Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU

Kepenų ligos

Kepenys apsaugo žmogaus organizmą nuo agresyvaus aplinkos poveikio. Kiekvieną dieną į mūsų organizmą per užterštą orą, su maistu, piktnaudžiaujant alkoholiu ar tabako gaminiais patenka įvairių kenksmingų medžiagų. Kepenų ligas gali sukelti infekcijos, pavyzdžiui per nešvarias rankas ar perpilant užkrėstą kraują. Iš pradžių kepenys sugeba susidoroti su kenksmingomis medžiagomis, tačiau laikui bėgant jų funkcija gali sutrikti.

Kepenų ligos gali būti paveldimos, ūminės arba lėtinės, pirminės arba antrinės, tais atvejais, kai kepenys pažeidžiamos dėl kitų ligų. Taip pat jų išsivystymui didelės įtakos turi netaisyklinga mityba – baltymų bei vitaminų trūkumas, piktnaudžiavimas riebiu, daug cholesterolio turinčiu maistu, ar persivalgymas. Riziką susirgti taip pat didina dažnai vartojamas alkoholis, rūkymas, naudojami medikamentai, apsinuodijimai, infekcijos ar medžiagų apykaitos sutrikimai. Sergant kepenų ligomis kinta jų struktūra, vystosi funkcinis nepakankamumas. Susirūpinti turėtų kiekvienas, kurio gyvenimo būdas bei žalingi įpročiai didina riziką susirgti kepenų ligomis.

Simptomai

Dauguma žmonių mano, kad pirminis kiekvienos ligos požymis – skausmas. Visgi kepenys yra skausmo receptorių neturintis organas, tad jo veiklos sutrikimai ne visuomet pastebimi. Ekspertų teigimu, pradinėse ligų stadijose gali nepasireikšti jokie simptomai, tačiau, sutrikus kepenų veiklai, ilgainiui sutrikdomos gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Ryškūs, nemalonius pojūčius sukeliantys simptomai pasireiškia tik ligai įsibėgėjus.

Retas kuris susimąsto, kad odos niežėjimas, svorio pokyčiai yra rimtos kepenų ligos požymiai. Nors pradiniai simptomai yra beveik nejuntami, visgi atidžiai stebint savo kūno pokyčius, ligas galima įtarti dar ankstyvojoje stadijoje. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: suprastėjusį apetitą, pykinimą, pablogėjusį fizinio krūvio toleravimą, bendrą kūno silpnumą, lengvą nuovargį, maudimą dešiniame šone ar epigastrio srityje, taip pat sąnarių, raumenų skausmus, niežulį.

Jei skundžiatės nors vienu iš paminėtų simptomų, rekomenduojame apsilankyti pas gydytoją. Ypač svarbu į šiuos simptomus atkreipti dėmesį tiems pacientams, kurie yra buvę kraujo donorais ar tiems, kuriems operacijų metu buvo perpiltas kraujas.

Hepatitas

Organų uždegimus gali sukelti įvairios infekcijos. Kepenų uždegimas yra vadinamas hepatitu. Jį sukelia virusai, alkoholis arba šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Atsižvelgiant į uždegimo kilmę, hepatitas gali būti infekcinis, alkoholinis, autoimuninis, lėtinis, sukeltas vaistų arba idiopatinis, kai kepenų ligos priežastis lieka neaiški.

  • Hepatitas A. Dar vadinamas „nešvarių rankų“ liga, kuria dažniausiai suserga vaikai, nes jų higienos įpročiai dar tik formuojasi. Susirgimo hepatitu A atvejų nuolat daugėja, nes per pastaruosius metus ženkliai išaugo keliaujančiųjų į egzotiškas šalis. Rizika užsikrėsti šia liga yra didesnė, jei lankomasi blogiau išsivysčiusiose šalyse. Kelionės metu reikėtų vengti neaiškios kilmės maisto produktų vartojimo ir laikytis higienos taisyklių.
  • Hepatitas B. Trečdalis pasaulio gyventojų turi hepatito B serologinių žymenų – jie turėjo sąlyti su virusu, tačiau pasveiko. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai. 80 tūkstančių žmonių mūsų šalyje yra lėtiniai šios infekcijos nešiotojai. Virusinis hepatitas B plinta per lytinius santykius, kraują, taip pat gali būti perduodamas vaisiui iš motinos. Šiuo virusu galima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.
  • Hepatitas C. Pagrindinis hepatito C užsikrėtimo kelias yra intraveniniai narkotikai bei kraujo perpylimo procedūros. Labai retai šis virusas perduodamas lytiniu keliu. Bet kuris iš mūsų gali užsikrėsti hepatitu C naudojantis kito asmens dantų šepetuku, skutimosi peiliuku, manikiūro reikmenimis ar kitomis asmeninės higienos priemonėmis, jeigu ant jų yra likę kraujo. Tad jei norite išvengti susirgimų, privalu laikytis visų higienos reikalavimų.

Steatozė ir cirozė

Paprastai kepenys metabolizuoja riebalus iš maisto, kurį valgome. Steatozė arba kepenų suriebėjimas įvyksta tuomet, kai kepenyse esančios ląstelės pradeda kaupti riebalus. Kai kepenys suriebėja, smarkiai išauga fermentų aktyvumas ir gali prasidėti uždegimas. Dėl šio uždegimo gali išsivystyti cirozė, sutrikti kepenų funkcija.

Cirozė – tai negydomų kepenų ligų ar jų progresavimo paskutinė stadija. Sergant šia liga, žūsta kepenyse esančios ląstelės, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, o atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai. Tokiu būdu kepenys praranda savo funkcijas. Cirozė nėra mirtina liga, ją galima ir būtina gydyti. Kai konservatyvus gydymas yra neveiksmingas, gali būti taikoma kepenų transplantacija.

Kaip išsaugoti sveikas kepenis?

Sutrikus kepenų veiklai ir laiku pastebėjus pirmuosius simptomus, kepenų ligas galima sėkmingai gydyti. Kepenys – tai vienintelis organas, kuris tinkamai prižiūrimas, gali regeneruotis. Todėl esant rizikai susirgti minėtomis ligomis, reikėtų susirūpinti savo mityba, atsisakyti žalingų įpročių, daugiau judėti bei vartoti maisto papildus, kurie palengvintų pažeisto audinio atsistatymą.

Joint Commission International ligoninės standartas