Kelio sąnario artrozei gydyti pasitelkta unikali medicininė technologija

Medicinos ir chirurgijos centre „Northway“ atlikta dar viena operacija, panaudojant unikalią medicininę technologiją, leidžiančią realiu laiku vienos operacijos metu iš paciento paimtų audinių sistemos „Celution 800“ pagalba paruošti kamieninių ir regeneratyvinių ląstelių mišinį ir suleisti jį pacientui į pažeistą vietą.

Angiochirurgas dr. Gintaris Vilkevičius Ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas

Operaciją atlikę gydytojai – „Northway“ chirurgijos skyriaus vadovas angiochirurgas dr. Gintaris Vilkevičius ir ortopedas traumatologas Kęstutis Bliznikas pasakojo, kad šįkart šis metodas panaudotas septyniasdešimtmetės pacientės, kenčiančios nuo kelio sąnario artrozės, gydymui. Operacijos tikslas buvo atstatyti pažeistą kremzlę, pagerinti sąnario būklę, sumažinti patinimą ir išvaduoti moterį nuo varginančių skausmų.

Pacientei iš pilvo sienos buvo paimta apie 600 ml riebalinio audinio, kuris apdorotas „Celution 800“ aparatu. „Celution 800“ sistema yra naudojama iš riebalinio audinio atskirti regeneratyvines ir kamienines ląsteles, iš kurių paruoštas mišinys gali būti suleistas pacientui tos pačios operacijos metu. Šis procesas turi keturis etapus. Pirmiausia, riebalinis audinys išvalomas ir paruošiamas tolesniam apdorojimui. Vėliau į audinį įleidžiamas fermentas, padedantis išardyti kolageninius ryšius, laikančius kartu riebalines ląsteles. Tuomet vykdoma centrifūgacija, kurios metu didelės riebalinės ląstelės yra atskiriamos nuo daug mažesnių tarp jų įstrigusių regeneratyvinių ir kamieninių ląstelių. Gautas regeneratyvinių ir kamieninių ląstelių mišinys dar kartą plaunamas, kad neliktų fermento pėdsakų.

Centrifugacijos procesas

Atlikus visus keturis žingsnius buvo gauta apie 10 mg gryno ląstelių mišinio, kuris buvo panaudotas pacientės gydymui – suleistas į kelio sąnarį. Pasak Kęstučio Blizniko, suleidus ląstelių mišinį į pažeistą vietą, toje srityje pagerėja kraujotaka, sustiprėja organizmo atsakas į galimus uždegimus ir taip skatinamas gijimas. Pagerėjimas pradedamas jausti mėnesio laikotarpyje ir vyksta iki vienerių metų, kol būklė stabilizuojasi.

Bendra operacijos trukmė – 4 valandos, ji atliekama taikant vietinę nejautrą. Po operacijos pacientė išleista į namus.

Pasak dr. Gintario Vilkevičiaus, „Celution 800“ aparatą nuspręsta įsigyti siekiant suteikti dar efektyvesnes paslaugas pacientams. Tai pirmas toks aparatas Baltijos šalyse, leidžiantis medicinos ir chirurgijos centrui „Northway“ pasiūlyti pažangias regeneratyvinės medicinos paslaugas pacientams, kuriems tradicinė medicina padėti negali. Ši medicininė technologija ypač veiksminga negyjančių žaizdų, nudegimų ar sunkiai pagydomų ligų gydymui.

Naujagimio kamieninės ląstelės – saugoti, išmesti, o gal susidžiovinti ir pasidėti į lentyną?

Naujagimio virkštelėje yra unikalių kamieninių ląstelių, kurios slypi keliuose lašeliuose kraujo. Šiuolaikinės technologijos leidžia greitai surinkti tą kraują po gimdymo ir jį saugoti daugybę metų.

Iš virkštelės kraujo išskirtos unikalios ląstelės, patekusios į žmogaus organizmą, gali virsti bet kokio organo statybine medžiaga. Tai leidžia kalbėti apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Šis gydymas jau ne kartą buvo pritaikytas ir pademonstravo gerus rezultatus kraujo vėžio ir kitų lėtinių ligų gydyme. Tik čia dar išlieka labai daug klausimų: kur saugoti virkštelės kraują – bendrajame banke, iš kur gali pasiimti bet kas, ar privačiame? Ar Lietuvos medikai jau žino, kaip taikyti kamienines ląsteles?

Kamieninės ląstelės

Urtės istorija

Kaunietė Erika Švenčionienė yra keturių vaikų mama. Kai prieš vienuolika metų gimė jos antroji dukra Urtė, tai pakeitė visos šeimos gyvenimą. „Turiu medicininį išsilavinimą, todėl kai man atnešė dukrą, aš iš karto pamačiau, kad ji neturi naujagimiams būdingų refleksų. Tačiau man kažkaip pavyko ją pamaitinti. Kai laukiausi nei aš, nei medikai neįtarė, kad gims neįgalus vaikas. Aišku, aš jau buvau vyresnio amžiaus gimdyvė, lankiausi pas medikus dažnai. Gimdymo metu man davė nuskausminimą, praradau sąmonę, kai atsigavau liepė stipriai susiriesti, nes buvo virkštelė apsivyniojusi. Reikėjo gelbėti kūdikį“, – prisimena moteris.

Vėliau jai teko išgirsti, kad Urtei cerebrinis paralyžius, mikrocefalija, vienos akies nervo atrofija. Net iki trijų mėnesių jai tęsėsi gelta, vėliau dar prisidėjo epilepsijos priepuoliai. „Viena jos akytė lyg ir matė, bet niekas nežadėjo, kad ji matys abiem akimis. Mikrocefalijos diagnozė visuomet lydima protinio atsilikimo. Aš apie tai negalvojau ir elgiausi su ja kaip su normaliu vaiku. Dabar jos galvytės apimtis vos 44 cm.

Metukų amžiaus vaiko būna 50 cm. Aišku, ji turi protinį atsilikimą, nes smegenys nėra išsivysčiusios. Tačiau ji moka skaityti, rašyti, moka daugybos lentelę, turi platų žodyną ir didelę įžvalgą, kartais net tokias mistines nuojautas. Kartą labai atkalbinėjo mus nuo vienos kelionės, nepasiklausėme jos, išvykome ir patekome į avariją. Manau, kad prie to, kaip ji dabar atrodo ir jaučiasi, labai prisidėjo mūsų dalyvavimas gydymo kamieninėmis ląstelėmis tyrime“, – įsitikinusi mama Erika.

Pardavė viską

Dabar Erika visiems pataria saugoti kūdikio virkštelės kraują, saugoti banke iš jo išimtas kamienines ląsteles. „Kadangi nė vieno vaiko virkštelės kamieninių ląstelių neišsaugojome, supratome, kad reikės naudotis kitų ląstelėmis. Pasidomėjome, kas tai per gydymas, gavome reikiamus kontaktus, tarpininkavo ir Lietuvos medikai, rėmėjų pagalba ir pardavę, ką turėjome, surinkome reikiamą sumą ir iškeliavome į Maskvą. Ten dalyvavome vieno gydytojo moksliniame tyrime. Vienai grupei kamieninės ląstelės buvo leidžiamos į kraują, kitai grupei – į gleivinę, o mes buvome trečioje tiriamųjų grupėje – Urtei leido ir į kraują, ir į gleivinę. Ir dar į namus šaldytuvėlyje išsivežėme į akis lašinamus vaistus iš kamieninių ląstelių. Buvo įvykdyti 3 seansai, jie vyko kas tris mėnesius“, – pasakoja moteris.

Gydymo efektyvumas matomas

„Mes gal turėjome per didelių lūkesčių, nes tikėjomės, kad viskas pasikeis jau po pirmos procedūros. Po jos jokių didelių pokyčių nebuvo. Gydytoja iš klinikos vis skambino, klausinėjo tokių smulkmeniškų dalykų, ji vis kartojo, kad kamieninė ląstelė yra statybinė medžiaga, kada organizmas ją pasisavins ir kur pritaikys – laikas parodys. Praėjus trims mėnesiams važiavome antrą kartą ir po dviejų savaičių grįžus namo pamatėme, kad atsipalaidavo vaiko kojos. Jos buvo surakintos, iki tol pėdučių negalėjom pasukioti aukštyn žemyn.

Dėl to ji negalėjo stovėti, nesėdėjo, nelaikė galvos. Tada jai buvo 3 metai. Mane labai nudžiugino tie pasikeitimai, kad dingo spastika kojose, rankose. Tada aš patikėjau šio gydymo būdo efektyvumu“, – prisimena Erika.

Stebuklu ji vadina ir tai, kad iki tol į šonus, vaizdžiai sakant, bėgusios Urtės akytės po procedūrų nebėgioja. Taip pat dingo ir nė karto nepasikartojo epilepsiniai priepuoliai. „Su tokiomis diagnozėmis Urtės būklė turėtų būti gerokai blogesnė. Ji puikiai orientuojasi aplinkoje, gražiai kalba, turi reikiamų socialinių įgūdžių, o ir sveikatos būklė nėra tokia sunki, kokia galėjo būti, jeigu nebūtume pasiryžę išbandyti gydymo kamieninėmis ląstelėmis. Tad jeigu klausiate manęs, ar reikia saugoti naujagimio virkštelę – vienareikšmiškai taip. Tik aš kol kas nežinau, ką daryti, kad pasikeistų pačių medikų požiūris į šį gydymo būdą“, – sako Erika Švenčionienė.

Saugoti ar išmesti

Socialiniuose tinkluose gausu mamų diskusijų apie virkštelės saugojimą. Vienos svarsto, ar verta, kitos rašo, jog apsidrausti visuomet pravartu. Trečios kelia versiją, kad geriausia virkštelę susidžiovinti. Taip joje išliks kamieninės ląstelės, o po poros dešimčių metų gal technologijos jau bus tokios pažengusios, kad gebės išgauti kamienines ląsteles ir iš tos sudžiovintos virkštelės. Tokie mamų pasvarstymai biologijos mokslų daktarui Džiugui Paulauskui kelia šypsnį – virkštelės džiovinimas prilygsta žmonių užšaldymui po mirties su perspektyva, kad kada nors kas nors išmoks juos atgaivinti.

Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje egzistuoja praktika iš karto po gimdymo surinkti virkštelės kraują ir kuo skubiau gabenti jį į vadinamuosius bankus. Bankai gali būti viešieji ir privatūs. Pernai pasaulyje veikė 158 viešieji virkštelės kraujo bankai 36 šalyse ir 207 privatūs bankai 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje viešojo banko nėra, veikia 3 privatūs bankai.

Viešieji bankai už kamieninių ląstelių saugojimą pinigų neprašo, tačiau ir negarantuoja, kad kai jūsų jau paaugusiam vaikui, jo broliui, sesei ar kitam artimam giminaičiui prireiks gydymui panaudoti jo kamienines ląsteles, jos dar bus likusios. Viešuosiuose bankuose esančiomis kamieninėmis ląstelėmis naudojamasi be savininkų sutikimo. Čia taikomas savanoriškos donorystės principas.

Privačiuose bankuose už kamieninių ląstelių saugojimą reikia susimokėti, tačiau jos be jūsų žinios ir sutikimo niekam nebus perduotos. Saugojimas nepigus – šimtas eurų už metus, taip pat reikės sumokėti už vienkartinį kraujo surinkimą, mėginio apdorojimą ir užšaldymą. Tad dažnai tėveliai susimąsto, ar verta tiek investuoti į teorines perspektyvas: kad gal kažkas iš šeimos susirgs, kad gal padės kamieninės ląstelės.

„Kai ligoninė gydymui ima virkštelės kamienines ląsteles iš viešojo banko, tai atsieina apie 30 000 eurų. Kai ląstelės imamos iš privataus banko – tokių didelių išlaidų nebūna. Per metus mūsų šalyje gimdo apie 29 000 moterų, mažiau nei 1 procentas jų nusprendžia išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles. JAV, Izraelyje ir Kipre tokį sprendimą priima 20 proc. moterų“, – statistinius skaičius pateikia biologijos mokslų daktaras D.Paulauskas. Šiuo metu Lietuvoje apie 3000 žmonių moka už virkštelių kamieninių ląstelių saugojimą privatiems bankams.

Dar yra likę klausimų

Embriologė, biologijos mokslų daktarė Živilė Čerkienė sako, jog kamieninių ląstelių iš virkštelės saugojimas dar turi nemažai klausimų, į kuriuos ieškoma atsakymų, ir ta paieška kelia stiprias diskusijas tarp mokslininkų.

„Pavyzdžiui, dažnai keliamas klausimas, ar ne per maža yra išgaunamo kraujo dozė. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad to kiekio pakanka žmogui, sveriančiam ne daugiau kaip 50 kg. Taip pat tik laikas parodys, ar kamieninės ląstelės veiksmingos praėjus 25 metų terminui. Paties žmogaus virkštelės kamieninės ląstelės nebus panaudotos jo gydymui susirgus tam tikromis ligomis. Akušerių ginekologų bendruomenės diskutuoja apie per ankstyvą virkštelės užspaudimą, nors čia jau lyg ir sutarta, kad surenkant kraują praėjus 30 sekundžių nepakenkiama nei kūdikiui, nei saugojimui renkamai medžiagai.

Mane gal labiausiai priverčia sunerimti Lietuvos bioetikos komiteto kolegijos rekomendacijos, kuriose net kelis kartus pabrėžiama, kad žmonėms turi būti suteikta visa, objektyvi ir nepagrįstų lūkesčių nekelianti informacija apie dabartines saugomo virkštelės kraujo panaudojimo galimybes“, – sako dr. Ž.Čerkienė.

Pasak dr. D.Paulausko, privatūs bankai jau atrado būdų, kaip išspręsti nedidelio kraujo kiekio problemą, be to, patirtis rodo, jog neretai keliuose lašeliuose kraujo būna labai skirtingi kiekiai kamieninių ląstelių, kartais vienas žmogus gali turėti, vaizdžiai sakant, dvigubą dozę.

„Manau, kad šis metodas sukelia tiek diskusijų, nes prieštarauja mums įprastam elgesiui: skauda galvą, nusipirkai vaistų, išgėrei, o čia turi galvoti apie vaistus, kuriuos gersi po 20 ar 40 metų. Tačiau kai žmonės atsiduria sunkios ligos akivaizdoje, jie pasiryžę toli nukeliauti, atiduoti visus pinigus, kad tik vėl būtų sveiki. Galimybė gydytis kamieninėmis ląstelėmis yra realesnė, nei vieno mokslininko noras iš gabalėlio atkurti mamutą ar vieno milijonieriaus sumanymas perkelti savo galvą ant kito žmogaus kūno. Pastarieji atvejai – tai daugiau fantastika, o gydymas kamieninėmis ląstelėmis – jau įrodymais grįsta medicina“, – teigia dr. D.Paulauskas.

Gydymas ląstelėmis iš virkštelės

Žmogaus audinius ir organus sudaro daugiau nei 200 skirtingų tipų ląstelių. Beveik visuose organuose yra vadinamųjų nediferencijuotų ląstelių, kamieninių. Jos gali atsinaujinti dalydamosi neribotą skaičių kartų ir gali virsti bet kokio audinio ar organo ląstele.

Mūsų šalyje teisiškai reglamentuotas virkštelės kamieninių ląstelių taikymas gydant iš esmės tik onkohematologinius susirgimus. Mokslinėje literatūroje taip pat pabrėžiama, kad didžiausia tikimybė pasinaudoti tokiomis ląstelėmis yra toms šeimoms, kurių giminėje yra padidėjusi rizika sirgti specifinėmis onkologinėmis ligomis. Pavyzdžiui, Šveicarijoje veikiančiame banke saugomos 333 000 žmonių virkštelių kamieninės ląstelės, tačiau jas gydymui panaudojo tik 17 žmonių.

Biologijos mokslų daktaras Džiugas Paulauskas sako, jog kamieninės ląstelės išimtos iš virkštelės yra, vaizdžiai sakant, švaresnės, jos demonstruoja geresnius rezultatus gydyme, gali būti ilgiau saugomos. Iš suaugusio žmogaus renkamos kraujo čiulpų kamieninės ląstelės gali būti paveiktos persirgtų ligų, žalingų aplinkos veiksnių.

Lietuvoje svečiavęsis Šveicarijoje veikiančio kamieninių ląstelių banko atstovas dr. Gaboras Kali sakė, jog pasaulyje šiuo metu įvykdyta ar tebevykdoma 5400 klinikinių tyrimų, įrodančių kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes medicinoje.

„Tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis vyksta jau apie kelias dešimtis metų, jos įrodė savo efektyvumą 70-ies skirtingų ligų gydyme. Net 47 proc. atvejų jos buvo naudotos leukemijos gydymui. Kiekviena šalis pasitvirtina, kokioms diagnozėms esant būtų leidžiamas gydymas šiomis ląstelėmis. Neretai žmonės dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, tai leidžia legaliai apeiti nacionalinius apribojimus“, – pasakojo dr. Gaboras Kali.

Autorius: 15min
15min.lt, 2017 10 10
Nuoroda: https://goo.gl/xoP2zP

Gydymas kamieninėmis ląstelėmis padeda išvengti kojos amputacijos

Medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgas dr. Gintaris Lionginas Vilkevičius teigia, kad pasitelkus pažangius ir alternatyvius netradicinės medicinos metodus pacientai, kuriems dėl ligos gresia kojos amputacija, šiandien turi viltį ją išsaugoti. Medikas dalinasi puikiais rezultatais, pasiektais kritinę galūnių išemiją gydant kamieninių ląstelių terapija.

Ligos istorija

Pacientei (67 m.) diagnozuota kritinė kojos išemija. Nuotraukoje matyti negyjančios žaizdos. Šiuo atveju medikamentai negelbėjo, o chirurginis gydymas – negalimas. Pasak mediko, moteriai rengtasi amputuoti koją. Tačiau atsiradus galimybei nuspręsta išbandyti alternatyvų gydymo metodą – kamieninių ląstelių terapiją. „Rezultatas – neįtikėtinas, aš ir pats nustebau. Atvejis buvo labai sunkus, neoperuotinas, grėsė kojos amputacija. Tačiau, taikant kamieninių ląstelių terapiją, pasiektas puikus rezultatas. Žaizdos užgijo ir pacientei išsaugota galūnė“, – sako dr. Gintaris Lionginas Vilkevičius.

– Visuomenėje kamieninių ląstelių pritaikymas turbūt geriau žinomas plastinėje chirurgijoje ar kalbant apie kaulų čiulpų transplantaciją, tačiau, kiek teko skaityti, jos naudojamos daugiau nei šimtui ligų gydyti. Gal žinote kuriose srityse pasiekti geri rezultatai?

Kamieninių ląstelių pritaikymo sritys labai įvairios. Tiesa, ne visose rezultatai vienodi. Pavyzdžiui, estetinėje chirurgijoje jie išties neblogi. Geriausiai žinomas kamieninių ląstelių panaudojimo pavyzdys – kaulų čiulpų transplantacija. Kamieninių ląstelių terapija sąnariams gydyti plačiai taikoma Barselonos (Ispanija) klinikoje.

Kritinės galūnių išemijos atvejais teigiami rezultatai pasiekiami šešiasdešimčiai septyniasdešimčiai procentų pacientų, tiksliau, tokiam skaičiui pacientų pavyksta išsaugoti galūnę. Taip pat ši terapija taikoma cukriniam diabetui ir veninės patologijos sukeltoms žaizdoms gydyti. Būtent dėl šių patologijų dažnu atveju kyla grėsmė netekti galūnės.

– Kokios priežastys lemia kritinę galūnių išemiją. Ar visais atvejais pacientui gresia netekti kojos?

– Lėtinė galūnių išemija susidaro tuomet, kai dėl kraujagyslių susiaurėjimo ar užakimo kritiškai sumažėja kraujo pratekėjimas į kojos audinius. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutinka – aterosklerozė. Pirmi jos simptomai – skausmas kojoje einant. Vėliau, ligai progresuojant, žmogus kojos skausmą jaučia ir ramybės būsenoje, galiausiai atsiranda negyjančios žaizdos, po ko seka galūnės amputacija.

Statistiškai maždaug ketvirtadalis pacientų, kuriems diagnozuojama kritinė galūnių išemija, koją praranda per metus. Rizikos faktoriai – paveldimumas, amžius (su juo ligos dažnis didėja), arterinė hipertenzija, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, cukrinis diabetas, rūkymas, inkstų nepakankamumas. Pastarieji trys yra svarbiausi. Be to, vyrai serga dažniau, ypač rūkantys.

– Užsiminėte, kad kamieninių ląstelių terapija taikoma tik tais atvejais, kai tradicinė medicina nebepajėgi padėti. Kuo ši terapija pranašesnė?

– Kritinės išemijos gydymas sudėtingas ir daliai pacientų padėti negalima. Kuomet tradicinė medicina bejėgė, svarbią poziciją užima kamieninių ląstelių terapija. Apie 60-70-čiai procentų pacientų, kuomet kraujotakos negalime atkurti intervenciniais metodais, taikant šią terapiją galūnę pavyksta išsaugoti.

Gydant kritinę galūnių išemiją be intervencijos, tik vaistais, stebuklo nepadarysi. Endovaskulinį gydymą galima taikyti tik turint dvi sąlygas – gerą kraujo įtekėjimą iki užakimo ar susiaurėjimo vietos bei gerą kraujo ištekėjimą už jos. Tačiau, jei užakusios smulkios kraujagyslės, chirurginis gydymas bus neveiksmingas. Tokiais atvejais tenka amputuoti koją. Medikamentų ar operacijų tikslas – gydyti tai, kas liko. Savo ruožtu kamieninių ląstelių metodo esmė visai kitokia. Šios ląstelės sugeba diferencijuotis į endotelį ir sukuria naują kraujagyslę. Taip net ir nekrozės pažeistose galūnėse atkuriama kraujotaka, žaizdos sugyja, skausmas ima mažėti, kol visai išnyksta.

Kokie tyrimai reikalingi ir kiek trunka pati procedūra, ar ji turi kokį šalutinį poveikį?

– Įtariant galūnių išemiją, atliekama kraujagyslių echoskopija, angiografija, nustatomas išemijos indeksas. Visa procedūra trunka apie šešias valandas: jei pacientas atvyksta ryte, vakare jis jau gali vykti namo. Iš viso esame atlikę devynias tokias procedūras ir visų rezultatai geri. Pacientų, kuriems tokia procedūra galėtų būti taikoma, yra nemažai, tačiau daugelį sulaiko tai, jog jos nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

Tokios procedūros dažniausiai prireikia vyresnio amžiaus žmonėms, ir tikrai ne kiekvienas jų gali sumokėti už procedūrą, kainuojančią du tūkstančius eurų. Svarbus ir psichologinis momentas – skirtingai nei po įprastos operacijos, suleidus kamieninių ląstelių, pacientas iš karto pokyčių nei mato, nei jaučia. Poveikis pasireiškia tik po trijų mėnesių. Be to, žaizdų priežiūra turi būti labai kruopšti, netgi, sakyčiau, pedantiška, o pas gydytoją reikia lankytis kas dvi – tris dienas. Pacientams, kurie yra ne vilniečiai, apžiūras, pasitelkę šiuolaikines technologijas, vykdome ir nuotoliniu būdu.

– Kaip gaunamos kamieninės ląstelės reikalingos šiai terapijai?

– Įstatymai leidžia naudoti tik autologines kamienines ląsteles, tai yra tas, kurios yra mūsų pačių organizme. Suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės įvairios, skirstomos į multipotencines ir unipotencines. Pastarosios diferencijuojasi tik į save. O riebalinio audinio kamieninės ląstelės gali diferencijuotis į endotelio ląsteles. Todėl procedūrai ląsteles išskiriame iš priekinės pilvo sienos riebalinio audinio, nes čia jų sankaupos didžiausios.

Iš viso paimami apie trys šimtai mililitrų riebalų, iš kurių uždaroje sterilioje sistemoje automatiškai, standartizuotai ištraukiama, išplaunama ir koncentruojama maždaug penki mililitrai paciento kamieninių ląstelių. Po to jos suleidžiamos pacientui. „Northway“ klinikoje viskas atliekama vienoje patalpoje. Jau metus klinikoje naudojamas amerikiečių gamybos aparatas „Cytori“, kuris leidžia išskirti kamienines ląsteles iš riebalinio audinio toje pačioje operacinėje.

Iš paciento paėmus riebalinio audinio jis dedamas į specialų aparatą ir po pusantros valandos jau turime regeneracinių ir kamieninių ląstelių mišinį, kurį galime naudoti gydymo tikslams. Tai leidžia iki minimumo sumažinti ląstelių užterštumo tikimybę. Ši sistema „Cytori“ – sudėtinga ir brangi, todėl kol kas Lietuvoje ją atlieka tik medicinos ir chirurgijos centras „Northway“ Vilniuje.