Žmogaus galvos smegenų anatomija

Žmogaus galvos smegenų anatomija

Frontal Lobe – kaktinė skiltis
Limbic System – limbinė sistema
Corpus Callosum – didžioji smegenų jungtis
Motor Strip – motorinė sritis
Sensory Strip – sensorinė sritis
Pariental Lobe – momentinė skiltis
Thalamus – tarpinių smegenų gumburas
Occipital Lobe – pakaušinė skiltis
Cerebellum – smegenėlės
Medulla (Brain Stem) – pailgosios smegenys
Reticular Formation – tinklinis darinys
Temporal Lobe – smilkininė skiltis
Hypothalamus – pogumburis

Žmogaus nugaros smegenų anatomija

Žmogaus nugaros smegenų anatomija

 

Anterior horn – priekinis ragas
Central canal – centrinis kanalas
White matter – baltoji medžiaga
Pia mater – švelnusis smegenų dangalas
Dura mater – kietasis dangalas
Arachnoid – voratinklinis dangalas
Posterior horn – užpakalinis ragas
Subarachnoid space – subarachnoidinė ertmė su smegenų skysčiu
Spinal cord – nugaros smegenys
Epidural space – epiduralinė vieta
Vertebra – slankstelis
Gray matter – pilkoji medžiaga

Neurologai

Neurologija – tai  mokslas apie nervų sistemos struktūrą ir funkcijas. Gydytojai neurologai atlieka smegenų, nervinių sutrikimų diagnostinius tyrimus, konsultuoja ir gydo pacientus, sergančius nervų sistemos ligomis.

Dažniausiai pasitaikančios neurologinės ligos – tai galvos skausmai, migrena, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos (išsėtinė sklerozė ir kt.), degeneracinės nervų sistemos ligos (Alzheimerio liga, Parkinsono liga), stuburo ligos, epilepsija, nemiga ir kitos nervų sistemos ligos.

Centrinė nervų sistema – tai galvos ir nugaros smegenys. Nervų sistemos pažeidimus ar sutrikimus dažniausiai rodo šie požymiai: galvos skausmas ir galvos svaigimas, judėjimo ir judesių koordinacijos sutrikimai, kalbos, atminties, rijimo, regėjimo ir kitų jutimų sutrikimas. Detali neurologo apžiūra, tyrimai, ligos istorija leidžia diagnozuoti, ar pažeista ir, jei taip, kuri nervų sistemos dalis – centrinė ar periferinė yra pažeista, nustatyti, kokia yra ligos priežastis.

Kaip teigia gydytojai neurologai, dažniausiai centrinę nervų sistemą pažeidžia kraujotakos sutrikimai (išeminiai insultai ar kraujavimai), augliai, įvairios degeneracinės ligos (Alzheimerio, Parkinsono ir pan).

Smegenis gali pažeisti įvairios uždegiminės ligos ir ligos, sukeltos išorinių veiksnių, pavyzdžiui, encefalitas, meningitas, taip pat ir autoimuninės, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė.

Pirminių nervų sistemos ligų (migrena, epilepsija ir pan.) yra blogai funkcionuojančios nervinės ląstelės.

Periferinė nervų sistemą sudaryta iš galvos bei nugaros smegenų išeinčių nervų bei nerviniai rezginiai, prie nervų prigludę ir rezginiuose pasklidę nerviniai mazgai bei audiniuose išsidėsčiusi nesuskaičiuojama daugybė įvairių nervinių galūnių. Nervai sujungia centrinę galvos ir nugaros smegenis su kitomis kūno dalimis bei organais.

Periferinių nervų pažeidimus gali sukelti tiek išoriniai, tiek ir vidiniai veiksniai, dėl kurių pablogėja nervų kraujotaka, mityba, todėl sutrinka ir jų funkcijos. Dažniausios išorinės priežastys dėl kurių pažeidžiami nervai ir sutrikdomos jų funkcijas – tai virusinės infekcijos, nepakankama mityba, lėtinės ligos, tokios kaip cukraligė, medžiagų apykaitos sutrikimai, uždegiminės kraujagyslių ligos, ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai.

Neuralginius skausmus taip pat gali išprovokuoti uždegiminiai organizmo procesai, vitaminų, ypatingai B grupės, stoka, taip pat toksiniai pažeidimai, pradedant alkoholio poveikiu ir baigiant apsinuodijimu sunkiaisiais metalais. Dažnai nervus pažeidžia stuburo, kaulų, raumenų ar sausgyslių, pro kuriuos arba šalia kurių eina periferinis nervas, pakitimai. Nervui liečiantis, trinantis ar būnant spaudžiamu stuburo kaulinių ataugų, tarp slankstelinio disko išvaržų, sustorėjusių raiščių, išsivysto nervo uždegimas. Nepatogi, ilgalaikė stuburo ar galūnių padėtis,  ūmios traumos gali paskatinti tokio uždegimo vystymąsi.

Kaip teigia gydytojai neurologai, gan dažnai neuralgijas sukelia keletas priežasčių. Neretai klaidingai manoma, kad nervų ligas sukelia peršalimas. Peršalimas paties nervo pažeisti negali, jis gali nebent tik susilpninti imunitetą ir sukelti lėtinės ligos, lemiančios nervų pažeidimus, paūmėjimą.

 

Neurologinės ligos

Migrena – tai epizodinis galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Migrenos kilmė yra neurologinė – ji kyla dėl pasikeitimų nervų sistemoje. Perspėjantys pirmieji migrenos simptomai: nevikrumas, žiovulys, nuovargis, sukaustytas sprandas, troškulys, jautrumas šviesai ir triukšmui, dirglumas, potraukis saldumynams. Gali būti migrenos aura, neurologiniai simptomai, atsirandantys prieš galvos skausmą: regėjimo sutrikimas, galūnių tirpimai, silpnumas.

Epilepsija – tai lėtinė galvos smegenų liga, pasireiškianti pasikartojančiais traukuliais, sąlygojančiais laikiną sąmonės, motorikos, jutimų ar protinės veiklos sutrikimą. Galimos susirgimo epilepsija priežastys: paveldimumas, tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas organizme, galvos smegenų traumos, apsinuodijimas tam tikromis cheminėmis medžiagomis, žalingi įpročiai (alkoholio, narkotikų vartojimas), insultas, naujagimio patirta gimdymo trauma, galvos smegenų augliai, uždegimas.

Encefalitas – tai galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų uždegimas, pasireiškiantis staigiai pakylančia temperatūra, galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, miego sutrikimais, sąmonės praradimu, paralyžiumi. Encefalitą sukelia virusai ir bakterijos, kuriuos dažniausiai perneša erkės (erkinis encefalitas). Taip pat virusai į organizmą gali patekti išgėrus užkrėsto karvės ar ožkos pieno arba būti gripo, reumato, šiltinės ir kitų ligų komplikacija. Kai kuriais atvejais šios ligos neįmanoma išgydyti ir ji gali sąlygoti neįgalumą visam gyvenimui.

Alzhaimerio liga – progresuojanti nervų sistemos degeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvumu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Alzhaimerio liga yra labiausiai paplitusi mąstymo sutrikimo forma. Šios ligos priežastys nėra aiškios, todėl nėra ir tiesioginio gydymo priemonių, – tik vaistai, kurie gali pagerinti ligonio būklę, atmintį bei orientaciją aplinkoje. Pagrindiniai Alzhaimerio ligos simptomai: trumpalaikės atminties blogėjimas, kalbos praradimas, nesugebėjimas atlikti tikslių judesių, sutrinka atpažinimo funkcija.

Neurologai

Neurologai konsultuoja ir gydo pacientus, sergančius nervų sistemos ligomis (galvos, stuburo skausmai ir patologija, nemiga, migrena, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, potrauminiai sutrikimai ir kt.). Gydytojo neurologo darbo sritis – žmogaus centrinė, periferinė, vegetacinė nervų sistema.
Centre konsultuoja suaugusiųjų ir vaikų gydytojai neurologai.

Neurologinės ligos

Migrena – tai epizodinis galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Migrenos kilmė yra neurologinė – ji kyla dėl pasikeitimų nervų sistemoje. Perspėjantys pirmieji migrenos simptomai: nevikrumas, žiovulys, nuovargis, sukaustytas sprandas, troškulys, jautrumas šviesai ir triukšmui, dirglumas, potraukis saldumynams. Gali būti migrenos aura, neurologiniai simptomai, atsirandantys prieš galvos skausmą: regėjimo sutrikimas, galūnių tirpimai, silpnumas.

Epilepsija – tai lėtinė galvos smegenų liga, pasireiškianti pasikartojančiais traukuliais, sąlygojančiais laikiną sąmonės, motorikos, jutimų ar protinės veiklos sutrikimą. Galimos susirgimo epilepsija priežastys: paveldimumas, tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas organizme, galvos smegenų traumos, apsinuodijimas tam tikromis cheminėmis medžiagomis, žalingi įpročiai (alkoholio, narkotikų vartojimas), insultas, naujagimio patirta gimdymo trauma, galvos smegenų augliai, uždegimas.

Encefalitas – tai galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų uždegimas, pasireiškiantis staigiai pakylančia temperatūra, galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, miego sutrikimais, sąmonės praradimu, paralyžiumi. Encefalitą sukelia virusai ir bakterijos, kuriuos dažniausiai perneša erkės (erkinis encefalitas). Taip pat virusai į organizmą gali patekti išgėrus užkrėsto karvės ar ožkos pieno arba būti gripo, reumato, šiltinės ir kitų ligų komplikacija. Kai kuriais atvejais šios ligos neįmanoma išgydyti ir ji gali sąlygoti neįgalumą visam gyvenimui.

Alzhaimerio liga – progresuojanti nervų sistemos degeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvumu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Alzhaimerio liga yra labiausiai paplitusi mąstymo sutrikimo forma. Šios ligos priežastys nėra aiškios, todėl nėra ir tiesioginio gydymo priemonių, – tik vaistai, kurie gali pagerinti ligonio būklę, atmintį bei orientaciją aplinkoje. Pagrindiniai Alzhaimerio ligos simptomai: trumpalaikės atminties blogėjimas, kalbos praradimas, nesugebėjimas atlikti tikslių judesių, sutrinka atpažinimo funkcija.

Žmogaus galvos smegenų anatomija

Žmogaus galvos smegenų anatomija

Frontal Lobe – kaktinė skiltis
Limbic System – limbinė sistema
Corpus Callosum – didžioji smegenų jungtis
Motor Strip – motorinė sritis
Sensory Strip – sensorinė sritis
Pariental Lobe – momentinė skiltis
Thalamus – tarpinių smegenų gumburas
Occipital Lobe – pakaušinė skiltis
Cerebellum – smegenėlės
Medulla (Brain Stem) – pailgosios smegenys
Reticular Formation – tinklinis darinys
Temporal Lobe – smilkininė skiltis
Hypothalamus – pogumburis

Žmogaus nugaros smegenų anatomija

Anterior horn – priekinis ragas
Central canal – centrinis kanalas
White matter – baltoji medžiaga
Pia mater – švelnusis smegenų dangalas
Dura mater – kietasis dangalas
Arachnoid – voratinklinis dangalas
Posterior horn – užpakalinis ragas
Subarachnoid space – subarachnoidinė ertmė su smegenų skysčiu
Spinal cord – nugaros smegenys
Epidural space – epiduralinė vieta
Vertebra – slankstelis
Gray matter – pilkoji medžiaga