Sporto traumos

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių stengiasi gyventi sveikiau, daugiau sportuoja, vis labiau populiarėja įvairios ekstremalaus sporto šakos.

Tačiau sportuojantis žmogus yra neišvengiamai susijęs su galimų traumų (raumenų, raiščių, sausgyslių, sąnarių pažeidimo) rizika. Nepakankamas apšilimas, per intensyvus treniravimasis, netinkama treniruočių metodika, bloga sporto įrenginių būklė ar netinkama sportuojančiojo apranga bei avalynė gali būti traumos priežastimi.

Apie sportines tarumas pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas.

Ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas

Ar dažnai tenka susidurti su traumomis, patirtomis sportuojant?

Su įvairaus sudėtingumo traumomis, patiriamomis sportuojant, tenka susidurti nuolat. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra sumušimai, raiščių ar raumenų patempimai. Deja, sportuojantiems ne visada pavyksta išvengti ir sunkesnių traumų, tokių kaip menisko, raiščių ar raumenų plyšimas, sąnarių išnyrimas ar kaulų lūžiai.

Ar sporto traumos būdingos tik sporto profesionalams ar ir mėgėjams?

Sportuojant traumą gali patirti tiek mėgėjas, tiek profesionalas. Ne visuomet tai priklauso tik nuo paties sportuojančio pasirengimo ar fizinės būklės. Ypatingai kontaktinių, komandinių sporto šakų sportininkų saugumas, priklauso ir nuo kitų dalyvių elgesio bei atsargumo.

Kokios sporto šakos pavojingiausios?

Ypatingai geras fizinis pasiruošimas reikalingas užsiimant sunkiąja bei lengvąja atletika, gimnastika, fitnesu. Norint užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, tokiomis kaip jėgos aitvarai ar burlenčių sportas, reikalinga ne tik gera sportinė forma, bet šio sporto technikos išmanymas.

Kaip gydomos sporto traumos?

Visų pirma, gavus traumą, jokiu būdu negalima sportuoti toliau, kad pažeista vieta nebūtų traumuojama dar labiau. Jei trauma nėra sunki (pvz., sumušimas, lengvas patempimas), skausmas, tirpimas ar patinimas neintensyvėja, gydytis galima namuose. Traumuotai vietai būtina ramybė, tad reikėtų stengtis jos nejudinti, pirmas dvi paras šaldyti 4 – 6 kartus per dieną, tepti uždegimą bei skausmą mažinančiais tepalais. Vėliau galima dėti šildomus kompresus, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosrūvos. Susižeidus galūnę, ją rekomenduojama laikyti pakeltą. Patinimui mažinti pažeistą vietą galima sutvirtinti subintuojant elastiniu bintu ar specialiu įtvaru. Taikant šias priemones, gydymas gali trukti iki 3 – 4 savaičių.

Tačiau pastebėjus, kad skausmas ir kiti simptomai nepraeina ar net intensyvėja, būtina iš karto kreiptis į gydytoją specialistą, kuris tiksliai diagnozuos traumą ir paskirs reikalingą gydymą. Jei išspręsti problemą susidariusią dėl patirtos traumos konservatyvaus (neoperacinio) gydymo nepakaks, gali būti siūlomas operacinis gydymas.

Ką patartumėte norintiems pradėti sportuoti žmonėms, kad išvengti galimų traumų?

Pirmiausia, reikia pasirinkti patogią ir sportui pritaikytą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Esant galimybei, rekomenduočiau pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kuris padės tinkamai įvertinti Jūsų fizines galimybes bei sportinę formą.

Sportuoti reikia reguliariai, todėl iš pat pradžių reikia nusistatyti režimą ir stengtis jo laikytis.

Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti 10 – 15 minučių apšilimą. Pradėjus sportuoti rekomenduojama pasirinkti lengvesnius pratimus ir mažas apkrovas, o vėliau jas palaipsniui didinti. Svarbu gerai išmokti pasirinktos sporto šakos techniką. Taip pat labai svarbu nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti. Jei žmogus jaučiasi pavargęs ar serga, treniruotę patartina atidėti.

Peties traumos

Gydytojas ortopedas traumatologas Vytenis Adomaitis: peties traumos

Peties skausmas – dažnas nusiskundimas, atsirandantis netaisyklingai judant, įvykus traumai ar sunkiai apkraunant sąnarį. Peties skausmą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių, todėl labai svarbu tiksliai nustatyti skausmo priežastį ir parinkti tinkamą gydymą. „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Vytenis Adomaitis pasakoja apie peties traumas ir jų gydymo galimybes.

Gydytojas ortopedas traumatologas Vytenis Adomaitis

Ar dažnos peties traumos?

Kadangi peties sąnarys yra laisvas ir labai judrus, iš visų sąnarių jis išnyra dažniausiai. Peties sąnarys yra sudėtingiausias ir judriausias sąnarys visame žmogaus organizme. Didžiausia ir jo judesių amplitudė. Sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli sąnarinė duobė. Kaulines struktūras tarpusavyje jungia raiščiai, sausgyslės, sąnarinė kapsulė. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja judesių amplitudę, todėl judesiai vyksta trijose pagrindinėse plokštumose.

Kaip dažniausiai patiriamos peties traumos? Ar tai yra labiau sportuojančių žmonių problema?

Dažniausiai tai atsitinka nesėkmingai persukus ranką, nuo smūgio į petį arba griūvant ant ištiestos rankos. Susižeidžiama sportuojant ar pargriuvus taip pat krentant. Dažniausiai peties traumas patiria aktyvūs, sportuojantys arba daug fiziškai dirbantys žmonės.

Kokios gali būti peties traumos?

Lengvesnės traumos – tai sumušimai, patempimai, didesnės – kaulų lūžiai, išnyrimai, kai išnyra žastikaulis, raktikaulis, plyšta sąnario raiščiai, dažnai pažeidžiamos ir sausgyslės. Tuomet rankos nebeįmanoma pajudinti, skausmas nepakeliamas, ji pradeda tirpti.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Kaip gydomos tokios traumos?

Patyrusieji sunkias traumas dažniausiai jau tą pačią dieną kreipiasi į gydymo įstaigas ir gauna medicininę pagalbą. Tačiau dėl lengvesnių traumų dalis ligonių į gydytoją kreipiasi pavėluotai. Dėl to jų gydymas sudėtingas ir ilgas.

Net ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. Kadangi peties sąnaryje yra daug sausgyslių, raiščių, minkštųjų audinių, dėl to ir jo traumos rimtesnės. Jeigu po traumos jaučiamas tik švelnus maudimas, judesiai nesutrikę, pakanka dvi paras po traumos kas pusvalandį pašaldyti, reikalui esant, išgerti sklausmą malšinančių vaistų, pasaugoti ir stebėti ar atsistato judesiai. Jeigu šios priemonės padeda, į gydytoją kreiptis nereikia.

Tačiau jei patyrus traumą matoma, kad peties sąnarys deformuotas, sunku pakelti ar pajudinti ranką, sutrikę judesiai, būtina į gydytoją kreiptis nedelsiant. Išnirus žastikauliui, jokiu būdu negalima bandyti jį atstatyti patiems, nes galima pažeisti daugybę anatominių struktūrų ir taip prisidaryti dar daugiau bėdos. Atstatyti sąnarį gali tik ortopedas traumatologas.

Traumos metu gali lūžti kaulai, plyšti raiščiai. Nustatyti tikslią diagnozę, suteikti būtinąją pagalbą ir gydyti gali tik specialistas ortopedas traumatologas. Tokioms traumoms gydyti neužtenka vien skausmą malšinančių vaistų. Reikia tinkamai imobilizuoti pažeistą galūnę, kartais tenka atlikti ir operaciją. Jeigu pacientas kreipiasi pavėluotai, gydymas gali užsitęsti arba komplikuotis. Pavyzdžiui, negydant traumos gali sustingti petys, kurį, laikui bėgant, išjudinti darosi vis sudėtingiau. Ką, laiku sureagavus, galima išgydyti per keletą savaičių, vėliau užtrunka 2-3 mėnesius ar netgi dar ilgiau.

Kada reikalingas operacinis gydymas?

Peties sąnario rekonstrukcinė operacija reikalinga, esant sukamosios manžetės sausgyslių plyšimui, pasikartojantiems žastikaulio išnirimams ar peties sąnarinės kremzlės pažeidimui.

Operacijos pagalba rekonstruojama normali sąnario anatomija.

Peties sąnario rekonstrukcinės operacijos atliekamos artroskopiškai. Artroskopas – tai pieštuko dydžio optinis prietaisas, prie kurio prijungiama vaizdo kamera, ir visi chirurgo operaciniai veiksmai stebimi ekrane. Operuojant šiuo metodu mažiau traumuojamas pacientas, pooperacinis laikotarpis nėra skausmingas, greičiau atsistato sąnarių funkcijos. Dažnai jau kitą dieną po operacijos galima pradėti ankstyvą reabilitacinę programą.

Ar po peties sąnario operacijų reikalinga reabilitacija? Kada žmogus gali vėl pradėti aktyvų gyvenimą?

Po visų peties sąnario rekonstrukcinių operacijų reikalingas reabilitacinis gydymas. Atlikus specializuotą reabilitacinę programą išnyksta skausmas, grįžta judesių amplitudė ir rankos jėga. Po operacijos pacientams reikia nešioti rankos įtvarą apie 6 savaites. Specialūs reabilitacijos pratimai atliekami be įtvaro. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos režimą nustato operuojantis chirurgas. Pacientams leidžiama sportuoti arba dirbti fizinį darbą po 3 – 4 mėnesių.

„Northway“ medicinos ir chirurgijos centruose Vilniuje ir Kretingoje atliekamos tausojančios artroskopinės peties operacijos. Registruojantis į gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją siuntimas nebūtinas.

Ortopedai traumatologai

Ortopedai traumatologai teikia pagalbą ūminių raumenų ir skeleto traumų ar susirgimų atvejais. Teikia konsultacijas, taiko konservatyvų arba chirurginį gydymą dienos stacionare dėl įvairių įsisenėjusių sužalojimų, įgimtų ar įgytų ligų, galūnių deformacijų, skausmų, tinimų, traumų, išvaržų ir kitų ligų.

Žmogaus raumenų sistema

Žmogaus raumenų sistema

Frontalis – kaktinis raumuo
Trapezius – trapecinis raumuo
Deltoid – deltinis raumuo
Pectoralis major – didysis krūtinės raumuo
Triceps brachii – dvigalvis žasto raumuo
Biceps brachii – žastinis raumuo
Latissimus dorsi – platusis nugaros raumuo
Abdominal muscles – tiesusis pilvo raumuo
Gluteus maximus – didysis sėdmens raumuo
Sartorius – siuvėjo raumuo
Biceps femoris – dvigalvis šlaunies raumuo
Rectus femoris – tiesusis šlaunies raumuo
Gastrocnemius – dvilypis blauzdos raumuo
Achilles tendon – Achilo sausgyslė

Žmogaus atramos-judėjimo (griaučių) sistema

Žmogaus atramos-judėjimo (griaučių) sistema

Skull – kaukolė
Maxilla – viršutinis žandikaulis
Mandible – apatinis žandikaulis
Clavicle – raktikaulis
Shoulder joint – peties sąnarys
Scapula – mentė
Sternum – krūtinkaulis
Humerus – žastikaulis
Elbowjoint – alkūnės sąnarys
Radius – stipinkaulis
Ulna – alkūnkaulis
Carpal – karpaliniai kaulai
Metacarpal – metakarpaliniai kaulai
Phalange – pirštakauliai
Rib – šonkauliai
Vertebrae – stuburas
Pelvis – dubens kaulas
Sacrum – kryžkaulis
Wrist joint – riešo sąnarys
Femur – šlaunikaulis
Patella – girnelė
Knee joint – kelio sąnarys
Tibia – blauzdikaulis
Fibula – šeivikaulis
Tarsal – čiurnikaulis
Metatarsal – padikaulis
Phalange – pirštakauliai

Kelio trauma – ne kliūtis aktyviam gyvenimui

Kelio tinimas, skausmas, maudimas – požymiai, kad gali būti pažeistas kelio sąnarys. Medikai teigia, jog neverta skausmo malšinti vaistais ar kompresais – tokios priemonės padeda tik trumpam. Laiku atlikus operaciją, žmogus vėl gali būti darbingas ir grįžti prie savo pomėgių.

Danutė SAVICKAITĖ

„Northway“ medicinos centre atliekamos kelio sąnario artroskopinės operacijos. Jų metu atstatomos pažeistos kelio sąnario struktūros.
Lietuvoje tokios operacijos pradėtos daryti maždaug prieš 20 metų, o pastarąjį dešimtmetį pagal chirurgų patirtį, įrangą, gydymo metodus ir techniką jos iš esmės nesiskiria nuo vakariečių. Tad mūsų ortopedai-traumatologai gali sėkmingai pašalinti net ir rimtos traumos padarinius.
„Laiku atlikus operaciją galima užkirsti kelią sąnarių ligoms, apribojančioms žmogaus judesius“, – teigia „Northway“ medicinos centro ortopedas-traumatologas Marius Šakalinis.

Ortopedas-traumatologas Marius Šakalinis

Gydytojo teigimu, artroskopinė operacija – tai minimalios invazinės chirurgijos rūšis. Ji turi daug privalumų – atliekami vos centimetro dydžio pjūviai, todėl nėra pažeidžiami sveiki audiniai. Naudojant optinius prietaisus, įmanoma tiksliai nustatyti patologiją ir ją pašalinti. Todėl ligonį vargina mažesnis pooperacinis skausmas, trumpesnė ir reabilitacija.

Dažniausios traumos – sportuojant

Artroskopinės kelio sąnario operacijos – vienos dažniausių šalyje. Pasak M.Šakalinio, dauguma besikreipiančių pacientų yra jauni, darbingi, aktyviai sportuojantys žmonės. Pagrindinės problemos yra kelio sąnario – kryžminių raiščių, menisko plyšimai, kremzlės pažeidimai, kitaip tariant, pažeistos struktūros, kurios savaime sunkiai sugyja. Jei operacija sėkminga, žmogus vėl gali taip pat aktyviai sportuoti, kaip ir iki jos. Svarbu – tiksli diagnostika ir savalaikis profesionalus gydymas.
„Daugumos pacientų patirtos traumos dažniausiai susijusios su sportu, rečiau – buitinės, – pasakojo ortopedas-traumatologas.
Kodėl patiriamos traumos? Anot M.Šakalinio, paprastai profesionalūs sportininkai, sportuoja nuo vaikystės, tad turi labai gerą fizinį pasirengimą. Audiniai, raiščiai, sausgyslės yra treniruoti, todėl daug atsparesni plyšimams. „Visiškai kitaip yra su mėgėjais. Tipinis pavyzdys – vidutinio amžiaus biuro darbuotojas, laisvalaikiu žaidžiantis krepšinį. Tokio žmogaus audiniai į fizinį krūvį reaguoja ne taip, kaip dvidešimtmečio arba profesionalaus sportininko. Neatlikus apšilimo, kryptelėjus koją ar nugriuvus audiniai pažeidžiami, jie plyšta“.

Delsti nereikėtų

Viena sudėtingesnių artroskopinių operacijų, atliekamų „Northway“ medicinos centre, pasak M.Šakalinio, yra kryžminių raiščių rekonstrukcija. Plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui diagnozuojamas taip vadinamas kelio nestabilumas, kuris vargina žmogų, trukdo sportuoti, užsiimti aktyvia veikla.
Sėkmingai atlikus kryžminių raiščių rekonstrukciją reabilitacija užtrunka gana ilgai – vaikščioti pacientas pradeda maždaug po poros mėnesių, o aktyviai judėti, sportuoti – tik po pusės metų.
Viena dažniausių kelio sąnario traumų – menisko pažeidimas. „Po artroskopinės menisko operacijos pooperacinis periodas žymiai trumpesnis ir lengvesnis. Jo trukmė – 7-10 dienų. Po to pacientas gali vėl aktyviai minti koja, palengva sportuoti, atlikti specialius reabilitacinius pratimus. Po mėnesio grįžtama į normalią fizinę veiklą“.
Dar viena grupė pacientų – šiek tiek vyresni, aktyviai gyvenantys žmonės, kuriuos kankina degeneraciniai kelio sąnario pažeidimai. Jie atsiranda dėl susidėvėjusio kelio menisko, kitaip sakant – kremzlės. Tuomet reikalingas chirurginis gydymas. Taikomų artroskopinių operacijų rezultatai pakankamai geri.

Kada pasiryžti kelio sąnario operacijai?

Pasak M.Šakalinio, svarbu, kiek laiko praėjo nuo to, kai buvo patirta trauma. Po kryžminių raiščių pažeidimo (jeigu ši problema laiku diagnozuojama) geriausia operuotis praėjus šešioms-aštuonioms savaitėms. Plyšus meniskui, operacija turi būti atlikta kiek įmanoma greičiau.
Medicinos centras yra sudaręs sutartis su TLK, todėl bazinė operacijos kaina apmokama iš PSDF biudžeto lėšų.

Riešo skausmų kentėti nebereikia

„Northway“ medicinos centras – didžiausią patirtį turinti privati gydymo įstaiga Vilniuje, kurios Dienos chirurgijos centre atliekama daugiausiai riešo artroskopinių operacijų, veiksmingai palengvinančios gyvenimą neretai ilgą laiką riešo skausmus kentusiems pacientams.

Artroskopija – tai gydymo būdas, kuomet nedaromas pjūvis, operuojamoji vieta pasiekiama, operuojama ir operacijos eiga kontroliuojama videokameromis bei optinėmis sistemomis. Sąnarys visų pirma apžiūrimas specialiais instrumentais, diagnozuojama patologija ir tik po to atliekamos gydomosios procedūros.

„Pirmiausia artroskopiškai buvo pradėti operuoti kelio sąnariai, tačiau, tobulėjant technologijoms, tapo įmanoma tokiu būdu operuoti ir smulkiuosius sąnarius, tarp jų ir riešo sąnarį, – teigia ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas.

Ortopedas traumatologas Kęstutis Bliznikas

Riešo artroskopija – tausojanti operacija

Anot gydytojo K.Blizniko, riešą gali skaudėti dėl daugelio priežasčių. Bene pagrindinė – potrauminiai liekamieji reiškiniai. Gana dažnai po lūžių lieka skausmai, kuriuos sukelia rentgenogramose nematomos dalies – raiščių ir sąnario kremzlių sistemos – pažeidimas. Norint juos pamatyti reikia atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimą, kurio metu ir diagnozuojama patologija.

Skausmą gali sukelti ir potrauminiai sinovitai – skysčių kaupimasis ir nuolatinis sąnario patinimas, ar pačios sąnario anatomijos pakitimas, kai po lūžio kaulai sugyja kitaip, ar per daugelį metų sutrumpėjęs stipinkaulis, kai pasikeičia visa sąnario anatomija, biomechanika, ir dėl to atsiranda kasdienį gyvenimą apsunkinantys skausmai.

„Visais minėtais atvejais riešo sąnarį, tiksliau – trikampės skaidulinės kremzlės komplekso patologiją galima gydyti – operuoti artroskopiškai, – sako specialistas. – Pavyzdžiui, esant sinovitui atliekama sinovektomija – pašalinamas audinio, kuris gamina sąnarinį skystį, perteklius. Taip pat įmanoma padėti reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams, artroskopiniu būdu pašalinant sąnaryje išvešėjusius audinius. Operacijos dėka pasiekiamas paciento bendros būklės pagerėjimas net keleriems metams. Esant potrauminiams ir amžiniams trikampės skaidulinės kremzlės komplekso pakitimams, pašalinus arba susiuvus plyšusią dalį galima tikėtis ženklaus sveikatos būklės pagerėjimo ar net visiško pasveikimo, žmogus išvaduojamas nuo daugelį metų jį kankinusio riešo skausmo, strigimų, patinimų“.

Be pjūvio, t.y. artroskopinėmis operacijomis galima gydyti net riešo ganglijonus – sąnario srityje susidariusias išvaržėles, dėl kurių susidaro guzai. Jie paprastai nebūna labai skausmingi, tačiau trukdo dirbti, negražiai atrodo. Plaštakos chirurgai tokius darinius šalina atviros operacijos būdu, tačiau tai galima padaryti ir artroskopiškai. Pranašumas – ant riešo nelieka rando, be to, kadangi viską galima padaryti kruopščiau, daug mažesnė problemos atsinaujinimo tikimybė.

Po artroskopinės operacijos pacientas gydymo įstaigoje praleidžia apie porą valandų ir yra išrašomas tolimesniam ambulatoriniam gydymui bei stebėjimui. Atsigauti po operacijos ir grįžti į visavertį gyvenimą visiškai pakanka ambulatorinės reabilitacijos. Pacientai po artroskopinių operacijų sveiksta gana greitai. Dažniausiai pakanka savaitės, kartais –trijų, ir žmogus gali grįžti prie kasdienės veiklos. Tai yra tausojančios operacijos.

 Dalį operacijos išlaidų kompensuoja teritorinė ligonių kasa.

„Pasaulyje įsivyravo nuostatos, kiek galima daugiau išsaugoti to, ką davė gamta, – pasakojo ortopedas-traumatologas K. Bliznikas. – Jeigu pasikeičia riešo sąnario anatomija dėl amžiaus arba dėl buvusio lūžio, žalojamos kitos kremzlės. Jeigu atlikus tam tikras procedūras galima užkirsti kelią patologijos progresavimui ir tolimesniam sąnario susidėvėjimui, tai būtina daryti, nes tik taip galima išvengti didesnės apimties operacijų, tokių kaip sąnario „uždarymo“ ar jo protezavimo.

Didžiausia problema Lietuvoje, pasak specialisto, yra ta, kad ne visais atvejais riešo patologija tinkamai diagnozuojama ir gydoma. Dažniausiai riešo skausmus kenčiančiam pacientui paskiriami priešuždegiminiai vaistai ir gydymas tuo baigiasi.

Atlikus visus reikiamus tyrimus – pradedant paprasta rentgenograma ir baigiant magnetinio rezonanso tyrimu – galima diagnozuoti patologiją ir spręsti, kaip ją gydyti. Jei tyrimų metu patologijos nerandama, o žmogus skundžiasi skausmais, Vakarų medicinos literatūroje ir gydymo algoritmuose rekomenduojama atlikti riešo artroskopiją, t.y. apžiūrėti sąnarį. Toks diagnostikos būdas taip pat galimas, nes jis yra pakankamai saugus, sąnarys neatveriamas, nepažeidžiamas, be to kruopščiai ištiriamas, ko beveik neįmanoma padaryti atvėrus sąnarį.

„Mūsų šalyje ši sritis dar nėra pakankamai ištirta, ne visi specialistai žino, kaip galima žmogui padėti, – sakė K.Bliznikas. – Pavyzdžiui, Estijoje per metus atliekama per 200 artroskopinių riešo operacijų, tuo tarpu Lietuvoje – vos 60-70 operacijų. Žmonės dar nepakankamai žino apie tai, kad jiems įmanoma padėti, tad ir neieško veikmingos pagalbos“.