Kaip išvengti žarnyno ir maisto toksinių infekcijų?

Žarnyno ir maisto toksinės infekcijos

Vasara – gražiausias metų laikas, kai norisi kuo ilgiau mėgautis išsiilgta saule, šiluma, gaiviais vandens purslais. Tačiau šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno ligomis. Kur slypi pavojai ir kaip jų išvengti? Apie tai kalbamės su „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro vidaus ligų gydytoja Rūta Maciulevičiene.

Kas sukelia žarnyno ir maisto toksines infekcijas?

Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie gali sukelti ligą ir tapti pavojingais mūsų sveikatai.

Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos. Tačiau maiste gali būti ir amebų, pirmuonių, parazitų bei virusų.

Kaip bakterijos ir toksinai patenka į maistą, o su juo ir į mūsų organizmą?

Bakterijos į maistą gali patekti bet kuriame jo auginimo, laikymo, saugojimo ir ruošimo etape.

Labai aktuali problema – saugus produktų laikymas. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, kadangi šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Kuo karštesnė diena, tuo greičiau maistas genda. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat yra apsinuodijimo maistu priežastis. Maisto produktus būtina laikyti šaldytuve. Jei, pavyzdžiui, sriubą per naktį paliekame ant viryklės, tai kitą dieną joje bus begalė bakterijų. Dar viena didelė problema – produktų atšildymas. Sušaldytus produktus galima atšildyti tik šaldytuve ar specialiu režimu mikrobangų krosnelėje, bet jokiu būdu ne kambario temperatūroje. Atšildyti produktai per dvi valandas turi būti termiškai apdorojami.

Keliaujant ar būnant gamtoje, maistas dažnai laikomas ir ruošiamas, nesilaikant higieninių reikalavimų. Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. Kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.

Vasarą padaugėja atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių apsinuodijimų priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos, namuose, kavinėse, restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai paruoštas maistas.

Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Kokie būdingi šių infekcijų simptomai?

Žarnyno ir maisto toksinių infekcijų inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų) trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. Liga prasideda galvos skausmais, karščiavimu, kaulu laužymu, t. y. į virusinį susirgimą panašiais simptomais. Vėliau ji pasireiškia intensyviu vėmimu ir viduriavimu.

Kaip gydytis susirgus?

Jeigu ligonis gali gerti, pirmiausia reikia gerti kuo daugiau skysčių. Jeigu ligonis vemia, galima duoti jam burnoje laikyti ledo kubelį. Jeigu žmogus jaučiasi neblogai, galima gydytis namuose priemonėmis, kurių galima įsigyti vaistinėse – probiotikais, vandenį sulaikančiais preparatais. Labai dažnai kitų sveikatos problemų neturintiems asmenims, žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų praeina.

Kada kreiptis į gydytoją?

Sunerimti ir kreiptis į gydytojus būtina, jeigu yra šie ligos simptomai: kūno temperatūra didesnė nei 38°C, viduriavimas su krauju, dažnas ir gausus vėmimas bei viduriavimas, pavojingi kūno skysčių praradimo požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas), liga tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.

Kaip sumažinti riziką susirgti?

Viena pagrindinių profilaktikos priemonių, mažinanti žarnyno ir maisto toksinės infekcijos plitimo riziką, yra rankų higiena. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Būtina nusiplauti rankas su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, prieš ruošiant maistą ir jo ruošimo metu. Labai svarbu dažnai ir kruopščiai plauti ar valyti rankas kūdikiams ir mažiems vaikams.

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, labai svarbu įvertinti kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jeigu ten, kur vykstate, nebus šaldytuvo, geriamo vandens. Reikėtų rinktis ilgai negendančius maisto produktus – šalto rūkymo mėsos gaminius, traškučius, sausainius be kreminio įdaro, kondensuotą arba labai aukšta temperatūra apdorotą pieną, vaisius, daržoves. Negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje – maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį, tuo labiau negalima vartoti neplautų vaisių ar daržovių. Svarbu saugoti maistą nuo musių ir graužikų. Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.

Nepirkite maisto tose vietose, kur neužtikrintos saugios maisto tvarkymo sąlygos, venkite užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais. Svečiose šalyse gerkite ir valgykite tik kokybišką vandenį ir maistą, venkite nepažįstamų produktų. Prieš vartodami produktus, atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą.

Kaip išsivaduoti nuo užsitęsusio skausmo?

Skausmas – daugeliui mūsų gerai žinomas nemalonus jausmas, verčiantis ieškoti pagalbos. Neigiamas skausmo poveikis daugialypis – jis griauna mūsų planus, trukdo dirbti, bendrauti.

Lėtinis skausmas yra pripažintas savarankiška liga, turinčia nustatytus simptomus ir konkretų gydymą, nes vien skausmą malšinančių vaistų nepakanka. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lėtinio skausmo sindromas kamuoja maždaug 0,2 proc. mūsų planetos gyventojų. Dėl lėtinio skausmo gali sutrikti miegas, judėjimas, nusilpti imunitetas, blogiau gyti žaizdos. Jei lėtinis skausmas trikdo žmogaus gyvenimo kokybę, adaptaciją, funkcijas, jį rekomenduojama gydyti. Taip pat svarbu, kad pagalbos suskubtume ieškoti laiku.

Ar skausmas yra įveikiamas?

Skausmas toli gražu nėra visuomet įveikiamas. Svarbu kaip jis kontroliuojamas, valdomas, kiek jis veikia žmogaus gyvenimą, jo kokybę. Žiūrint iš šio taško – dažnai galima pasiekti pozityvių pokyčių.

Ar skausmas visuomet yra kažkokios ligos simptomas, praeinantis išgydžius ligą?

Skausmas ne visuomet yra tik ligos simptomas. Juk pargriuvus, susitrenkus – taip pat paskauda, bet tai ne liga ar rimta trauma. Skausmas yra jutimas, kuris praneša, kad organizmui kažkas nefiziologiška. Nebūtinai tai rimta liga.

Iš kitos pusės jei liga pasireiškia skausmais ir ligą išgydome, tai ne visuomet skausmas gali praeiti. Kartais jis lieka kaip ligos pasekmė.

Dėl kokių skausmo sindromų kreipiamasi dažniausiai?

Dažniausiai į skausmo gydymo specialistus žmonės kreipiasi ar yra nukreipiami kitų gydytojų dėl nugaros ir sąnarių skausmų. Taip pat kreipiamasi dėl skausmų, įtakotų nervų sistemos pažeidimų, skausmų po traumų ir operacijų, onkologines ligas lydinčių skausmų.

Ar lėtinis skausmas tik vyresnio amžiaus žmonių problema?

Lėtinis skausmas nėra tiesiogiai susijęs ar proporcingas amžiui. Yra vaikų lėtinis skausmas, yra įvairaus amžiaus suaugusiųjų lėtinis skausmas. Skausmas skausmui nelygus, kaip ir jo išgyvenimas. Jis taip pat „nesirenka“ lyties, ligos ar kitų aspektų.

Kokioms indikacijoms esant rekomenduojama kreiptis į skausmo gydymo specialistą?

Tokios specialybės ar specializacijos kaip skausmo gydymo specialistas Lietuvoje nėra. Kaip gydytojas anesteziologas-reanimatologas aš atstovauju ir išmanau intervencinį skausmo gydymą, tai yra specifinė gydymo sritis. Konsultuotis galima dėl įvairių skausmo sindromų. Svarbūs momentai būtų, kad skausmas turėtų būti užsitęsęs ir jau išbandyti kiti paprastesni ir lengviau pritaikomi gydymo metodai. Esant reikalui mes konsultuojamės su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojais, gydytojais radiologais, neurologais, neurochirurgais, ortopedais, kraujagyslių chirurgais, onkologais ir kitų sričių specialistais. Tai yra labai svarbu kompleksiškai gydant skausmą.

Kaip atliekamos intervencinės skausmo gydymo procedūros?

Intervencinių skausmo gydymo procedūrų esmė, kad siekiama paveikti tam tikras žmogaus kūno vietas, kurios yra susijusios su skausmo priežastimi ar jo jutimu. Poveikiui sukelti dažnai naudojamos adatos ar panašios priemonės, kuriomis pasiekiamos reikiamos vietos. Poveikis sukeliamas lokaliai leidžiant vaistus, veikiant didele ar atvirkščiai – žema temperatūra, o taip pat elektromagnetinėmis bangomis. Tokie yra intervencinių procedūrų bendrieji principai.

Ar intervencinės skausmo gydymo procedūros gali būti atliekamos bet kokio amžiaus žmonėms?

Intervencinių procedūrų taikymo amžius neriboja. Kartais pritaikymą riboja sunkūs lydintys susirgimai ar adekvataus kontakto su pacientu nebuvimas.

Ar intervencinė skausmo gydymo procedūra visiškai nuslopina skausmą?

Visiškas skausmo nuslopinimas – nedažnas. Paprastai siekiamybė yra jo sumažinimas, kuris būtų reikšmingas žmogui, jo gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, jei skausmas lieka, tačiau silpnesnis ir dėl to pacientui per pusę sumažėja vaistų nuo skausmo vartojimas, skausmo medicinoje tai jau yra nemažas pasiekimas.

Ar skausmas nuslopinamas visam laikui?

Kartais pasitaiko ir taip, bet nedažnai. Jei liga, kuri lydi skausmą yra lėtinė, ypač jei degeneracinė, tuomet kalbėti apie skausmo nuslopinimą visam laikui nerealu. Gera žinia, kad sėkmingą gydymą esant reikalui galima kartoti. Dar vienas svarbus momentas, kad neretai nuo paties paciento daug priklauso ar skausmas atsinaujins ar ne.

Ar rezultatas jaučiamas iš karto atlikus procedūrą?

Įvairiai, kartais iš karto, kartais savaitės ar kelių bėgyje jis palaipsniui keičiasi.

Kokie naujausi skausmo gydymo metodai?

Labai naujų gydymo metodų nėra, dažniau pasitaiko naujoviški senų gydymo metodų pritaikymai. Taip pat ne vienu metu į įvairias šalis nauji gydymo metodai ateina. Daugelis Lietuvoje naujai pritaikomų gydymo metodų dešimtmečiais praktikuojami kitose šalyse. Skausmo medicinoje dažnai tą lemia ekonominis progresas, nes gerėjant ekonominei situacijai vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybei. Prie naujesnių ir pasitvirtinusių intervencinių gydymo metodų galima priskirti pulsinę radiodažnuminę terapiją ir kriodestrukciją.

Kodėl verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito?

Šeimos gydytojas Valerijus MorozovasSveiki, aš esu Valerijus Morozovas – „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas. Šylant orams vis dažniau norisi būti gamtoje, džiaugtis bundančia žaluma, tačiau pavasaris pažadina ir erkes, platinančias pavojingas ligas. Viena iš jų – erkinis encefalitas, kurios viruso negali neutralizuoti joks vaistas. Vienintelė efektyvi apsisaugojimo nuo šios ligos priemonė – skiepai. Tačiau dažnai apsauga susirūpinama tik įsisiurbus erkei ir prasidėjus paniškai erkinio encefalito baimei. Kiekvienas erkės įsisiurbimas sukelia nerimą, žmogus negali atsipalaiduoti, stengiasi kuo greičiau ištirti erkę, skuba pas gydytojus, atlieka kraujo tyrimus, o visa tai kainuoja kur kas daugiau pastangų, pinigų, laiko ir sveikatos, nei išankstinis pasiskiepijimas.
Šiandien noriu atsakyti į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie erkinį encefalitą.
Tikiuosi, tai padės laiku pasirūpinti, kad gamtoje jaustumėtės saugiai, ir išvengti ne tik šios klastingos ligos, bet ir bereikalingų rūpesčių.

1. Kodėl erkės pavojingos?

Erkės savo kūnelyje gali turėti įvairių infekcinių ligų sukėlėjus – virusus ir bakterijas. Pagrindinės ligos, kuriomis erkės gali užkrėsti žmones Lietuvoje – Laimo liga ir erkinis encefalitas.

2. Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas – tai nervų sistemos uždegimas. Tai yra virusas, pažeidžiantis smegenų dangalus arba pačias smegenis ir sukeliantis taip vadinamą meningitą arba encefalitą.

3. Kuo pavojingas erkinis encefalitas? Kas dažniausiai serga šia liga?

Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad jį sukelia virusas, kurio negali „neutralizuoti” joks vaistas. Todėl susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja.

Erkinis encefalitas yra galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Sudėtingiausia jo komplikacija – paralyžius ar net mirtis. Erkiniu encefalitu užsikrėtusiems žmonėms gresia pilnas arba dalinis invalidumas arba mirtis, nes, kaip jau minėjau, nėra vaistų, įveikiančių virusą, kuris pažeidžia smegenis.

Ši liga pirmiausia yra suaugusių žmonių problema, vaikai sudaro tik 20 procentų ja sergančiųjų.

Ypatingai vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės dažniau serga sunkesnėmis erkinio encefalito formomis. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika sirgti sunkiau ir ilgiau jausti šios ligos pasekmės. Nors vaikams erkės įsisiurbia taip pat dažnai, kaip ir suaugusiems, tačiau jie dėl nežinomų priežasčių erkiniu encefalitu suserga rečiau, dažniau serga lengvesnėmis šios ligos formomis ir rečiau jaučia jos pasekmes.

4. Kaip galima apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Kada geriausia būtų pasiskiepyti, kad įgytume imunitetą jau šiam sezonui?

Pati efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 procentų.

Skiepytis galima ištįsus metus, tačiau geriausia pasiskiepyti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol dar nėra prasidėjęs erkių aktyvumas. Tam, kad susidarytų apsauginis imunitetas nuo erkinio encefalito vieniems metams, reikalingos dvi vakcinos dozės.

Iš pradžių suleidžiama pirmoji skiepo dozė pasirinktą dieną, o praėjus nuo 1 iki 3 mėnesių po pirmosios dozės suleidimo įskiepijama antroji dozė. Norint, kad imuninis atsakas susidarytų greičiau, antroji dozė gali būti suleista praėjus dviems savaitėms po pirmosios dozės suleidimo.

Praėjus dviems savaitėms po antrosios dozes suleidimo, žmogus yra saugus visa sezoną ir gali būti miške, nebijodamas erkių įsisiurbimo.

Trečioji dozė turėtų būti suleidžiama praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių po antrosios dozes. Po šios dozes suleidimo žmogus gali jaustis saugus trejus metus.

Vaikai nuo vienerių metų skiepijami vaikams skirta vakcina.

5. Ar saugi ir efektyvi yra vakcina nuo erkinio encefalito?

Vakcina nuo erkinio encefalito naudojama jau apie 40 metų. Tai yra tikrai laiko patikrinta, visiškai saugi ir labai efektyvi vakcina. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Austrija. Apie 90 procentų šios šalies gyventojų yra pasiskiepiję, todėl šalyje, turinčioje virš 8 milijonų gyventojų, registruojami tik pavieniai ligos atvejai.. Anksčiau sergamumas ten buvo toks pat didelis kaip Lietuvoje.

6. Ar skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems?

Visoje Lietuvos teritorijoje yra randamos erkinio encefalito užkrėstos erkės, todėl saugu nėra jokioje Lietuvos vietoje. Tačiau labiausiai ši liga paplitusi vidurio Lietuvoje – Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Radviliškyje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kazlų Rudoje. Todėl žmonėms, kurie gyvena šioje teritorijoje, bei tiems, kurie mėgsta dažniau būti gamtoje leisti laiką kaimo sodybose, kolektyviniuose soduose, ypatingai rekomenduojama pasiskiepyti. Bet, kaip minėjau, visi Lietuvos gyventojai turi didesnę ar mažesnę riziką užsikrėsti. Infekuotos erkės randamos net miestų parkuose.

7. Ar purškalai gali apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo?

Apsauginiai purškalai nuo erkių ir uodų yra nespecifinė apsisaugojimo priemonė. Tai yra geriau negu nieko, jie padeda išvengti erkių įsisiurbimo. Tačiau jie veikia pakankamai trumpai, ne visus juos galima purkšti tiesiog ant odos, ne visi jas toleruoja dėl alerginių reakcijų ar kitų priežasčių. Taigi, tai tikrai ne tokia efektyvi apsauga kaip vakcinacija.

8. Kokius simptomus pajutus reikėtų sunerimti ir įtarti erkinį encefalitą?

Erkei užkrėtus encefalitu žmogus iš pradžių nejunta jokių ligos požymių. Jie pasireiškia po tam tikro inkubacinio periodo (jis gali trukti vidutiniškai apie porą savaičių, iki mėnesio), dažniausiai būna panašūs į gripo simptomus: silpnumas, kaulų laužymas, sąnarių skausmai, karščiavimas iki 38 laipsnių – ši ligos stadija paprastai kamuoja apie savaitę.

Vėliau savijauta pagerėja, nukrenta temperatūra, žmogus tarsi pasveiksta. Tačiau maždaug po dešimties dienų žmogus vėl ima karščiuoti. Antrą kartą sukarščiavus, pasireiškia smegenų neurologinių pažeidimų simptomai: pradeda skaudėti galvą, jaučiamas galvos svaigimas, atsiranda pykinimas, vėmimas. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją.

9. Kaip gydomas erkinis encefalitas?

Ši liga yra sukeliama viruso, ir nėra vaistų, kurie galėtų tą virusą paveikti ir pristabdyti jo dauginimąsi smegenyse. Gydymas iš tikrųjų tik palengvina simptomus, kol žmogus pasveiksta pats.

Persirgęs šia liga žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tačiau kova su šia liga trunka itin ilgai. Trečdalis ligonių pasveiksta per tris mėnesius nuo ligos pradžios, trečdalis – per vienerius metus. Tačiau maždaug kas trečias žmogus šios ligos iki galo taip ir neišsigydo. Tuomet jis pasmerktas varginantiems miego sutrikimams, koncentracijos stokai, padidėjusiam jautrumui, kitiems elgesio pokyčiams.

Sunkūs liekamieji reiškiniai: paralyžiai ir parezės, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai dažniausiai būna persirgus sunkia erkinio encefalito forma. Jie pasireiškia kas dešimtam iš visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu.

10. Ką daryti įsisiurbus erkei?

Pamačius jau įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti staigiu judesiu suėmus kuo arčiau odos, o įkandimo vietą dezinfekuoti. Neverta nerimauti, jei pašalinus erkę, lieka jos galvutė, nes visi ligų sukėlėjai būna erkės kūne. Galvutę galima laikyti tiesiog rakštimi, kuri per kelias dienas turėtų pati pasišalinti.

Ar antibiotikai visuomet yra tinkamas sprendimas?

Šeimos gydytoja Danguolė StepankevičienėSveiki, aš esu Danguolė Stepankevičienė – „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja. Kiekvieną dieną bendrauju su sergančiais žmonėmis, nemažai kurių yra įsitikinę, kad susirgus greičiausiai padės antibiotikai. Tačiau ar iš tiesų antibiotikai – vaistas nuo visų ligų? Kada juos reikėtų vartoti? Šiandien pasistengsiu atsakyti į šiuos ir kitus daugeliui pacientų rūpimus klausimus. Tikiuosi, kad mano atsakymai padės teisingiau reaguoti į ligų simptomus, o antibiotikus vartoti tik tada, kai jie tikrai reikalingi.

1. Kas yra antibiotikai?
Antibiotikai – tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi, ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi.

2. Kada reikia juos vartoti?
Antibiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, kaip vis dar klaidingai mano nemažai žmonių. Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą (specifinis antibiotikų vartojimas) arba numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą (empirinis antibiotikų vartojimas). Tam tikrose situacijose antibiotikai skiriami tam, kad išvengti infekcijos, t.y. profilaktiškai. Profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik tais atvejais, kai profilaktikos efektyvumas yra įrodytas, pavyzdžiui, chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką, po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu ( meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.). Idealiu atveju antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams (specifinis antibiotikų vartojimas). Specifinio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą. Jais gydyti peršalimo ligas, virusinius susirgimus nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų. Norint nustatyti tikrą ligos sukėlėją turi būti imamas pasėlis iš uždegiminio židinio ir daroma antibiotikograma. Tačiau tyrimų rezultatų reikia laukti 3-4 paras, o ligonio būklė ne visuomet leidžia tai daryti. Todėl dažniausiai antibiotikai skiriami numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams vaistams ( empirinis antibiotikų vartojimas). Dažniausiai empiriniam gydymui skiriami platesnio veikimo spektro antibakteriniai vaistai, nes dažnai būna tikėtini keli skirtingi sukėlėjai. Todėl ypatingai skiriant antibiotiką empiriškai tikslinga laikytis racionalaus antibiotikų skyrimo principų.

3. Kokie tie principai?
Pirmiausia, antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Be to, daugelis infekcijų yra savaime praeinančios ir neturi būti gydomos antibiotikais. Svarbu prisiminti, kad gydymo antibakteriniais vaistais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje, o virusų šie vaistai nesunaikina. Infekuota organizmo medžiaga bakteriologiniam ištyrimui turi būti paimama prieš pradedant gydymą antimikrobiniais vaistais. Jei ligonis tiriamosios medžiagos ėmimo metu buvo gydytas ar gydomas antibakteriniais vaistais, tyrimo rezultatų interpretacija gali būti sudėtinga ar netgi neįmanoma. Tada numatomas dažniausias sukėlėjas ir jo atsparumas antibakteriniams vaistams bei parenkamas tinkamas antibiotikas. Skirdamas antibakterinius vaistus gydytojas turi atsižvelgti į vaisto veikimo spektrą ir parinkti tokį antibakterinį vaistą, kuris veiktų labiausiai tikėtinus esamos ligos sukėlėjus. Tam yra svarbu žinoti visuomenėje ar ligoninės aplinkoje cirkuliuojančių bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams. Gavus mikrobiologinio tyrimo rezultatus, tai yra žinant sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams vaistams, empirinė terapija turėtų būti koreguojama. Jei nėra kontraindikacijų pasirenkamas vienas siauriausio spektro antimikrobinis vaistas, labiausiai tinkamas konkrečios infekcijos atvejų konkrečiam pacientui. Dar vienas svarbus specifinis saugaus antibiotikų vartojimo principas – skiriami antibiotikai turi veiksmingai naikinti sukėlėją ir kuo mažiau veikti likusią organizmo mikroflorą. Taigi, turėtų būti skiriamas siauriausio spektro antibiotikas prieš numatomą ar nustatytą sukėlėją. Labai svarbu parinkti tinkamą antimikrobinio vaisto dozę, vartojimo būdą ir gydymo trukmę. Šiuos ypatumus lemia ligonio būklė, infekcijos sunkumas bei tipas, jos židinio vieta, ligonio imunitetas, gretutinės ligos, ligonio kūno masė. Todėl būtina įvertinti šiuos veiksnius, o taip pat labai svarbu išaiškinti pacientui paskirto gydymo (paskirtos dozės ir gydymo kurso) laikymosi svarbą. Visuomet reikia pasirinkti saugiausią ligoniui antimikrobinį vaistą, o tai padaryti galima įvertinus nuo ligonio priklausančius veiksnius: genetinius, imunodeficitą, amžių, inkstų bei kepenų funkciją, alergiją antimikrobiniams vaistams. Taip pat būtina įvertinti galimą nepageidaujamą antibiotiko poveikį, paciento fiziologinę ir patologinę būklę, turi būti nuolatos stebimas skiriamo antibiotiko veiksmingumas bei saugumas.

4. Kodėl antibiotikus gali skirti tik gydytojas?
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių antibiotikus gali skirti tik gydytojas. Kaip jau minėjau, kadangi antibiotikai naikina tik bakterijas, prieš juos skiriant būtiną žinoti tikslią ligos priežastį. Antibiotikai nekovoja su infekcijomis, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui, peršalimas, gripas, skaudanti gerklė, bronchitas, dauguma ir ausų infekcijų. Tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti kokį vaistą ir kiek laiko reikia vartoti. Skirtingi antibiotikai daro skirtingą poveikį organizmui. Vieni iš jų efektyviau veikia žarnyne, kiti – kauluose, treti – kituose organuose. Skiriant antibiotiką svarbu žinoti ne tik teigiamas jo savybes, bet ir galimus šalutinius reiškinius bei neigiamas pasekmes. Antimikrobiniai vaistai veikia ne tik tą sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus, tame tarpe ir natūralią mikroflorą, kuri būtina natūraliai organizmo terpei palaikyti, saugo nuo ligas sukeliančių bakterijų. Dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo vystosi disbakteriozė ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Dažniausia nepageidaujama antibiotikų vartojimo pasekmė – sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra ir antibiotikų sukeltas viduriavimas. Be to, antibiotikai gali veikti neurotoksiškai, ototoksiškai, nefrotoksiškai, hepatotoksiškai, hematotoksiškai, juos vartojant galimos alerginės reakcijos. Dėl ilgalaikio antibakterinių vaistų vartojimo žmogaus organizme gali trūkti vitamino B.

5. Ar tiesa, kad be reikalo naudojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti sveikatai?
Kai vartojame antibiotikus, veikiame ne tik ligos sukėlėją, bet visus organizme esančius mikroorganizmus. Tai reiškia, kad vienus mikroorganizmus galime sunaikinti, jų vietą užims kažkokie kiti. Taip pat yra nustatyta, kad skiriant antibiotikus sumažėja mūsų organizmo gebėjimas gaminti kai kurias medžiagas, kurios kovoja su infekcija. Todėl profilaktiškai vartojami antibiotikai gali tik pabloginti būklę ir pagreitinti komplikacijų atsiradimą. Be reikalo vartojant antibiotikus gali prasidėti alerginės reakcijos, pakisti žarnyno mikroflora, atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas. Vartojimas prieš sukėlėjus neveiksmingus antibiotikus, gali išsivystyti bakterijų rezistentiškumas, kitaip tariant, atsparumas antibiotikams. Dažnas ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas skatina bakterijas įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus, ir bakterijos tampa jiems atsparios. Be reikalo ar netinkamai pradėjus antibakterinį gydymą ligonis ilgiau nesveiksta, liga gali progresuoti ar įgauti lėtinę eigą. Gali būti maskuojama sunki infekcija, todėl ligoniui nesveikstant sunkiau nustatoma tiksli ligos bakteriologinė diagnozė (sukėlėjas) ir parenkamas tinkamiausias preparatas.

6. Kokių taisyklių reikia laikytis vartojant antibiotikus?
Svarbu antibiotikus vartoti paskirtomis dozėmis ir paskirtą laiką. Vartojant per mažą dozę taip pat gali išsivystyti atsparumas antibiotikams. .Jeigu vartojant paskirtą dozę pasireiškia šalutinės reakcijos, būtina apie tai pranešti gydytojui. Jokiu būdu negalima savarankiškai sumažinti dozę ar nutraukti gydymą. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti. Svarbu žinoti, kad ir nebaigtas antibiotikų kursas ir savo nuožiūra sumažinta antibiotikų dozė skatina atsparių vaistams bakterijų atsiradimą.

7. Ar atsiradus pirmiesiems ligos simptomams visuomet reikia iš karto kreiptis į gydytoją?
Dažnai žmonės be reikalo vos tik pajutę pirmuosius peršalimo simptomus skuba pas gydytoją. Kai užklumpa peršalimo ligos, kurių pagrindiniai požymiai čiaudulys, sloga, gerklės skausmas, bent 2-3 dienas galima gydytis savarankiškai. Tik jei temperatūra kyla virš 39 laipsnių, atsiranda daugiau simptomų – bėrimas, vėmimas ir pan., reikėtų kreiptis į gydytoją. Nelaukiant reikėtų kreiptis į gydytoją, susirgus vaikui iki 2 metų amžiaus, taip pat kai itin stipriai išreikšti ligos simptomai.

8. Kaip atskirti ar bakterinis susirgimas, ar tai virusinė infekcija?
Be objektyvių tyrimų yra labai sunku nuspręsti ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar virusas, ar bakterija. Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, čiauduliu, gerklės ir galvos skausmu. Vien tik peršalus temperatūra kyla iki 38 laipsnių ir daugiau. Viruso sukeltam susirgimui būdingas didelis silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos, akių skausmas. Virusiniam susirgimui būdinga staigi pradžia, sausas kosulys.

9. Kaip gydytis esant virusinėms infekcijoms?
Esant virusinėms infekcijoms rekomenduojamas simptominis gydymas. Patariama gerti daug skysčių, vartoti vitaminą C, jei temperatūra kyla virš 38 laipsnių – gerti karščiavimą

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata: žaismingųjų tipas

Šių metų gegužės-liepos mėnesiais „Northway“ medicinos centro užsakymu bendrovė TNS LT atliko tyrimą, kurio rezultatai leido pirmą kartą lietuvius suskirstyti į tipus, pagal jų požiūrį į sveikatą, gydytojus bei gydymo įstaigas. Per savo ilgametę praktiką „Northway“ medicinos centro gydytojai pastebėjo, kad jų pacientų lūkesčiai, atvykus į gydymo įstaigą, yra labai skirtingi. Todėl jiems buvo svarbu sužinoti, kuo būtent skiriasi įvairių žmonių požiūris į sveikatą, kad kuo geriau patenkinti kiekvieno jų poreikius. Tyrimas atliktas remiantis pasauline TNS įmonių grupės metodologija „NeedScope“. Dviejų etapų tyrimas (pagilinti kokybiniai interviu ir reprezentatyvi 15-74 metų Lietuvos gyventojų apklausa) atskleidė, kad mūsų šalies gyventojus pagal požiūrį į rūpinimąsi sveikata galima skirstyti į šešis tipus: kovotojus, išskirtinumo siekėjus, pareiginguosius, rūpestinguosius, darnos siekėjus ir žaisminguosius.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata - žaismingųjų tipas Kaip lietuviai rūpinasi sveikata
Pateikiame tyrimo rezultatus bei „Northway“ medicinos centro gydytojų įžvalgas apie šeštąją kategoriją – žaisminguosius.

Didžiausią šios grupės dalį sudaro jaunimas nuo 15 iki 29 metų. Gali pasirodyti, kad į sveikatą šio tipo žmonės žiūri atsainiai, tačiau iš tiesų jie jos nesureikšmina arba tiesiog neturi sveikatos problemų. Sveikata jiems – tai laisvė ir gebėjimas džiaugtis gyvenimu bei jo teikiamais malonumais. Žaismingieji praktiškai visada jaučiasi sveiki ir yra iš tų žmonių, kurie galvoja, kad “jiems taip nenutiks”. Net 39 proc. žaismingųjų atsakė, kad pas gydytoją lankosi rečiau nei kartą per metus.

Žaismingieji niekad nepamiršta pozityvaus mąstymo, nes tiki, kad mintys veikia kūną, o teigiamos mintys padeda nesusirgti. Beveik pusė (41 proc.) šiai kategorijai priskirtų žmonių atsakė, jog emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Paklausti, kokiais būdais jie rūpinasi savo sveikata, daugiau nei pusė (55 proc.) atsakė, kad tai daro pozityviai mąstydami, beveik trečdalis (28 proc.) – lankydamiesi pirtyse, masažuose.

Ką žaismingiesiems reiškia sirgti?

Jei žaisminguosius ištinka ligos ar koks negalavimas, jų ritmas trumpam sulėtėja, tačiau, visiškai pasitikėdami šiuolaikine medicina, jie tiki, kad greitai išsikapstys iš juos užklupusių bėdų. Pasitikėjimą šiuolaikiniu gydymu išreiškė 30 proc. respondentų.

Liga žaismingiesiems yra suvaržymas, laisvės netekimas. Jie mano, kad geriausia priemonė kovoti su liga yra jos ignoravimas, todėl neretai gali tekti pamatyti netgi karščiuojantį žaismingąjį mieste ar vakarėlyje. Toks požiūris į sveikatą būdingas ne tam tikram žmonių tipui, bet tam tikram gyvenimo etapui. Nemaža dalis šiai grupei priklausančių asmenų yra arba moksleiviai (11 proc.), arba neturintys darbo žmonės (18 proc.). Tikėtina, jog tokį požiūrį lemia žinojimas, kad jų sveikata rūpinasi kažkas kitas – pavyzdžiui, tėvai arba galimybių neturėjimas.

Kokią gydymo įstaigą renkasi žaismingieji?

Šiam segmentui eiti į gydymo įstaigą – tai tikra kančia. Lankydamiesi čia jie siekia kuo greičiau atlikti visas reikiamas procedūras ir išeiti. Buvimas gydymo įstaigoje jiems asocijuojasi su nuoboduliu, bloga nuotaika ir liūdesiu – tuo, ko jie labiausiai nemėgsta.

“Pasitaiko pacientų, kurie puikiai slepia visus savo negalavimus net atėję pas gydytoją, todėl gydytojas tokiems žmonėms turi skirti ypatingą dėmesį: susidraugauti su jais, įgyti jų pasitikėjimą. Netikiu, kad tokie žmonės slepia ligas dėl to, kad nemėgtų gydymo įstaigų ar kažko bijotų. Tiesiog papildoma valanda čia atimtų iš jų dar daugiau laiko, kurį galima skirti malonesniems užsiėmimams“, – pasakoja „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė.

Be greito aptarnavimo, kuris itin svarbus 51 proc., šiems žmonėms būtina, kad apsilankymo metu gydymo įstaigoje būtų bendraujama neįpareigojančiai, nepriekaištaujant ir optimistiškai nusiteikus. Šiam segmentui ypatingai svarbu, kad bendravimas su personalu ir gydytoju būtų paprastas, informacija pateikiama trumpai ir aiškiai. Žaisminguosius medicinos įstaigos kartais gąsdina dar ir tuo, kad jie negali pakęsti liūdnų, susirūpinusių žmonių, kurių, jų manymu, gydymo įstaigose pilna. Vengdami gydytis jie stengiasi vengti neigiamų emocijų.

Idealus gydytojas

Žaismingieji – nėra pareigingi pacientai. Kaip ir globos siekėjams, jiems svarbu įstaigos aplinka, tačiau taip pat svarbu ir kuo greičiau ištrūkti iš ten. Nesureikšmindami ligos ir žiūrėdami į tai kaip į formalumą, jie nesureikšmina ir gydytojo kvalifikacijos.

Dažnai jie neturi vieno šeimos gydytojo ar gydymo įstaigos, kurioje nuolat lankytųsi. Priklausomai nuo situacijos, jie kreipiasi ten, kur tuo metu patogu. Dažnai į gydymo įstaigą jie kreipiasi tik tuomet, kai juos įkalba artimieji, kurie dažniausiai ir pasirūpina tiek gydytoju, tiek susitikimo organizavimu.

„Tokie pacientai vengia atsakomybės, nenori girdėti profilaktinius tyrimus, nes, kol liga jų nepaliečia, jiems tai tiesiog neįdomu. Dažnai jau sėdint kabinete aiškiai supranti, kad gydymo plano toks žmogus neseks ir greičiausiai pamirš laiku išgerti išrašytus vaistus. Tuomet vienintelis dalykas, ką gydytojas gali padaryti – tai pabandyti išaiškinti pacientui, kokios pasekmės jo laukia nesigydant. Tačiau nei vienas gydytojas negali išgydyti ligonio, jei jis pats to nenori“, – teigia dr. A. Mastavičiūtė.

„Northway“ medicinos centre siekiama prisitaikyti prie paciento individualių poreikių ir pateisinti kiekvieno jų lūkesčius. Čia dirbantys specialistai žino, kad kontaktas su žaismingųjų tipo pacientu sėkmingiausias, jei su juo bendraujama neformaliai. Savybės, kurių žaismingieji ieško gydytojo asmenyje, yra mokėjimas atsipalaiduoti, draugiškumas ir neblėstantis optimizmas. Žaismingieji nemėgsta įsipareigojimų, jiems svarbu tikėti, jog gydytojas išmano savo darbą ir kaip angelas sargas juos apsaugos, kad ir kokia liga būtų diagnozuota.

Sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo metu, gyventojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatos būklę 5 balų skalėje, kur 1 reiškia daug ir rimtus sveikatos sutrikimus, o 5 – visišką sveikatą. Gyventojai, kuriuos tyrimo autoriai pakrikštijo žaismingaisiais, savo sveikatos būklę vertina optimistiškiausiai iš visų – 3,9 balo.

Lietuviai rūpinasi sveikata: darnos siekėjų tipas

Šių metų gegužės-liepos mėnesiais „Northway“ medicinos centro užsakymu bendrovė TNS LT atliko tyrimą, kurio rezultatai leido pirmą kartą lietuvius suskirstyti į tipus, pagal jų požiūrį į sveikatą, gydytojus bei gydymo įstaigas. Per savo ilgametę praktiką „Northway“ medicinos centro gydytojai pastebėjo, kad jų pacientų lūkesčiai, atvykus į gydymo įstaigą, yra labai skirtingi. Todėl jiems buvo svarbu sužinoti, kuo būtent skiriasi įvairių žmonių požiūris į sveikatą, kad kuo geriau patenkinti kiekvieno jų poreikius. Tyrimas atliktas remiantis pasauline TNS įmonių grupės metodologija „NeedScope“. Dviejų etapų tyrimas (pagilinti kokybiniai interviu ir reprezentatyvi 15-74 metų Lietuvos gyventojų apklausa) atskleidė, kad mūsų šalies gyventojus pagal požiūrį į rūpinimąsi sveikata galima skirstyti į šešis tipus: kovotojus, išskirtinumo siekėjus, pareiginguosius, rūpestinguosius, darnos siekėjus ir žaisminguosius.

 Kaip lietuviai rūpiasi sveikata - darnos siekėjai Kaip lietuviai rūpinasi sveikata - darnos siekėjų tipas
Pateikiame tyrimo rezultatus bei „Northway“ medicinos centro gydytojų įžvalgas apie penktąją kategoriją – darnos siekėjus.

Darnos siekėjai, kas jie tokie?

Tai antra grupė, kuriai priklauso gausiausiai Lietuvos gyventojų – daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.). Sveikata jiems reikalinga tam, kad jaustųsi laimingi ir būtų populiarūs. Jie optimistai iš prigimties, todėl net susirgę labai dėl to nesisieloja. Ligą darnos siekėjai suvokia kaip natūralų, neišvengiamą dalyką, kurio išgyventi ar sukontroliuoti tiesiog neįmanoma. Tai tarsi lemties siųstas ženklas, iš kurio privalu kažko pasimokyti ir gyventi toliau.

Nors daugiau dėmesio tokie žmonės skiria dvasiniam pasauliui, net 46 proc. jų teigia, jog užsiima aktyvia fizine veikla, 52 proc. tvirtina, kad nuolat prižiūri savo sveikatą. Tačiau daugiausiai – 54 proc., atsakė, jog tiesiog stengiasi mąstyti optimistiškai ir vengto streso. Galima teigti, jog norėdami išlaikyti fizinės ir emocinės būsenų pusiausvyrą, 39 proc. iš darnos siekėjų reguliariai tikrinasi sveikatą.

Ką darnos siekėjams reiškia sirgti?

Tokie žmonės emocinę sveikatą vertina ne mažiau nei fizinę – šių nuostatų laikosi apie 38 proc. žmonių. 29 proc. jų liga asocijuojasi su silpnumu. Paprašyti apibūdinti, kas jiems yra sveikata, didžioji dalis darnos siekėjų vardijo su emociniais dalykais susijusius faktorius. Sveikata jiems – tai gyvenimas be streso ar nepasitenkinimo, ir gebėjimas skleisti gerą nuotaiką kitiems, spinduliuoti optimizmą, būti patenkintu ir jausti harmoniją.

Liga darnos siekėjams – tai ryšio su kitais praradimas. Sirgdami ir negaluodami jie jaučiasi tarsi būtų „iškritę“ iš gyvenimo, jie nerimauja, jog kažką praleis, kad bus išmesti iš draugų rato. Dažniau tai meninių profesijų atstovai, kurių darbas neįspraustas į tradicinius rėmus. Jie turi daug pažįstamų, atvirai žiūri į pasaulį, yra aktyvūs, mėgsta išbandyti naujas veiklas. Sirgdami tokie žmonės nesijaučia laimingi.

Taip pat šio tipo žmonės dažnai išbando ir netradicines medicinos priemones, tačiau ne dėl to, kad būtų įsitikinę jų veiksmingumu, o dėl to, kad tuo domisi ir kiti jų aplinkos žmonės.

Kokia gydymo įstaiga imponuoja darnos siekėjams?

Darnos siekėjai dažniausiai save ir artimuosius ramina, kad jiems viskas yra gerai, todėl ir apsilankymas gydymo įstaigoje jiems turi būti malonus, šiltas, pozityviai nuteikiantis, nes būtent įstaigos atmosfera gali nulemti jų emocinę būseną. Juos slegia šalti koridoriai, sterilumas, tokioje aplinkoje jie jaučiasi sergantys. Ideali darnos siekėjams aplinka turi būti žaisminga, jauki, joje gali būti ir gėlių, fontanų, kitų interjero dekoro detalių. Net ir kvapas gydymo įstaigoje neturėtų būti medicininis. Darbos siekėjai idealioje gydymo įstaigoje įsivaizduotų sklandančius natūralių eterinių aliejų ar net kavos aromatus.

Vertindami gydymo įstaigą darnos siekėjai siekia universalumo – kad nesukeltų sau streso, bet tuo pačiu, kad ir gautų viską vienu metu vienoje vietoje: šeimos gydytojo bei specialistų konsultacijas, visus reikiamus tyrimus ir pan. Visų paslaugų sutelkimą vienoje vietoje, kaip didelį privalumą akcentavo daugiau nei trečdalis šiai grupei priskiriamų Lietuvos gyventojų – 35 proc. Tai leidžia darnos siekėjams per daug nesusikoncentruoti į savo ligą bei jos gydymą, bet viską atlikus vienu metu, toliau gyventi savo įprastą gyvenimą.

Gydytojo idealas

Didelis dėmesys priimamojo, registratūros ir kitam įstaigos personalui ir bendrai įstaigos aplinkai iš dalies sumažina darnos siekėjų reiklumą ir kritišką požiūrį gydytojo atžvilgiu. Iš gydytojo jie tikisi draugiško bei nuoširdaus bendravimo. Jei gydytojas bendraudamas nežiūri pacientui į akis, daugiau dėmesio skirią dokumentacijai, didelė tikimybė, kad darnos siekėjas, jei turės galimybę, antrą kartą pas jį neapsilankys. O jei apsilankys, tiesiog neturės pozityvaus santykio su gydytoju.

„Northway“ medicinos centre siekiama pateisinti kiekvieno paciento lūkesčius ir prisitaikyti prie individualių jų poreikių. Čia dirbantys specialistai žino, jog skirtingai nei visi kiti segmentai, darnos siekėjų tipo žmonės tikisi iš gydytojo ne tik tam tikro sutrikimo ar ligos diagnozavimo, bet ir viso organizmo būklės įvertinimo. Gydytojas jiems turi būti ne tik optimistiškas, šiltas, bet ir išsilavinęs, kad galėtų papasakoti daugiau nei jis pats geba rasti internete ar kituose šaltiniuose. Juos teigiamai nuteikia gydytojo žinios apie liaudiškus gydymo metodus ar natūralias medicinos priemones. „Northway“ medicinos centro gydytojai, bendraudami su darnos siekėjais, stengiasi jiems tapti draugais, su kuriais sieja pasitikėjimas ir bendras požiūris.

Sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo metu, gyventojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatos būklę 5 balų skalėje, kur 1 reiškia daug ir rimtus sveikatos sutrikimus, o 5 – visišką sveikatą. Gyventojai, kuriuos tyrimo autoriai pavadino Darnos siekėjais savo sveikatos būklę vertina 3,7 balo.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata: rūpestingieji

Šių metų gegužės-liepos mėnesiais „Northway“ medicinos centro užsakymu bendrovė TNS LT atliko tyrimą, kurio rezultatai leido pirmą kartą lietuvius suskirstyti į tipus, pagal jų požiūrį į sveikatą, gydytojus bei gydymo įstaigas. Per savo ilgametę praktiką „Northway“ medicinos centro gydytojai pastebėjo, kad jų pacientų lūkesčiai, atvykus į gydymo įstaigą, yra labai skirtingi. Todėl jiems buvo svarbu sužinoti, kuo būtent skiriasi įvairių žmonių požiūris į sveikatą, kad kuo geriau patenkinti kiekvieno jų poreikius. Tyrimas atliktas remiantis pasauline TNS įmonių grupės metodologija „NeedScope“. Dviejų etapų tyrimas (pagilinti kokybiniai interviu ir reprezentatyvi 15-74 metų Lietuvos gyventojų apklausa) atskleidė, kad mūsų šalies gyventojus pagal požiūrį į rūpinimąsi sveikata galima skirstyti į šešis tipus: kovotojus, išskirtinumo siekėjus, pareiginguosius, rūpestinguosius, darnos siekėjus ir žaisminguosius.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata - rūpestingiejiKaip lietuviai rūpinasi sveikata - rūpestingųjų tipas
Pateikiame tyrimo rezultatus bei „Northway“ medicinos centro gydytojų įžvalgas apie ketvirtąją kategoriją – rūpestinguosius.

Dėmesio siekėjai, kas jie tokie?

Šiai grupei priklauso net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų – daugiau moterų (63 proc.) nei vyrų (37 proc.). Didžioji dalis 50-74 metų amžiaus. Sveikata jiems reikalinga tam, kad jaustųsi ramūs dėl savęs ir dėl savo artimųjų. Dėl itin jautrios prigimties, jiems sveikata yra labai svarbi, net į mažiausius simptomus jie gali sureaguoti rimtai. Jų namų vaistinėlėse galima rasti nemažai aliejų, žolelių ir kitų natūralių gydymosi priemonių.

Tai žmonės, kurie visada pirmenybę teikia kitų sveikatai ir net susirgę jaudinasi ne tiek dėl savęs, kiek dėl to, kad sirgdami ir neturėdami jėgų negalės rūpintis artimaisiais ir jiems padėti. Didžioji dauguma šios grupės atstovų dirba samdomą darbą arba jau yra išėję į pensiją, jų atžalos – jau palikusios tėvų namus, tačiau dėmesio siekėjai vis tiek jaučia pareigą jiems padėti, prižiūrėti anūkus. Nors rūpestingieji nevaikšto į gydymo įstaigą tikrintis sveikatos reguliariai, tačiau teigia, jog stengiasi gyventi sveikai ir daug dėmesio skiria savo dvasinei būsenai. Nors jie rečiau nei kitų segmentų atstovai teigia užsiimantys aktyvia fizine veikla, net 48 proc. tikina per metus gydymuisi neišleidžiantys nei lito, 35 proc. – nuo 1 iki 200 litų.

Ką rūpestingiesiems reiškia sirgti?

Kol rūpestingieji yra sveiki ir fiziškai stiprūs, jie jaučiasi ramūs ir saugūs ne tik dėl savęs, bet ir dėl to, kad nesukels nepatogumų kitiems. Net penktadalis jų atsakė, jog labiausiai susirgti bijo dėl to, kad jaučia atsakomybę už kitus žmones. Beveik trečdalis teigė, kad stengiasi nuolat stebėti savo sveikatą, o nerimą dėl savo sveikatos būklės jaučia 21 proc. ši tipo gyventojų.

Liga rūpestingiesiems – yra didelis sukrėtimas, kurį jie priima labai jautriai. Dažnai žinia apie ligą jiems būna netikėta ir gali itin paveikti emociškai. Tyrėjai linkę manyti, kad tą iš dalies lemia rūpestingųjų požiūris į ligų prevenciją – jie nelinkę reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti tyrimų. Paklausti, dėl kokios priežasties per paskutinius dvejus metus lankėsi gydymo įstaigoje, net 58 proc. atsakė, kad dėl paūmėjusios ligos, ar jos simptomų.

„Žmonių požiūris į sveikatą dažnai skiriasi skirtingais gyvenimo etapais. Pastebime, kad vyrai po 50-ies dažnai pradeda labiau rūpintis savo sveikata. Ypatingą įtaką jų požiūriui padaro artimųjų pavyzdžiai. Jei vyresnį vyrą netikėtai ištinka infarktas, tikėtina, kad savaitės bėgyje jo kaimynai ir draugai ateis pasitikrinti sveikatos ir pasidaryti tyrimus“, – teigia „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė.

Kokia gydymo įstaiga imponuoja rūpestingiesiems?

Apsilankymas gydymo įstaigoje rūpestingiesiems, visų pirma, yra ne profesionalios pagalbos, o paguodos ir nusiraminimo ieškojimas. Net 58 proc. atsakė, kad paprastas ir žmogiškas aptarnavimas jiems yra svarbiausias faktorius. Dar prieš eidami pas gydytoją dėmesio siekėjai stipriai išgyvena savo sveikatos sutrikimus, permąsto įvairius ligos scenarijus, todėl gydytojas tokiam žmogui pirmiausia turėtų padėti nusiraminti ir nuteikti pozityviam mąstymui.

Rūpestingieji tikrai nenorėtų gydymo įstaigoje likti vieni, todėl svarbu, kad čia juos kažkas lydėtų, aiškiai pasakytų, paaiškintų, kur ir kas bus daroma. Tokiam žmogui svarbu žinoti, kad jo problema yra sprendžiama ir kad juo rūpinasi kiekvieną akimirką.

Nors jiems reikia didelio personalo dėmesio ir globos, didelio žmonių šurmulio aplinkui jie nemėgsta. Jie jaučiasi gerai, jei ligoninėje gali sėdėti atokiai. Taip pat svarbu, kad niekas iš pašalinių nepastebėtų jų problemos ir jokiu būdu garsiai to neaptarinėtų.

„Kartais žmones atbaidyti nuo tam tikros medicinos įstaigos gali nemaloni registratorė ar šiurkštesnis gydytojo žodis. Kai kurie žmonės į gydymo įstaigą ateina pasimetę, todėl gydytojas turėtų viską aiškiai papasakoti, paaiškinti, kam ir kodėl reikalingi vieni ar kiti tyrimai. Su jautriais žmonėmis elgiamės atitinkamai ir jokiu būdu neleidžiame jiems pasijausti menkais, nieko nesuprantančiais, juk dėl nemalonios atmosferos jie gali net visiškai atsisakyti gydymo“, – teigia dr. A. Mastavičiūtė.

Gydytojo idealas – kaip mama ir tėtis

Idealus gydytojas rūpestingiesiems asocijuojasi su globėju. Kadangi jie visą gyvenimą rūpinasi kitais ir sau neskiria daug dėmesio, gydytojas turi būti tas, kuris pasirūpina jais. Vertingiausios gydytojo savybės panašios į tas, kurių laukiama iš tėčio ar mamos: užjaučiantis, paguodžiantis, išklausantis, švelnus, dėmesingas. Gydytojas turėtų būti pakantus išklausyti ne tik su liga susijusią informaciją, bet ir asmeninius išgyvenimus, ir net istorijas iš paciento artimųjų gyvenimo.

Jei rūpestingiesiems gydytojas patinka ir kelia pasitikėjimą, tuomet tokie dalykai, kaip profesionalumas ir kompetencija, jiems nėra labai svarbūs. Idealus rūpestingųjų gydytojas turi žinoti, kur nukreipti. Patys būdami jautrūs, šios kategorijos žmonės jaučia, jei gydytojas nemėgsta savo darbo ir daro tai tik dėl atlyginimo ar iš pareigos, arba yra labai pavargęs.

„Northway“ medicinos centre siekiama prisitaikyti prie paciento individualių poreikių ir pateisinti kiekvieno jų lūkesčius. Čia dirbantys profesionalai stengiasi užmegzti su rūpestingaisiais artimą ryšį ir apgaubti juos ypatingu dėmesiu.

Sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo metu, gyventojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatos būklę 5 balų skalėje, kur 1 reiškia daug ir rimtus sveikatos sutrikimus, o 5 – visišką sveikatą. Gyventojai, kuriuos tyrimo autoriai pavadino Dėmesio siekėjais savo sveikatos būklę vertina 3,1 balo.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata: pareigingųjų tipas

Šių metų gegužės-liepos mėnesiais „Northway“ medicinos centro užsakymu bendrovė TNS LT atliko tyrimą, kurio rezultatai leido pirmą kartą lietuvius suskirstyti į tipus, pagal jų požiūrį į sveikatą, gydytojus bei gydymo įstaigas. Per savo ilgametę praktiką „Northway“ medicinos centro gydytojai pastebėjo, kad jų pacientų lūkesčiai, atvykus į gydymo įstaigą, yra labai skirtingi. Todėl jiems buvo svarbu sužinoti, kuo būtent skiriasi įvairių žmonių požiūris į sveikatą, kad kuo geriau patenkinti kiekvieno jų poreikius. Tyrimas atliktas remiantis pasauline TNS įmonių grupės metodologija „NeedScope“. Dviejų etapų tyrimas (pagilinti kokybiniai interviu ir reprezentatyvi 15-74 metų Lietuvos gyventojų apklausa) atskleidė, kad mūsų šalies gyventojus pagal požiūrį į rūpinimąsi sveikata galima skirstyti į šešis tipus: kovotojus, išskirtinumo siekėjus, pareiginguosius, rūpestinguosius, darnos siekėjus ir žaisminguosius.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata - pareigingųjų tipas Kaip lietuviai rūpinasi sveikata
Pateikiame tyrimo rezultatus bei „Northway“ medicinos centro gydytojų įžvalgas apie trečiąją kategoriją – pareiginguosius.

Pareigingieji, kas jie tokie?

Šiai grupei priklauso 11 proc. lietuvių, daugiau vyrų (63 proc.) nei moterų (37 proc.), kurių didžioji dalis telpa į du amžiaus intervalus – 29 proc. pareigingųjų yra 60-74 metų amžiaus, 24 proc. – 20-29 metų. Sveikata jiems – tai būtina sąlyga gyvenimo kontrolei, garantas, leidžiantis jaustis užtikrintai ir saugiai. Kai sveikata puiki, pareigingieji gali tinkamai ir sistemingai rūpintis savimi, sutelkti ir atkreipti dėmesį į savo organizmo simptomus.

Tai žmonės, kurie nelinkę rizikuoti, todėl stengiasi kiekviename žingsnyje kontroliuoti tiek save, tiek aplinkinius žmones. Netikėtos situacijos ir likimo pokštai – ne jų stichija. Net 58 proc. šio tipo atstovų teigia, kad sveikata yra didžiausia vertybė, o 40 proc. atsakė, jog emocinė sveikata jiems yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Šios kategorijos žmonių norą kontroliuoti savo savijautą bei būti fiziškai ir emociškai stipriais atspindi ir statistika. 51 proc. pareigingųjų teigia, jog jie didelį dėmesį skiria savo mitybai, 42 proc. – reguliariai tikrinasi sveikatą, 40 proc. – nuolat sportuoja, o 33 proc. – stengiasi vartoti ekologiškus produktus.

Šie žmonės stengiasi nuolat stebėti savo sveikatą, vertina stabilumą, gyvena pagal iš anksto sudarytą planą ir nemėgsta spontaniškumo, o ypač nenumatytų susirgimų ar ligų, kurie gali sujaukti nusistovėjusią rutiną. Tikėtina, kad būtent dėl noro užkirsti kelią bet kokiems netikėtumams, net 64 proc. teigia, jog lankosi pas gydytojus ir atlieka tyrimus kartą per pusę metų ir dažniau.

Ką pareigingiems reiškia sirgti?

Sveikata šiai žmonių grupei leidžia jaustis savo gyvenimo šeimininkais ir būti pasiruošusiems sutikti netikėtumus. Beveik trečdalis pareigingųjų (28 proc.) tyrimo metu atsakė, jog nekenčia sirgti, nes tai juos verčia jaustis silpnais. Beveik trečdalis respondentų (27 proc.) sakė, besistengiantys savo sveikatos būklę nuolat stebėti, o 17 proc. teigė labai besirūpinantys savo sveikata.

Liga pareigingiesiems – tai kontrolės, galimybės numatyti ateitį praradimas, tokia būsena juos verčia baimintis, jie praranda saugumo jausmą, kurį labai vertina. Dažniausiai šiai grupei priklauso samdomi darbuotojai arba jau į pensiją išėję žmonės, kurie kasdieniniame gyvenime nesusiduria su didele darbine įtampa.

Pasitaiko, jog žmonės nesąmoningai priešinasi gydytojo nurodymams, nes yra per daug linkę viską kontroliuoti. Būna, jog po kelių apsilankymų gydytojas sužino, kad pacientas negeria jo prirašytų vaistų, nes, pasak jo, jie kenkia kepenims, nors gydymas yra skirtas širdžiai. Toks elgesys pasitaiko dėl nepasitikėjimo gydytoju. Žmogus mano, kad pats geriau save pažįsta, todėl, kol nebus tvirto gydytojo autoriteto, išliks didelė tikimybė, kad žmonės save „nugydys“, – teigia „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė.

Kokia gydymo įstaiga imponuoja pareigingiems?

Reiklūs sau pareigingieji turi nemažai reikalavimų ir kreipdamiesi į medicinos įstaigas. 46 proc. jų deklaruoja, kad svarbiausia jiems – geri įstaigos specialistai, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip įstaigoje yra organizuojamas darbas – 37 proc. skiria didžiausią dėmesį greitam aptarnavimui. Taip pat šie žmonės ieško įstaigos, kuri būtų populiari ir garsėtų savo patikimu vardu.

Pareigingieji ypatingai vertina tikslumą ir nori, kad būtų apgalvota kiekviena detalė, todėl jiems svarbu ne tik pati paslauga ir jos kokybė, bet ir gydytojo punktualumas, patogus privažiavimas prie gydymo įstaigų ir didelė stovėjimo aikštelė. Patogią įstaigos vietą akcentavo 28 proc. pareigingųjų.

Reikia nepamiršti ir emocinių pareigingųjų poreikių: įstaigoje grojanti muzika, kvapai, interjero detalės, tvarka. Medicinos įstaigos atmosfera turėtų būti tokia, kad netrukdytų susikoncentruoti ties savimi, savo skausmu ar rūpesčiu. Pareigingiesiems taip pat svarbūs tokie dalykai kaip jų fizinė erdvė, netgi sterilumas, jiems nepatinka pacientų prigrūsti koridoriai bei aplink kosėjantys ar garsiai savo emocijas reiškiantys žmonės.

Gydytojo idealas

Pareigingieji pas gydytoją ateina jau atlikę tam tikrus „namų darbus“: įsigilinę į savo sveikatos būklę, išnagrinėję rodiklius, žinodami savo ligos istoriją. Dažnas apie jam pasitaikančius simptomus būna pasiskaitęs ir medicinos knygose ar internete. Iš gydytojo tokie žmonės laukia jų būklės įvertinimo bei ne mažiau pareigingo ir kruopštaus darbo, nei atliko patys. Tokius pacientus labiausiai erzina atsipalaidavę, nerūpestingi, pajuokauti mėgstantys gydytojai.

„Tokie pacientai gydytojus dažniausiai džiugina, kadangi jie turi supratimą, jog lankytis ligoninėje ir tikrintis savo sveikatą reikia ne tik tuomet, kai liga jau pasireiškia, bet ir tuomet, kai nieko neskauda. Tiesa, kartais tokie pacientai persistengia ir beskaitydami apie savo tariamus simptomus internete bei naudodami informaciją be jokio konteksto ir neturėdami medicininio išsilavinimo, įsikalba sau nesamas ligas“, – dėsto dr. A. Mastavičiūtė.

Pasak gydytojos, tokie žmonės dažniausiai yra aukštos savivertės, linkę kontroliuoti situaciją, todėl susitikime su gydytoju nori padaryti jam įspūdį ir pademonstruoti savo žinias.

„Northway“ medicinos centre siekiama prisitaikyti prie paciento individualių poreikių ir pateisinti kiekvieno jų lūkesčius. Čia dirbantys profesionalai žino, kad svarbiausios gydytojo savybės pareigingiesiems yra kompetencija, gebėjimas įsijausti į paciento problemą, tikslios diagnozės ir susikaupimas. Bendraudami su šio tipo pacientais, gydytojai stengiasi gerai apgalvoti kiekvieną žodį, nekalbėti be reikalo, nenukrypti į šoną.

Sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo metu, gyventojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatos būklę 5 balų skalėje, kur 1 reiškia daug ir rimtus sveikatos sutrikimus, o 5 visišką sveikatą. Gyventojai, kuriuos tyrimo autoriai pavadino Pareigingaisiais, savo sveikatos būklę vertina 3,5 balo.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata: kovotojų tipas

Šių metų gegužės-liepos mėnesiais „Northway“ medicinos centro užsakymu bendrovė TNS LT atliko tyrimą, kurio rezultatai leido pirmą kartą lietuvius suskirstyti į tipus, pagal jų požiūrį į sveikatą, gydytojus bei gydymo įstaigas. Per savo ilgametę praktiką „Northway“ medicinos centro gydytojai pastebėjo, kad jų pacientų lūkesčiai, atvykus į gydymo įstaigą, yra labai skirtingi. Todėl jiems buvo svarbu sužinoti, kuo būtent skiriasi įvairių žmonių požiūris į sveikatą, kad kuo geriau patenkinti kiekvieno jų poreikius. Tyrimas atliktas remiantis pasauline TNS įmonių grupės metodologija „NeedScope“. Dviejų etapų tyrimas (pagilinti kokybiniai interviu ir reprezentatyvi 15-74 metų Lietuvos gyventojų apklausa) atskleidė, kad mūsų šalies gyventojus pagal požiūrį į rūpinimąsi sveikata galima skirstyti į šešis tipus: kovotojus, išskirtinumo siekėjus, pareiginguosius, rūpestinguosius, darnos siekėjus ir žaisminguosius.

Rūpinimosi sveikata tipai Rūpinimosi sveikata tipai Lietuvoje (%)
Pateikiame tyrimo rezultatus bei „Northway“ medicinos centro gydytojų įžvalgas apie pirmąją kategoriją – kovotojus.

Kovotojai, kas jie tokie?

Šiai grupei priklauso daugiau nei dešimtadalis lietuvių, daugiau moterų (60 proc.) nei vyrų (40 proc.), kurių didžioji dalis yra 20-39 metų amžiaus. Sveikata jiems – tai fizinė stiprybė, energija, gebėjimas šimtu procentų atsiduoti pagrindinei veiklai, išbandyti savo ribas. Jiems būdingas stiprus individualizmo jausmas.

Tai žmonės, kurie vertina dinamišką gyvenimo būdą, drąsius poelgius, kurie yra orientuoti ne į procesą, bet į rezultatą, todėl juos ypatingai motyvuoja rekordų siekimas. Savo tikslų jie dažniausiai siekia aistringai, nepaisydami jokių ribų, daug ką aukodami. Daugiau nei pusė šiam tipui priklausančių žmonių užsiima aktyvia fizine veikla, tikėtina, kad šiai grupei galima priskirti didelę dalį profesionalių Lietuvos sportininkų. Nors 4 proc. kovotojų reguliariai tikrinasi sveikatą, jie tam išleidžia visai nedaug pinigų: 87 proc. metinėms gydymosi išlaidoms sumoka nuo 0 iki 200 litų.

Ką kovotojams reiškia sirgti?

Būdami sveiki ir fiziškai stiprūs kovotojai stengiasi imti iš gyvenimo viską, ką jis siūlo, tokio gyvenimo kredo laikymasis jiems leidžia būti savimi. Beveik trečdalis kovotojų (29 proc.) tyrimo metu atsakė, jog nekenčia sirgti, nes tai juos verčia jaustis silpnais, daugiau nei penktadalis (21 proc.) – jog sirgdami jie jaučiasi atskirti nuo pasaulio, o daugiau nei 10 proc. teigė, kad nuolat sergantys ir prastai besijaučiantys žmonės juos veda iš kantrybės.

Liga kovotojams – tai dar vienas išbandymas, su kuriuo jie stengiasi susidoroti ir tai, pasak jų, yra geriausia gydymosi taktika. Kovotojų grupei dažnai priklauso vadovai, savo verslą turintys žmonės arba dirbantys gerai apmokamą darbą, todėl, ligos atveju, jie šį iššūkį priima ne kaip organizmo įspėjimą pailsėti, o greičiau laikiną kliūtį, kurią reikia pašalinti.

„Aukštas pareigas užimantys žmonės, dažniausiai teisinasi, kad neturi laiko, todėl, kai susiruošia ateiti į gydymo įstaigą, nori viską atlikti vienu metu. Jie į sveikatos patikrinimą ir ligų prevenciją žiūri kaip į darbą: dažnai surasti laiko įtemptame jų darbo grafike ir viską suplanuoti paprašo sekretorės, o patys tiesiog atvyksta į gydymo įstaigą, atlikti tai, kas reikalinga, ir užsidėti pliusiuką“, – teigia „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė.

Kokia gydymo įstaiga imponuoja kovotojams?

Vienas iš svarbiausių prioritetų kovotojams yra laikas, tad ir ideali gydymo įstaiga yra ta, kuri per trumpą laiką sugeba suteikti kuo daugiau paslaugų. Tai svarbu net 42 proc. šios kategorijos žmonių, kurie atsakė, kad gydymo įstaigoje svarbiausia greitas aptarnavimas, 38 proc. labiausiai vertina galimybę visas paslaugas gauti vienoje vietoje, trečioje vietoje pagal svarbumą kovotojams lieka modernios gydymo technologijos.

Medicinos įstaigoje šiems žmonėms svarbiausia patogumas. Jie piktinasi, jei gydytojai visą dieną juos siuntinėja iš vieno kabineto į kitą, dar blogiau – jei reikia važinėti į skirtingas įstaigas ir gaišti laiką. Dažniausiai tai konkretūs ir praktiški žmonės, todėl juos pykdo neefektyvus laiko paskirstymas, tokiam asmeniui gydymo įstaiga padarys puikų įspūdį, jei per pusę dienos sugebės atlikti kuo daugiau tyrimų, iškart pateiks rezultatus ir rekomendacijas gydymui.

Gydytojo idealas

Nors dauguma kovotojų sveikatą tikrinasi reguliariai, kai kuriems iš jų būdingas ir kitoks elgesys: pirmiausia jie bando pasveikti savo jėgomis ir tik nepavykus išsigydyti savarankiškai, kreipiasi į gydytoją. Skirtingai nuo jautraus būdo žmonių, kovotojams nereikia gydytojo užuojautos, paguodos ar motiniško rūpesčio. Atvirkščiai, gydytojas jiems turi būti informacijos šaltinis, todėl jam keliami aukšti kompetencijos reikalavimai: neretai kovotojai ieško sau patinkančio, profesionalaus specialisto, o ne konkrečios įstaigos. Pasitaiko tokių, kurie, reguliariai nesilanko gydymo įstaigoje, tačiau stengiasi stebėti savo sveikatą savarankiškai.

„Yra pacientų, kurie, mandagiai ir atidžiai išklauso gydytojo nurodymų, nesiginčija, tačiau su gydytoju bendrauja tik oficialiai, nesileidžia į asmeniškumus. Esu įsitikinusi, kad žmogaus gydymui tai tikrai nedaro neigiamos įtakos. Bendravimas su gydytoju priklauso nuo nebylaus abipusio susitarimo ir žmogaus būdo – svarbiausia, kad būtų pasitikėjimas. Manau, kad gydytojas turi būti šiltas, tačiau neturi tapti bičiuliu. Kai kam netgi gali atrodyti, kad per daug draugiškai bendraujantis specialistas, praranda prieš pacientą savo autoritetą“, – dėsto dr. A. Mastavičiūtė.

„Northway“ medicinos centre siekiama prisitaikyti prie paciento individualių poreikių ir pateisinti kiekvieno jų lūkesčius. Čia dirbantys profesionalai žino, jog svarbiausios gydytojo savybės kovotojams yra kompetencija, profesionalumas, mokėjimas paprastai paaiškinti ligos požymius, pasėkmes bei gydymosi metodus. Bendraudami su šio tipo pacientais, gydytojai nenutyli turimos informacijos ir pacientą priima kaip sau lygų, nebandydamas jo apsaugoti nuo blogų žinių. Nors kovotojai paprastai būna patys savarankiškai susipažinę su liga, pasak „Northway“ medicinos centro specialistų, jie pasitiki gydytojais, jų išsilavinimu bei šiuolaikine medicina ir yra linkę atsiduoti į profesionalų rankas.

Sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo metu, gyventojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatos būklę 5 balų skalėje, kur 1 reiškia daug ir rimtus sveikatos sutrikimus, o 5 – visišką sveikatą. Gyventojai, kuriuos tyrimo autoriai pakrikštijo Kovotojais savo sveikatos būklę vertina 3,7 balo.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata: išskirtinumo siekėjų tipas

Šių metų gegužės-liepos mėnesiais „Northway“ medicinos centro užsakymu bendrovė TNS LT atliko tyrimą, kurio rezultatai leido pirmą kartą lietuvius suskirstyti į tipus, pagal jų požiūrį į sveikatą, gydytojus bei gydymo įstaigas. Per savo ilgametę praktiką „Northway“ medicinos centro gydytojai pastebėjo, kad jų pacientų lūkesčiai, atvykus į gydymo įstaigą, yra labai skirtingi. Todėl jiems buvo svarbu sužinoti, kuo būtent skiriasi įvairių žmonių požiūris į sveikatą, kad kuo geriau patenkinti kiekvieno jų poreikius. Tyrimas atliktas remiantis pasauline TNS įmonių grupės metodologija „NeedScope“. Dviejų etapų tyrimas (pagilinti kokybiniai interviu ir reprezentatyvi 15-74 metų Lietuvos gyventojų apklausa) atskleidė, kad mūsų šalies gyventojus pagal požiūrį į rūpinimąsi sveikata galima skirstyti į šešis tipus: kovotojus, išskirtinumo siekėjus, pareiginguosius, rūpestinguosius, darnos siekėjus ir žaisminguosius.

Kaip lietuviai rūpinasi sveikata - išskirtinumo siekėjų tipas   Kaip lietuviai rūpinasi sveikata - tipai
Pateikiame tyrimo rezultatus bei „Northway“ medicinos centro gydytojų įžvalgas apie antrąją kategoriją – išskirtinumo siekėjus.

Išskirtinumo siekėjai, kas jie tokie?

Išskirtinumo siekėjų grupei galima priskirti 9 proc. visos Lietuvos gyventojų, kuriuos sudaro beveik vienodai vyrų ir moterų, atitinkamai 49 ir 51 proc. Didžioji dalis žmonių, kuriuos galima vadinti išskirtinumo siekėjais yra vyresnio amžiaus – nuo 50 metų. Jų požiūriu, sveikata – tai gyvenimo kokybės garantas. Su sveikatos sutrikimais jie stengiasi kovoti greitai ir operatyviai, kadangi susirgti jiems tolygu prarasti padėtį visuomenėje, statusą, o svarbiausią – pasitikėjimą savimi.

Šiai grupei priklauso kryptingi, siekiantys savo tikslų, bei griežtai savo darbotvarkės besilaikantys žmonės. Dažniausiai išskirtinumo siekėjai yra verslininkai arba samdomi darbuotojai. Daugiau nei pusė šio tipo žmonių teigia besirūpinantys reguliaria mityba (51 proc.) ir pakankamu skysčių vartojimu (52 proc.). Atsiradus ligos simptomams, jie ieško greičiausio ir efektyviausio būdo, kaip juos pašalinti ir vėl būti sveikais, todėl dažnai renkasi privačių gydymo įstaigų paslaugas. Išskirtinumo siekėjams sveikata reiškia viską – karjerą, uždirbtus pinigus, poilsį.

Ką išskirtinumo siekėjams reiškia sirgti?

52 proc. išskirtinumo siekėjų teigia, kad nieko nėra vertingesnio už sveikatą. Liga jiems – pati blogiausia žinia, nes ji reikalauja keisti darbo grafiką ir gyvenimo būdą. Apskritai šios grupės atstovai ligą supranta kaip dienotvarkės, situacijos, kurią jie įprastai valdo, suardymą. Sveikatos sutrikimai iš išskirtinumo siekėjų bent laikinai atima svarbiausius dalykus: galimybę nuolat realizuoti save ir laikytis griežtos darbotvarkės. Verta pastebėti, kad retas šiai grupei priklausantis pakankamai laiko ir dėmesio skiria šeimai, nes šie žmonės yra visiškai atsidavę darbui. Ligos atveju jie renkasi su neigiamomis emocijomis kovoti patys.

Šios grupės atstovams liga yra kaip priverstinė jų planų griūtis, ji tarsi visa perbraukiantis įrašas jų darbotvarkėje. Taigi ir ligą, kaip itin svarbų darbą, jiems reikia įveikti nepriekaištingai. Ir jeigu tai pavyksta sėkmingai, išskirtinumo siekėjai nepraleidžia progos pademonstruoti aplinkiniams, kad jie ligos metu žino ir renkasi tai, kas geriausia jų sveikatai. Ne tik jų gyvenimo būdas, bet ir kova su liga jiems atspindi aukštą gyvenimo kokybę, todėl kartais sėkmingai atlikta operacija džiaugiamasi panašiai, kaip prabangiu automobiliu.

„Kartais pasitaiko, kad nerimaudami dėl savo karjeros arba tiesiog nesuvokdami, kaip įmanoma savaitę išbūti namie, žmonės bando išsisukti nuo nedarbingumo pažymėjimo. Tokia situacija dažna bendraujant su vadovais, kurie nepratę perduoti atsakomybės savo darbuotojams“, – pasakoja „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja medicinos mokslų daktarė Asta Mastavičiūtė.

Kokią gydymo įstaigą renkasi išskirtinumo siekėjai?

Išskirtinumo siekėjai yra reiklios asmenybės sau ir kitiems. Ši jų savybė kaip niekad gerai atsiskleidžia renkantis gydymo įstaigą. Jų prioritetas yra vieta, kurioje galima rasti maksimalų profesionalumo ir operatyvumo lygį, taip pat svarbu ir klinikos prestižas, išskirtinumas bei įvaizdis visuomenėje. Dar vienas svarbus faktorius, kuris leidžia priimti sprendimą dėl gydymo įstaigos, yra paprastas ir malonus personalo aptarnavimas. Taip teigia net 45 proc. šios grupės atstovų.

Net ir gydydamiesi šie žmonės ieško specialių privilegijų ar tikisi išskirtinių paslaugų, pritaikytų būtent jiems. Kad ir menkiausi, bet ribotam ratui skirti privalumai, gali nulemti jų pasirinkimą. Išskirtinumo siekėjams nepatinka, kai į juos žiūrima iš aukšto, jie reikalauja pozityvaus personalo nusiteikimo, paklusnumo ir išskirtinio dėmesio.

Pasak jų, medicinos įstaiga bei jos personalas turėtų kuo mažiau pareigų palikti pačiam pacientui bei suteikti jam visiško saugumo ir privatumo komfortą.

Idealus gydytojas

Skirtingai nei kitų grupių atstovai, statuso siekėjai skiria didelį dėmesį gydytojo išvaizdai, bendram jo įvaizdžiui bei bendravimo įgūdžiams. Jie pageidauja, kad gydytojas būtų jų sveikatos, grožio ir rūpinimosi savimi autoritetas. Išskirtinumo siekėjai nuolat ieško įrodymų, kad pasirinko geriausią galimą variantą, todėl visada iš gydytojo laukia visapusiškos ištikimybės bei paklusnumo. Tiesa, tai nereiškia, kad jie bus nusiteikę asmeniniam pokalbiu – kišimasis į jų erdvę yra tabu. „Northway“ medicinos centre dirbantys profesionalai tai žino ir siekia prisitaikyti prie pacientų poreikių bei pateisinti jų lūkesčius.

29 proc. išskirtinumo siekėjų grupės atstovų teigia, kad pasitikėjimas gydytoju ir jo ištikimybė skatina juos profilaktiškai kas 3 mėnesius ir dažniau lankytis gydymo įstaigose ir pasitikrinti savo sveikatos būklę.

„Jei pacientas randa gydytoją, su kuriuo sekasi bendrauti, kuris domisi juo, jam skambina, primena apie vizitus ir nuolat palaiko ryšį, tuomet ir pacientas būna ištikimas. Tai jokiu būdu neturi būti familiarus bendravimas, o tik profesionalus priminimas, jog kažkas kitas rūpinasi paciento gerove ir jam pačiam reikia tik atrasti laiko ir ateiti“, – teigia dr. A. Mastavičiūtė.

Sveikatos būklės vertinimas

Tyrimo metu, gyventojai buvo prašomi įvertinti savo sveikatos būklę 5 balų skalėje, kur 1 reiškia daug ir rimtus sveikatos sutrikimus, o 5 – visišką sveikatą. Gyventojai, kuriuos tyrimo autoriai pavadino Išskirtinumo siekėjais, savo sveikatos būklę vertina 3,2 balo.