naudojant chirurginį įrankį, kaule padaromos mažos angelės, kad būtų galima patekti prie atkuriančiųjų ląstelių ir kraujo elementų. Paruošiamas medicininis tirpalas, jis sumaišomas su nedideliu paciento kraujo kiekiu. Tirpalo ir kraujo mišinys užtepamas ant pažeistos vietos, kur jis sutirštėja per kelias minutes. Paruoštoje žaizdoje mišinys išlaiko didesnį kiekį pagrindinių kraujo komponentų, todėl pagerėja kremzlės gijimo ir atstatymo procesas. Sumaišytas su paties paciento krauju, medicininis tirpalas veikia kaip struktūrinis rėmas (matrica) ir stimuliuoja kaulo viduje po kremzle esančias atkuriančiąsias ląsteles keliauti į pažeistą kremzlės vietą bei tapti naujomis jos ląstelėmis. Šios naujos kremzlės ląstelės dalyvaus kremzlės audinio atkūrime, per kurį kūnas natūraliai sunaikins medicininį tirpalą.

Po operacijos, siekiant išvengti svorio į gyjantį kelio sąnarį, 6–8 savaites patariama vaikščioti su ramentais. Kad būtų užtikrinta optimali chirurginės operacijos sėkmė, rekomenduojama apsilankyti pas fizioterapeutą ir laikytis chirurgo pateiktų instrukcijų.

The post Kelio sąnario kremzlės pažeidimui gydyti pasitelkiamos pažangiausios technologijos appeared first on NORTHWAY.

Šiais laikais daugiau sėdime ir mažiau aktyviai judame, valgome netinkamą maistą, todėl tiek kūnui, tiek sąnariams pradeda trūkti tam tikrų medžiagų. Pats sąnarys kraujotakos neturi – jis minta sąnariuose esančiu skysčiu. Šio skysčio gamyba priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo.

Sąnarių skausmas dažnai lydimas patinimo, sukaustymo ar šilumos pojūčio. Jei išorinio pažeidimo nėra, skausmai viename ar keliuose sąnariuose gali būti sukelti uždegimo arba infekcijos. Kai juntamas nuolatinis skausmas, pasireiškiantis iškart po virusinės infekcijos – į gydytoją kreiptis būtina.

Skausmo priežastys gali būti įvairios

Sąnario skausmą diagnozuoti nėra paprasta, nes šią patologiją gali sukelti įvairios priežastys: bendras susidėvėjimas, uždegimai, traumos, kaulų lūžiai, gerybiniai arba piktybiniai navikai, kraujotakos, sisteminės, degeneracinės ligos, metaboliniai sutrikimai. Neigiamos įtakos sąnariams turi stresas, judėjimo trūkumas ar per dideli fiziniai krūviai, taip pat antsvoris, hormoniniai sutrikimai, negydomos infekcinės ligos, netinkama mityba ir laikysena.

Sąnario traškėjimas – dar kitaip vadinamas krepitacija, yra vienas pirmųjų ženklų, įspėjančių apie sąnario struktūros pakitimus. Kai sukiojant kaklą ar lankstant kojas per kelį girdimas girgždėjimas ar traškėjimas – šį garsą skleidžia sąnario kremzlė, nes šerpetotas jos paviršius judant braižosi.

Osteoartritas – viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios juntamas sąnarių skausmas. Ši liga išsivysto kai sudyla kremzlė ir kaulai trinasi vienas į kitą. Toks sveikatos sutrikimas būdingas žmonėms, vyresniems nei 50 metų, ir tiems, kurių šeimoje osteoartritas yra įgimtas.

Kraujagyslės nekrozė – tai būsena, kuri gali atsirasti, jei kaulas nėra pakankamai aprūpinamas krauju. Dėl šios priežasties sąnarys ilgainiui deformuojasi arba yra pažeidžiamas.

Pažeistus sąnarius gan nepalankiai veikia drėgnas, šaltas oras, slėgio pokyčiai. Dėl šios priežasties Lietuvoje gyvenantys žmonės dažnai patiria sąnarių skausmus. Besiskundžiantiems šiais simptomais patariama būti atsargesniems pirtyje, nes dideli temperatūrų skirtumai gali pakenkti sąnariams.

Gydymas

Sąnarių gydymo tikslas yra sumažinti skausmus ir uždegimą, užtikrinti optimalią sąnarių veiklą.  Kiekvieno paciento gydymas yra individualus, pritaikytas paciento reumatinės ligos formai bei būsenos rimtumui. Pacientams skiriami skausmus malšinantys, priešuždegiminiai vaistai, rekomenduojama sąnario fiksacija, padedanti apsaugoti jį nuo nereikalingos įtampos, masažas, fizinio krūvio modifikavimas. Jei sąnarys yra pernelyg pažeistas, sukelia stiprų skausminį sindromą yra atliekamas endoprotezavimas.

The post Sąnarių skausmas appeared first on NORTHWAY.

Iš pradžių riešo kanalo sindromas pasireiškia kaip naktinis kelių pirštų tirpimas, kuris pamažu stiprėja. Jeigu nėra imamasi jokių priemonių, riešo kanalo skausmai tampa deginantys ir sunkiai pakenčiami. Galiausiai pirštai pamažu tampa nejautrūs, todėl iš rankų pradeda kristi daiktai, kyla didelė grėsmė greičiau susižeisti, blogėja plaštakų funkcija, pradeda atrofuotis nykščio pakylos raumuo.

Pagrindinės priežastys

Riešo kanalo sindromas išsivysto dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, anatominių riešo ypatumų, diabeto, reumatoidinio artrito, lokalių uždegimų, traumų, monotoniško ar ilgai trunkančio darbo. Taip pat jo atsiradimui įtakos gali turėti nėštumas bei menopauzė. Nėštumo metu kanalo spaudimas gali padidėti, nes audiniuose susikaupia nemažai vandens. Rūkantiems asmenims šio sutrikimo simptomai gali būti sunkesni negu nerūkantiems pacientams, nes rūkymas turi įtakos su viduriniu nervu susijusiai kraujotakai. Vis dėlto, dvi bene dažniausiai pasitaikančios priežastys – plaštakoms tenkantis per didelis fizinis krūvis bei uždegimai sausgyslių dangaluose.

Kodėl kyla skausmas?

Riešo kanalas turi devynias sausgysles su dangalais bei nervą. Kuomet šie dangalai sustorėja, kanale jiems ima trūkti vietos. Sausgyslėms nejudant, nervas gauna nepakankamai deguonies, todėl padidėja jo spaudimas. Dėl nejudrių sausgyslių ir padidėjusio nervo spaudimo, pamažu atsiranda deginantys, išeminio pobūdžio skausmai. Jie sumažėja pakračius ranką, nes tuo metu sujuda sausgyslės bei pagerėja nervo kraujotaka. Tačiau skausmas vėl atsinaujina ramybės būsenoje.

Sindromo sprendimas – nesudėtinga ir efektyvi operacija

Pradžioje sindromas gali būti gydomas priešuždegiminiais vaistais bei tvirtu įtvaru. Jeigu šie gydymo metodai nėra veiksmingi, rekomenduojama chirurginė operacija, kurios metu atveriamas riešo kanalas ir perpjaunamas giliai kanalo viduje esantis laikiklis. Ši efektyvi operacija gali būti atliekama tiek endoskopiniu, tiek atviru būdu. Vis dėlto, didesnio populiarumo susilaukia antrosios rūšies chirurginės operacijos.

Operacijų metu yra perpjaunamas rieše esantis laikiklis ir tokiu būdu kanale atsiranda daugiau vietos, dėl ko sumažėja spaudimas. Naktį kamuojantys skausmai tampa silpnesni jau sekančią dieną po operacijos. Tik pjūvio vietoje gali būti jaučiami nežymūs skausmai, tačiau jie greitai išnyksta, o jau po savaitės yra pašalinami likę siūlai.

The post Riešo kanalo sindromas appeared first on NORTHWAY.

Iš pradžių skausmą pečių srityje jaučiame tik atlikdami kai kuriuos judesius, o esant ramybės būsenoje – nejaučiame nieko. Ilgainiui skausmas didėja. Jis juntamas ir naktį, kai per miegus apsiverčiame ant skaudamo peties. Skausmo paūmėjimą sukelia net ir paprasčiausi buities darbai, tokie kaip skalbinių džiaustymas ar langų valymas.

Judriausias sąnarys žmogaus organizme

Pečiai dėl savo anatominės prigimties yra laikomi silpnąją žmogaus kūno vieta. Didelė žasto galvutė įsitaisiusi mažame sąnario duburėlyje leidžia judinti ranką į visas puses. Šios anatominės struktūros trūkumas – dėl tokio judrumo nukenčia pečių stabilumas. Sąnariui reikia, jog jį sutvirtintų aplinkiniai audiniai. Sąnarį prilaiko raiščiai, sausgyslės bei keturi rankos raumenys. Jie jungia žastikaulį su mentikauliu ir leidžia žmogui atlikti įvairius judesius.

Pečių sąnariai yra judriausi žmogaus organizme. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja judesių amplitudę, todėl sąnarys yra laisvas, o judesiai vyksta trijose pagrindinėse plokštumose. Dėl patiriamo skausmo gali sutrikti rankos funkcija – sumažėja judesių amplitudė, trūksta jėgos.

Skausmo priežastis – traumos

Kai skausmas yra ūmus, reikia išsiaiškinti jo priežastis. Pečių sąnarių traumos yra vienos iš sunkiausių bei skausmingiausių. Jei įvykus traumai stipriai skauda, kreiptis į gydytojus būtina. Traumos metu gali lūžti arba išnirti kaulai, plyšti raiščiai. Šiuos sužeidimus tiksliai diagnozuoti, suteikti profesionalią būtinąją pagalbą bei vėliau paskirti gydymą gali tik specialistas ortopedas-traumatologas.

Kaulų lūžiams gydyti vien skausmą malšinančių vaistų nepakanka. Būtina tinkamai imobilizuoti pažeistą galūnę, o kartais reikalingas ir operacinis gydymas. Jei pacientas į gydymo įstaigą kreipiasi pavėluotai, gydymas gali užsitęsti arba komplikuotis.

Joks kitas sąnarys neišnyra taip lengvai kaip peties. Dažniausiai taip atsitinka nesėkmingai persukus ranką ar nuo smūgio į petį, susižeidžiama sportuojant arba netyčia pargriuvus. Dėl atatrankos jėgos žastikaulio galvutė iššoka iš duburėlio – rankos nebeįmanoma pajudinti, jaučiamas nepakeliamas peties skausmas, o kartais ranka net nutirpsta. Išnirusį sąnarį turi įstatyti gydytojas. Ypatingais atvejais šiam tikslui pasiekti prireikia operacijos, nes tokių traumų metu gali nulūžti kremzlės kraštelis.

Net ir dėl minimalios traumos, pasisukus ar pasitempus ranką, gali atsirasti stiprus peties skausmas. Tačiau tai nebūna susiję su anksčiau minėta patologija. Šiuo atveju diagnozuojamas raumenų ar sausgyslių patempimas, o tinkamą gydymą gali paskirti šeimos gydytojas. Dažnai dėl minimalios traumos paūmėja degeneracinės pečių ligos, kurios pasireiškia staiga progresuojančiu judesių amplitudės sumažėjimu, lydimu stipraus skausmo.

Neignoruokite skausmo. Jeigu jaučiate, kad turite problemų dėl peties sąnario, kreipkitės į gydytoją ortopedą-traumatologą, kuris suteiks Jums reikalingą pagalbą ir paskirs efektyviausią gydymą.

The post Peties skausmas appeared first on NORTHWAY.