Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU

Žmogaus papilomos virusas

Žmogaus papilomos virusas – virusų sukelta, kontaktiniu lytiniu keliu plintanti liga, kuri dažniausiai būna lėtinė. Šis sveikatos sutrikimas gali pažeisti odą, viršutinius kvėpavimo takus, lytinių organų sistemas, gleivinę ir net sukelti ikivėžinius bei vėžinius susirgimus. Bene dažniausiai šis virusas pasireiškia karpomis, kurių atsiradimo vieta priklauso nuo viruso tipo. Karpos gali atsirasti ant veido, rankų, taip pat ant lytinių organų.

Viruso priežastys ir eiga

Pagrindiniai veiksniai, kurie didina riziką užsikrėsti šia infekcija: rūkymas, silpnas imunitetas, nesaugūs lytiniai santykiai, didelis seksualinių partnerių skaičius, daugybiniai nėštumai. Be to, jeigu šiuo virusu yra užsikrėtusi nėščia moteris, ji šią infekciją gali perduoti savo vaisiui. Labai dažnai užsikrėtę asmenys gali nejausti jokių simptomų, tačiau tai nereiškia, jog šio viruso nėra organizme.

Manoma, kad papilomos infekcija bent kartą per savo gyvenimą yra užsikrėtęs bene kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vienu metu galima užsikrėsti net keliais tokio viruso tipais. Nepaisant didelio susirgimų skaičiaus, net apie 90% atvejų dažniausiai praeina savaime ir jiems nėra reikalingas specialus gydymas. Tačiau, jeigu šis žmogaus perneštas virusas pasilieka organizme, padidėja lėtinių uždegimų bei kitų sveikatos problemų rizika, o laikui bėgant gali atsirasti piktybinių audinių bei skirtingų vėžio, pavyzdžiui, gimdos kaklelio, išangės, tonzilių, rūšių.

Ryšys su vėžiniais susirgimais

Kai kurie papilomos virusai gali sukelti vėžinius susirgimus. Yra išskiriamos dvi šios infekcijos grupės – žemos bei aukštos onkogeninės rizikos. Žemos rizikos grupės yra susijusios su gerybinėmis karpomis bei papilomomis, kurias galima aptikti žmogaus burnos, nosies ertmėje, gerklose, ant lytinių takų. Tuo tarpu, aukštos rizikos virusai yra susiję su tų pačių kūno vietų vėžiniais susirgimais.

Vienas iš stipriausių ryšių yra nustatytas tarp minėtos infekcijos bei gimdos kaklelio vėžio. Šis vėžys išsivysto per maždaug 12-20 metų, kuomet yra negydomi ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai. Jis dažniausiai nustatomas 40-49 metų moterims. Veiksnys, kuris yra susijęs su didžiausia tokios rūšies vėžio rizika – žmogaus papilomos viruso infekcija lytiniuose takuose. Net apie 99% asmenų, sergančių šiuo vėžiu, turi minėto viruso genitalinę infekciją.

Infekcijos aptikimas ir gydymas

Dažniausiai virusinė papilomos infekcija diagnozuojama pastebinti gleivinių, odos pakitimus, o gydymas gali būti skirtingų rūšių, pavyzdžiui, vietinis, chirurginis, bendras. Vietinio gydymo metu pasitelkiamos keratolitinės medžiagos, kurios tirpina odos raginį sluoksnį, taip pat įvairūs tirpalai, citotoksiniai preparatai. Kartais gali prireikti chirurgo paslaugų, kurios leistų pašalinti karpas. Be to, svarbu stiprinti imunitetą, nes būtent nuo jo stiprumo priklauso ar organizmas yra pajėgus nugalėti virusą.

Norint efektyviai apsisaugoti nuo šio viruso sukeliamų neigiamų padarinių, verta kruopščiai laikytis asmens higienos, atsakingiau elgtis lytinių santykių metu, mažinti atsitiktinių seksualinių partnerių skaičių, o pastebėjus pirmuosius simptomus suskubti apsilankyti pas gydytoją.

Joint Commission International ligoninės standartas