Žmogaus kūno raumenys

šeimos gydytoja med. m. dr. Asta MastavičiūteŽmogaus kūną sudaro įvairios raumenų grupės. Raumenims turėtume būti dėkingi už tai, kad galime kvėpuoti, judėti, kramtyti, matyti, kalbėti, juoktis, verkti bei daryti daugybę kitų dalykų. Plačiau apie raumenis kalbamės su „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja med. m. dr. Asta Mastavičiūte.

Kas yra raumenys?
Judėjimas – tai pagrindinė gyvų organizmų savybė, o raumenims priklauso pagrindinis vaidmuo. Judesys, nepriklausomai nuo jo amplitudės, yra viena būdingiausių organizmo funkcijų ir vyksta raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo dėka. Raumenys sudaro apie 40% vyrų kūno masės ir 23% moterų kūno masės. Jeigu raumenis vertinti kaip vieningą visumą – jie yra pats didžiausias darinys iš visų vidaus organų. Būtų neįmanoma kažką padaryti be mūsų raumeų. Absoliučiai viskas, kas suvokiama protu yra išreikšta raumenų judėjimu. Bet koks kūno judesys įvyksta dėl nervinių impulsų sklidimo ir jų perdavimo į raumeninę skaidulą. Kartu su nervų sistema raumenys sunaudoja daugiausia kūno energijos, nes atlieka mechaninį darbą.
Net 70 – 80 % raumens masės sudaro vanduo, 17 – 21 % baltymai, 3 – 4 % kitos medžiagos.
Didžiausias raumuo yra platusis nugaros raumuo, stipriausias – kramtymo arba žandikaulio raumuo, o aktyviausi raumenys – akių raumenys.

Kokie raumenų tipai?
Kiekvienas sveikas žmogus turi iki 850 raumenų, tačiau daugelis žmonių, galvodami apie raumenis, galvoja tik apie tuos, kuriuos galima matyti. Pavyzdžiui, daugelis mūsų tikrai žino rankose turintys bicepsus.
Skiriami trys raumenų tipai: skersaruožiai raumenys, lygieji raumenys ir širdies skersaruožiai raumenys. Skirtingų raumenų tipų raumenys atlieka skirtingas funkcijas: skersaruožiai raumenys yra susiję su aktyviu žmogaus judėjimu ir priklauso nuo žmogaus valios. Tai raumenys, kuriuos galime matyti ir jausti. Kultūristai, stengdamiesi padidinti raumenų masę, treniruoja būtent šiuos raumenis. Visi kūno raumenys dirba poromis. Raumenys, kurie susitraukdami atlieka tos pačios krypties judesius, vadinami sinergistais, atliekantys priešingos krypties judesius – antagonistais. Raumenų darbą lemia suderinta sinergistų ir antagonistų veikla, kurią reguliuoja nervų sistema. Skersaruožiai raumenys judinami valingai, smegenims sąmoningai duodant signalą. Šie signalai perduodami somatiniais nervais. Skersaruožiai raumenys pritvirtinti prie įvairių griaučių vietų ir dėl to žmogus gali judėti.
Lygieji raumenys susitraukdami padeda atlikti žmogaus „vidines“ funkcijas, tokias kaip virškinimą, kvėpavimą, šalinimą ir t. t. Lygieji raumenys atlieka įvairių vidaus organų judesius ir yra išsidėstę daugiausia tų organų sienelėse, taip pat kraujagyslių sienelėse. Šių raumenų veikla nuo žmogaus valios nepriklauso. Lygieji raumenys juda nevalingai, paklusdami automatiniams impulsams, kylantiems iš centrinės nervų sistemos ir siunčiamiems per vegetacinę nervų sistemą, sąmoningai apie tai nemąstant. Lygiųjų raumenų yra vidaus organų – kraujagyslių, žarnyno, bronchų ir kt. – sienelėse, odoje ir akyse.
Širdies raumens funkcija nuo žmogaus valios beveik nepriklauso. Širdies raumuo yra tik širdyje, svarbiausios jo sąvybės – ištvermė ir nuoseklumas. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.

Kokios raumenų funkcijos?
Raumenys, kaip ir automobiliai, sudaryti iš daugybės smulkesnių komponentų – detalių, veikiančių kartu ir priklausomų vienas nuo kito, o atskirai neduodančių naudos. Pagrindinis raumenų struktūrinis vienetas – raumeninė ląstelė ar dar kitaip raumeninė skaidula. Raumeninės skaidulos yra surištos į pluoštus bei taip suformuoja visą raumenį, o jų skaičius raumenyje priklauso nuo pastarojo dydžio bei atliekamos funkcijos.
Raumenys atlieka šias funkcijas:
Išlaiko kūną ir vidaus organus;
Suteikia kūnui ir jo atskiroms dalims bei organams galimybę judėti.
Apsaugo vidaus organus. Aplink pažeistą (perkrautą) segmentą raumenys įsitempia, tuo jį apsaugodami nuo dar didesnių perkrovimų. Daugelis skausmų (apie 70 proc.) yra raumenų-raiščių kilmės.
Dalyvauja kraujo apytakoje. Susitraukdami raumenys stumia kraują venomis aukštyn link širdies.
Dirbantys raumenys išskiria šilumą, kuri padeda palaikyti kūno temperatūrą.

Kas sukelia raumenų skausmus?
Raumenų skausmus dažniausiai sukelia didelis krūvis, įtampa, dėl įvairių traumų atsiradęs raumenų patempimas, sumušimas ar įtrūkimas. Skausmas apima konkrečius raumenis vienoje srityje, jis prasideda apkrovimo metu ar iškart po jo. Paprastai aišku, kokia veikla sukelia raumenų skausmą.
Raumenų skausmai taip pat pasireiškia kaip bendro organizmo susirgimo požymis, pavyzdžiui, esant įvairiausioms virusinėms infekcijoms (įskaitant gripą) ir dėl nepilnaverčio maitinimosi, kuris veikia viso organizmo jungiamuosius audinius.
Dažniausios raumenų skausmo priežastys:
 įtampa arba stresas;
 per didelė įtampa: per daug intensyvus, dažnas ar netinkamas raumenų naudojimas;
 sumušimas arba trauma;
 neteisinga laikysena;
 vaistų vartojimas;
 infekcijos ar uždegimai;
 autoimuninės ir reumatinės ligos.

Koks raumenų skausmas turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Raumenų skausmas gali kisti nuo nestipraus iki nepakeliamo, net nepriklausomai nuo ligos.
Visada reikėtų kreiptis į gydytoją, jeigu raumenų skausmas nėra susijęs kita liga ir tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas. Tai yra ypač svarbu tais atvejais, jeigu apie raumenis pastebimas patinimas, paraudimas ir vieta ją liečiant skauda, yra šilta ar net karšta. Bendra taisyklė yra tokia, jog jaučiant raumenų skausmus ir karščiuojant daugiau nei dvi-tris dienas tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kokia yra raumenų skausmo profilaktika?
Norint išvengti raumenų skausmų ar traumų, reikėtų kuo dažniau sportuoti, apšilti prieš treniruotes, o po jų – leisti raumenims atvėsti. Prieš ir po treniruotės patartina atlikti raumenų tempimo pratimus. Fizinį krūvį po trumpo apšilimo reikėtų didinti pamažu, žingsnis po žingsnio. Fiziškai dirbant arba treniruojantis nereikia atlikti staigių ir greitų judesių. Dirbantiems vienoje pozicijoje didžiąją dalį dienos (pavyzdžiui, sėdint prie kompiuterio), patartina padaryti pertraukas ir atlikti tempimo pratimus.
Taip pat reikėtų vengti staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai

Reabilitacija – svarbiausias daugelio ligų gydymo etapas. Juo siekiama grąžinti žmogui gyvenimo pilnatvę fizine, emocine, socialine prasme. Tai galimybė pasiruošti operacijai, greičiau grįžti į pilnavertį gyvenimą, atstatyti jėgas po ligos, panaikinti diskomfortą.  „Northway“ sveikatingumo ir reabilitacijos centro specialistai pasiruošę suteikti  pacientams konsultacijas bei visapusišką pagalbą.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas konsultuoja pacientą, įvertina jo būklę, sudaro individualią reabilitacijos programą, stebi jos eigą bei efektyvumą, esant poreikiui, koreguoja programą. Programa sudaroma iš fizioterapijos seansų, kineziterapijos, vykstančios salėje ir vandenyje, gydomojo masažo procedūrų, raumenų treniravimo užsiėmimų su „Biodex 4“ sistema ir kt. Reabilitacijos programa vyksta keliais etapais, vienas ciklas sudaro iki 10 dienų.

Pasiruošimas operacijoms ir pagalba po jų

„Northway“ reabilitacijos ir sveikatingumo centre teikiamos išsamios konsultacijos ir priežiūra. Čia dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, ergoterapeutai, kineziterapeutai, masažo specialistai. Reabilitacijos centro specialistų komanda padeda pacientui atsigauti po ligų, operacijų, traumų, grįžti į aktyvų gyvenimą.

Reabilitaciją vykdo kineziterapeutas, kuris gydo judesiu, taip pat ergoterapeutas, gydantis tiksline veikla, jei po traumų ar operacijų sutrikusi smulkioji motorika. Masažuotojas atlieka segmentinį įvairių kūno dalių (galvos, kaklo, nugaros, krūtinės, pilvo raumenų ir t.t.) gydomąjį masažą. Kiekvienas specialistas turi savo funkcijas, o bendrai dirbant pasiekiami geriausi rezultatai.

Prieš operaciją fzinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas konsultuoja pacientą, kaip mankštintis, kaip padėti sau, kad gijimo procesas būtų kiek įmanoma trumpesnis ir sklandesnis. Po operacijos jis įvertina paciento būklę, skiria individualią reabilitacijos programą, stebi jos eigą bei efektyvumą, esant poreikiui, koreguoja. Programą sudaro fizioterapijos procedūros, kineziterapija salėje ir vandenyje, gydomasis masažas ir raumenų treniravimo užsiėmimai su „Biodex 4“ sistema. Reabilitacijos programa vykdoma keliais etapais, vienas ciklas sudaro apie 10 dienų.

Kineziterapiją vandenyje galima taikyti iškart, kai tik užgyja operacinės ar kitos žaizdos. Kineziterapija – tai gydymas judesiu. Judesys yra natūralus žmogaus veiksnys, gerinantis judamojo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę, atstatantis pažeistų organų funkcijas, koreguojantis ligos eigą. Pavyzdžiui, kai žaizdos po operacijos jau sugijusios, o pacientui vis dar negalima minti kojos pilnu svoriu dėl nepakankamo kaulo suaugimo, kineziterapija vandenyje yra efektyvi priemonė. Žmogaus kūno svoris vandenyje siekia tik apie 30 procentų tikrojo svorio. Todėl baseine galima atstatinėti normalią eiseną, stiprinti raumenis, išvengiant sąnarių ir kaulų perkrovos. Kineziterapija vandenyje įmanoma net tada, kai eidamas žmogus turi remtis ramentais, lazda ar vaikštyne.

Fizioterapija – tai natūralių ir dirbtinių fizikinių veiksnių naudojimas ligoms ar traumoms gydyti. Fizioterapiją galima naudoti, kaip skausmą malšinančią, raumenų tonusą atstatančią, ir kaip raumenų jėgą didinančią priemonę. Fizioterapijos procedūros taikomos sergant įvairiomis ligomis: širdies kraujagyslių, virškinamojo trakto, kvėpavimo sistemos, sąnarių bei kaulų. Jos mažina uždegimą, skausmą, atpalaiduoja arba stimuliuoja įtemptus raumenis, greitina žaizdų, opų gijimą, gerina širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, kvėpavimo sistemos, sąnarių veiklą bei kt.

Ergoterapija – tai paciento galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Dažniausiai ergoterapija yra skiriama pacientams po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, nugaros smegenų pažeidimų, galvos smegenų traumų, galūnių traumų ir kt.

Gydomieji masažai atnaujina sutrikusios vietos funkcionavimą, t.y. pašalina skausmą ir raumenų nuovargį, įtampą, gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, naikina spazmus, atkuria sąnarių judrumą. Jie rekomenduojami sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, profilaktiškai, esant raumenų ir sąnarių sąstingiui, sergant stuburo ir sąnarių, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, virškinimo organų, centrinės ir periferinės nervų sistemos, urologinėmis, ginekologinėmis ligomis, po operacijų, traumų, sporto medicinoje ir kt. Plyšus kryžminiam raiščiui (tai vienas dažniausių kelio sąnario pažeidimų), gydymas ir reabilitacija užtrunka gana ilgai – taisyklingai vaikščioti žmogus pradeda maždaug po 1,5-2 mėnesių, o aktyviau judėti, sportuoti – maždaug po pusės metų. Patyrus menisko traumą, reabilitacinis atstatomasis laikotarpis yra šiek tiek trumpesnis – pakanka mėnesio. Pažeistų kremzlių, lūžusių kaulų gydymas taip pat trunka gana ilgai.

Į pilnavertį gyvenimą grąžina tinkama reabilitacija

„Northway“ reabilitacijos ir sveikatingumo centras – fizinės medicinos ir sveikatinimo paslaugų komplesas, kuris papildo ir užbaigia žmogaus gydymo procesą, padeda palaikyti darbingumą, įveikti įtampą, atrodyti ir jaustis puikiai!

Reabilitacija – tai kompleksinis medicininių (fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos, psichologinės pagalbos, gydymo vaistais, dieta, ortopedinių ir kompensacinių ir kt.) priemonių naudojimas siekiant maksimalaus paciento fizinio, psichologinio bei socialinio savarankiškumo. Tai sveikatos grąžinimo, jėgų atkūrimo procesas, kuris šiandien reikalingas ne tik pacientams, persirgusiems alinančia liga, po traumų, operacijų, bet ir pavargusiems nuo rutinos, greito gyvenimo tempo ir streso.

Dirba komanda

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo Tomo Sinevičiaus teigimu, reabilitaciją sudaro kelios sudedamosios dalys, tad ją vykdo visa specialistų komanda: kineziterapeutas, kuris gydo judesiu, ergoterapeutas, kuris gydo tiksline veikla, jei po traumų ar operacijų sutrikusi smulkioji motorika, masažuotojas, kai taikoma fizioterapija. Kiekvienas specialistas turi savo funkcijas, o bendrai dirbant pasiekiami geriausi rezultatai.

Pasak gydytojo, kiekvienam pacientui parenkamos jam tinkamiausios ir naudingiausios procedūros. Vienais atvejais gali pagelbėti fizioterapija, t.y. natūralūs arba performuoti gamtiniai veiksniai – elektros, šiluminės, vandens procedūros. Kineziterapija vienam gali būti atliekama salėje, o kitam, kuriam negalima taikyti didelių apkrovimų, vandenyje.
Vandenyje galima daug greičiau pasiekti norimų rezultatų, nes reikia nugalėti vandens pasipriešinimą, todėl taip tiksliau atliekami judesiai, gerėja raumenų funkcija. Reabilitacijos procese labai svarbu, kad raumuo dirbtų kokybiškai, kad viso judesio metu jis būtų įsitempęs.

„Reabilitacija padeda greičiau pasveikti, sumažinti vartojamų vaistų kiekį,- teigia T.Sinevičius. – Pavyzdžiui, fizioterapiją galima naudoti ir kaip skausmą malšinančią, ir kaip raumenų tonusą atstatančią, ir kaip raumenų jėgą didinančią priemonę. Pasikalbame su pacientu, apžiūrime jį, atliekame tam tikrus testus, išsiaiškiname, kiek yra sutrikusi funkcija, ir tik po to sprendžiame, kokios priemonės reikalingos, kad jis kuo greičiau pasveiktų ir sugrįžtų į darbinę veiklą“.

Po operacijos pacientui užtikrinama priežiūra

„Northway“ medicinos centre atliekamos įvairios operacijos. Po operacijos pacientas yra konsultuojamas, kaip mankštintis, kaip padėti sau, kad gijimo procesas būtų kiek įmanoma trumpesnis ir sklandesnis. Patariama ir kitais aktualiais klausimais: kokius ramentus pasirinkti, kokius įtvarus naudoti ir netgi kaip vairuoti automobilį ar saugiai lipti laiptais. “Žmonės po operacijos dažniausiai būna išsigandę ir ta informacija juos šiek tiek nuramina, – teigia reabilitologas. Ryšys su pacientu labai svarbus, tiek prieš operaciją, tiek ir po jos“.

Pasak gydytojo, moksliškai įrodyta, kad ankstyvoji reabilitacija yra vienas pagrindinių dalykų, siejamų su geresniais sveikimo rezultatais.

Naudinga ir sveikiems

Visos minėtos priemonės gali būti taikomos ir sveikatinimo tikslais – tiesiog taikomi kitokie krūviai, procedūros kitaip derinamos. Veikiama daugiau per aktyvias reabilitacijos priemones – kineziterapiją salėje arba vandenyje.
Tie patys kineziterapijos ar baseino elementai naudojami ir specialioms grupėms – nėščiųjų mankštos ar mankštos vandenyje po gimdymo. Pavyzdžiui, nėštumo laikotarpiu organizme vyksta gana staigus svorio persiskirstymas, pradeda dirbti kiti raumenys, jie labiau apkraunami. Moteris tai gana greitai pajunta, dažniausiai – atsiradusiais nugaros skausmais. Nuskausminančių vaistų nėščioms negalima naudoti, tad lieka reabilitacijos priemonės, kurios padeda tuos skausmus sumažinti.

Po gimdymo praėjus tam tikram laikui, kad moters organizmas greičiau atsistatytų, galima pradėti taikyti aktyvesnius veiksnius. Tai nėra labai intensyvios procedūros, tačiau jos užtikrina tam tikrų raumenų veiklą. Kineziterapeutas stebi užsiėmimus ir juos, jei reikia, koreguoja.

„Northway“ medicinos centre yra sudaromos kūdikių plukdymo grupės. Baseine puikiai jaučiasi tiek kūdikiai, tiek jų tėveliai. Instruktorė prižiūri maudynes, moko tėvelius, kaip plukdyti kūdikius. Čia užtikrinama tinkama vandens temperatūra ir kokybė.

Problemų galima išvengti

„Northway“ medicinos centre yra taikoma unikali izokinetinė raumenų testavimo ir treniravimo sistema „Biodex4“. Pasak reabilitologo T.Sinevičiaus, tai labai tikslus prietaisas kojų ir kitų raumenų – rankų, pečių juostos – jėgai, judesių koordinacijai, ištvermei įvertinti.

„Šis tyrimas labai objektyvus, – teigia specialistas. – Tai tikriausiai bene svarbiausias kriterijus, kai žmogus po traumos ar ilgesnės pertraukos nori grįžti į aktyvų sportą. Tyrimo metu galima pamatyti, kiek yra prarasta raumenų masės, kokie santykiai tarp kelių raumenų grupių. Visa tai žinant galima labai tiksliai sudėlioti reabilitacijos programą ir sekti jos efektyvumą. Tyrimai labai aiškiai parodo, ar žmogus jau pasiruošęs aktyviai sportuoti, ar jam dar reikia padirbėti reabilitacijos įstaigoje šiek tiek švelnesnėmis priemonėmis“.

Šis testavimas ypač naudingas sportininkams, taip pat žmonėms po traumų, operacijų ar ligų, norint vėl pradėti sportuoti ir išvengti pakartotinų traumų.