Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU

Naujagimio kamieninės ląstelės – saugoti, išmesti, o gal susidžiovinti ir pasidėti į lentyną?

Naujagimio virkštelėje yra unikalių kamieninių ląstelių, kurios slypi keliuose lašeliuose kraujo. Šiuolaikinės technologijos leidžia greitai surinkti tą kraują po gimdymo ir jį saugoti daugybę metų.

Iš virkštelės kraujo išskirtos unikalios ląstelės, patekusios į žmogaus organizmą, gali virsti bet kokio organo statybine medžiaga. Tai leidžia kalbėti apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Šis gydymas jau ne kartą buvo pritaikytas ir pademonstravo gerus rezultatus kraujo vėžio ir kitų lėtinių ligų gydyme. Tik čia dar išlieka labai daug klausimų: kur saugoti virkštelės kraują – bendrajame banke, iš kur gali pasiimti bet kas, ar privačiame? Ar Lietuvos medikai jau žino, kaip taikyti kamienines ląsteles?

Kamieninės ląstelės

Urtės istorija

Kaunietė Erika Švenčionienė yra keturių vaikų mama. Kai prieš vienuolika metų gimė jos antroji dukra Urtė, tai pakeitė visos šeimos gyvenimą. „Turiu medicininį išsilavinimą, todėl kai man atnešė dukrą, aš iš karto pamačiau, kad ji neturi naujagimiams būdingų refleksų. Tačiau man kažkaip pavyko ją pamaitinti. Kai laukiausi nei aš, nei medikai neįtarė, kad gims neįgalus vaikas. Aišku, aš jau buvau vyresnio amžiaus gimdyvė, lankiausi pas medikus dažnai. Gimdymo metu man davė nuskausminimą, praradau sąmonę, kai atsigavau liepė stipriai susiriesti, nes buvo virkštelė apsivyniojusi. Reikėjo gelbėti kūdikį“, – prisimena moteris.

Vėliau jai teko išgirsti, kad Urtei cerebrinis paralyžius, mikrocefalija, vienos akies nervo atrofija. Net iki trijų mėnesių jai tęsėsi gelta, vėliau dar prisidėjo epilepsijos priepuoliai. „Viena jos akytė lyg ir matė, bet niekas nežadėjo, kad ji matys abiem akimis. Mikrocefalijos diagnozė visuomet lydima protinio atsilikimo. Aš apie tai negalvojau ir elgiausi su ja kaip su normaliu vaiku. Dabar jos galvytės apimtis vos 44 cm.

Metukų amžiaus vaiko būna 50 cm. Aišku, ji turi protinį atsilikimą, nes smegenys nėra išsivysčiusios. Tačiau ji moka skaityti, rašyti, moka daugybos lentelę, turi platų žodyną ir didelę įžvalgą, kartais net tokias mistines nuojautas. Kartą labai atkalbinėjo mus nuo vienos kelionės, nepasiklausėme jos, išvykome ir patekome į avariją. Manau, kad prie to, kaip ji dabar atrodo ir jaučiasi, labai prisidėjo mūsų dalyvavimas gydymo kamieninėmis ląstelėmis tyrime“, – įsitikinusi mama Erika.

Pardavė viską

Dabar Erika visiems pataria saugoti kūdikio virkštelės kraują, saugoti banke iš jo išimtas kamienines ląsteles. „Kadangi nė vieno vaiko virkštelės kamieninių ląstelių neišsaugojome, supratome, kad reikės naudotis kitų ląstelėmis. Pasidomėjome, kas tai per gydymas, gavome reikiamus kontaktus, tarpininkavo ir Lietuvos medikai, rėmėjų pagalba ir pardavę, ką turėjome, surinkome reikiamą sumą ir iškeliavome į Maskvą. Ten dalyvavome vieno gydytojo moksliniame tyrime. Vienai grupei kamieninės ląstelės buvo leidžiamos į kraują, kitai grupei – į gleivinę, o mes buvome trečioje tiriamųjų grupėje – Urtei leido ir į kraują, ir į gleivinę. Ir dar į namus šaldytuvėlyje išsivežėme į akis lašinamus vaistus iš kamieninių ląstelių. Buvo įvykdyti 3 seansai, jie vyko kas tris mėnesius“, – pasakoja moteris.

Gydymo efektyvumas matomas

„Mes gal turėjome per didelių lūkesčių, nes tikėjomės, kad viskas pasikeis jau po pirmos procedūros. Po jos jokių didelių pokyčių nebuvo. Gydytoja iš klinikos vis skambino, klausinėjo tokių smulkmeniškų dalykų, ji vis kartojo, kad kamieninė ląstelė yra statybinė medžiaga, kada organizmas ją pasisavins ir kur pritaikys – laikas parodys. Praėjus trims mėnesiams važiavome antrą kartą ir po dviejų savaičių grįžus namo pamatėme, kad atsipalaidavo vaiko kojos. Jos buvo surakintos, iki tol pėdučių negalėjom pasukioti aukštyn žemyn.

Dėl to ji negalėjo stovėti, nesėdėjo, nelaikė galvos. Tada jai buvo 3 metai. Mane labai nudžiugino tie pasikeitimai, kad dingo spastika kojose, rankose. Tada aš patikėjau šio gydymo būdo efektyvumu“, – prisimena Erika.

Stebuklu ji vadina ir tai, kad iki tol į šonus, vaizdžiai sakant, bėgusios Urtės akytės po procedūrų nebėgioja. Taip pat dingo ir nė karto nepasikartojo epilepsiniai priepuoliai. „Su tokiomis diagnozėmis Urtės būklė turėtų būti gerokai blogesnė. Ji puikiai orientuojasi aplinkoje, gražiai kalba, turi reikiamų socialinių įgūdžių, o ir sveikatos būklė nėra tokia sunki, kokia galėjo būti, jeigu nebūtume pasiryžę išbandyti gydymo kamieninėmis ląstelėmis. Tad jeigu klausiate manęs, ar reikia saugoti naujagimio virkštelę – vienareikšmiškai taip. Tik aš kol kas nežinau, ką daryti, kad pasikeistų pačių medikų požiūris į šį gydymo būdą“, – sako Erika Švenčionienė.

Saugoti ar išmesti

Socialiniuose tinkluose gausu mamų diskusijų apie virkštelės saugojimą. Vienos svarsto, ar verta, kitos rašo, jog apsidrausti visuomet pravartu. Trečios kelia versiją, kad geriausia virkštelę susidžiovinti. Taip joje išliks kamieninės ląstelės, o po poros dešimčių metų gal technologijos jau bus tokios pažengusios, kad gebės išgauti kamienines ląsteles ir iš tos sudžiovintos virkštelės. Tokie mamų pasvarstymai biologijos mokslų daktarui Džiugui Paulauskui kelia šypsnį – virkštelės džiovinimas prilygsta žmonių užšaldymui po mirties su perspektyva, kad kada nors kas nors išmoks juos atgaivinti.

Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje egzistuoja praktika iš karto po gimdymo surinkti virkštelės kraują ir kuo skubiau gabenti jį į vadinamuosius bankus. Bankai gali būti viešieji ir privatūs. Pernai pasaulyje veikė 158 viešieji virkštelės kraujo bankai 36 šalyse ir 207 privatūs bankai 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje viešojo banko nėra, veikia 3 privatūs bankai.

Viešieji bankai už kamieninių ląstelių saugojimą pinigų neprašo, tačiau ir negarantuoja, kad kai jūsų jau paaugusiam vaikui, jo broliui, sesei ar kitam artimam giminaičiui prireiks gydymui panaudoti jo kamienines ląsteles, jos dar bus likusios. Viešuosiuose bankuose esančiomis kamieninėmis ląstelėmis naudojamasi be savininkų sutikimo. Čia taikomas savanoriškos donorystės principas.

Privačiuose bankuose už kamieninių ląstelių saugojimą reikia susimokėti, tačiau jos be jūsų žinios ir sutikimo niekam nebus perduotos. Saugojimas nepigus – šimtas eurų už metus, taip pat reikės sumokėti už vienkartinį kraujo surinkimą, mėginio apdorojimą ir užšaldymą. Tad dažnai tėveliai susimąsto, ar verta tiek investuoti į teorines perspektyvas: kad gal kažkas iš šeimos susirgs, kad gal padės kamieninės ląstelės.

„Kai ligoninė gydymui ima virkštelės kamienines ląsteles iš viešojo banko, tai atsieina apie 30 000 eurų. Kai ląstelės imamos iš privataus banko – tokių didelių išlaidų nebūna. Per metus mūsų šalyje gimdo apie 29 000 moterų, mažiau nei 1 procentas jų nusprendžia išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles. JAV, Izraelyje ir Kipre tokį sprendimą priima 20 proc. moterų“, – statistinius skaičius pateikia biologijos mokslų daktaras D.Paulauskas. Šiuo metu Lietuvoje apie 3000 žmonių moka už virkštelių kamieninių ląstelių saugojimą privatiems bankams.

Dar yra likę klausimų

Embriologė, biologijos mokslų daktarė Živilė Čerkienė sako, jog kamieninių ląstelių iš virkštelės saugojimas dar turi nemažai klausimų, į kuriuos ieškoma atsakymų, ir ta paieška kelia stiprias diskusijas tarp mokslininkų.

„Pavyzdžiui, dažnai keliamas klausimas, ar ne per maža yra išgaunamo kraujo dozė. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad to kiekio pakanka žmogui, sveriančiam ne daugiau kaip 50 kg. Taip pat tik laikas parodys, ar kamieninės ląstelės veiksmingos praėjus 25 metų terminui. Paties žmogaus virkštelės kamieninės ląstelės nebus panaudotos jo gydymui susirgus tam tikromis ligomis. Akušerių ginekologų bendruomenės diskutuoja apie per ankstyvą virkštelės užspaudimą, nors čia jau lyg ir sutarta, kad surenkant kraują praėjus 30 sekundžių nepakenkiama nei kūdikiui, nei saugojimui renkamai medžiagai.

Mane gal labiausiai priverčia sunerimti Lietuvos bioetikos komiteto kolegijos rekomendacijos, kuriose net kelis kartus pabrėžiama, kad žmonėms turi būti suteikta visa, objektyvi ir nepagrįstų lūkesčių nekelianti informacija apie dabartines saugomo virkštelės kraujo panaudojimo galimybes“, – sako dr. Ž.Čerkienė.

Pasak dr. D.Paulausko, privatūs bankai jau atrado būdų, kaip išspręsti nedidelio kraujo kiekio problemą, be to, patirtis rodo, jog neretai keliuose lašeliuose kraujo būna labai skirtingi kiekiai kamieninių ląstelių, kartais vienas žmogus gali turėti, vaizdžiai sakant, dvigubą dozę.

„Manau, kad šis metodas sukelia tiek diskusijų, nes prieštarauja mums įprastam elgesiui: skauda galvą, nusipirkai vaistų, išgėrei, o čia turi galvoti apie vaistus, kuriuos gersi po 20 ar 40 metų. Tačiau kai žmonės atsiduria sunkios ligos akivaizdoje, jie pasiryžę toli nukeliauti, atiduoti visus pinigus, kad tik vėl būtų sveiki. Galimybė gydytis kamieninėmis ląstelėmis yra realesnė, nei vieno mokslininko noras iš gabalėlio atkurti mamutą ar vieno milijonieriaus sumanymas perkelti savo galvą ant kito žmogaus kūno. Pastarieji atvejai – tai daugiau fantastika, o gydymas kamieninėmis ląstelėmis – jau įrodymais grįsta medicina“, – teigia dr. D.Paulauskas.

Gydymas ląstelėmis iš virkštelės

Žmogaus audinius ir organus sudaro daugiau nei 200 skirtingų tipų ląstelių. Beveik visuose organuose yra vadinamųjų nediferencijuotų ląstelių, kamieninių. Jos gali atsinaujinti dalydamosi neribotą skaičių kartų ir gali virsti bet kokio audinio ar organo ląstele.

Mūsų šalyje teisiškai reglamentuotas virkštelės kamieninių ląstelių taikymas gydant iš esmės tik onkohematologinius susirgimus. Mokslinėje literatūroje taip pat pabrėžiama, kad didžiausia tikimybė pasinaudoti tokiomis ląstelėmis yra toms šeimoms, kurių giminėje yra padidėjusi rizika sirgti specifinėmis onkologinėmis ligomis. Pavyzdžiui, Šveicarijoje veikiančiame banke saugomos 333 000 žmonių virkštelių kamieninės ląstelės, tačiau jas gydymui panaudojo tik 17 žmonių.

Biologijos mokslų daktaras Džiugas Paulauskas sako, jog kamieninės ląstelės išimtos iš virkštelės yra, vaizdžiai sakant, švaresnės, jos demonstruoja geresnius rezultatus gydyme, gali būti ilgiau saugomos. Iš suaugusio žmogaus renkamos kraujo čiulpų kamieninės ląstelės gali būti paveiktos persirgtų ligų, žalingų aplinkos veiksnių.

Lietuvoje svečiavęsis Šveicarijoje veikiančio kamieninių ląstelių banko atstovas dr. Gaboras Kali sakė, jog pasaulyje šiuo metu įvykdyta ar tebevykdoma 5400 klinikinių tyrimų, įrodančių kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes medicinoje.

„Tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis vyksta jau apie kelias dešimtis metų, jos įrodė savo efektyvumą 70-ies skirtingų ligų gydyme. Net 47 proc. atvejų jos buvo naudotos leukemijos gydymui. Kiekviena šalis pasitvirtina, kokioms diagnozėms esant būtų leidžiamas gydymas šiomis ląstelėmis. Neretai žmonės dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, tai leidžia legaliai apeiti nacionalinius apribojimus“, – pasakojo dr. Gaboras Kali.

Autorius: 15min
15min.lt, 2017 10 10
Nuoroda: https://goo.gl/xoP2zP