Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Širdis – vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis visą organizmą. Nuo jos priklauso visos mūsų gyvybinės funkcijos. Tačiau PSO duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje kasmet miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos taip pat yra daugiau nei pusės visų mirčių priežastis. Dažnai jos yra ir neįgalumo bei pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis. Daugeliu atvejų šių ligų galima išvengti žinant rizikos veiksnius, rūpinantis savo sveikata, pakeitus gyvenimo būdą.  Pasak pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų, vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
Plačiau apie širdies ir kraujagyslių ligas, jų simptomus, profilaktiką  pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas kardiologas Robertas Katliorius.

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?
Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o kelių rizikos veiksnių derinys. Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Rizikos veiksnys – tai  neigiamas asmeninis ar aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis  širdies ir kraujagyslių ligas. Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, gausus alkoholio vartojimas, psichinis bei socialinis stresas. Ypatingai svarbią reikšmę turi ir paveldimumas. Šeiminė anamnezė dalinai atspindi paveldėtą širdies ir kraujagyslių ligos polinkį. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų ar po menopauzės. Tačiau pastaruoju metu koronarine širdies liga vis dažniau suserga jaunesni žmonės.
Kokie pirmieji širdies ligų simptomai? Skausmas krūtinėje, dusulys – ar visada jie įspėja apie širdies ligų grėsmę?
Širdies ir kraujagyslių ligų yra labai daug – vienos jų yra įgimtos, kitos įgytos, dėl to ir šių simptomai gali būti įvairūs. Šiandien mes daugiau kalbame apie koronarinę širdies ligą, kuri yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų. Koronarinė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas. Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, dažniausiai fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai. Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Dėl to dažnai žmonės uždelsia, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Atsiradus skausmams krūtinėje, dusuliui – visada reiktų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima patikslinti šių simptomų priežastį. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus, ir širdies ligos įsisenėja.
Ar dėl širdies ligų reikia tikrintis profilaktiškai?
Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms. Širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Pirmiausia rekomenduojama atlikti pilną kraujo riebalų (lipidų) ištyrimą – lipidogramą. Kadangi aterosklerozę skatina ne tik padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet ir padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Dėl to tiriant kraujo riebalų (lipidų) kiekį kraujyje, svarbu ne tik įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: mažo tankio lipoproteinų (MTL) (taip vadinamo blogojo) cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) (taip vadinamo gerojo) cholesterolio ir  trigliceridų kiekį kraujyje.
Jei padidėjęs cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, ypač  vyresniems nei 40 metų žmonėms, rekomenduojama atlikti detalesnius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.
Ar sveikesnė gyvensena gali padėti išvengti ar atitolinti širdies ligas?
Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai, tokie kaip pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba, tabako atsisakymas – yra puikūs keliai į sveiką širdį. Pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti nebūtina lankyti sporto klubo, užtenka daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, laipioti laiptais, žaisti su vaikais ar užsiimti namų ruoša.
Kokias profilaktikos priemones parekomenduotumėte?
Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė – rizikos veiksnių koregavimas:
• Fizinis aktyvumas, judėjimas, reguliari mankšta mažina bendrojo cholesterolio, “blogojo” mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina “gerojo” didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją,  gerina gliukozės toleranciją, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antro tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą, padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį.
• Ilgalaikis stresas, depresija yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Padėti gali  fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, muzika, hobi, miegas, vandens procedūros. Jeigu pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jis išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais.
• Mesti rūkyti. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Nuo koronarinės širdies ligos, insulto jie daug dažniau miršta. Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles – spazmuoti, todėl padidina kraujospūdį. Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms – kraujo riebalų (lipidų), cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio.  Jis mažina“gerąjį” didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį, didina “blogąjį” mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį ir trigliceridus. Rūkymas taip pat skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų (krešėjimo ląstelių) sulipimą. Rūkančių žmonių kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, taip pat daugiau homocisteino. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką.
• Tinkama mityba – nevalgyti riebiai, saldžiai,  gausiai, ypač vakarais (po 19 valandos), išskyrus liesą rūgpienį su rupios duonos rieke ar obuolį, nevalgyti skaitant, žiūrint televizorių, vengti traškučių, sausainių, saldainių, riešutų ir kitokių užkandžių,  alkoholio, nes jis – papildomas kalorijų šaltinis.
• Tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujospūdį. Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Antihipertenziniai vaistai turi ne tik mažinti kraujo spaudimą, bet ir būti saugūs, patogūs vartoti ir mažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą.
• Gydyti dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekį kraujyje ar sutrikusį jų santykį), taikant tiek nemedikamentines priemones, tiek skiriant lipidus mažinančius vaistus.
• Tinkamas cukrinio diabeto gydymas.
Ypatingai svarbu atlikti profilaktinius širdies tyrimus, ypač sulaukus 40 metų: būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją terapeutą ar kardiologą, profilaktiškai atlikti sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus.

Širdies ir kraujagyslių ligos – pasitikrinkite laiku

Robertas Katliorus - gydytojas kardiologasSveiki, esu Robertas Katliorus, „Northway“ medicinos centro gydytojas kardiologas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis, dažnesnė nei visos vėžio formos kartu paėmus. Todėl svarbu suprasti, kaip tai rimta ir pasirūpinti savo sveikata.


Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi įtakos taip pat turi antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Ypač pavojinga rūkyti aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį kraujyje ir viršsvorį turintiems žmonėms. Aukštas kraujospūdis padidina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sustorėjimą. Dėl šių priežasčių padidėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.

Didelę reikšmę turi mityba bei fizinis krūvis. Žmogui mažai judant, valgant riebų maistą, kraujyje didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, kuris pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ir sutrikdo kraujotaką.

Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina ir cukrinis diabetas. Net jei gliukozės kiekis kraujyje kontroliuojamas, trys ketvirtadaliai sergančių diabetu žmonių miršta nuo širdies ar kraujagyslių ligų.

Širdies ligomis dažniau suserga nuolatos stresą patiriantys žmonės. Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį, didina stresinių hormonų kiekį, kurie sukelia kraujagyslių spazmus. Dažnai stresą patiriantis žmogus pradeda daugiau ir dažniau valgyti, rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį. Visa tai silpnina širdies raumenį, sutrikdo širdies ritmą. Įtakos turi ir paveldimumas – jeigu infarktą patyrė paciento tėvai, didelė tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.


Kokie širdies ir kraujagyslių ligų simptomai? Kada reikėtų sunerimti?

Daugelis žmonių nejaučia jokių širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, nesugeba jų atpažinti ir dažnai net neįtaria, kad serga.

Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai. Pajutus juos būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Tačiau ne visada širdies negalavimus lydi skausmai. Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypatingai lipant laiptais, į kalną. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus ir širdies ligos įsisenėja, pažeidžiamas širdies raumuo, o tai gali būti ir staigios mirties priežastis.


Kaip širdies ir kraujagyslių ligas įtakoja padidėjęs cholesterolis?

Padidėjęs cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekis kraujyje ar sutrikęs jų santykis yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Išeminė širdies liga yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų. Išeminė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša riebalų sankaupomis, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas.

Cholesterolis į kraują patenka dviem keliais: gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Kraujo plazmoje cholesterolis yra pernešamas baltymų, kur kartu su baltymais suformuoja lipoproteinus. Aterosklerozę lipoproteinai skatina nevienodai.

Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, taip vadinamas „blogasis“ cholesterolis, įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi – dėl to jo kraujyje neturėtų būti per daug. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, taip vadinamas „gerasis“ cholesterolis, padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje – jo kraujyje neturėtų trūkti.

Taip pat aterosklerozę ypač skatina padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Dėl to tiriant kraujo riebalų (lipidų) kiekį kraujyje, svarbu ne tik įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: bendrą cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį, trigliceridus. Todėl yra atliekamas pilnas kraujo riebalų (lipidų) ištyrimas – lipidograma.


Kada ir kokius tyrimus rekomenduojama atlikti, norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas?

Širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį) žmonėms. Gydytojas rekomenduos atlikti lipidogramą ir įvertinti „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų koncentracijas. Jei cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, jums rekomenduos atlikti detalesnius tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, gliukozės kiekį kraujyje. Norint laiku aptikti sutrikimus, reikia tirtis reguliariai – maždaug kartą per metus.

Ką reikia žinoti apie cholesterolį

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, keliaujanti kraujotakos sistema. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Per mažas cholesterolio kiekis irgi gali signalizuoti apie galimas ligas ar būti depresijos priežastimi.
Didžiąją dalį cholesterolio – apie 70 proc. pagamina žmogaus organizmas, likusi dalis cholesterolio patenka su gyvūninės kilmės maistu. Kraujyje cholesterolis netirpsta, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais, vadinamais lipoproteinais.

„Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis – kas tai?

Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo.
DTL (didelio tankio lipoproteinai) – tai „gerasis“ cholesterolis. Padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarajį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. „Gerasis“ (didelio tankio) cholesterolis padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką.
Galimybė susirgti ateroskleroze, infarktu, vėžiu, skleroze, senatvine silpnaprotyste ir kitomis lėtinėmis ligomis padidėja, jei žmogus turi per mažą „gerojo“ cholesterolio kiekį. Tai patvirtina įvairiose šalyse atliktų mokslinių tyrimų duomenys. Pavyzdžiui, JAV mokslininkai tyrinėjo pasirinktą grupę vyrų ir nustatė, kad turėjusiems daugiausia „gerojo“ cholesterolio asmenims tikimybė mirti iki 85 metų buvo beveik 30 proc. mažesnė, nei tiems, kurie jo turėjo mažiausiai.
MTL (mažo tankio lipoproteinai) – tai „blogasis“ cholesterolis. Per didelis jo kiekis kaip rūdys vamzdžiuose nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Jo kraujyje turi būti kuo mažiau. Širdį ir kraujagysles žaloja „blogasis“ (mažo tankio) cholesterolis..
Trigliceridai – trečia lipidų rūšis. Trigliceridai taip pat skatina aterosklerozę, ypač sergant cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Taigi trigliceridus turėtume taip pat vadinti „blogais“ bei stebėti jų kiekį. Aterosklerozę padeda sukelti ir per didelis kitų kraujo riebalų – trigliceridų kiekis.
Cholesterolio svarba organizmui neginčijama, tačiau jo didėjimas žmogaus organizme yra glaudžiai susijęs su sočiųjų (gyvūninės kilmės) riebalų vartojimo pertekliumi. Taigi, problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis gaunamas su maistu, bei kokio pavidalo jis cirkuliuoja kraujyje.

Kas įtakoja cholesterolio kiekio padidėjimą kraujyje?

Paveldimumas, sutrikęs cholesterolio pašalinimas iš organizmo, inkstų, kepenų, skydliaukės ligos, rūkymas, netinkamas maitinimasis, antsvoris ir nutukimas, mažas fizinis aktyvumas.

Kokia yra padidėjusio cholesterolio rizika?

„Blogojo“ cholesterolio padidėjimas ir „gerojo“ sumažėjimas žmogaus kraujyje – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių širdies-kraujagyslių ligų atsiradimą;
Padidėjus MTL ( „blogojo“ cholesterolio) koncentracijos kraujyje, organizmas nesugeba metabolizuoti jo pertekliaus, todėl jis kaupiasi arterijų sienelėse, formuodamas taip vadinamas aterosklerotines plokšteles – vystosi aterosklerozė, kuri pažeidžia kraujagysles, krauju aprūpinančias širdį, smegenis, inkstus, apatines galūnes ir plonąsias žarnas. Dažniausios šios ligos pasekmės – miokardo infarktas ir smegenų insultas.

Kiekvienam žmogui svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Nustačius cholesterolio padidėjimą, svarbu laiku imtis priemonių jo mažinimui ir taip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Kaip sužinoti, koks Jūsų cholesterolis?

Aukštos cholesterolio koncentracijos kraujyje nėra matomos ar jaučiamos. Todėl kiekvienam vyresniam nei 20 metų žmogui patariama atlikti lipidogramą. O sulaukus 30 metų, turint viršsvorį, valgant riebų maistą ar giminėje esant sergančiųjų kraujotakos ligomis išsitirti rekomenduojama kasmet.
Lipidograma – tai keturių tyrimų kompleksas, kurį sudaro:
• bendrojo cholesterolio,
• DTL cholesterolio (didelio tankio lipoproteinai),
• MTL cholesterolio (mažo tankio lipoproteinai) ir
• trigliceridų (TG ) koncentracijos nustatymas kraujo serume.

Kodėl reikalinga būtent lipidograma?

Ištyrę tik bendrąjį cholesterolio kiekį kraujyje, nesužinosite, kurio „gerojo“ ar „blogojo“ yra per daug. Galbūt bendras cholesterolis padidėjęs „gerojo“ sąskaita ir nerimauti nėra dėl ko. Susirūpinti ir imtis priemonių reikia, kai per daug „blogojo“ cholesterolio.

Kaip sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį?

Daugeliu cholesterolio padidėjimo atvejų gali pakakti pakeisti gyvenimo būdą. Svarbiausia priemonė cholesterolio mažinimui yra sveika ir subalansuota mityba, nes visas perteklinis cholesterolis gaunamas su maistu.
Kai bendras cholesterolis didesnis nei 7,5 mmol/l, MTL („blogas“ cholesterolis) didesnis nei 6 mmol/l, arterinis kraujospūdis 180/110 mmHg ar didesnis, taip pat jeigu rūkote ar sergate cukriniu diabetu, jeigu giminių tarpe yra ar buvo sergančių aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių ligomis, yra labai didelė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių liga ir būtinas medikamentinis gydymas. Veiksmingiausius vaistus paskiria gydytojas.

Mitybos rekomendacijos norint išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje

Per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg.
Daugiausiai cholesterolio yra vištų kiaušinių tryniuose (570 mg/100 g produkto), fermentiniame sūryje (520 mg), galvijų kepenyse, inkstuose, smegenyse, majoneze, žuvies ikruose, unguryje it kt. Mažiau – žuvyse, liesoje mėsoje, vištienoje, be odos, liesuose pieno produktuose, tamsioje duonoje.
Cholesterolio visiškai neturi šie produktai: visos daržovės, vaisiai, augaliniai aliejai, riešutai, kruopos, miltai ir makaronai, kurių sudėtyje nėra kiaušinio, kiaušinio baltymas ir t.t.
Rekomenduojama:
• vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų,
• valgyti liesą mėsą (liesą veršieną, jautieną, triušieną),
• rečiau valgyti patiekalus iš inkstų ir kepenų,
• vištieną ir kalakutieną valgyti be odos,
• saikingai vartoti kiaušinius ir alkoholį,
• valgyti daugiau žuvies produktų (ypač šaltųjų jūrų žuvis: skumbrę, tuną, lašišą, menkę),
• maistą ne kepti, o troškinti arba virti,
• valgyti daugiau vaisių ir daržovių (geriausia žalių),
• rinktis liesesnius pieno produktus,
• valgyti juodą duoną, ypač su grūdais ir sėlenomis,
• vištieną ir kalakutieną valgyti be odos,
• vartoti mažiau cukraus,
• gerti pakankamai skysčių (apie 1,5 l per dieną),
• nerūkyti,
• normalizuoti svorį,
• reguliariai mankštintis.

Kardiologai

Northway medicinos ir chirurgijos centro gydytojai kardiologai diagnozuoja ir gydo širdies bei kraujagyslių ligas, tiria širdį ultragarsu, konsultuoja sveikos gyvensenos ir širdies ligų profilaktikos klausimais. Centre konsultuoja suaugusiųjų ir vaikų gydytojai kardiologai.

Gydytojas kardiologas gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui, o pacientas turėtų kreiptis kuo anksčiau, jei pasireiškia šie simptomai:

  • dusulys;
  • pykinimas;
  • skausmas krūtinėje;
  • fizinio krūvio netoleravimas.

Northway medicinos ir chirurgijos centre gydytojai kardiologai atliks echokardioskopinį tyrimą, kuriuo nustatoma širdies raumens, vožtuvų, aortos būklė, plautinė kraujotaka. Net jei nejaučiamas nei vienas iš simptomų, rekomenduojama tokį tyrimą atlikti bent vieną kartą, kadangi jo metu gali būti nustatomos ir įgimtos širdies ligos.

Mūsų centre atliekami šie kardiologiniai tyrimai:

  • elektrokardiograma;
  • krūvio elektrokardiograma;
  • širdies echoskopija su doplerizacija;
  • visi reikalingi kraujo tyrimai.

Širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys yra dažniausios Lietuvoje, jos sudaro daugiau kaip 50 % visų mirčių. Klaidinga galvoti, kad širdies veiklos sutrikimai dažniausiai būdingi senyvo amžiaus žmonėms. Širdies ligomis serga tiek naujagimiai, tiek jauni darbingi žmonės. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių didelį mirtingumą – kreipimasis į gydytojus kardiologus atsiradus tik sunkiems sutrikimams.

Žmogaus širdies anatomija

Žmogaus širdies anatomija

Pulmonary trunk – plaučių kamienas
Aorta-aortaLeft atrium – kairysis prieširdis
Pulmonary veins – plaučių venos
Left ventricle – kairysis skilvelis
Inferior vena cava – apatinė tuščioji vena
Right ventricle – dešinysis skilvelis
Right atrium – dešinysis prieširdis
Superior vena cava – viršutinė tuščioji vena

Žmogaus kraujotakos sistema

Žmogaus kraujotakos sistema

Raudona spalva – arterijos, mėlyna spalva

Žmogaus  kraujotakos sistemą sudaro: širdis, kraujagyslės ir kraujas. Kraujo cirkuliacija organizme vadinama kraujotaka. Kraujas teka kraujagyslėmis. Kraujagyslės, kuriomis kraujas išteka iš širdies į organus, vadinamos arterijomis. Jos šakojasi į vis mažesnes kraujagysles ir galiausiai pereina į kapiliarus. Kapiliarai susilieja į mažytes venas, kurios tolydžiai darosi vis stambesnės. Kraujagyslės, kuriomis kraujas iš organų teka į širdį, vadinamos venomis.
Kraujotakos sistemos funkcijos:
• perneša limfą;
• perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius;
• gamina antikūnus;
• perneša deguonį iš plaučių į audinius;
• padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;
• aprūpina audinius maisto medžiagomis;
• išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis;
• perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus.

Kardiologai

Kardiologai diagnozuoja ir gydo širdies bei kraujagyslių ligas, tiria širdį ultragarsu, konsultuoja sveikos gyvensenos ir širdies ligų profilaktikos klausimais. Centre konsultuoja suaugusiųjų ir vaikų gydytojai kardiologai.

Northway medicinos ir chirurgijos centre gydytojai kardiologai atliks echokardioskopinį tyrimą, kuriuo nustatoma širdies raumens, vožtuvų, aortos būklė, plautinė kraujotaka. Net jei nejaučiamas nei vienas iš simptomų, rekomenduojama tokį tyrimą atlikti bent vieną kartą, kadangi jo metu gali būti nustatomos ir įgimtos širdies ligos.

Mūsų centre atliekami šie kardiologiniai tyrimai:

• elektrokardiograma;

• krūvio elektrokardiograma;

• širdies echoskopija su doplerizacija;

• visi reikalingi kraujo tyrimai.

Žmogaus širdies anatomija

Žmogaus širdies anatomija

Pulmonary trunk – plaučių kamienas
Aorta-aortaLeft atrium – kairysis prieširdis
Pulmonary veins – plaučių venos
Left ventricle – kairysis skilvelis
Inferior vena cava – apatinė tuščioji vena
Right ventricle – dešinysis skilvelis
Right atrium – dešinysis prieširdis
Superior vena cava – viršutinė tuščioji vena

Žmogaus kraujotakos sistema

Raudona spalva – arterijos, mėlyna spalva

Žmogaus  kraujotakos sistemą sudaro: širdis, kraujagyslės ir kraujas. Kraujo cirkuliacija organizme vadinama kraujotaka. Kraujas teka kraujagyslėmis. Kraujagyslės, kuriomis kraujas išteka iš širdies į organus, vadinamos arterijomis. Jos šakojasi į vis mažesnes kraujagysles ir galiausiai pereina į kapiliarus. Kapiliarai susilieja į mažytes venas, kurios tolydžiai darosi vis stambesnės. Kraujagyslės, kuriomis kraujas iš organų teka į širdį, vadinamos venomis.
Kraujotakos sistemos funkcijos:
• perneša limfą;
• perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius;
• gamina antikūnus;
• perneša deguonį iš plaučių į audinius;
• padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;
• aprūpina audinius maisto medžiagomis;
• išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis;
• perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus.