Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU

Gydymas kamieninėmis ląstelėmis padeda išvengti kojos amputacijos

Medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgas dr. Gintaris Lionginas Vilkevičius teigia, kad pasitelkus pažangius ir alternatyvius netradicinės medicinos metodus pacientai, kuriems dėl ligos gresia kojos amputacija, šiandien turi viltį ją išsaugoti. Medikas dalinasi puikiais rezultatais, pasiektais kritinę galūnių išemiją gydant kamieninių ląstelių terapija.

Ligos istorija

Pacientei (67 m.) diagnozuota kritinė kojos išemija. Nuotraukoje matyti negyjančios žaizdos. Šiuo atveju medikamentai negelbėjo, o chirurginis gydymas – negalimas. Pasak mediko, moteriai rengtasi amputuoti koją. Tačiau atsiradus galimybei nuspręsta išbandyti alternatyvų gydymo metodą – kamieninių ląstelių terapiją. „Rezultatas – neįtikėtinas, aš ir pats nustebau. Atvejis buvo labai sunkus, neoperuotinas, grėsė kojos amputacija. Tačiau, taikant kamieninių ląstelių terapiją, pasiektas puikus rezultatas. Žaizdos užgijo ir pacientei išsaugota galūnė“, – sako dr. Gintaris Lionginas Vilkevičius.

– Visuomenėje kamieninių ląstelių pritaikymas turbūt geriau žinomas plastinėje chirurgijoje ar kalbant apie kaulų čiulpų transplantaciją, tačiau, kiek teko skaityti, jos naudojamos daugiau nei šimtui ligų gydyti. Gal žinote kuriose srityse pasiekti geri rezultatai?

Kamieninių ląstelių pritaikymo sritys labai įvairios. Tiesa, ne visose rezultatai vienodi. Pavyzdžiui, estetinėje chirurgijoje jie išties neblogi. Geriausiai žinomas kamieninių ląstelių panaudojimo pavyzdys – kaulų čiulpų transplantacija. Kamieninių ląstelių terapija sąnariams gydyti plačiai taikoma Barselonos (Ispanija) klinikoje.

Kritinės galūnių išemijos atvejais teigiami rezultatai pasiekiami šešiasdešimčiai septyniasdešimčiai procentų pacientų, tiksliau, tokiam skaičiui pacientų pavyksta išsaugoti galūnę. Taip pat ši terapija taikoma cukriniam diabetui ir veninės patologijos sukeltoms žaizdoms gydyti. Būtent dėl šių patologijų dažnu atveju kyla grėsmė netekti galūnės.

– Kokios priežastys lemia kritinę galūnių išemiją. Ar visais atvejais pacientui gresia netekti kojos?

– Lėtinė galūnių išemija susidaro tuomet, kai dėl kraujagyslių susiaurėjimo ar užakimo kritiškai sumažėja kraujo pratekėjimas į kojos audinius. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutinka – aterosklerozė. Pirmi jos simptomai – skausmas kojoje einant. Vėliau, ligai progresuojant, žmogus kojos skausmą jaučia ir ramybės būsenoje, galiausiai atsiranda negyjančios žaizdos, po ko seka galūnės amputacija.

Statistiškai maždaug ketvirtadalis pacientų, kuriems diagnozuojama kritinė galūnių išemija, koją praranda per metus. Rizikos faktoriai – paveldimumas, amžius (su juo ligos dažnis didėja), arterinė hipertenzija, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, cukrinis diabetas, rūkymas, inkstų nepakankamumas. Pastarieji trys yra svarbiausi. Be to, vyrai serga dažniau, ypač rūkantys.

– Užsiminėte, kad kamieninių ląstelių terapija taikoma tik tais atvejais, kai tradicinė medicina nebepajėgi padėti. Kuo ši terapija pranašesnė?

– Kritinės išemijos gydymas sudėtingas ir daliai pacientų padėti negalima. Kuomet tradicinė medicina bejėgė, svarbią poziciją užima kamieninių ląstelių terapija. Apie 60-70-čiai procentų pacientų, kuomet kraujotakos negalime atkurti intervenciniais metodais, taikant šią terapiją galūnę pavyksta išsaugoti.

Gydant kritinę galūnių išemiją be intervencijos, tik vaistais, stebuklo nepadarysi. Endovaskulinį gydymą galima taikyti tik turint dvi sąlygas – gerą kraujo įtekėjimą iki užakimo ar susiaurėjimo vietos bei gerą kraujo ištekėjimą už jos. Tačiau, jei užakusios smulkios kraujagyslės, chirurginis gydymas bus neveiksmingas. Tokiais atvejais tenka amputuoti koją. Medikamentų ar operacijų tikslas – gydyti tai, kas liko. Savo ruožtu kamieninių ląstelių metodo esmė visai kitokia. Šios ląstelės sugeba diferencijuotis į endotelį ir sukuria naują kraujagyslę. Taip net ir nekrozės pažeistose galūnėse atkuriama kraujotaka, žaizdos sugyja, skausmas ima mažėti, kol visai išnyksta.

Kokie tyrimai reikalingi ir kiek trunka pati procedūra, ar ji turi kokį šalutinį poveikį?

– Įtariant galūnių išemiją, atliekama kraujagyslių echoskopija, angiografija, nustatomas išemijos indeksas. Visa procedūra trunka apie šešias valandas: jei pacientas atvyksta ryte, vakare jis jau gali vykti namo. Iš viso esame atlikę devynias tokias procedūras ir visų rezultatai geri. Pacientų, kuriems tokia procedūra galėtų būti taikoma, yra nemažai, tačiau daugelį sulaiko tai, jog jos nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

Tokios procedūros dažniausiai prireikia vyresnio amžiaus žmonėms, ir tikrai ne kiekvienas jų gali sumokėti už procedūrą, kainuojančią du tūkstančius eurų. Svarbus ir psichologinis momentas – skirtingai nei po įprastos operacijos, suleidus kamieninių ląstelių, pacientas iš karto pokyčių nei mato, nei jaučia. Poveikis pasireiškia tik po trijų mėnesių. Be to, žaizdų priežiūra turi būti labai kruopšti, netgi, sakyčiau, pedantiška, o pas gydytoją reikia lankytis kas dvi – tris dienas. Pacientams, kurie yra ne vilniečiai, apžiūras, pasitelkę šiuolaikines technologijas, vykdome ir nuotoliniu būdu.

– Kaip gaunamos kamieninės ląstelės reikalingos šiai terapijai?

– Įstatymai leidžia naudoti tik autologines kamienines ląsteles, tai yra tas, kurios yra mūsų pačių organizme. Suaugusio žmogaus kamieninės ląstelės įvairios, skirstomos į multipotencines ir unipotencines. Pastarosios diferencijuojasi tik į save. O riebalinio audinio kamieninės ląstelės gali diferencijuotis į endotelio ląsteles. Todėl procedūrai ląsteles išskiriame iš priekinės pilvo sienos riebalinio audinio, nes čia jų sankaupos didžiausios.

Iš viso paimami apie trys šimtai mililitrų riebalų, iš kurių uždaroje sterilioje sistemoje automatiškai, standartizuotai ištraukiama, išplaunama ir koncentruojama maždaug penki mililitrai paciento kamieninių ląstelių. Po to jos suleidžiamos pacientui. „Northway“ klinikoje viskas atliekama vienoje patalpoje. Jau metus klinikoje naudojamas amerikiečių gamybos aparatas „Cytori“, kuris leidžia išskirti kamienines ląsteles iš riebalinio audinio toje pačioje operacinėje.

Iš paciento paėmus riebalinio audinio jis dedamas į specialų aparatą ir po pusantros valandos jau turime regeneracinių ir kamieninių ląstelių mišinį, kurį galime naudoti gydymo tikslams. Tai leidžia iki minimumo sumažinti ląstelių užterštumo tikimybę. Ši sistema „Cytori“ – sudėtinga ir brangi, todėl kol kas Lietuvoje ją atlieka tik medicinos ir chirurgijos centras „Northway“ Vilniuje.

Joint Commission International ligoninės standartas