Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU

Osteochondrozė

Osteochondroze yra vadinamas tarpslankstelinius diskus ir slankstelius, stuburo raiščius pažeidžiantis degeneracinis procesas, kuris ilgainiui sukelia skausmą, sąnarių sustingimą. Ši liga dažniausiai atpažįstama tik pasireiškus rimtesnėms komplikacijoms. Dažniausiai ja suserga vidutinio arba senyvo amžiaus žmonės. Osteochondrozė daugeliu atveju diagnozuojama žmonėms, turintiems antsvorio, kurių raumenų jėga nuo nejudrumo yra sumažėjusi, juos kamuoja dažnos stuburo traumos bei didelis fizinis krūvis, paveldėtas polinkis sirgti šia liga.

Ši liga gali apimti stuburo, kaklo, juosmens ir krūtinės sritis. Ja sergantys žmonės skundžiasi nuolat pasikartojančiais galvos, pečių, sprando bei nugaros skausmais. Juos vargina galvos svaigimas ir nuolatinis raumenų maudimas stuburo srityje.

Simptomai

Osteochondrozė dažniausiai pasireiškia kurios nors nugaros dalies skausmu: krūtinės, kaklo ar juosmens. Pažeisti tarpslanksteliniai diskai suplokštėja, išveša skaidulinis audinys ir tuomet atsiranda kaulinių išaugų, dar kitaip vadinamų osteofitais. Skausmas gali būti lokalizuotas nugaroje arba plisti toliau – į pečių juostą, rankas, krūtinės ląstą, priminti širdies ligas.

Jos sukeliamas skausmas dažniausiai sustiprėja fizinio krūvio metu ar po jo. Skausmo pojūtis gali būti silpnas, maudžiantis arba itin stiprus, nepakeliamas. Dažnu atveju tokį skausmą sunku numalšinti vaistais ar kitomis priemonėmis, stuburo judesių amplitudė pastebimai sumažėja.

Ligai progresuojant pamažu ima mažėti stuburo lankstumas, žmogui tampa sudėtinga atlikti kai kuriuos judesius. Gali būti sunku sukioti galvą, o ją besukant gali girdėtis nemalonus traškėjimo garsas. Ilgainiui ligoniui pasireiškia neramumas, nemiga, nuotaikų nepastovumas. Šia liga sergantys žmonės, kurių pagumburio funkcijos yra sutrikusios, atrodo išbalę, apatiški, skundžiasi dažnu šlapinimusi.

Kaklo osteochondrozė gali pasireikšti klausos blogėjimu, spengimu ausyse, kosuliu, ryklės išdžiūvimu, svetimkūnio jutimu gerklėje, nežymiais regėjimo sutrikimais. Ligonį taip pat gali kamuoti galvos svaigimas, eisenos sutrikimai, pykinimas ar vėmimas.

Sergant osteochondroze gali pasireikšti įvairūs klinikiniai simptomai. Čia išvardyti požymiai yra pagrindiniai, tačiau tikrai ne visi. Ligą padeda atpažinti tai, jog simptomai dažniausiai pasireiškia ne pavieniui, o kompleksiškai. Tačiau, svarbu pažymėti, jog diagnozuoti osteochondroze gan sudėtinga, tad pajutus vieną ar kelis iš anksčiau paminėtų simptomų, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Diagnostika

Diagnozuojant nugaros skausmą gydytojas išsamiai apklausia pacientą, siekdamas išsiaiškinti kur tiksliai jaučiamas skausmas, koks jo pobūdis, nuo ko atsiranda, kur plinta bei kiek laiko trunka. Apžiūrėdamas pacientą gydytojas įvertina jo gebėjimą sėdėti, stovėti, eiti, kelti kojas. Taip pat atliekamas neurologinis ištyrimas, patikrinami refleksai.

Siekiant maksimalaus diagnozės tikslumo, atliekamos kelių krypčių rentgenogramos, vertinami tarpslanksteliniai tarpai ir kaulų reakcija į diskų susidėvėjimą. Taip pat, esant poreikiui, galima atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. Galiausiai, nustatomas ligos laipsnis.

Gydymas

Vaistų, galinčių visiškai išgydyti osteochondrozę, nėra. Todėl pagrindinis uždavinys gydytojui yra paciento gyvenimo palengvinimas, jaučiamo skausmo malšinimas. Osteochondrozės gydymas didele dalimi priklauso nuo simptomų sunkumo. Ligos pradžioje dažniausiai skiriama fizinė terapija. Įvairūs terapijos metodai leidžia greičiau sumažinti ūminį ar lėtinį skausmą, sustiprinti nusilpusius ar atpalaiduoti spazmuotus raumenis.

Vėliau gali būti skiriamas konservatyvus gydymas vaistais ar kitomis priemonėmis. Sergantiems šia liga paprastai skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai arba raumenis atpalaiduojantys vaistai. Nugaros skausmą malšinti galima ir kitais būdais. Veiksminga gali būti elektroterapija, ultragarsas, šilumos terapija, masažas bei kiti metodai.

Išskirtiniais atvejais naudojamos įvairios infekcijos, pavyzdžiui, juntamųjų nervų blokados. Chirurginis gydymas dažniausiai atidėliojimas tiek ilgai, kiek įmanoma. Tačiau, įvykus šlapimo pūslės inervacijos sutrikimui ar kitoms rimtoms sveikatos problemoms, operacija tampa vieninteliu išsigelbėjimu ir turi būti atliekama greitai. Chirurginių intervencijų metu galima padidinti stuburo smegenų kanalo plotį, implantuoti tarpslankstelinio disko protezą ar bandyti atstatyti senąjį tarpslankstelinį diską.

Profilaktika

Šios ligos profilaktikoje itin svarbu vengti tam tikrų rizikos veiksnių ir laiku gydyti kitas stuburo ligas. Reikėtų sutelkti jėgas į antsvorio mažinimą ir reguliuoti mitybą. Taip pat rekomenduojama reguliari mankšta, plaukiojimas, gimnastika. Tačiau svarbu, jog fizinis krūvis nebūtų per didelis, nevargintų kūno. Fiziniai pratimai turėtų būti atliekami lėtai, taisyklingai kvėpuojant. Sergantieji osteochondroze turėtų atkreipti dėmesį į savo taisyklingą laikyseną atliekant kasdienius darbus: sėdint, stovint ar vaikštant. Šie metodai ne tik lėtina ligos vystymąsi, bet ir gerina pacientų savijautą.

Apie 90 procentų pasaulio žmonių patiria įvairius skausmus, kurių viena iš priežasčių – juosmens arba kaklo osteochondrozė. Šie stuburo slankstelių pažeidimai, kai tarpslanksteliniai diskai praranda amortizatoriaus funkciją apsunkina daugelio žmonių gyvenimą, sukeldami nuolatinį skausmą. Rūpinkitės savo sveikata, laikykitės gydytojų rekomendacijų ir gyvenimas vėl taps daug šviesesnis.

Joint Commission International ligoninės standartas