Kaip pailginti savo gyvenimo trukmę 10-čia metų?

Tabako rūkymas – viena reikšmingiausių sveikatos problemų ir viena pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kt.) kasmet miršta per 3,5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000!

Pasak statistikos, šiuo metu Lietuvoje rūko (beveik)  per 40 proc. gyventojų. Kas metai apie 7000 mūsų šalies gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų. Apie rūkymo žalą sveikatai šiandien kalbamės su „Northway“ medicinos centro gydytoja pulmonologe Jolita Račkauskiene.

Kodėl rūkymas kenkia sveikatai?

Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau nei 40-

cheminių junginių iš kancerogenų grupės (aromatiniai aminai, nitrozoaminai, aromatiniai angliavandeniai.   Plaučių vėžys yra vienas iš dažniausių susirgimų rūkančiųjų tarpe.

Rūkant tabaką susidaro dujos, į kurių sudėtį  įeina anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas (CO2), azoto oksidai, amoniakas, vandenilio cianidas ir kt., taip pat išsiskiria kietosios dalelės: nikotinas, smala  ir kt.

Ypač pavojingos cigarečių dūmuose esančios medžiagos – smala, smalkės ir nikotinas.

Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius , vadinamus  tabako dervomis, kurios nusėsdamos bronchuose pažeidžia virpamąjį epitelį  predisponuodama  plaučių emfizemą ir vėžį.

Cigarečių dūmuose yra didelė smalkių  (CO) koncentracija. Smalkių trauka yra 200 kartų stipresnė nei deguonies  (hemoglobino atžvilgiu). Atitinkamai, dalis hemoglobino rūkančiųjų kraujyje lieka surištas su smalkėmis, o transportuojamas deguonies kiekis ženkliai sumažėja. Smalkės skatina širdies ir kraujagyslių ligas.

Nikotinas – tai nuodinga, lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, prie kurios greit įprantama. Pagal toksiškumą jis yra antroje vietoje po cianidų, tad galima  įsivaizduoti jo daromą žalą organizmui. Ši medžiaga ilgą laiką naudota vabzdžiams naikinti. Vienoje cigaretėje yra apie 1 mg nikotino. Tokią dozę suleidus į veną, ji būtų mirtina.

Kokios grėsmės tyko rūkalių? 

Rūkorius dažnai kamuoja peršalimo ligos, nes sumažėja organizmo atsparumas mikrobams. Tabako rūkymas lemia lėtinio bronchito, plaučių vėžio, emfizemos, širdies ligų,  skrandžio opų atsiradimą.

Rūkančiųjų plaučių ventiliacija, lyginant su nerūkančiais, dešimtadaliu prastesnė, deguonies įsisavinimas sumažėjės 10-12 procentų.  Įrodyta, kad plaučių vėžys ir rūkymas tiesiogiai susiję.

Cheminės medžiagos, esančios dūmuose, veikia bronchioles ir plaučių audinius bei deponuojasi ant gleivinės (dengiančios kvėpavimo takus), todėl sukelia stiprius vietinius sudirginimus. Užkietėjusio rūkoriaus gleivinė tampa 4-5 kartus storesnė už nerūkančio. Sudirginta, pastorėjusi kvėpavimo takų gleivinė didina pasipriešinimą orui keliaujant į alveoles ir sunkina kvėpavimą. Be to rūkantieji  nuolat kenčia nuo gerklės ir plaučių problemų, pasireiškiančių kaip sausas  kosulys.

Nuodingi cigarečių dūmai žaloja daugumos plaučiuose esančių alveolių vidinę dangą, todėl ženkliai sumažėja deguonies ir kraujo kontaktinio paviršiaus plotas, išsivysto emfizema. Tai liga, kurios metu dėl nuolatinio oro pertekliaus plaučiuose ima nyktį elastingosios plaučių dalelės, užanka kapiliarai, mažėja kvėpuojamasis paviršius, išsivysto kvėpavimo nepakankamumas, lydimas nuolatinio dusulio, silpnėja širdies veikla. Emfizema vystosi lėtai ir nepastebimai ilgą laiko tarpą, bet pristabdyti ją įmanoma tik pirmosiose stadijose. Nors dauguma rūkančių kenčia nuo skirtingų laipsnių plaučių emfizemos, tačiau dėl didelio paviršiaus per kurį vyksta deguonies difuzija ( plaučiuose yra apie 300.000.000 alveolių), daugelis ilgai neįtaria ja sergantys ir susirūpina tik tada, kai pradeda jausti deguonies trūkumą. Nuo rūkymo pablogėjusi plaučių būklė taip pat kenkia širdžiai. Silpstant plaučiams, ji priversta dirbti sunkiau.

Nikotinas taip pat sukelia kraujagyslių spazmus, jų vidinių sienelių pakitimus, kas sąlygoja kraujagyslių spindžio  susiaurėjimą. Rūkymas yra viena iš trijų pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos priežasčių.

Žalingą nikotino poveikį dar labiau padidina greitas rūkymas, nes taip rūkant į organizmą patenka du kartus daugiau nuodingųjų medžiagų negu tabakui degant lėtai.

Ar pasyvus rūkymas taip pat žalingas?

Rūkantysis įkvepia apie 15 proc., o 85 proc.  pasklinda aplinkoje. Taigi  rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esančiuose cigarečių dūmuose gausu nuodingųjų medžiagų. Todėl grėsmė sveikatai iškyla ir pasyviems rūkaliams, būnantiems prirūkytose patalpose. Kvėpuojant aplinkoje esančiais tabako dūmais ypatingai padidėja plaučių, širdies ligų rizika. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina krešulių susidarymą kraujagyslėse, todėl padidėja širdies infarkto bei insulto tikimybė.

Pasyvus rūkymas kasmet pražudo apie 600 tūkst. žmonių. Remiantis PSO duomenimis, maždaug trečdalis iš jų – vaikai, kuriems pakenkė rūkantys namiškiai. Pasyvus rūkymas yra ankstyvo  švokštimo vaikystėje, bronchinės astmos ir padidėjusio jautrumo priežastis. Pasyvaus rūkymo paveiktų vaikų plaučiai vystosi lėčiau nei vaikų, augusių namuose, kuriuose nerūkoma.

Pasyvus rūkymas padidina riziką, kad jie susirgs pneumonija ar astma, jis taip pat sukelia kitas širdies, kvėpavimo takų ligas, plaučių vėžį.

Kodėl verta atsisakyti šio žalingo įpročio?

PSO pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką. Nors tabake esantis nikotinas yra stipri psichotropinė medžiaga sukelianti potraukį ir priklausomybę, ir atsisakyti šio žalingo įpročio nėra lengva, pasistengti yra dėl ko. Tyrimais įrodyta, jog metus rūkyti žymiai sumažėja rizika susirgti rūkymo sąlygotoms  ligomis tiek ūmiomis tiek lėtinėmis..

Mesti rūkyti niekada nevėlu, o tabako atsisakymo nauda sveikatai akivaizdi.

PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę..

Metus rūkyti iki 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja apie 10 metų, iki 40 metų – maždaug 9 metais, iki 50 metų –  vidutiniškai 6 metais, apie 60 metų – 3 metais.

Gal šie skaičiai paskatins susimąstyti ir žengti žingsnį brangiausio savo ir kitų turto – sveikatos – išsaugojimo link.

Pulmonologai

Pulmonologai – tai specialistai, gydantys pacientus, sergančius plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, atlieka kvėpavimo funkcijos tyrimus.

Kvėpavimo takai skirstomi į viršutinius ir apatinius. Jais oras patenka į plaučius. Kvėpavimo sistemą sudaro plaučiai, viršutiniai kvėpavimo takai (nosis, ryklė, burnos ertmė), apatiniai kvėpavimo takai (gerklos, trachėja, bronchai) bei sinusai.

Dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo sistemos ligos yra plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas ir bronchinė astma.

Plaučių uždegimas, arba pneumonija – ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas.

Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos.

Sinusitas – tai gleivinės, dengiančios sinusų ertmes, uždegimas, sukeliantis didesnę pūlingų gleivių sekreciją ir patinimą, trukdantį joms nutekėti.

Astma (bronchinė astma) – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga.

„Northway“ medicinos centre Vilniuje patyrę pulmonologai konsultuoja, diagnozuoja ir gydo kvėpavimo takų ir plaučių ligas, atlieka kvėpavimo sistemos funkcinius tyrimus, skiria plaučių rentgenogramas.

 

Dažniausiai pasitaikančios plaučių ligos

Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio bei kosulio priepuoliais. Vaikams šią ligą dažniausiai sukelia alergija. Suaugusiems bronchinė astma gali išsivystyti dėl kitokių priežasčių: kvėpavimo takų infekcijos, rūkymo, streso, cheminių preparatų, fizinio krūvio, paveldimumo. Pagrindiniai ligos simptomai: dusulys, kosulys, sunkus kvėpavimas, sunkumas krūtinėje.

Lėtinis obstrukcinis bronchitas – tai lėtinė plaučių liga, kuomet uždegimas, sukeltas plaučiuose, pažeidžia bronchus ir alveoles. Bronchai susiaurėja, spazmuoja, užsikemša uždegiminiu sekretu, alveolės plečiasi. Ilgainiui gali išsivystyti plaučių fibrozė, emfizema.
Šią ligą gali sukelti rūkymas, virusinės infekcijos, imuniteto sutrikimai, alkoholio vartojimas, užteršta aplinka. Pagrindiniai simptomai: kosulys, dusulys.

Pneumonija (plaučių uždegimas) – tai infekcinė plaučių audinio liga. Ligą sukelia bakterijos ir virusai, patekę į plaučių alveoles. Ligos atsiradimą gali paskatinti kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas), rūkymas, alkoholio vartojimas, lėtinės kvėpavimo takų ligos, imuniteto nusilpimas. Pagrindiniai ligos simptomai: kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, dusulys, krūtinės skausmas, padažnėjęs kvėpavimas.

Žmogaus kvėpavimo sistema

Žmogaus kvėpavimo sistema

Paranasal sinuses – prienosiniai sinusai
Nasal cavity – nosies ertmė
Nose hairs – nosies plaukai
Respiratory center – kvėpavimo centras (pailgosiose smegenyse)
Pharnyx – ryklė
Epiglottis – antgerklis
Larynx – gerklos
Esophagus – stemplė
Trachea – trachėja
Right lung – dešinys plautis
Left lung – kairys plautis
Pulmonary vessels – plaučių kraujagyslės
Bronchi – bronchai
Ribs – šonkauliai
Heart – širdis
Intercostal muscles – tarpšonkauliniai raumenys
Pleural membrane – plaučius dengianti membrana
Diaphragm – diafragma
Muscles attached to diaphragm – diafragmos raumenys