Sieros kamščiai gali sugadinti ir ilgai lauktas atostogas

Gydytoja otorinolaringologė Aušra Jurčiukonienė

Sveiki,
aš esu Aušra Jurčiukonienė, „Northway“ medicinos centro gydytoja otorinolaringologė.
Užgulusios ausys, suprastėjusi klausa, niežėjimas ar nemalonus dilgčiojimas – dėl šių negalavimų vasarą ypatingai padaugėja besikreipiančių į ausų, nosies ir gerklės ligų specialistus. Sieros kamščiai vasarą dažnai kamuoja maudynių megėjus, mėgstančius nardyti ežeruose, jūroje ar kituose vandens telkiniuose. Įsibegėjant vasarai ir daugeliui planuojant atostogas atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda dažnas pacientas. Tikiuosi, mano atsakymai padės mėgautis vasaros teikiamais malonumais be rūpesčių.

Kas yra sieros kamštis?

Sieros kamštis tai yra sieros, riebalinių liaukučių ir besilupančio odos epidermio sankaupa išorinėje ausies landoje. Ausų landa yra smėlio laikrodžio formos, ir dažniausiai sieros kamščiai susikaupia jos susiaurėjime. Sieros kamštis tikrai nėra nevalyvumo požymis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, tačiau jos ausies landoje turi būti. Tai reiškia, kad ausis sveika. Tai yra ir tam tikra ausies apsauga, tad sieros ausyje turi būti. Siera apsaugo ausį, išvalo nešvarumus, dulkes, papuolusias į ausies landą. Ji taip pat pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis, apsaugo nuo į ausis patenkančių mikroorganizmų ir bakterijų, drėkina ir neleidžia išdžiūti ausies landos odai.

Kodėl susidaro sieros kamščiai?

Vieniems tokių problemų, kaip sieros kamštis, niekada nekyla, o kitiems sieros kamščius tenka plauti net keletą kartų per metus. Sieros kamščių susidarymas priklauso nuo daugelio priežasčių: žmogaus endokrininės sistemos, aplinkos veiksnių ir pan.

Ar sieros kamščių formavimuisi įtakos turi ir higienos įpročiai? Kaip teisingai valyti ausis?

Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems mažiau, tačiau visiems svarbu taisyklingai valyti, plauti, sausinti ausis. Kartais žmonės skundžiasi, kad ausis turi labai dažnai valyti.
Išskiriamos dvi sieros rūšys: skystesnė ir kietesnė. Vaikų ausyse siera skystesnė, tačiau su amžiumi ji kietėja dėl vandens trūkumo ir dėl fiziologinių organizmo pokyčių. Be to, galimi ausies kanalo anatominiai nukrypimai – kreivumas ar panašiai, dėl ko sutrinka normalus sieros pasišalinimas.
Didelę reikšmę turi ir mūsų higienos įpročiai. Iš ausų turime išvalyti tik tiek sieros, kiek pastebime ir kiek pasiekiame mažuoju pirštu, jokių krapštukų ar pagaliukų tam tikrai nereikia, nes naudojant juos siera nustumiama gilyn, dėl to blogėja klausa, taip pat yra didelė tikimybė sužaloti ausies landą. Ausis pakanka išplauti vandeniu (taip pat pirštu) ir nusausinti rankšluosčio krašteliu. Tiems, kam kaupiasi daugiau sieros ir ausis dažniau užsiteršia, ausies landas pirštu reikėtų valyti dažniau.

Kokius simptomus pajutus reikėtų susirūpinti?

Sieros kamščių ausyse formavimosi žmonės nejaučia – tiesiog ima prasčiau girdėti. Kai formuojasi kamštis, dar nevisiškai užkemšantis landą, ausis turi polinkį pati išsivalyti. Kamštis pajuntamas tada, kai visiškai užkemša landą. Tada žmogus pajunta diskomfortą, nes ausis užgula, ją ima skaudėti.

Ar galima sieros kamštį pašalinti pačiam?

To daryti tikrai nepatartina. Kartais žmonės prisidaro labai rimtų bėdų, patys mėgindami plauti sieros kamščius įvairiais lašais ar švirkštais. Kai kurie netgi naudoja ausies žvakes arba terminį valymą. Tai gana pavojingos procedūros, kurios dažniausiai nėra veiksmingos. Mėginant pašalinti kamštį patiems, galima sukelti didelių ausies landos pažeidimų, pradurti būgnelį ar sukelti ausies uždegimą. Taip dar labiau apsunkinsite situaciją. Todėl, pajutus, kad prastėja klausa, atsiranda spaudimo jausmas, nereikėtų mėginti patiems plauti ausį, kažką lašinti ar krapštyti, o vertėtų kreiptis į specialistą.

Kodėl sieros kamščiai dažniau susidaro maudynių megėjams? Ar prieš atostogas reikia plautis ausis profilaktiškai?

Jei pradėjus formuotis ausies kamščiui į ausį dar papuola vandens, jis išbrinksta, užkemša landą, o ausies kanalas nebepraleidžia oro.
Jeigu klausa nėra sutrikusi, plautis ausų profilaktiškai nėra jokio reikalo. Tačiau jeigu turite polinkį į sieros kamščių formavimąsi, planuojate vykti atostogauti ir daug maudytis, prieš kelionę vertėtų užsukti pas specialistą, kuris, esant reikalui, prieš kelionę išplaus ausis, arba tiesiog rekomenduos tam tikrų preparatų, padėsiančių apsaugoti ausies landą. Jeigu ausyje sieros kamštis jau pradėjęs formuotis, didelė tikimybė, kad dėl šilto ir drėgno oro jis išbrinks ir atostogų metu jausite didelį diskomfortą.

Nosies anatomija

Nosies anatomija

1 pav. Nosies anatomija (kriauklės)
Superior – viršutinė nosies kriauklė
Middle – vidurinė nosies kriauklė
Inferior – apatinė nosies kriauklė
Frontal sinus – kaktos sinusas
Sphenoidal sinus – pleištakaulio sinusas

Nosies kriauklės – tai ilgi, siauri ir lenkti kauliukai (panašūs į jūros kriaukles), kurie yra nosies ertmėje. Nosies kriauklės yra trys: apatinė, vidurinė ir viršutinė (žr. pav.). Nosies kriauklės nosies kvėpavimo takuose paskirsto orą į tris kvėpavimo tunelius ir yra atsakingos už tai, kad įkvėptas oras judėtų tolygiai aplink didžiausią blakstienėlių, sulaikančių bakterijas, paviršių ir klimato kontrolės audinį.

Sinusų anatomija

Sinusų anatomija

Frontal sinus – kaktos sinusas
Ethmoid sinus – akytkaulio sinusas
Maxillary sinus – žandinis sinusas
Sphenoid sinus – pleištakaulio sinusas

Sinusito gydymas

Sinusito gydymas atsiurbiant sekretą – tai gydymo metodas, kuomet specialiu siurbliu per nosį yra išsiurbiamas sinusuose susikaupęs sekretas. Metodas nėra chirurginis, nereikia durti ar zonduoti sinusų. Šis gydymas taikomas, jeigu išvalyti sinusų nuo sekreto nepavyksta vartojant medikamentus, arba vystosi komplikacijos.

Sinusitas – tai nosies ir sinusų (kauluose esančios ertmės aplink nosį, akis ir skruostų srityje) gleivinės uždegimas, kurį sukelia virusai, bakterijos arba alergijos. Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminio sinusito simptomai: spaudimas ir skausmas sinusų srityse, nosies užgulimas, sekreto tekėjimas, kosulys, gerklės ir galvos skausmas, karščiavimas. Lėtinio sinusito simptomai yra sunkiai pastebimi, nes jis vystosi palaipsniui, todėl ligonis nekarščiuoja, nejaučia kitų simptomų, kol liga nepaūmėja. Negydomas sinusitas gali sukelti rimtų komplikacijų.

Otorinolaringologai

Otorinolaringologai konsultuoja ir gydo sergančius nosies, ausų, ryklės, gerklų ir balso stygų ligomis. Gydytojas otarinolaringologas (LOR) apžiūri pacientą, padaro reikalingus tyrimus (audiometriją, endoskopiją, biopsiją ir kt.), jei būtina gydytojo ir paciento suderintu laiku planuojamas chirurginis gydymas.

Dažniausiai pasitaikančios ausų, nosies, gerklės ligos:

  • sinusitas;
  • ausies uždegimas;
  • gerklės skausmas;
  • angina (tonzilitas);
  • faringitas;
  • alerginis rinitas.

Medicinos centre „Northway“ Vilniuje aukštos kvalifkacijos gydytojai otorinolaringologai konsultuoja suaugusius ir vaikus, diagnozuoja ir gydo ausų, nosies, gerklės ligas, atlieka visus reikalingus tyrimus bei operacijas.

Kraujavimo stabdymas iš nosies

Kraujavimas iš nosies būna pirminis (pasitaiko dažniausiai) ir antrinis. Kartais kraujas gali pasiekti ašarų lataką ir pradėti tekėti iš akies, taip pat jis gali patekti į skrandį ir sukelti pykinimą bei vėmimą krauju. Kraujavimą iš nosies gali sukelti vietiniai (trauma, svetimkūnis nosyje, uždegiminė reakcija ir kt.) arba sisteminiai faktoriai (alergijos, infekcijos ligos, hipertenzija, žalingi įpročiai ir kt.). Kraujavimo iš nosies atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Jis nustato kraujavimo židinį ir pritaiko reikiamas priemones kraujavimui stabdyti – chemines medžiagas arba specialią įrangą.
Pacientui gali būti taikoma vietinė arba bendra nejautra.

Nosies apžiūra

Tai tyrimas, atliekamas nosies ligų diagnostikai specialiu optiniu instrumentu (endoskopu). Apžiūra yra neskausminga, nekenksminga ir saugi, o tyrimo būdas – labai efektyvus. Nosies apžiūros metu įvertinama sinusų būklė, aptinkamos ir sutvarkomos kraujavimą iš nosies sukėlusios pažeistos kraujagyslės, apžiūrimi nosies ir prienosinių sinusų gleivinėje susiformavę polipai, aptinkamos sąaugos, augliai ir kt.

Dažniausios ligos

Ūminis ir lėtinis sinusitas – tai gleivinės, dengiančios sinusų ertmes, uždegimas, sukeliantis didesnę gleivių sekreciją ir patinimą, trukdantį šioms gleivėms nutekėti. Galimos susirgimo ūminiu arba lėtiniu sinusitu priežastys: peršalimas (virusinė kvėpavimo takų infekcija), alergijos, aplinkos veiksniai, tabako vartojimas, kreiva nosies pertvara, nosies polipai, kai kurios ligos. Ūminio sinusito simptomai: spaudimas, skausmas sinusų srityse, nosies užgulimas, sloga, kosulys, gerklės ir galvos skausmas, galimas karščiavimas. Lėtinis sinusitas yra nesusijęs su infekcija, todėl dažniausiai jo simptomai yra ne tokie pastebimi, kaip ūminio sinusito. Lėtinis sinusitas neretai aptinkamas tik rentgeno spinduliais peršvietus ligonio sinusus arba atlikus kompiuterinę tomografiją. Negydomas lėtinis sinusitas gali tęstis ištisus metus ir tapti infekcijos priežastimi.

Ausų uždegimas (otitas) – tai išorinės, vidurinės ar vidinės ausies uždegimas. Dažniausiai pacientai serga vidurinės ausies uždegimu (ypač vaikai), kurį sukelia iš nosies pro klausomąjį vamzdį į vidurinę ausį patekusios bakterijos. Ūminį pūlingą vidurinės ausies uždegimą dažniausiai sukelia mikrobai, o pagrindine ligos priežastimi gali tapti: sinusitas, sloga, gripas, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Išorinės ausies uždegimas – tai ausies kaušelio ir išorinės klausomosios angos uždegimas, kurį sukelia ausies kaušelio ar išorinės klausomosios angos pažeidimai. Vidinės ausies pažeidimas atsiranda tuomet, kai pažeidžiamas klausos nervas arba kai nepavyksta laiku išsigydyti vidurinės ausies uždegimo.

Gerklės skausmas – tai vienas dažniausių peršalimo ligų simptomų, kuomet vystantis uždegimui paburksta audiniai, prisipildo kraujo, išsiskiria uždegimo mediatoriai, kurie dirgina receptorius ir sukelia skausmą. Gerklės skausmą sukelia virusai ar bakterijos. Jis įspėja apie galimą ryklės uždegimo, tonzilito ar faringito pavojų.

Angina (tonzilofaringitas arba ūminis tonzilitas) – tai mikrobo streptokoko tonzilėse sukelta infekcija, pasireiškianti staigia pradžia, ryklės skausmu, karščiavimu bei silpnumu. Mažiems vaikams anginą gali sukelti ir virusai. Angina gali būti trijų tipų: katarinė (tonzilės tik paraudę), folikulinė (tonzilių paviršiuje atsiranda smulkūs geltoni pūlinukai) ir lakūninė (ant tonzilių atsiranda dideli, platūs, pūlingi apnašai). Negydoma liga (ypač pūlinga angina) gali sukelti reumatą, infekcinį-alerginį miokarditą, nefritą, otitą, reumatoidinį artritą ir kitas ligas.

Alerginis rinitas – tai ūmus nosies gleivinės uždegimas, kuriuo dažniausiai sergama žiedadulkių sezono metu. Pagrindiniai ligos simptomai: nosies niežulys, čiaudulys, vandeningos išskyros, akių paraudimas, ašarojimas. Alerginis rinitas šiuo metu yra dažniausias alerginis susirgimas.

Dažniausios ligos

Ūminis ir lėtinis sinusitas – tai gleivinės, dengiančios sinusų ertmes, uždegimas, sukeliantis didesnę gleivių sekreciją ir patinimą, trukdantį šioms gleivėms nutekėti. Galimos susirgimo ūminiu arba lėtiniu sinusitu priežastys: peršalimas (virusinė kvėpavimo takų infekcija), alergijos, aplinkos veiksniai, tabako vartojimas, kreiva nosies pertvara, nosies polipai, kai kurios ligos. Ūminio sinusito simptomai: spaudimas, skausmas sinusų srityse, nosies užgulimas, sloga, kosulys, gerklės ir galvos skausmas, galimas karščiavimas. Lėtinis sinusitas yra nesusijęs su infekcija, todėl dažniausiai jo simptomai yra ne tokie pastebimi, kaip ūminio sinusito. Lėtinis sinusitas neretai aptinkamas tik rentgeno spinduliais peršvietus ligonio sinusus arba atlikus kompiuterinę tomografiją. Negydomas lėtinis sinusitas gali tęstis ištisus metus ir tapti infekcijos priežastimi.

Ausų uždegimas (otitas) – tai išorinės, vidurinės ar vidinės ausies uždegimas. Dažniausiai pacientai serga vidurinės ausies uždegimu (ypač vaikai), kurį sukelia iš nosies pro klausomąjį vamzdį į vidurinę ausį patekusios bakterijos. Ūminį pūlingą vidurinės ausies uždegimą dažniausiai sukelia mikrobai, o pagrindine ligos priežastimi gali tapti: sinusitas, sloga, gripas, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Išorinės ausies uždegimas – tai ausies kaušelio ir išorinės klausomosios angos uždegimas, kurį sukelia ausies kaušelio ar išorinės klausomosios angos pažeidimai. Vidinės ausies pažeidimas atsiranda tuomet, kai pažeidžiamas klausos nervas arba kai nepavyksta laiku išsigydyti vidurinės ausies uždegimo.

Gerklės skausmas – tai vienas dažniausių peršalimo ligų simptomų, kuomet vystantis uždegimui paburksta audiniai, prisipildo kraujo, išsiskiria uždegimo mediatoriai, kurie dirgina receptorius ir sukelia skausmą. Gerklės skausmą sukelia virusai ar bakterijos. Jis įspėja apie galimą ryklės uždegimo, tonzilito ar faringito pavojų.

Angina (tonzilofaringitas arba ūminis tonzilitas) – tai mikrobo streptokoko tonzilėse sukelta infekcija, pasireiškianti staigia pradžia, ryklės skausmu, karščiavimu bei silpnumu. Mažiems vaikams anginą gali sukelti ir virusai. Angina gali būti trijų tipų: katarinė (tonzilės tik paraudę), folikulinė (tonzilių paviršiuje atsiranda smulkūs geltoni pūlinukai) ir lakūninė (ant tonzilių atsiranda dideli, platūs, pūlingi apnašai). Negydoma liga (ypač pūlinga angina) gali sukelti reumatą, infekcinį-alerginį miokarditą, nefritą, otitą, reumatoidinį artritą ir kitas ligas.

Alerginis rinitas – tai ūmus nosies gleivinės uždegimas, kuriuo dažniausiai sergama žiedadulkių sezono metu. Pagrindiniai ligos simptomai: nosies niežulys, čiaudulys, vandeningos išskyros, akių paraudimas, ašarojimas. Alerginis rinitas šiuo metu yra dažniausias alerginis susirgimas.