Proktologija

Hemorojus

Hemorojaus atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Dažnai teigiama, kad hemorojus – gyvenimo būdo liga. Viena iš jos priežasčių – vidurių užkietėjimas, su kuriuo susijęs apsunkintas tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis. Jos atsiradimui įtakos neabejotinai turi blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas. Dėl nesubalansuotos mitybos atsirandantis vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis tik paskatina hemorojaus simptomus. Ligą įtakoti gali ir tokie veiksniai kaip antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, jungiamojo audinio silpnumas. Mes visi esame skirtingi, skirtingos mūsų audinių struktūros, ir yra pastebėta, kad jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tai tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimiausi giminės.

Pagrindinis hemorojaus simptomas – kraujavimas tuštinantis, ypatingai jei kraujas raudonas ir pasirodo tuštinimosi pabaigoje. Taip pat gali būti jaučiamas diskomfortas, niežulys, tempimo jausmas išangės srityje. Skausmas ir staiga atsiradęs kietas mazgas išangės srityje – ūmaus hemorojaus ar hemorojinio mazgo uždegimo simptomas. Dar vienas, rečiau sutinkamas simptomas – padidėjusio hemoroidinio mazgo kritimas iš išangės kanalo.

Įtarus hemorojaus simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją proktologą, kuris išsiaiškins skundus, nustatys ligos trukmę, pobūdį, esant reikalui apžiūrės išangę, atliks tyrimą pirštu ar endoskopu ištirs išeinamosios angos kanalą. Esant reikalui ir įtariant kitą ligą gydytojas proktologas nukreips papildomam detaliam ištyrimui.

Hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pastaruoju metu žmonės rūpinasi savo sveikata ir daugiausia (apie 80 procentų) pacientų kreipiasi su pradiniais hemorojaus simptomais, kuomet galima padėti tiesiog pakonsultavus juos mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimo klausimais, paskyrus įvairių žvakučių, vaistų.

Kai medikamentinis gydymas nepadeda ir būklė negerėja, gali būti taikomas intervencinis ambulatorinis gydymas. Vienas iš efektyviausių mažai invazinių gydymo metodų yra hemorojinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Ši procedūra užtrunka vos keletą minučių, jos metu vidiniai hemorojiniai mazgai perrišami guminių žiedų ligatūromis. Perrišti hemorojiniai mazgai be skausmo savaime pasišalina, kadangi nutrūkus kraujotakai už guminio žiedo, audiniai žūsta. Tai – neskausminga procedūra, atliekama ambulatoriškai. Gleivinė neturi skausmo receptorių, tad šios procedūros metu nereikalinga jokia anestezija, skausmas nejaučiamas ir po procedūros, dažniausiai nereikia vartoti nuskausminamųjų vaistų, iš karto po procedūros pacientas gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Kai pacientai turi padidintus, išvirtusius į išorę hemorojinius mazgus, kurių jau nebegalima išgydyti ambulatoriškai, mažai invazyviais metodais, reikalinga operacija. Hemorojinių mazgų pašalinimas chirurginiu būdu naudojant regioninę ar bendrąją nejautrą – nesudėtinga, apie pusę valandos trunkanti operacija. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą, toliau gydosi namie. Pastaraisiais metais taikomos tausojančios operacijos, kurios, palyginti su tradicinėmis, yra kur kas lengvesnės, po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis. „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre Vilniuje hemorojaus operacijos atliekamos lazeriu. Lazerinė hemoroidektomija – tai saugus ir efektyvus hemorojaus gydymas.

Kadangi hemorojus dažniausiai – gyvenimo būdo liga, labai svarbūs yra teisingi mitybos įpročiai (gerti pakankamai daug skysčių, rinktis gausų skaidulų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto). Taip pat rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą (ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ir pan.), stiprinti pilvo raumenyną, vengti būklių, didinančių slėgį pilve (ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, aštraus maisto, stanginimosi).

Hemorojus

Hemorojus – labai dažna liga, deja, apie ją daugelis vis dar vengia garsiai kalbėti. Žmonės dažnai slepia šią problemą, delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis.

„Northway“ medicinos ir chirurgijos centre gydytojai proktologai atlieka rektoskopiją arba anoskopiją, diagnozuoja ir gydo tiesiosios žarnos bei išeinamosios angos ligas (hemorojų, tiesiosios žarnos iškritimą, divertikuliozę, išangės ir kryžkaulio srities pūlinius, išmatų nelaikymo ar tuštinimosi sutrikimų priežastis). Esant poreikiui dedami guminiai žiedai ant padidintų hemoroidinių mazgų. Naujausiomis technologijomis, tarp jų ir lazeriu, atliekamos operacijos besikreipiantiems dėl hemorojaus, išangės įplėšos, pūlinių, tiesiosios žarnos ligų.

Į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie hemorojų atsako „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro bendrosios praktikos chirurgai, proktologai medicinos mokslų daktaras Saulius Švagždys ir Deividas Narmontas.

– Kas yra hemorojus?

– Žodis „hemorojus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir paprasčiausiai reiškia „kraujagysles, pripildytas kraujo“. Išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, kitaip dar vadinamą hemoroidais. Tai normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai, būtent jie padeda sandariai užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, šie rezginiai didėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Liga, kuri pasireiškia minėtais simptomais dėl padidėjusių hemoroidinių mazgų, vadinama hemorojumi.

– Dėl kokių priežasčių vystosi hemorojus?

– Hemorojaus atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Dažnai teigiama, kad hemorojus – gyvenimo būdo liga. Viena iš jos priežasčių – vidurių užkietėjimas, su kuriuo susijęs apsunkintas tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis. Jos atsiradimui įtakos neabejotinai turi blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas. Dėl nesubalansuotos mitybos atsirandantis vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis tik paskatina hemorojaus simptomus. Ligą įtakoti gali ir tokie veiksniai kaip antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, jungiamojo audinio silpnumas. Mes visi esame skirtingi, skirtingos mūsų audinių struktūros, ir yra pastebėta, kad jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tai tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimiausi giminės.

– Kaip atpažinti šią ligą? Kokie hemorojaus simptomai?

– Pagrindinis hemorojaus simptomas – kraujavimas tuštinantis, ypatingai jei kraujas raudonas ir pasirodo tuštinimosi pabaigoje. Taip pat gali būti jaučiamas diskomfortas, niežulys, tempimo jausmas išangės srityje. Skausmas ir staiga atsiradęs kietas mazgas išangės srityje – ūmaus hemorojaus ar hemorojinio mazgo uždegimo simptomas. Dar vienas, rečiau sutinkamas simptomas – padidėjusio hemoroidinio mazgo kritimas iš išangės kanalo.

– Ką daryti, įtarus hemorojaus simptomus?

– Įtarus hemorojaus simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją proktologą, kuris išsiaiškins skundus, nustatys ligos trukmę, pobūdį, esant reikalui apžiūrės išangę, atliks tyrimą pirštu ar endoskopu ištirs išeinamosios angos kanalą. Esant reikalui ir įtariant kitą ligą gydytojas proktologas nukreips papildomam detaliam ištyrimui.

– Koks hemorojaus gydymas?

– Hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pastaruoju metu žmonės rūpinasi savo sveikata ir daugiausia (apie 80 procentų) pacientų kreipiasi su pradiniais hemorojaus simptomais, kuomet galima padėti tiesiog pakonsultavus juos mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimo klausimais, paskyrus įvairių žvakučių, vaistų.

Kai medikamentinis gydymas nepadeda ir būklė negerėja, gali būti taikomas intervencinis ambulatorinis gydymas. Vienas iš efektyviausių mažai invazinių gydymo metodų yra hemorojinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Ši procedūra užtrunka vos keletą minučių, jos metu vidiniai hemorojiniai mazgai perrišami guminių žiedų ligatūromis. Perrišti hemorojiniai mazgai be skausmo savaime pasišalina, kadangi nutrūkus kraujotakai už guminio žiedo, audiniai žūsta. Tai – neskausminga procedūra, atliekama ambulatoriškai. Gleivinė neturi skausmo receptorių, tad šios procedūros metu nereikalinga jokia anestezija, skausmas nejaučiamas ir po procedūros, dažniausiai nereikia vartoti nuskausminamųjų vaistų, iš karto po procedūros pacientas gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Kai pacientai turi padidintus, išvirtusius į išorę hemorojinius mazgus, kurių jau nebegalima išgydyti ambulatoriškai, mažai invazyviais metodais, reikalinga operacija. Hemorojinių mazgų pašalinimas chirurginiu būdu naudojant regioninę ar bendrąją nejautrą – nesudėtinga, apie pusę valandos trunkanti operacija. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą, toliau gydosi namie. Pastaraisiais metais taikomos tausojančios operacijos, kurios, palyginti su tradicinėmis, yra kur kas lengvesnės, po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis.

Nuo operacijos iki visiško pagijimo, kol sugyja visos žaizdos ir nebelieka jokių ligos simptomų, praeina apie 3-4 savaitės, bet sunkesnė būna tik pirmoji pooperacinė savaitė. Kadangi išangės ir tarpvietės sritys yra labai jautrios, jose gausu receptorių, tame tarpe ir skausmo, net menkiausia žaizdelė sukelia diskomfortą. Tačiau, žaizdoms sugijus ir išnykus hemorojaus simptomams, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė ir sugrįžta gyvenimo džiaugsmas.

– Kokios gali būti pasekmės nesigydant?

– Nesigydant dėl didėjančių mazgų gali dažnėti ir gausėti kraujavimas, didėti diskomfortas, atsirasti skausmas. Liga progresuos ir vienintelis gydymas bus chirurginis. Apmaudu, kai į gydytoją žmonės kreipiasi tik tuomet, kai hemorojus būna gerokai užleistas ir lieka vienintelis kelias – operacija, kai tuo tarpu ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis. Nesikreipiant į gydytojus laiku, taip pat galima nepastebėti piktybinio susirgimo. Kraujavimas gali būti ne tik hemorojaus požymis. Tai ir vienas dažniausių tiesiosios žarnos vėžio simptomų. Tad jei kraujavimas kartojasi, atsiranda kitų negalavimų (silpnumas, tuštinimosi sutrikimai ar pasikeitimas), reikėtų nedelsti ir išsitirti dėl ko yra kraujuojama.

– Kokia hemorojaus profilaktika?

– Kadangi hemorojus dažniausiai – gyvenimo būdo liga, labai svarbūs yra teisingi mitybos įpročiai (gerti pakankamai daug skysčių, rinktis gausų skaidulų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto). Taip pat rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą (ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ir pan.), stiprinti pilvo raumenyną, vengti būklių, didinančių slėgį pilve (ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, aštraus maisto, stanginimosi).

Dažniausiai pasitaikančios storosios žarnos ligos ir sutrikimai

Krono liga. Tai – lėtinė žarnyno liga, pasireiškianti uždegimu, kuris pažeidžia paviršinius ir giliuosius žarnos sienelės sluoksnius. Dažniausiai uždegiminių pakitimų ir opų atsiranda plonosios žarnos galinėje ir storosios žarnos pradinėje dalyje. Ligos simptomai: viduriavimas, pykinimas, silpnumas, skausmas dešinėje pilvo pusėje, prakaitavimas, karščiavimas. Negydoma Krono liga gali sukelti žarnyno nepraeinamumą, gilios opos gali prasiskverbti į kitus, šalia esančius, organus, o atsiradę kanalai – fistulės – supūliuoti. Dėl sutrikusio medžiagų pasisavinimo kai kuriais atvejais išsivysto mažakraujystė.

Dirgliosios žarnos sindromas. Tai – funkcinis virškinamojo trakto motorikos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais, tuštinimosi sutrikimais ir pilvo pūtimu. Pagrindinis ligos sukėlėjas – stresas.

Pluoštinių storosios žarnos juostų sąaugos. Dažniausiai sąaugos tarp audinių ir organų atsiranda po patirtų traumų arba chirurginių operacijų. Kitaip sąaugos vadinamos vidinių randų audiniais. Kai kurios sąaugos nesukelia rimtesnių problemų, kitos gali varžyti laisvą organų judėjimą ir sąlygoti jų pasislinkimą iš įprastos pozicijos.

Opinis kolitas. Tai – lėtinis storosios žarnos uždegimas, sukeliantis paviršinių gleivinės opų atsiradimą. Paprastai pažeidžiama tik tiesioji žarna. Pagrindiniai ligos simptomai: išmatos su gleivėmis ir krauju, pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas, žemas kraujo spaudimas. Negydant opinio kolito gali išsivystyti mažakraujystė, pilvaplėvės uždegimas, storosios žarnos vėžys.

Storosios žarnos divertikulitas. Tai – išgaubimo, „kišenėlės“ atsiradimas storojoje žarnoje, sukeltas netinkamų mitybos įpročių, kuomet vartojama per mažai skaidulų turinčio maisto. Divertikulo uždegimas pasireiškia skausmu kairėje pilvo pusėje, pykinimu, vėmimu, karščiavimu.

Storosios žarnos divertikuliozė. Tai – daugiau nei vienas divertikulas, atsiradęs storojoje žarnoje.

Bakterinė žarnyno infekcija. Žarnyno infekcijas sukelia bakterijos: salmonelės, stafilokokai, ešerichijos, šigelės arba virusai (dažniausi – roto virusai). Pagrindinės bakterijų patekimo į žarnyną priežastys: nešvarios rankos ir netinkamai nuplautas maistas. Pagrindiniai infekcijos požymiai: pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai.

Storosios žarnos vėžys. Tai – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Pirmiausia atsiranda priešvėžiniai (nepiktybiniai) pakitimai žarnų gleivinėje: polipai, adenomos, adenomatoziniai polipai. Vėliau šie dariniai supiktybėja ir atsiranda metastazės. Ankstyvoje vėžio stadijoje simptomai paprastai nejuntami, vėliau gali atsirasti dažnas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, kraujas išmatose, dujų kaupimasis.

Storosios žarnos polipai. Tai dariniai, atsiradę tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje. Dažniausiai polipai būna nepiktybiniai, tačiau kartais iš polipo išsivysto storosios žarnos vėžys.

Hemorojus – išangės ir tiesiosios žarnos venų mazginis išsiplėtimas, atsiradęs dėl kietų vidurių, jungiamojo audinio įgimto silpnumo, tiesiosios žarnos venų nepakankamumo, neteisingos mitybos, sunkaus fizinio darbo. Pagrindiniai hemorojaus simptomai: skausmas, niežėjimas išangės srityje, tuštinimasis kartu su krauju.

Proktologai

Proktologija – tai mokslas apie tiesiąją žarną ir jos ligas. Proktologas atlieka trijų rūšių tyrimus: rektoskopiją, anoskopiją, kolonoskopiją.

Didelę patirtį turintys „Northway“ medicinos ir chirurgijos  centro proktologai konsultuoja, atlieka visus reikalingus tyrimus, diagnozuoja ir gydo storosios, tiesiosios žarnos bei išeinamosios angos ligas (hemorojų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, tiesiosios žarnos iškritimą, divertikuliozę, nespecifines uždegimines storosios žarnos ligas, išangės ir kryžkaulio srities pūlinius, išmatų nelaikymo ar tuštinimosi sutrikimų priežastis ir kt.). Centre atliekamos rektoskopijos, esant poreikiui dedami guminiai žiedai ant padidintų hemoroidinių mazgų. Naujausiomis technologijomis, tarp jų ir lazeriu, atliekamos operacijos besikreipiantiems dėl hemorojaus, išangės įplėšos, pūlinių, tiesiosios žarnos ligų.

Kviečiame konsultuotis su gydytojais, jei jus kamuoja bent vienas iš šių simptomų:

  • išangės skausmas ar diskomfortas išangės srityje;
  • išskyros išangėje ar tarpvietės, kryžkaulio srityje;
  • jei atsirado mažakraujystei būdingi simptomai: silpnumas, darbingumo sumažėjimas, greitas nuovargis;
  • kraujas su gleivėmis išmatose;
  • kraujavimas, ypač pasituštinus;
  • mazgai ar svetimkūnio jausmas išangėje;
  • pasikeitusi išmatų forma;
  • sunku pasituštinti net ir esant minkštoms išmatoms, tuštinimasis staiga nutrūksta;
  • sunku sulaikyti dujas ar išmatas, atidėti tuštinimąsi, jei tam nėra sąlygų;
  • virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimai arba viduriavimas, pilvo pūtimas.

Proktologiniai tyrimai

Rektoskopija. Šio tyrimo metu endoskopu apžiūrima išeinamoji anga, tiesioji žarna ir dalis riestinės žarnos. Rektoskopijos metu taip pat gali būti paimamas audinio mėginėlis histologiniam tyrimui, pašalinami polipai. Šio tyrimo metu gali būti diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys.

Anoskopija. Šio tyrimo metu anoskopu ištiriamas išeinamosios angos kanalas. Tyrimo metu diagnozuojamas hemorojus, išeinamosios angos kanalo įplėša, uždegimai, fistulės, abscesai.

Kolonoskopija. Šio tyrimo metu kolonoskopu tiriama storoji žarna. Radus patologinių pakitimų storajame žarnyne (uždegimą, polipą, naviką ir pan.), atliekama biopsija, mikroskopinis medžiagos ištyrimas. Šis tyrimas gali būti atliekamas ir storosios žarnos vėžio diagnostikai.