Krūties vėžys – kaip laiku užkirsti jam kelią

Kokios yra krūties vėžio atsiradimo priežastys?

Nors diagnostikos metodai ir gydymo būdai sparčiai tobulėja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus šią ligą, galima sėkmingai užkirsti kelią jos vystymuisi. Kaip laiku diagnozuoti krūties vėžį pataria „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas onkologas mamologas medicinos mokslų daktaras Saulius Bružas.

Krūties vėžio atsiradimui didelę reikšmę turi paveldimumas ir genetika. 2 – 5 % jaunų moterų, sergančių krūtis vėžiu, nustatomos genų BRCA-1 ir BRCA-2 mutacijoms. Šioms moterims tikimybė susirgti krūties vėžiu yra net 90 %. Įtaką šios ligos atsiradimui gali turėti ir anksti prasidėjusios mėnesinės, vėlyva menopauzė, vėlyvas pirmasis gimdymas, nutraukti nėštumai, kai kurių gerybinių navikų susidarymas krūtyse. Netinkamas gyvenimo būdas ar mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį, todėl rekomenduojama į racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, vartoti mažiau riebalų, nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, vengti antsvorio, nes jis taip pat turi įtakos menopauzės laikotarpiu besivystančiam krūties vėžiui. Jonizuojanti radiacija, kaip išorės veiksnys, taip pat įtakoja krūties vėžio išsivystymą, ypač, jei šią spinduliuotę gauna jauno amžiaus moteris.

Ar krūties vėžys yra pagydomas?

Taip, krūties vėžys yra pagydomas, o svarbiausias sėkmingo gydymo veiksnys yra ankstyvas šios ligos nustatymas. Daugiau kaip 95 % moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos.

Ir išgyvenamumo prognozė, ir moters gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kaip anksti nustatyta diagnozė. Kai liga diagnozuojama ir pradedama gydyti anksti, jos gydymo metodai yra mažiau kenksmingi ir jie ženkliai ekonomiškesni, o kai kurių gydymo būdų net nereikia taikyti.

Kaip nustatomos krūtų ligos?

Patyrusiam mamologui – krūtų ligų specialistui – daug informacijos suteikia pacientės apklausa ir apžiūra. Krūtys gali pabrinkti, gali pakisti jų forma, dydis tampa nevienodas, kartais iš spenelio gali skirtis išskyros, krūties oda tampa panaši į citrinos žievelę, atsiranda raukšlės, spenelis pasidaro įtrauktas, čiuopiant gali būti jaučiami vienas ar keli sukietėjimai. Būtina atlikti įtartino darinio punkciją ir gautos medžiagos histologinį ištyrimą. Pastebėjus pokyčius krūtyse geriausia iš karto pasirodyti gydytojui mamologui – krūtų ligų specialistui. Nereikia baimintis ir delsti to daryti –  iš visų į onkologus su krūtų pakitimais besikreipiančių moterų piktybiniai navikai nustatomi maždaug tik kas dešimtai. Likusioms pacientėms nustatomos mastopatijos arba gerybiniai augliai, cistos. Taip pat nereikėtų pernelyg nuogąstauti, jei krūtys padidėjo ar pakito dėl menstruacijų, nėštumo, hormonų vartojimo ar menopauzės. Bet jei tai kelia nerimą, pasikonsultuokite  su specialistu.

Kaip dažnai rekomenduojama tikrintis krūtis?

Nuo 20 metų kas mėnesį po menstruacijų moteris turi atlikti savityrą: stovint prieš veidrodį, atsigulus ant vieno, po to ant kito šono, apčiuopos būdu pasitikrinti krūtis.

Reguliari specialisto patikra, atliekama kartą per 1 – 2 metus, pradedama nuo 40 – 50 metų, skirtingai įvairiose šalyse. Laiku pastebėti nerimą keliantys dariniai mums onkologams labai palengvina ankstyvą diagnostiką ir turi didžiulę reikšmę sėkmingam gydymui.

Kaip atlikti krūtų savityrą?

Prieš veidrodį:

Pakelkite ranką ir įsižiūrėkite, ar nepakitusi krūties forma ir odos spalva, ar nėra susimetusių raukšlelių, nepadribusi oda. Tą patį padarykite ir uždėjusi rankas ant klubų.

Paspauskite spenelius, pažiūrėkite, ar nėra skystų išskyrų.

Kairę ranką laikykite už galvos, o dešine tikrinkite kairę krūtį. Trimis viduriniais pirštais masažuokite švelniais sukamaisiais judesiais nuo viršaus žemyn ir vėl atgal. Tikrinkite ar neužčiuopiate mazgelių. Taip pat patikrinkite dešinę krūtį.

Gulint:

Po kairiu petimi pasikiškite pagalvėlę ar sulankstytą rankšluostį, kairę ranką padėkite už galvos. Trimis viduriniais dešiniosios rankos pirštais ištirkite kairę krūtį, švelniai spaudinėdami sukamaisiais judesiais ir judėdami nuo viršaus žemyn ir atgal. Taip pat patikrinkite dešinę krūtį.

Patikrinkite pažastis. Įsitinkinkite, ar nepadidėję limfmazgiai.

Svarbu:

  • Krūtis reguliariai tikrinkitės nuo 20 m., kiekvieną mėnesį (geriausia – tarp 7 ir 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmosios menstruacijų dienos).
  • Jeigu jums nėra menstruacijų ar laukiatės, tikrinkitės reguliariai, pvz., pirmą kiekvieno mėnesio dieną.
  • Jeigu pastebėjote ką nors įtartino – iš karto kreipkitės į daktarą.

Kaip dažnai reikia pasirodyti specialistui ir kokius tyrimus rekomenduojama atlikti?

Rizikingas moters amžius yra nuo 40 metų. Šio amžiaus sulaukusių moterų krūties vėžio susirgimų vis daugėja jau daugelį metų.

Vyresnėms nei 40 metų moterims rekomenduojama kas 1 – 2 metai atlikti mamogramas – krūtų rentgenologinius ištyrimus. Nemažai informacijos suteikia ir krūtų echoskopija – ištyrimas ultragarsu.

Jeigu šeimoje yra krūties vėžio atvejų, krūties tyrimas mamografu profilaktiškai turi būti atliekamas nuo 35 metų amžiaus.

Krūties vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai ištirtos, tačiau yra žinoma, kad kai kurių moterų polinkis susirgti krūties vėžiu yra ženkliai didesnis. Didesnės rizikos grupei priskiriama 1-2 % moterų, kurių krūties liaukos audinys pasižymi dideliu tankiu, taip pat moterys, turinčios vieną papildomą rizikos faktorių krūties vėžio atsiradimui: paveldimumą, neįprastus krūties biopsijos duomenis, spindulinį krūtinės ląstos gydymą, taikytą dėl kitų priežasčių, ar identifikuotus krūties vėžio genus. Šioms moterims įprasta patikra turėtų būti papildyta tyrimo metodais, padidinančiais rezultatų patikimumą. Patikrai naudojant papildomus tyrimo metodus: ultragarsinį krūtų tyrimą bei magnetinį rezonansą, diagnozuojamų krūties vėžio atvejų tarp didelės rizikos moterų daugėja. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, rutininei patikrai taikomą mamogramą patikslinus ultragarsiniu tyrimu buvo papildomai nustatyta 4,3 vėžio atvejų 1000 tirtų moterų,  magnetinį rezonansą – papildomai 14,7 vėžio atvejų.

Ar kiekvienas skausmingas gumbelis krūtyje – tai vėžys, nuo kurio išgelbėti gali tik operacija?

Gumbelis krūtyje tikrai nereiškia, kad yra vėžys. Skausmas taip pat neturėtų būti gąsdinantis simptomas, nes vėžinis gumbelis skauda labai retai. Krūtis, kaip ir visi organai, turi daugybe ligų, kurias tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas mamologas.

Taip pat nereikia galvoti, kad kiekvienas darinys krūtyje gydomas tik chirurgiškai. Dažnai pakanka sureguliuoti hormonų apykaitą tam tikrais vaistais, kad krūtys vėl taptų lygios ir neskausmingos.

Ką rekomenduotumėte Lietuvos moterims?

Moterims rekomenduoju neprarasti budrumo, nes piktybinių susirgimų kol kas nemažėja. Tačiau pasitelkus šiuolaikinius medicinos laimėjimus, jie lengviau ir sėkmingiau nugalimi. Ankstyva diagnostika ir savalaikis kreipimasis į krūtų specialistą yra labai svarbūs sėkmingam krūties vėžio gydymui.

Mamologai

Gydytojai mamologai diagnozuoja įvairias gerybinio ir piktybinio pobūdžio krūties ligas. Jie atlieka krūtų apžiūrą, apčiuopia, ima mėginius histologiniams tyrimams iš įvairių sukietėjimų, esant būtinybei, skiria papildomą krūtų ištyrimą: ultragarsinį, rentgenologinį (mamografinį).

 

Dažniausios krūtų ligos

Dažniausiai pasitaikančios krūtų ligos skirstomos į penkias grupes: krūtų skausmą (mastalgija), nepiktybinius navikus ir atskirus guzelius, fibrocistinius pakitimus, spenelių problemas ir išskyras, infekcijas ir uždegimus.

Ciklinis krūtų skausmas – tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio. Kai kurioms moterims ciklinis skausmas pasireiškia ovuliacinio periodo metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Simptomai gali būti juntami labai aiškiai arba vos pastebimi: sunku dėvėti aptemptus drabužius, nemalonus kūno kontaktas su bet kokiu audiniu. Skausmas gali būti juntamas vienoje, abiejose krūtyse arba visoje krūtinės zonoje. Hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso taip pat gali lemti ciklinį krūtų skausmą. Tikslios ciklinio krūtų skausmo atsiradimo priežastys nustatomos kiekvienai moteriai individualiai ir parenkamas tinkamiausias gydymas.

Neciklinis krūtų skausmas – tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu. Paprastai tokio pobūdžio skausmas yra juntamas nuolat konkrečioje krūties vietoje.

Cistos – tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Jos dažniausiai apčiuopiamos abiejose krūtyse. Cistų gali būti daug ir įvairaus dydžio, kai kurios yra sunkiai apčiuopiamos, o kitos gali būti net kelių centimetrų skersmens. Didesnės cistos punktuojamos ir iš jų ištraukiamas skystis. Jeigu po šios procedūros cistos neišnyksta, jos šalinamos chirurginiu būdu.

Fibroadenoma – tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas. Fibroadenomos dažniausiai būdingos jaunoms moterims (15-30 metų). Šie navikai neišnyksta savaime, gali padidėti nėštumo ar maitinimo krūtimi metu. Fibroadenomos yra šalinamos chirurginiu būdu.

Riebalų nekrozė – tai neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai. Riebalų nekrozė dažniausiai atsiranda dideles krūtis turinčioms moterims arba po traumos (susižeidus krūtį). Navikas taip pat gali susiformuoti po lumpektomijos arba radiacijos, gautos gydantis ankstesnį piktybinį naviką. Dėl riebalų nekrozės atsiradę guzeliai šalinami chirurginės biopsijos būdu.

Sklerozuojanti adenozė – tai skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse. Atsiradus šio tipo navikui, atliekama biopsija.

Fibrocistiniai pakitimai – tai heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai. Pakitimų priežastys paprastai būna hormoninės, atsiranda neskausmingi ir skausmingi sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. Tiksli diagnozė nustatoma remiantis mamograma, echoskopija, citologija.

Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) – tai dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. Latakų ektazija pasireiškia spenelio įtraukimu, gali atsirasti varškinių išskyrų, kartais už spenelio apčiuopiamas sukietėjimas. Ilgainiui gali prasidėti lėtinis uždegimas.

Intraduktalinė papiloma – tai mažos išaugėlės pieno latake. Dažniausiai pasitaiko 45-50 metų moterims. Intraduktalinės papilomos atveju atsiranda išskyrų iš spenelių, kartais netgi kraujingų.

Galaktorėja – tai pieno išsiskyrimas ir tekėjimas iš krūtų, nesusijęs su nėštumu, gimdymu ir maitinimu.

Mastitas – tai krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Krūtis pasidaro skausminga, karšta, parausta jos oda. Mastitas gali būti tiek laktacinio, tiek ir nelaktacinio pobūdžio. Pastarasis paprastai atsiranda moterims po spindulinės terapijos, sergančioms cukriniu diabetu arba patiriančioms didelį stresą.

Abscesas – krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito. Maitinančioms moterims gali išsivystyti puerperalinis (laktacinis, pogimdyminis) abscesas, o nemaitinančioms – nepuerperalinis. Abscesą sukelia bakterijos.

Moterų krūties vėžys

Žmogaus kūnas yra sudarytas iš daugybės ląstelių, kurios dalijasi ir tokiu būdu dauginasi. Vėžys atsiranda tuomet, kai ląstelės išsigimsta ir sutrinka dalijimosi procesas. Iš viso priskaičiuojama 100 skirtingų vėžio rūšių, tačiau daugiausia pasaulio moterų serga būtent krūties vėžiu. Tik rūpinimasis savimi, ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Kuomet sutrinka ląstelių dalijimosi procesas ir jos ima daugintis dažniau nei to reikia, prigaminama per daug audinio, iš kurio susiformuoja navikas. Navikai būna dviejų rūšių: piktybiniai ir nepiktybiniai.

Krūties vėžio tipai

Neinvazinis krūties vėžys – tai toks vėžio tipas, kai piktybiniai pakitimai yra tik pačioje epitelinėje ląstelėje, nėra metastazių. Negydomas neinvazinis krūties vėžys gali transformuotis į invazinį. Išskiriamos dvi neinvazinio krūties vėžio formos: duktalinė karcinoma (vėžys, išsivystęs pieno latakėlių sieneles išklojančiose epitelio ląstelėse) ir lobulinė karcinoma (vėžys, išsivystęs pieną gaminančių skiltelių epitelyje).

Invazinis krūties vėžys – tai toks vėžio tipas, kai piktybinis procesas peržengia epitelio ląstelės ribas ir nukeliauja į gretimas ląsteles ir audinius, atsiranda metastazės. Išskiriamos dvi invazinio krūties vėžio formos: invazinė duktalinė karcinoma (piktybinis navikas pradeda vystytis pieno latakėlių sieneles išklojančiose epitelio ląstelėse) ir invazinė lobulinė karcinoma (piktybinis navikas pradeda vystytis pieną gaminančių skiltelių epitelyje).

Neinvazinis krūties vėžys – tai 0 krūties vėžio stadija, tuo tarpu invazinis krūties vėžys gali būti 1, 2, 3 ir 4 stadijos.

Pagrindinės susirgimo krūties vėžiu priežastys:
• anksčiau patirtas vienos krūties vėžys;
• patirtas spindulinis krūtinės ląstos ir krūties gydymas;
• šeimos anamnezė ir genetiniai veiksniai;
• nepiktybinės krūties ligos;
• ilgalaikis estrogenų poveikis organizmui (ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė);
• rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas (nutukimas), negimdymas, nežindymas.

Krūties vėžio simptomai:
• guzelių ar sukietėjimų atsiradimas krūtyje;
• limfmazgių padidėjimas pažastyje;
• krūties dydžio ar formos pokyčiai;
• spenelio išskyros (kartais kraujingos);
• spenelio pokyčiai (įdubimas, pasisukimas į kitą pusę);
• krūties odos spalvos ar reljefo pokyčiai.

Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją mamologą. Akstyvoje krūties vėžio stadijoje paprastai nebūna jokių simptomų, todėl būtina tikrintis profilaktiškai.

Vyrų krūties vėžys

Vyrų krūties vėžys yra reta onkologinė liga – vyrai sudaro mažiau nei 1% visų sergančiųjų krūties vėžiu žmonių. Dažniausiai vyrai suserga invazine duktaline karcinoma, tačiau pasitaiko ir duktalinės karcinomos atvejų. Susirgimo lobuline karcinoma atvejų tarp vyrų yra labai nedaug.

Pagrindinės vyrų susirgimo krūties vėžiu priežastys:
• patirtas spindulinis krūtinės ląstos gydymas;
• estrogenų poveikis;
• ligos, susiję su per dideliu estrogenų kiekiu: cirozė, Klinefelterio sindromas;
• stiprus alkoholio vartojimas;
• šeimos anamnezė ir genetiniai veiksniai (rizika susirgti padidėja, jei krūties vėžiu serga daug vyro giminių-moterų, taip pat jeigu giminėje pastebima krūties vėžio 2 geno mutacija (BRCA2)).

Vyrų krūties vėžio simptomai:
• guzelių ar sukietėjimų atsiradimas krūtyje;
• spenelio pokyčiai (įdubimas, pasisukimas į kitą pusę);
• spenelio išskyros (kartais kraujingos);
• limfmazgių padidėjimas pažastyje;
• krūties odos spalvos ar reljefo pokyčiai;
• skausmas ar tempimo jausmas krūtinėje.

Trys žingsniai, padėsiantys išvengti vėžio

1. Krūtų patikra namuose.
Moteris nuo 20 metų amžiaus turėtų pradėti reguliariai (kartą per mėnesį) tikrintis savo krūtis – netgi nėštumo metu bei po menopauzės. Reguliariai atlikdama savo krūtų patikrą, moteris pažįsta savo organizmą, žino, kokia yra normali krūtų būklė, todėl gali greičiau aptikti pasikeitimus, tokius kaip: guzelių atsiradimą ir išvešėjimą, išskyrų atsiradimą, krūties dydžio, formos pokyčius, odos spalvos ar reljefo pokyčius, spenelio pokyčius (skausmas, raudonumas ir kt.).

2. Krūtų patikra medicinos įstaigoje.
Aptikus krūties pokyčių, rekomenduojama apsilankyti pas specialistus. Profilaktiškai pasitikrinti krūtis (vėžio ir kitų ligų prevencijai) rekomenduojama:
• moterims nuo 20 iki 39 metų – kartą per trejus metus;
• moterims, kurioms 40 ir daugiau metų – vieną kartą per metus.

3. Mamogramos tyrimas.
Mamogramos tyrimas naudojamas ankstyvai krūties vėžio ir kitų ligų diagnostikai, kol dar nebūna pasireiškę vėlesni simptomai (pvz.: navikas dar nėra išoriškai apčiuopiamas). Jeigu mamogramos tyrimo metu aptinkamas piktybinis navikas, tuomet papildomai atliekamas ir biopsijos tyrimas mamogramos tyrimo metu gautiems rezultatams patvirtinti.

Moters krūtų anatomija

Moters krūtų anatomija

Lymph Nodes – limfmazgiai
Muscle – raumuo
Lobules – liaukos skiltelės
Ducts – pieno liaukos latakėliai
Areola – pigmentuotos odos laukelis (areola)
Adipose Tissue (Fat) – riebalinis audinys

Moters krūtų anatomija

Moters krūtų anatomija

Lymph Nodes – limfmazgiai
Muscle – raumuo
Lobules – liaukos skiltelės
Ducts – pieno liaukos latakėliai
Areola – pigmentuotos odos laukelis (areola)
Adipose Tissue (Fat) – riebalinis audinys

Mamologai

Gydytojai mamologai diagnozuoja įvairias gerybinio ir piktybinio pobūdžio krūties ligas. Jie atlieka krūtų apžiūrą, apčiuopia, ima mėginius histologiniams tyrimams iš įvairių sukietėjimų, esant būtinybei, skiria papildomą krūtų ištyrimą: ultragarsinį, rentgenologinį (mamografinį).

Dažniausios krūtų ligos

Dažniausiai pasitaikančios krūtų ligos skirstomos į penkias grupes: krūtų skausmą (mastalgija), nepiktybinius navikus ir atskirus guzelius, fibrocistinius pakitimus, spenelių problemas ir išskyras, infekcijas ir uždegimus.

Ciklinis krūtų skausmas – tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio. Kai kurioms moterims ciklinis skausmas pasireiškia ovuliacinio periodo metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Simptomai gali būti juntami labai aiškiai arba vos pastebimi: sunku dėvėti aptemptus drabužius, nemalonus kūno kontaktas su bet kokiu audiniu. Skausmas gali būti juntamas vienoje, abiejose krūtyse arba visoje krūtinės zonoje. Hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso taip pat gali lemti ciklinį krūtų skausmą. Tikslios ciklinio krūtų skausmo atsiradimo priežastys nustatomos kiekvienai moteriai individualiai ir parenkamas tinkamiausias gydymas.

Neciklinis krūtų skausmas – tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu. Paprastai tokio pobūdžio skausmas yra juntamas nuolat konkrečioje krūties vietoje.

Cistos – tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Jos dažniausiai apčiuopiamos abiejose krūtyse. Cistų gali būti daug ir įvairaus dydžio, kai kurios yra sunkiai apčiuopiamos, o kitos gali būti net kelių centimetrų skersmens. Didesnės cistos punktuojamos ir iš jų ištraukiamas skystis. Jeigu po šios procedūros cistos neišnyksta, jos šalinamos chirurginiu būdu.

Fibroadenoma – tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas. Fibroadenomos dažniausiai būdingos jaunoms moterims (15-30 metų). Šie navikai neišnyksta savaime, gali padidėti nėštumo ar maitinimo krūtimi metu. Fibroadenomos yra šalinamos chirurginiu būdu.

Riebalų nekrozė – tai neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai. Riebalų nekrozė dažniausiai atsiranda dideles krūtis turinčioms moterims arba po traumos (susižeidus krūtį). Navikas taip pat gali susiformuoti po lumpektomijos arba radiacijos, gautos gydantis ankstesnį piktybinį naviką. Dėl riebalų nekrozės atsiradę guzeliai šalinami chirurginės biopsijos būdu.

Sklerozuojanti adenozė – tai skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse. Atsiradus šio tipo navikui, atliekama biopsija.

Fibrocistiniai pakitimai – tai heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai. Pakitimų priežastys paprastai būna hormoninės, atsiranda neskausmingi ir skausmingi sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. Tiksli diagnozė nustatoma remiantis mamograma, echoskopija, citologija.

Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) – tai dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. Latakų ektazija pasireiškia spenelio įtraukimu, gali atsirasti varškinių išskyrų, kartais už spenelio apčiuopiamas sukietėjimas. Ilgainiui gali prasidėti lėtinis uždegimas.

Intraduktalinė papiloma – tai mažos išaugėlės pieno latake. Dažniausiai pasitaiko 45-50 metų moterims. Intraduktalinės papilomos atveju atsiranda išskyrų iš spenelių, kartais netgi kraujingų.

Galaktorėja – tai pieno išsiskyrimas ir tekėjimas iš krūtų, nesusijęs su nėštumu, gimdymu ir maitinimu.

Mastitas – tai krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Krūtis pasidaro skausminga, karšta, parausta jos oda. Mastitas gali būti tiek laktacinio, tiek ir nelaktacinio pobūdžio. Pastarasis paprastai atsiranda moterims po spindulinės terapijos, sergančioms cukriniu diabetu arba patiriančioms didelį stresą.

Abscesas – krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito. Maitinančioms moterims gali išsivystyti puerperalinis (laktacinis, pogimdyminis) abscesas, o nemaitinančioms – nepuerperalinis. Abscesą sukelia bakterijos.