Mes Facebooke LinkedIn Mes G+ Youtube kanalas
EN LT RU

Kodėl svarbu įvertinti klinikos gebėjimą šaldyti ir atšildyti embrionus

Embriologė Dr. Živilė Čerkienė

Embriologė Dr. Živilė Čerkienė

Daugelis vaisingumo klinikų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje siūlo gametų (kiaušialąsčių ir spermatozoidų) bei embrionų (zigotų, 2-3 dienos embrionų ir blastocistų) šaldymą.  Kiaušialąsčių šaldymas dėl sudėtingos vidinės ląstelės struktūros bei nepakankamų įgūdžių vis dar yra labiau eksperimentinis, bet embrionų šaldymas šiuo metu jau tapo rutininiu kasdieninėje praktikoje. Po pagalbinio apvaisinimo procedūrų į gimdą perkėlus n

uo 1 iki 3 embrionų (pagal LR pagalbinio apvaisinimo įstatymą į gimdą galima perkelti ne daugiau 3 embrionų), likę embrionai užšaldomi. Užšaldyti embrionai naudojami nepavykus pasiekti nėštumo „šviežio“ ciklo eigoje ar porai planuojant susilaukti daugiau vaikų.

Vieni pagrindinių embrionų šaldymo privalumų – galimybė išvengti rizikos susijusios su kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromu, kuomet ciklo metu embriono perkėlimas nėra atliekamas, bet visi embrionai yra užšaldomi ir minimalus medikamentinis gydymas. Tai reiškia, kad keliant į gimdą atšildytus embrionus, nereikia vartoti kiaušides stimuliuojančių hormoninių vaistų, ruošiama tik gimdos gleivinė. Be to, šaldyti perteklinius embrionus yra būtinybė, nes embrionai negali būti naikinami.

Esant tokiems akivaizdiems privalumams bei būtinybei ir vertinant tai, kad beveik pusė pacientų turi ką šaldyti, tampa svarbu, kaip sėkmingai yra šaldomi bei atšildomi embrionai. Tam, kad kriokoncervavimo pasekoje embrionai ne tik išgyventų, bet ir sėkmingai implantuotųsi gimdoje, reikia optimalaus šaldymo-atšildymo protokolo.  Atsiradus „greitam“ embrionų šaldymui („vitrifikacija“) embrionų išgyvenimas po atšildymo ženkliai pagerėjo. Vaisingumo centre „Northway“ 2018 metais tik vienai iš šimto pacienčių negalėjome atlikti embrionų  perkėlimo  dėl ląstelių žūties šaldymo-atšildymo proceso eigoje.

Renkantis kliniką, kurioje bus atliekamas pagalbinis apvaisinimas, labai svarbu pasidomėti kiek moterų pastoja po šaldytų-atšildytų embrionų perkėlimo, nes tai susiję ir su galimybe susilaukti palikuonių vienos kiaušidžių punkcijos metu. Šiam reiškiniui apibūdinti naudojamas kumuliacinio nėštumų  dažnio (knd) terminas, kuris skaičiuojamas įvertinant pastojimų skaičių (ps) ir kiaušidžių punkcijų (ps) skaičių: knd=ns/ps. Kadangi skaičiuojant knd svarbiausia yra nėštumas, o ne tai švieži ar atšildyti embrionai buvo perkelti, esant geriems embrionų šaldymo-atšildymo rezultatams, ženkliai išauga pastojimo galimybė. Taigi, kumuliacinio nėštumų dažnio dėka didėja procedūros sėkmės procentas bei optimizuojami pagalbinio apvaisinimo procedūros kaštai. Kumuliacinio nėštumų dažnio svarba ypatingai išaugo priėmus LR pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatą, kurioje nurodoma, kad negalima kartoti pagalbinio apvaisinimo ciklo, kol nepanaudoti visi užšaldyti embrionai.

„Northway“ vaisingumo klinikoje nėštumų dažnis po atšildytų embrionų perkėlimo 2018 m.  siekė 53% , o kumuliacinis nėštumų dažnis įvertinus 2017 m. atliktas kiaušidžių punkcijas  – net 77%! Tai reiškia, kad po vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros per dviejų metų laikotarpį vaisingumo centre „Northway“ pastojo beveik 8 iš 10 moterų.