Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU

Krūties vėžys – kaip laiku užkirsti jam kelią

Kokios yra krūties vėžio atsiradimo priežastys?

Nors diagnostikos metodai ir gydymo būdai sparčiai tobulėja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus šią ligą, galima sėkmingai užkirsti kelią jos vystymuisi. Kaip laiku diagnozuoti krūties vėžį pataria „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas onkologas mamologas medicinos mokslų daktaras Saulius Bružas.

Krūties vėžio atsiradimui didelę reikšmę turi paveldimumas ir genetika. 2 – 5 % jaunų moterų, sergančių krūtis vėžiu, nustatomos genų BRCA-1 ir BRCA-2 mutacijoms. Šioms moterims tikimybė susirgti krūties vėžiu yra net 90 %. Įtaką šios ligos atsiradimui gali turėti ir anksti prasidėjusios mėnesinės, vėlyva menopauzė, vėlyvas pirmasis gimdymas, nutraukti nėštumai, kai kurių gerybinių navikų susidarymas krūtyse. Netinkamas gyvenimo būdas ar mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį, todėl rekomenduojama į racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, vartoti mažiau riebalų, nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, vengti antsvorio, nes jis taip pat turi įtakos menopauzės laikotarpiu besivystančiam krūties vėžiui. Jonizuojanti radiacija, kaip išorės veiksnys, taip pat įtakoja krūties vėžio išsivystymą, ypač, jei šią spinduliuotę gauna jauno amžiaus moteris.

Ar krūties vėžys yra pagydomas?

Taip, krūties vėžys yra pagydomas, o svarbiausias sėkmingo gydymo veiksnys yra ankstyvas šios ligos nustatymas. Daugiau kaip 95 % moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos.

Ir išgyvenamumo prognozė, ir moters gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kaip anksti nustatyta diagnozė. Kai liga diagnozuojama ir pradedama gydyti anksti, jos gydymo metodai yra mažiau kenksmingi ir jie ženkliai ekonomiškesni, o kai kurių gydymo būdų net nereikia taikyti.

Kaip nustatomos krūtų ligos?

Patyrusiam mamologui – krūtų ligų specialistui – daug informacijos suteikia pacientės apklausa ir apžiūra. Krūtys gali pabrinkti, gali pakisti jų forma, dydis tampa nevienodas, kartais iš spenelio gali skirtis išskyros, krūties oda tampa panaši į citrinos žievelę, atsiranda raukšlės, spenelis pasidaro įtrauktas, čiuopiant gali būti jaučiami vienas ar keli sukietėjimai. Būtina atlikti įtartino darinio punkciją ir gautos medžiagos histologinį ištyrimą. Pastebėjus pokyčius krūtyse geriausia iš karto pasirodyti gydytojui mamologui – krūtų ligų specialistui. Nereikia baimintis ir delsti to daryti –  iš visų į onkologus su krūtų pakitimais besikreipiančių moterų piktybiniai navikai nustatomi maždaug tik kas dešimtai. Likusioms pacientėms nustatomos mastopatijos arba gerybiniai augliai, cistos. Taip pat nereikėtų pernelyg nuogąstauti, jei krūtys padidėjo ar pakito dėl menstruacijų, nėštumo, hormonų vartojimo ar menopauzės. Bet jei tai kelia nerimą, pasikonsultuokite  su specialistu.

Kaip dažnai rekomenduojama tikrintis krūtis?

Nuo 20 metų kas mėnesį po menstruacijų moteris turi atlikti savityrą: stovint prieš veidrodį, atsigulus ant vieno, po to ant kito šono, apčiuopos būdu pasitikrinti krūtis.

Reguliari specialisto patikra, atliekama kartą per 1 – 2 metus, pradedama nuo 40 – 50 metų, skirtingai įvairiose šalyse. Laiku pastebėti nerimą keliantys dariniai mums onkologams labai palengvina ankstyvą diagnostiką ir turi didžiulę reikšmę sėkmingam gydymui.

Kaip atlikti krūtų savityrą?

Prieš veidrodį:

Pakelkite ranką ir įsižiūrėkite, ar nepakitusi krūties forma ir odos spalva, ar nėra susimetusių raukšlelių, nepadribusi oda. Tą patį padarykite ir uždėjusi rankas ant klubų.

Paspauskite spenelius, pažiūrėkite, ar nėra skystų išskyrų.

Kairę ranką laikykite už galvos, o dešine tikrinkite kairę krūtį. Trimis viduriniais pirštais masažuokite švelniais sukamaisiais judesiais nuo viršaus žemyn ir vėl atgal. Tikrinkite ar neužčiuopiate mazgelių. Taip pat patikrinkite dešinę krūtį.

Gulint:

Po kairiu petimi pasikiškite pagalvėlę ar sulankstytą rankšluostį, kairę ranką padėkite už galvos. Trimis viduriniais dešiniosios rankos pirštais ištirkite kairę krūtį, švelniai spaudinėdami sukamaisiais judesiais ir judėdami nuo viršaus žemyn ir atgal. Taip pat patikrinkite dešinę krūtį.

Patikrinkite pažastis. Įsitinkinkite, ar nepadidėję limfmazgiai.

Svarbu:

  • Krūtis reguliariai tikrinkitės nuo 20 m., kiekvieną mėnesį (geriausia – tarp 7 ir 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmosios menstruacijų dienos).
  • Jeigu jums nėra menstruacijų ar laukiatės, tikrinkitės reguliariai, pvz., pirmą kiekvieno mėnesio dieną.
  • Jeigu pastebėjote ką nors įtartino – iš karto kreipkitės į daktarą.

Kaip dažnai reikia pasirodyti specialistui ir kokius tyrimus rekomenduojama atlikti?

Rizikingas moters amžius yra nuo 40 metų. Šio amžiaus sulaukusių moterų krūties vėžio susirgimų vis daugėja jau daugelį metų.

Vyresnėms nei 40 metų moterims rekomenduojama kas 1 – 2 metai atlikti mamogramas – krūtų rentgenologinius ištyrimus. Nemažai informacijos suteikia ir krūtų echoskopija – ištyrimas ultragarsu.

Jeigu šeimoje yra krūties vėžio atvejų, krūties tyrimas mamografu profilaktiškai turi būti atliekamas nuo 35 metų amžiaus.

Krūties vėžio atsiradimo priežastys nėra visiškai ištirtos, tačiau yra žinoma, kad kai kurių moterų polinkis susirgti krūties vėžiu yra ženkliai didesnis. Didesnės rizikos grupei priskiriama 1-2 % moterų, kurių krūties liaukos audinys pasižymi dideliu tankiu, taip pat moterys, turinčios vieną papildomą rizikos faktorių krūties vėžio atsiradimui: paveldimumą, neįprastus krūties biopsijos duomenis, spindulinį krūtinės ląstos gydymą, taikytą dėl kitų priežasčių, ar identifikuotus krūties vėžio genus. Šioms moterims įprasta patikra turėtų būti papildyta tyrimo metodais, padidinančiais rezultatų patikimumą. Patikrai naudojant papildomus tyrimo metodus: ultragarsinį krūtų tyrimą bei magnetinį rezonansą, diagnozuojamų krūties vėžio atvejų tarp didelės rizikos moterų daugėja. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, rutininei patikrai taikomą mamogramą patikslinus ultragarsiniu tyrimu buvo papildomai nustatyta 4,3 vėžio atvejų 1000 tirtų moterų,  magnetinį rezonansą – papildomai 14,7 vėžio atvejų.

Ar kiekvienas skausmingas gumbelis krūtyje – tai vėžys, nuo kurio išgelbėti gali tik operacija?

Gumbelis krūtyje tikrai nereiškia, kad yra vėžys. Skausmas taip pat neturėtų būti gąsdinantis simptomas, nes vėžinis gumbelis skauda labai retai. Krūtis, kaip ir visi organai, turi daugybe ligų, kurias tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas mamologas.

Taip pat nereikia galvoti, kad kiekvienas darinys krūtyje gydomas tik chirurgiškai. Dažnai pakanka sureguliuoti hormonų apykaitą tam tikrais vaistais, kad krūtys vėl taptų lygios ir neskausmingos.

Ką rekomenduotumėte Lietuvos moterims?

Moterims rekomenduoju neprarasti budrumo, nes piktybinių susirgimų kol kas nemažėja. Tačiau pasitelkus šiuolaikinius medicinos laimėjimus, jie lengviau ir sėkmingiau nugalimi. Ankstyva diagnostika ir savalaikis kreipimasis į krūtų specialistą yra labai svarbūs sėkmingam krūties vėžio gydymui.