Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas, dar vadinamas cukralige, yra liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemiją). Šią ligą dažniausiai sukelia insulino trūkumas arba organizmo nesugebėjimas tinkamai reaguoti į insuliną.

Pagrindinė diabeto problema – sutrikusi gliukozės apykaita. Gliukozė yra pagrindinis mūsų organizmo energijos šaltinis, tačiau diabetu sergančių žmonių organizmas nesugeba jos tinkamai įsisavinti. Dėl to padidėja gliukozės kiekis kraujyje, o tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas.

Kokie yra cukrinio diabeto tipai?

Pagrindiniai cukrinio diabeto tipai yra šie:

1 tipo cukrinis diabetas

Šio tipo diabetas yra autoimuninė liga, kuria sergant organizmo imuninė sistema klaidingai „puola“ savo paties insulino gamybos ląsteles ir jas sunaikina. Šio tipo diabetu dažniausiai serga vaikai ir paaugliai bei jauno amžiaus suaugusieji. Žmonėms, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu,  yra būtinas gydymas – jie turės reguliariai naudoti insuliną visą gyvenimą. Šio tipo cukrinio diabeto paplitimas sudaro 5–10 proc. visų diabeto atvejų.

2 tipo cukrinis diabetas

Tai pats dažniausias diabeto tipas, sudarantis apie 90–95 proc. visų atvejų. Jis susijęs su gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip nesubalansuota mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris. Sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, insulinas, kurį gamina mūsų organizmas, nebeatlieka savo darbo ir išsivysto atsparumas (kitaip – rezistencija) insulinui. Ilgainiui kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje organizmui tampa vis sunkiau. Liga dažniausiai vystosi palaipsniui ir gali būti valdoma koreguojant mitybą, gyvenimo būdą ar naudojant vaistus.

Gestacinis diabetas

Tai laikinas diabeto tipas, kuriuo susergama nėštumo metu, kai dėl moters organizme vykstančių hormoninių pokyčių kartais organizmui tampa sunku užtikrinti tinkamą cukraus kiekio kraujyje lygį.  Gestacinis diabetas gali pasireikšti 2–10 proc. nėščiųjų. Po gimdymo nėščiųjų diabetas dažnai praeina, tačiau juo sirgusioms moterims padidėja rizika vėliau susirgti antrojo tipo diabetu.

Kiti diabeto tipai

Taip pat egzistuoja ir retesni diabeto tipai, tokie kaip MODY ir LADA, kurie dažnai susiję su genetiniais veiksniais ar lėtai progresuojančiais autoimuniniais procesais.

Kokie yra pagrindiniai cukrinio diabeto simptomai?

Cukrinio diabeto simptomai gali būti įvairūs, tačiau yra keli pagrindiniai sergantiems cukriniu diabetu būdingi požymiai, kurie įprastai pastebimi pirmiausia. Svarbu žinoti, kad šie simptomai gali pasireikšti palaipsniui arba būti labai ryškūs – tai priklauso nuo diabeto tipo ir kiek laiko jis būna nediagnozuotas.

Pagrindiniai simptomai, pagal kuriuos galima įtarti cukrinį diabetą

• Dažnas troškulys ir padidėjęs skysčių poreikis – kūnas bando pašalinti gliukozės perteklių per šlapimą, todėl netenkama daug skysčių.
• Padidėjęs šlapinimasis – tai susiję su ankstesniu simptomu ir gliukozės išskyrimu per inkstus.
• Nuovargis ir silpnumas – energijos trūkumas atsiranda dėl prastos gliukozės apykaitos.
• Svorio mažėjimas – dažniau būdingas pirmojo tipo diabetui, organizmui vietoj cukraus, kaip energijos šaltinį, pradėjus naudoti riebalus ir raumenis.
• Lėtas žaizdų gijimas – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje paveikia kraujotaką ir apsunkina audinių regeneraciją.
• Regėjimo pokyčiai – kai kuriems žmonės, dėl gliukozės pertekliaus, cukrinis diabetas gali pasireikšti laikinu regėjimo sutrikimu, bet jeigu hiperglikemija nekontroliuojama, tai gali sukelti rimtesnes regėjimo problemas.
• Diabetinė neuropatija – jos simptomai: dilgčiojimas, deginantis skausmas, nejautrumas ar „skruzdėlių bėgimas“ pėdose ir rankose – ypač dažnai pasireiškia antro tipo diabeto atveju, dažnai jau ligos pradžioje arba dar iki diagnozės. Šiuos simptomus sukelia nervų pažeidimai, atsirandantys dėl ilgalaikio aukšto gliukozės kiekio kraujyje.  

Pastebėjus šiuos požymius reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją endokrinologą. Svarbu žinoti, kad nors sergant cukriniu diabetu šie simptomai yra patiriami dažniausiai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia visiems vienodai. Sergant antro tipo cukriniu diabetu ilgą laiką gali nebūti jokių simptomų, o cukrinio diabeto diagnozę galima sužinoti tik tikrinantis profilaktiškai ar atsitiktinių tyrimų metu. Todėl, siekiant laiku pastebėti šią ligą ir sėkmingai ją kontroliuoti, labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.

Kas sukelia cukrinį diabetą?

Cukrinis diabetas yra daugelio veiksnių nulemta liga. Jo priežastys skiriasi priklausomai nuo tipo.

• 1 tipo diabetą dažniausiai sukelia autoimuniniai procesai.
• 2 tipo diabetas dažniau siejamas su genetika, nutukimu, mažai aktyviu gyvenimo būdu ir netinkama mityba.
• Gestacinį diabetą išprovokuoja hormoniniai pokyčiai nėštumo metu.

Prie šios ligos išsivystymo taip pat gali prisidėti UV spindulių poveikis, genetinės mutacijos, ilgalaikė netinkama mityba ir gyvenimo būdas.

Cukrinio diabeto rizikos veiksniai

Diabeto išsivystymo rizika didėja, jei:

• Turite antsvorio.
• Mažai judate.
• Turite šeimos narių, sergančių diabetu.
• Dažnai vartojate perdirbtą maistą ar cukrų.

Genetika ir hormonų pokyčiai taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Galimos cukrinio diabeto komplikacijos

Negydomas ar prastai kontroliuojamas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų:

• Širdies ir kraujagyslių ligas.
• Inkstų nepakankamumą.
• Diabetinę neuropatiją (nervų pažeidimus).
• Akių pažeidimus, galinčius baigtis aklumu.

Ar cukraligė yra pagydoma?

Nors visiškai išgydyti cukrinio diabeto neįmanoma, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pasiekti remisiją. Tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje tampa normalus ir žmogus, kuris serga cukriniu diabetu, nebejaučia diabeto simptomų. Tačiau tai nėra visiškas išgijimas – remisija gali praeiti, grįžus prie nesveikų įpročių ar su amžiumi organizmui natūraliai susilpnėjant.

Dar viena galimybė, galinti pagerinti sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybę – kasos transplantacija. Dažniausiai ji atliekama esant sunkioms diabeto (ypač pirmojo tipo) formoms. Statistiškai po sėkmingos kasos transplantacijos apie 70–80 proc. pacientų insulino gydymas yra nereikalingas bent vienerius metus, o kai kuriems pacientams šis poveikis išlieka ir ilgiau. Tačiau ši procedūra reikalauja imuniteto slopinimo vaistais, kad organizmas neatmestų transplantuoto organo.

Medicina nuolat tobulėja – atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip diagnozavus šią ligą (ypač I tipo cukrinį diabetą) jį visiškai išgydyti. Kai kurie tyrimai nagrinėja kamieninių ląstelių ir dirbtinės kasos technologijas, kurios ateityje galėtų padėti diabetu sergantiems žmonėms.

Kaip gyventi su cukriniu diabetu?

Gyvenant su diabetu, labai svarbu rūpintis ne tik cukraus kiekio kontrole, bet ir bendra sveikata. Šie būdai gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę:

• Reguliari gliukozės kontrolė – tiksliai sekite cukraus kiekį kraujyje, kad išvengtumėte tiek per aukštų, tiek per žemų rodiklių. Naujausios technologijos, tokios kaip nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos, gali padėti lengviau kontroliuoti cukraus svyravimus.
• Sveika ir subalansuota mityba – rinkitės žemą glikemijos indeksą, mažiau rafinuotų angliavandenių turinčius produktus. Stenkitės valgyti daug daržovių, skaidulų, sveikų riebalų ir baltymų. Taip pat svarbu maitintis reguliariai – per ilgos pertraukos tarp valgymų gali sukelti cukraus kiekio šuolius ar kritimus.
• Fizinis aktyvumas – reguliarus sportas ne tik padeda gerinti cukraus kiekio kontrolę, bet ir stiprina širdį, gerina nuotaiką, padeda kovoti su stresu. Rekomenduojama siekti bent 30 minučių aktyvumo per dieną, pavyzdžiui, vaikščiojimo, plaukimo ar kitos jums patinkančios veiklos.
• Streso valdymas – stresas gali padidinti gliukozės koncentraciją kraujyje, todėl naudinga išmokti streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar net tiesiog užsiėmimas mėgstama veikla.
• Tinkama pėdų priežiūra – diabetinė polineuropatija gali paveikti kojų nervus, todėl labai svarbu reguliariai apžiūrėti pėdas, vengti įpjovimų ir uždegimų. Dėvėkite patogią avalynę, o pastebėję bet kokius pažeidimus, kreipkitės į gydytoją.
• Reguliarūs vizitai pas gydytoją – planuokite reguliarius vizitus, kad stebėtumėte savo būklę ir išvengtumėte galimų komplikacijų. Reguliarūs tyrimai, tokie kaip hemoglobino A1c, cholesterolio ir kraujo spaudimo patikra, gali padėti anksti pastebėti bet kokius pokyčius ir išlaikyti gerą sveikatą.
• Emocinis palaikymas – gyvenimas su diabetu gali būti emociškai sudėtingas, todėl naudinga ieškoti palaikymo šeimoje, drauguose ar net specialiose diabetu sergančiųjų bendruomenėse. Palaikymas padeda lengviau įveikti kasdienius iššūkius.

Ką dar svarbu žinoti apie cukrinį diabetą?

Baigdama pokalbį gydytoja endokrinologė dr. Irina Purtokaitė Labutinienė atkreipia dėmesį į kelis svarbius dalykus, galinčius padėti geriau suprasti diabetą ir sėkmingiau su juo gyventi.

• Diabetas – tai ne tik cukraus liga. Daugelis mano, kad diabetas apsiriboja tik gliukozės kiekio kraujo plazmoje kontrole, bet iš tikrųjų ši liga turi įtakos visam organizmui. Ji gali paveikti širdį, kraujagysles, inkstus, akis ir nervų sistemą, todėl svarbu rūpintis visapusiška sveikata.
• Kiekvieno žmogaus diabetas yra skirtingas. Nors yra bendrosios gairės ir gydymo principai, kiekvienas žmogus yra unikalus – tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Todėl labai svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir atrasti tai, kas geriausiai veikia būtent Jums.
• Sąmoningumas ir žinios gali pakeisti sergančiųjų diabetu gyvenimo kokybę. Diabetu sergantys žmonės, kurie žino, kaip skirtingas maistas, stresas, aktyvumas ar net miegas veikia jų gliukozės koncentraciją kraujyje, turi didesnę galimybę išvengti netikėtų svyravimų ir pagerinti savo kasdienybę.

Įtariate, kad galite sirgti cukriniu diabetu?

Cukrinis diabetas yra sudėtinga, tačiau valdoma liga, jei skirsite dėmesio savo sveikatai ir laiku imsitės veiksmų. Jei pastebėjote simptomus, nedelskite – registruokitės konsultacijai pas specialistą. Medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojai endokrinologai suteiks jums išsamią informaciją, sudarys individualų planą ir padės žengti pirmuosius žingsnius sveikesnio gyvenimo link. Rūpinkitės savo sveikata jau šiandien!

The post Cukrinis diabetas (cukraligė): išsamiai apie ligą appeared first on NORTHWAY.

Šios liaukos hormonai reguliuoja medžiagų apykaitos procesus žmogaus organizme. Skydliaukė turi tiesioginės įtakos centrinei nervų sistemai, jos vystymuisi, todėl yra dažnai pavadinama intelekto liauka. Ji taip pat reguliuoja visą žmogaus organizmo vystymąsi, jo augimą, psichikos raidą, atmintį, dalyvauja organizmo prisitaikymo prie aplinkos procesuose, reaguoja į patiriamą stresą.

Tiroksinas (T4) ir trijoditroninas (T3) – skydliaukėje esantys hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą, o C ląstelėse gaminamas hormonas kalcitoninas – kalcio apykaitą. Norint palaikyti reikiamą šių hormonų balansą bei išlaikyti organizme jodo atsargas, per parą reikėtų gauti 150 µg neorganinio jodo.

Kada reikalingas skydliaukės gydymas?

Šios endokrininės liaukos veikla gali sutrikti dėl įvairių vidinių ir išorinių, žmogaus organizmą veikiančių, veiksnių: streso, lėtinės infekcijos, aplinkos užterštumo, nepilnavertės mitybos, antisanitarinių gyvenimo sąlygų, jodo apykaitos sutrikimų, ligų paveldimumo.

Jei skydliaukė pagamina per mažai hormonų – susilpnėja jos funkcija, žmogus gali susirgti hipotiroze. Priešingu atveju, kai hormonų sekrecija yra padidėjusi, išauga rizika susirgti hipertiroze. Negydant šių sutrikimų kyla rimtas pavojus sveikatai: dėl hipotirozės gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, išauga rizika susirgti širdies ligomis; hipertirozė yra gana dažna širdies ritmo sutrikimo, širdies nepakankamumo priežastis. Didelis mieguistumas, nulemtas šių susirgimų, veikia žmogaus darbingumo lygį, tampa sunkiau orientuotis aplinkoje.

Sutrikus minėtos liaukos veiklai – gydymas yra tiesiog būtinas, nes laiku nesiėmus veiksmų, įvairūs sutrikimai gali paveikti visus organus. Dažniausiai pakinta širdies ritmas, sutrinka angliavandenių ir baltymų apykaita, nervų sistema, moterims sutrinka mėnesinių ciklas, o nėščiosioms gali nutrūkti nėštumas.

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?

Jei nustatoma, kad skydliaukė veikia netinkamai, jos funkciniai sutrikimai yra gydomi vaistais, radioaktyviuoju jodu arba chirurginiu būdu. Efektyvus gydymas kiekvienam pacientui paskiriamas individualiai, atsižvelgiant į žmogaus kūno masę, amžių bei gretutines ligas, kol šios drugelio formos liaukos funkcija vėl tampa normali.

Medicinos centro „Northway“ specialistai siekia skleisti sveikatinimo idėjas visuomenei, užsiimti ligų prevencija bei profilaktika. Bene sėkmingiausias būdas gydyti ligas – anksti atlikta tiksli diagnostika. Apie gerą savo sveikatą privalu galvoti nuolat – reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus tiesiog būtina.

Efektyviam su skydliaukės veikla susijusių sutrikimų gydymui siūlome specialią skydliaukės tikrinimo programą, kurios metu yra atliekami įvairūs tyrimai, priekinės kaklo dalies organų echoskopija su echogramomis bei teikiamos išsamios gydytojo endokrinologo konsultacijos.

The post Skydliaukės gydymas appeared first on NORTHWAY.

Struma – tai dažniausia endokrininė liga, pasireiškianti skydliaukės padidėjimu, esant normaliai hormonų gamybai. Struma gali būti dviejų rūšių: difuzinis gūžys (difuziškai padidėja skydliaukė ir kraujyje padaugėja skydliaukės hormonų, per laiką difuzinis gūžys tampa mazginiu – padidėja rizika susirgti vėžiu) ir endeminis gūžys (skydliaukės padidėjimas, susijęs su jodo ir kitų mikroelementų trūkumu, taip pat gali būti susijęs ir su padidėjusiu skydliaukės hormonų poreikiu organizme tam tikrais gyvenimo periodais: paauglystės, nėštumo metu). Pagrindinis strumos simptomas yra padidėjusi skydliaukė, taip pat gali atsirasti užkimimas, pasunkėjęs kvėpavimas, svorio kritimas, nuovargis, silpnumas, odos blyškumas, išsausėjimas, pasikeitęs balsas, pabrinkę delnai ir akių vokai. Dažniausiai struma yra gydoma hormonais, tačiau kai kuriais atvejais gali tekti ją operuoti (pašalinama dalis skydliaukės).

Adisono liga – tai lėtinė liga, kuria susergama dėl dalinio ar visiško antinksčių hormoninės funkcijos išnykimo. Antinksčiuose gaminasi tam tikri hormonai: kortizolis, aldosteronas, androgenai bei astrogenai, kurie dalyvauja angliavandenių, riebalų, baltymų, vandens ir elektrolitų apykaitoje. Organizme atsiradus hormonų trūkumui, sutrinka visa medžiagų apykaita. Galimos ligos priežastys: autoimuninis antinksčių susirgimas, antikūnių prieš antinksčių žievę susiformavimas, paveldimumas, tam tikri medikamentai, taikytas spindulinis gydymas, infekcija, trauma, operacija, kraujotakos sutrikimai. Lėtinės Adisono ligos požymiai: pasikeistusi odos ir gleivinės spalva, silpnumas, nuovargis, pablogėjęs apetitas, sumažėjęs lytinis potraukis, svoris kritimas, virškinimo sutrikimas, galvos svaigimas. Ūminės Adisono ligos požymiai: pykinimas, vėmimas, alpimas, karščiavimas, pilvo skausmai.

Akromegalija (hipofizinis gigantizmas) – tai endokrininė liga, kurią sukelia posmegeninės liaukos (hipofizės), atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi, gerybinė adenoma. Akromegalijos požymiai skirstomi į išorinius ir vidinius. Išoriniai ligos požymiai: padidėjusios plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis, liežuvis, sustorėjusi ir raukšlėta veido oda. Vidiniai ligos požymiai: nuovargis, mieguistumas, galvos skausmai, padidėjusi skydliaukė, sąnarių skausmas, susilpnėjęs regėjimas, sumažėjęs gliukozės toleravimas.

Hipofizinis nanizmas (mažaūgiškumas) – tai endokrininė liga, pasireiškianti sulėtėjusiu ar sustojusiu augimu ir organizmo formavimusi dėl sumažėjusios augimo hormono sekrecijos hipofizėje. Augimo hormonas stimuliuojančiai veikia kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių vystymąsi. Pagrindiniai ligos simptomai: sulėtėjęs augimas ir vystymasis, raumenų silpnumas, žemas ūgis, nedidelis nutukimas, atsilikęs skeleto brendimas, per maži vidaus organai. Hipofiziniu nanizmu susergama dėl augimo hormono trūkumo (dėl gimdymo traumų, nervų sistemos infekcijų, kraujomaišos), įgimtos ar po operacijos atsiradusios hipofizės displazijos, dėl patirtos smegenų traumos ar atsiradusių navikų.

The post Dažniausios endokrinologinės ligos appeared first on NORTHWAY.

Tinkamai veikianti skydliaukė – puiki sveikata

Kaip buvo minėta, skydliaukėje gaminami hormonai turi įtakos viso organizmo medžiagų apykaitai. Be to, ši liauka yra susijusi ir su centrinės nervų sistemos veikla, jos vystymusi. Centrinė nervų sistema – viena iš nervų sistemos dalių, kuri yra sudaryta iš galvos, nugaros smegenų, ir yra atsakinga už didžiąją dalį aukštosios nervinės veiklos funkcijų, pavyzdžiui, informacijos koordinavimą bei paskirstymą kitoms kūno dalims. Organizmo vystymasis, psichikos raida, atmintis, reagavimas į stresą – tai tik dalis svarbių aspektų, kurių veiklą bent iš dalies lemia skydliaukė.

Dėmesys – hormonų tyrimui

Šios endokrininės liaukos tyrimas padeda nustatyti skirtingų hormonų lygius. Galima išskirti tokius pagrindinius hormonus: tirotropiną (TTH), laisvą tiroksiną (FT4), laisvą trijodtironiną (FT3). Laisvasis tiroksinas ir trijodtironinas lemia medžiagų apykaitos veiklos procesus, nuo kurių priklauso visų organų funkcijos, kiekvieno žmogaus savijauta. Iš esmės, abu šie hormonai yra to paties hormono formos. Tiroksinas su trijodtironinu veikia aktyvinančiai, nes spartina pulsą, palaiko optimalų raumenų tonusą, tinkamą širdies ritmą, užtikrina efektyvią reprodukcinių funkcijų veiklą, plečia kraujagysles bei atlieka kitas svarbias funkcijas.

Dar vienas tyrimo metu tikrinamas hormonas – tirotropinas. Pagrindinė jo funkcija – skydliaukės hormonų sintezė bei sekrecija. Norint įvertinti minėtos liaukos būklę, tai yra bene pirmasis tyrimas, kurį verta atlikti. Tirotropino lygio padidėjimas gali būti susijęs su didesniu cholesterolio kiekiu arba hipofizės navikais, o sumažėjimas – su traumomis bei lėtinėmis ligomis. Tirotropinas yra susijęs su anksčiau minėtu laisvuoju tiroksinu, todėl dažnai jie tiriami kartu. Didesnis tiroksino bei mažesnis tirotropino kiekis parodo padidėjusias skydliaukės funkcijas (hipertirozę), o mažesnis tiroksino bei didesnis tirotropino lygis yra nepakankamos minėtos liaukos funkcijos (hipotirozės) rodiklis. Hipertirozė yra dažniausiai susijusi ir su didesniu laisvuoju trijodtironinu.

Norint išsiaiškinti ne tik kaip skydliaukė veikia, bet ir pastebėti jos struktūrinius pakitimus, rekomenduojama atlikti echoskopiją. Šis skydliaukės tyrimas reikalingas, kai jaučiamas skausmas, spaudimas kaklo srityje bei apčiuopiamas guzelis. Bendras tyrimų kompleksas gali padėti užkirsti kelią minėtos liaukos ligoms, jas greitai aptikti ir būti pirmu žingsniu sėkmingame skydliaukės ligų gydymo procese.

„Northway“ medicinos centre gydytojai endokrinologai greitai ir išsamiai atlieka skydliaukės ir priekinės kaklo dalies organų echoskopiją bei kitus skydliaukės tyrimus ir su jais susijusias procedūras.

The post Skydliaukės tyrimas appeared first on NORTHWAY.