Pasak jo, kojų tinimo priežastys gali būti įvairios – širdies problemos, inkstų, sąnarių, sisteminės ligos. Tačiau dažniausia tinimo priežastis yra venų ligos: lėtinis venų nepakankamumas, venų varikozė ir kitos.

Paklaustas, kodėl vieni žmonės serga venų ligomis, o kiti ne, gydytojas paaiškina, kad venų varikozė išsivysto sutrikus veninių vožtuvėlių funkcijai, ir daugeliu atveju tai nulemia genetika. Kai kurie mūsų gimsta su silpnesniais vožtuvėliais ir ilgainiui dėl kažkokių priežasčių – nėštumo, stovimo darbo ir kitų veiksnių, kuriuos stiprus vožtuvas atlaikytų, silpnesnis veninis vožtuvėlis sutrinka ir kraujas pilnavertiškai nenuteka iš kojos.

Iš pradžių kelianti tik estetinių rūpesčių dėl prastėjančios kojų išvaizdos, venų varikozė vėliau gali tapti rimta sveikatos problema ir negydoma grėsti rimtomis komplikacijomis.

Suprastėjus venų vožtuvėlių veiklai, aukštyn išstumiamas ne visas kraujas ir dalis jo grįžta. Venose padidėja kraujo spaudimas, dėl kurio vožtuvėliai dar labiau pažeidžiami. Kraujo sąstoviui venose progresuojant, sandarumą praranda ir anksčiau nepažeisti vožtuvai. Užsistovėjus kraujui ir padidėjus kraujo spaudimui, venos plečiasi, ilgėja, atsiranda blauzdos audinių pakitimai – susidaro poodiniai mazgai. Dėl sutrikusio vožtuvų darbo sulėtėja kraujotaka, ir atsiranda tiek poodinių, tiek giliųjų venų trombozės rizika.

Remiantis statistika, jei bent vienas iš tėvų sirgo venų varikoze arba lėtiniu venų nepakankamumu, tikimybė paveldėti šią ligą mergaitėms yra 60 proc., berniukams – 40 proc.

 „Pirmieji venų varikozės požymiai – tai greitesnis kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Dėl šių simptomų reikėtų sunerimti ir kreiptis į kraujagyslių chirurgą, nes vėlesnėse ligos stadijose, laiku nepradėjus gydyti, gresia jau minėtos komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai“, – perspėja patyręs specialistas.

Kadangi venų ligos turi ryškų paveldimumo aspektą, jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, rekomenduojama pasitikrinti profilaktiškai, netgi nejaučiant ryškių venų kraujotakos sutrikimo požymių. Esant kad ir vos pastebimiems ligos simptomams, galima patarti keisti gyvenseną arba rekomenduoti profilaktikos priemones ir taip išvengti ligos progresavimo.

Kraujagyslių chirurgo konsultacijos metu išklausomi paciento skundai, išsiaiškinami paveldimumo aspektai ir atliekamas ultragarsinis tyrimas. Šis tyrimas pasaulyje pripažįstamas auksiniu standartu venų varikozės diagnostikoje. Jis padeda nustatyti venų kraujo tėkmės pasikeitimo mastą ir sudaryti efektyviausią gydymo planą. Jei atlikus tyrimą paaiškėja, kad su kraujagyslėmis bėdų nėra, gydytojas pagal gretutinius simptomus rekomenduoja pacientui į kokius specialistus kreiptis toliau.

Pasak lazerinių kojų venų operacijų Lietuvoje pradininko, medicinos centro „Northway“ gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. Rolando Dagilaičio, nors vis dar dažnas klaidingas įsitikinimas, kad venų varikozė gydoma atliekant traumuojančią operaciją, šiuolaikiniai gydymo būdai ir medicinos technologijos padeda greitai ir lengvai atsikratyti nemalonių simptomų, visiškai nesutrikdant darbingumo bei įprasto gyvenimo ritmo.

Pradinėse stadijose liga gydoma medikamentais ir kompresine terapija. Ligai progresuojant, gali būti taikoma skleroterapija arba endovaskuliniai gydymo metodai, tokie kaip lazeris, radiochirurgija ar bioklijai.

„Medicina tobulėja, tobulėja ir medicininė įranga. Šiuo metu jau atliekamos kojų venų operacijas kombinuojant trečios kartos lazerį ir naujausią daugiažiedį šviesolaidį. Ši kombinacija neabejotinai garantuoja efektyviausią ir saugiausią venų varikozės gydymą, maksimaliai sumažinant šalutinio poveikio ir komplikacijų pavojų“, – teigia daugiau nei 4000 sėkmingų lazerinių venų operacijų atlikęs venų ligų ekspertas.

„Po tausojančios operacijos pacientas iškart gali vaikščioti ir jau kitą dieną grįžti į darbą ar tęsti kitą įprastą veiklą“, – teigia gydytojas ir primena, kad nors baimindamiesi operacijos pacientai dažnai neskuba kreiptis į gydytojus, norint išvengti ligai progresuojant atsirandančių komplikacijų, susidūrus su venų varikoze į simptomus reikėtų reaguoti nedelsiant.

R. Dagilaitis teigia, kad įvairios profilaktikos priemonės varikozės neišgydys – jos gali laikinai pagerinti savijautą, tačiau nepakeis genetikos ir nesustiprins vožtuvėlių.

„Tačiau poodinių venų varikozė atsiranda ne tik dėl paveldimumo – nemažą įtaką tam turi ir viršsvoris bei nepakankamas fizinis aktyvumas. Tad geriausios šios ligos profilaktikos priemonės – subalansuota mityba, reguliarus vaikščiojimas, bėgiojimas, kompresinių kojinių nešiojimas“, – baigdamas pokalbį primena chirurgas.

The post Kojų tinimas gali perspėti apie rimtas ligas appeared first on NORTHWAY.

Venų varikozės stadijos

• I. Ant kojų matyti išsiplėtusių smulkiųjų kraujagyslių – kapiliarų.
• II. Matyti stambių poodinių venų mazgai, tačiau kojos netinsta.
• III. Kojų odos paviršiuje matyti poodinių venų mazgų, ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, vakarais pasireiškia kojų tinimas. (Būtent nuo šios stadijos išsiplėtusios kojų venos tampa ne tik estetine, bet ir gana rimta sveikatos problema, kai derėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgus).
• IV. Pasireiškia kojos audinių mitybos sutrikimas, kurio požymiai – blauzdos audinių sukietėjimas, odos spalvos pokyčiai (rudos dėmės), odos uždegimas – dermatitas. Tai – vadinamoji priešopinė būklė, kai iki opų atsiradimo lieka vos vienas žingsnis.
• V. Tai būklė po buvusios trofinės opos, ant kojos opos vietoje matyti randas.
• VI. Sunkiausia iš visų stadijų, pasireiškianti atviromis negyjančiomis ar labai sunkiai gyjančiomis opomis.

Negydoma venų varikozė gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis. Viena jų – trofinės opos. Opa – tai atviri vartai infekcijai į organizmą patekti. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų – sepsis ir mirtis.

Be trofinių opų, poodinių arba paviršinių kojų venų išsiplėtimas gali grėsti ir kitomis rimtomis bėdomis. Viena jų yra tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kylantis susidarius trombams venose. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir ūmią mirtį.

Pacientui, turinčiam nusiskundimų, pirmiausia atliekamas venų echoskopinis ištyrimas. Tuomet gydytojas sprendžia, koks gydymas reikalingas.

Neintervenciniai gydymo būdai – tai kompresinė terapija, kai naudojamos specialios elastinės kojos arba tvarsčiai. Venų varikozę galima gydyti ir medikamentais, tačiau šis metodas ne itin efektyvus, nes vaistų, kurie efektyviai gydytų šią ligą, nėra.

Chirurginių būdų yra keletas. Vienas jų – atvira klasikinė operacija, kai chirurgas pašalina pakitusius, pažeistus venos segmentus. Kur kas modernesni ir pacientui patogesni yra endogeniniai gydymo būdai, iš kurių dažniausiai taikomi radiodažnuminis ir lazerinis. Endoveninės operacijos atliekamos be chirurginio pjūvio, o gydymo sistemos į venos vidų įleidžiamos punktuojant, tai yra praduriant odą. Pažeisti venos segmentai gydomi iš vidaus, tai yra užakinami, o kraujas ima keliauti tik sveikomis kraujagyslėmis. Taip pat yra taikomas naujas gydymo metodas bioklijais. Šios procedūros metu į gydomą veną per kateterį suleidžiami bioklijai ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Gydytojas sprendžia, kokia operacija yra tinkamiausia pacientui.

The post Kas yra kojų venų varikozė? appeared first on NORTHWAY.

II. Matyti stambių poodinių venų mazgai, tačiau kojos netinsta.

III. Kojų odos paviršiuje matyti poodinių venų mazgų, ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, vakarais pasireiškia kojų tinimas. (Būtent nuo šios stadijos išsiplėtusios kojų venos tampa ne tik estetine, bet ir gana rimta sveikatos problema, kai derėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgus).

IV. Pasireiškia kojos audinių mitybos sutrikimas, kurio požymiai – blauzdos audinių sukietėjimas, odos spalvos pokyčiai (rudos dėmės), odos uždegimas – dermatitas. Tai – vadinamoji priešopinė būklė, kai iki opų atsiradimo lieka vos vienas žingsnis.

V. Tai būklė po buvusios trofinės opos, ant kojos opos vietoje matyti randas.

VI. Sunkiausia iš visų stadijų, pasireiškianti atviromis negyjančiomis ar labai sunkiai gyjančiomis opomis.

The post Venų varikozės stadijos appeared first on NORTHWAY.

Plačiau apie venų varikozę pasakoja medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgai.

Kokius kojų simptomus jaučiantys žmonės turėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgą?

Pirmieji venų varikozės simptomai – tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda blauzdos audinių pakitimai. Laiku nepradėjus gydyti, gresia komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai. Todėl rekomenduojame nedelsti ir, jau pajutus pirmuosius simptomus, kreiptis į kraujagyslių chirurgą.

Kokie veiksniai įtakoja venų varikozės atsiradimą?

Didesnė tikimybė, kad išsivystys venų varikozė yra tiems, kurių giminėje pasitaikė venų varikozės atvejų, taip pat besilaukiančioms kūdikio moterims, vyresniems nei 50 metų, dirbantiems stovimą darbą, turintiems antsvorio žmonėms.

Jeigu minėtų simptomų nėra, ar patartumėte atvykti profilaktiniam tikrinimui? Jei taip, kokiais atvejais?

Kadangi venų ligos turi ryškų paveldimumo aspektą, jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, reikėtų pasitikrinti profilaktiškai, nes jau esant minimaliems ligos simptomams galima patarti keisti gyvenseną arba rekomenduoti profilaktikos priemones, pavyzdžiui, kompresines kojines, ir taip išvengti ligos progresavimo.

Kokie pagrindiniai poodinių venų varikozės gydymo būdai?

Prieš kelis metus buvo išleistos NICE (National Institute of Clinical Excellence) rekomendacijos, kurios apibrėžia varikozės gydymo būdų hierarchiją.

Pirma vieta jose tenka endovaskulininiam kraujagyslių gydymui radijo dažniu arba lazeriu. Radiodažnuminės operacijos metu punktuojama vena, į ją įvedamas elektrodas, ir vena aukšta temperatūra pasegmenčiui užkemšama.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių šio gydymo būdo negalima taikyti, rekomenduojamas kitas, taip pat endovaskulinis būdas – kompresinė skleroterapija putomis. Jo metu ultragarso kontrolėje per kateterį suleidžiamos putos, kurios užkemša veną.

Trečia vieta tenka atvirai chirurgijai. Šio gydymo metu chirurginiais pjūviais pašalinama pakenkta, t.y. neturinti normalios vožtuvų funkcijos, vena.

Jeigu dėl tam tikrų priežasčių intervencinio gydymo taikyti negalima, pacientai gydomi kompresine terapija – elastiniais bintais, kompresinemis kojinėmis.

Kiekvienu konkrečiu atveju kraujagyslių chirurgas atlieka ultragarsinį tyrimą ir nustato, kokia yra ligos stadija ir koks gydymo metodas turėtų būti taikomas.

Kas tai yra skleroterapija? Ar tai skausminga ir sudėtinga procedūra?

Skleroterapija – tai poodinių venų gydymo metodas, kai į veną yra suleidžiami vaistai, veikiantys venos sienelę ir sukeliantys jos aseptinį uždegimą. Dėl medikamentų poveikio vena užanka, ilgainiui surandėja ir galiausiai išnyksta. Šiuo metodu galima gydyti tiek kapiliarines venas, tiek ir kraujotakos sutrikimą turinčius poodinius kamienus ar jungiančias venas.

Skiriami du skleroterapijos porūšiai – skleroterapija skysčiais ir skleroterapija putomis. Skleroterapija skysčiu yra daugiau estetinė procedūra, tinkanti kapiliarų tinklinių venų gydymui. Plona adatėle punktuojamos smulkios kapiliarinės venos, dėl ko jos užanka ir pranyksta.

Skleroterapija putomis gali būti alternatyva operacijai. Jos metu užakinamos stambesnės arba kamieninės venos.

Skleroterapijos procedūra nėra skausminga, ji nereikalauja nuskausminimo.

Po procedūros reikia mūvėti kompresines kojines.

Ar pastaruoju metu atsirado naujų venų išsiplėtimo gydymo būdų?

Neseniai atsirado naujas endovaskulinis venų gydymo būdas – gydymas klijais. Šios procedūros metu į gydomą veną per kateterį suleidžiami klijai, ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Šis gydymo metodas turi labai daug privalumų. Jam nereikalinga nejautra, kaip kad lazerinės ar rodiodažnuminės operacijos metu. Vietinė nejautra taikoma tik injakuojant vietą per kurią elektrodas įvedamas į veną. Be to, po tokios operacijos nereikalinga kompresinė terapija.

Galima sakyti, jog ši procedūra yra absoliučiai ambulatorinė. Atlikus procedūrą, pacientas iš karto išleidžiamas namo.

Ar venų gydymą įtakoja sezoniškumas – koks metų laikas palankiausias gydytis?

Tai priklauso nuo gydymo būdo. Jeigu reikalinga endovaskulininė terapija, sezoniškumas nėra labai ryškus. Tačiau, kai po jos per vasaros karščius pacientui reikia nešioti kompresinę kojinę, tai nėra labai komfortiška. Sezoniškumas labiau būdingas atviroms operacijoms. Kadangi jų metu atliekami chirurginiai pjūviai ir yra tam tikra infekcijos rizika, atviras operacijas geriau planuoti šaltuoju metu laiku – rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį.

Ar po operacijos reikės koreguoti savo įprastinę dienotvarkę, ar teks atsisakyti mėgiamos veiklos (sporto, kelionių ir pan.)? Jei taip, kokiam laikotarpiui?

Tai ir vėl priklausonuo taikomo gydymo būdo. Jei tai endovaskulinis gydymo būdas, po kurio pacientui netaikomas gulimas režimas, prie įprastos kasdienės veiklos galima grįžti tą pačią ar sekančią dieną. Pacientui patariama judėti, nes judėjimas skatina greitesnį gijimą ir leidžia išvengti tokios komplikacijos kaip giliųjų venų trombozė. Sportuoti po tokių operacijų galima praėjus savaitei. Papildomą giliųjų venų trombozės riziką sukelia ilgalaikiai, daugiau nei 4 valandas trunkantys skrydžiai. Tačiau skristi galima, tik prieš tokius skrydžius rekomenduojam susileisti vaistų, mažinančių kraujo krešėjimą.

Jeigu pacientui buvo atlikta atvira operacija, jis turi riboti savo kasdieninę veiklą 2-3 savaites.

Kokias profilaktikos priemones rekomenduotumėte žmonėms, norintiems išvengti venų varikozės?

Poodinių venų varikozės padeda išvengti reguliarus bėgiojimas, vaikščiojimas, kompresinių kojinų nešiojimas. Naudinga yra vakarais apsipilti kojas drungnu vandeniu, nepiktnaudžiauti pirtimi, vengti sunkaus fizinio darbo.

The post Ką reikėtų žinoti apie venų varikozę appeared first on NORTHWAY.

Operacijų įvairovė

Pasak medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgų, kojų venų operacijos skirstomos į dvi grupes. Yra atvirosios operacijos, kai venos operuojamos chirurginiu būdu per pjūvius. Tokių operacijų metu mechaniškai šalinamos pažeistos venos, kurios neturi geros vožtuvų funkcijos. Kita, didesnė operacijų grupė – tai endovaskuliniai gydymo metodai. Tai lazerinės, radiodažnuminės operacijos ir skleroterapija. Nuo 2012 m. pasaulyje taikomas dar vienas metodas, paprastai jis vadinamas kraujagyslės klijavimu. Tai labai pažangus venų varikozės gydymo metodas, turintis daug privalumų. Atliekant tokią operaciją adata su medicininiais klijais įkišama į veną ir ją ištraukiant švirkščiami klijai – nereikia net vietinės nejautros.

Pasak gydytojų, endovaskuliniai gydymo metodai jau baigia išstumti atviros chirurgijos operacijas. Kartais klaidingai manoma, kad endovaskuliniai metodai tinka tik nelabai progresavusiai venų varikozei gydyti. Net ir progresavusios ligos atvejais, kai jau yra išsivysčiusios trofinės opos, endovaskulinius gydymo metodus puikiai galima taikyti.

Situaciją sunkina nejautra

Pasak kraujagyslių chirurgų, būtent pasirinktas operacijos metodas lemia, koks bus pooperacinis laikotarpis. Pooperacinis laikotarpis yra lengvesnis, kai atliekamos endovaskulinės operacijos. Po atvirų operacijų gijimas yra daug sunkesnis.

Atvirai operacijai reikalinga didesnio lygio nejautra. Atliekama spinalinė nejautra, kai vaistai leidžiami į stuburo kanalą, arba bendroji nejautra, kai pacientas užmigdomas, už jį kvėpuoja aparatas. Pati nejautra sukelia tam tikrų problemų pooperaciniu laikotarpiu. Jeigu atliekama spinalinė nejautra, pacientas turi praleisti parą stacionare, nes po šios nejautros jis negali iš karto atsistoti ir eiti – turi pagulėti tol, kol nejautra praeina. Kurį laiką stacionare pacientas turi praleisti ir po bendrosios nejautros. Kitas dalykas, kuris sunkina pooperacinį laikotarpį, – operuojant atviru būdu lieka pjūviai, dėl to būna didesni skausmai. Jei yra didesni skausmai, pacientui sunkiau vaikščioti.

Nuo operacinio stalo – namo

Po venų operacijų labai svarbu, kad pacientas vaikščiotų, nes vaikščiojimas apsaugo nuo tokių grėsmingų pooperacinių komplikacijų, kaip giliųjų venų trombozė ir plaučių tromboembolija, nuo kurių galima ir numirti. O po endovaskulinių operacijų, jei operuojama tik atlikus vietinę nejautrą, pacientas atsistoja nuo operacinio stalo ir gali eiti namo.

Specialistai pabrėžia, kad trombozės yra labai reta komplikacija, ypač jei atliekama endovaskulinė operacija. Kadangi endovaskulinės operacijos yra minimaliai invazinis metodas, todėl jis labai tinkamas vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresni asmenys dažnai serga gretutinėmis ligomis. Jei pacientai serga širdies, plaučių ligomis, tuomet endovaskuliniai venų varikozės gydymo metodai tikrai yra pranašesni. Nėra nejautros pasekmių, nedaromi pjūviai, nėra su žaizda susijusių komplikacijų. Tai labai svarbūs dalykai pooperaciniu laikotarpiu.

Pooperacinio laikotarpio taisyklės

Angiochirurgai atkreipia dėmesį į keletą pooperacinio laikotarpio taisyklių, kurių privalu laikytis: pirmą savaitę po operacijos negalima kilnoti sunkumų, sunkiai fiziškai dirbti. Labai reikėtų saugotis ilgalaikio sėdėjimo ir stovėjimo. Iš karto po operacijos netinka ilgi skrydžiai, trunkantys daugiau nei 3–4 valandas ar kelionė autobusu, kai ilgai sėdima nekeičiant padėties. Žmogui ilgą laiką būnant vienoje padėtyje, nejuda raumenys, sulėtėja kraujotaka, ir tai gali sukelti giliųjų venų trombozę – pasekmę, kurios visi bijome ir vengiame.

Gydytojasi atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių patarimų pooperaciniu laikotarpiu: po endovaskulinės operacijos žmogus turi elgtis lygiai taip pat, kaip iki operacijos. Kraujotaką gerina vaikščiojimas – tai pati geriausia pooperacinių komplikacijų profilaktikos priemonė, nes vaikštant susitraukinėja raumenys ir raumenų susitraukinėjimai stimuliuoja veninę kraujotaką. Tai pagrindinė profilaktinė priemonė nuo giliųjų venų trombozės.

10 svarbiausių dalykų po kojų venų operacijos:

• dieną nešioti kompresinę kojinę (ryte užsimauti, vakare prieš miegą – nusimauti. Naktį trumpam atsikėlus, pvz., į tualetą, kojinės mautis nereikia);
• prausiantis saugoti, kad nesušlaptų tvarsčiai;
• per dieną išgerti 1,5–2 litrus skysčių;
• stengtis vaikščioti pakankamai daug, tačiau, pajutus nuovargį, prigulti ir pailsėti;
• nedirbti sunkių fizinių darbų, nekelti sunkių daiktų;
• nesportuoti;
• neavėti aukštakulnių batų;
• neskristi lėktuvu;
• nesilankyti soliariume;
• nesiprausti pirtyje ar karštoje vonioje.

The post Kojų venų operacijos: pooperacinio laikotarpio instrukcija appeared first on NORTHWAY.

Kodėl išsivysto venų varikozė ir kuo ji pavojinga?

Kalbėsime apie pirminę venų varikozę. Antrinė atsiranda dėl kitų susirgimų – pavyzdžiui, dėl giliųjų venų trombozės, įgimtų kraujagyslių ypatumų. Tai sudėtingos ligos, kurių priežastis yra aiški.

Pirminės venų varikozės priežastys iki galo nėra aiškios. Mes tik žinome, kokie faktoriai skatina venų vožtuvų nepakankamumą. Kai padidėja veninio kraujo slėgis, kraujas ima kauptis kojose. Jei venų sienelės silpnos – jos neišlaiko šio slėgio, vis labiau plečiasi. Plečiasi ir šakinės atšakos, smulkios voratinklinės venos – ypač žemiausioje kojos vietoje, ties kulkšnimis. Odos paviršiuje pasirodo gumbai, vėliau – trofiniai odos pakitimai, sukietėjimai blauzdos audiniuose, randėja poodinis sluoksnis. Koja pakeičia savo formą – ji atrodo kaip apverstas šampano butelis.

Negydoma venų varikozė gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis. Viena jų – trofinės opos. Opa – tai atviri vartai infekcijai į organizmą patekti. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų – sepsis (kraujo užkrėtimas) ir mirtis.

Be trofinių opų, poodinių, arba paviršinių, kojų venų išsiplėtimas gali grėsti ir kitomis rimtomis bėdomis. Viena jų – tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kylantis susidarius trombams venose. Varikozės pažeistose venose kraujas teka lėtai, dėl nesandarių venų vožtuvų dalis kraujo, užuot keliavęs viena kryptimi – širdies link, grįžta atgal, užsistovi, todėl tokiose venose trombai susidaro gana dažnai. Tromboflebitu suserga vienas iš dešimties dėl kojų venų varikozės kenčiančių asmenų. Be to, tromboflebitą minėtiems ligoniams gali sukelti net nedidelės traumos, kurių patys pacientai vėliau net neprisimena. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir ūmią mirtį. Todėl į venų varikozę pro pirštus žiūrėti negalima.

Kokie gi faktoriai skatina ligą vystytis?

Venų varikozė moteris kamuoja keturis kartus dažniau nei vyrus. Apie 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi iš tėvų. Silpna venų sienelė paveldima ir jei kokie nors faktoriai veninį slėgį padidina – „užsiveda“ jau minėtas kraujotakos mechanizmas. Ligą skatina padidintas veninis slėgis kojose. Jis taip pat gali atsirasti dėl ilgo stovėjimo, sunkaus fizinio darbo, buvimo karštoje drėgnoje aplinkoje, nėštumo.

Kokie venų varikozės simptomai?

Sunkios kojos, tinimai, mėšlungis – ligos simptomai. Jei kojos tik sunkios – šiuo atveju gali būti ir kita problema, nebūtinai varikozė. Bet kojų sunkumas kartu su kitais požymiais – atsirandantis antroje dienos pusėje ir palengvėjantis atsigulus – yra būdingas venų varikozės požymis. Tuomet tikrai pravartu išsitirti veninę kraujotaką. Tokiu atveju atliekamas diagnostikos metodas – ultragarsinis dvigubas skenavimas.

Ar visos moterys nėštumo metu gali patirti varikozinį venų išsiplėtimą?

Ne, ne visos. Svarbus paveldimumas, svarbi ir nėštumo eiga.

Ar besilaukianti kūdikio moteris gali taikyti profilaktines priemones?

Nėštumo metu didėja veninis spaudimas, todėl gali atsirasti poodinių venų išsiplėtimas ir veninių vožtuvų nepakankamumas. Ir po nėštumo tai ne visada savaime susitvarko.

Nėštumas – ir didesnė giliųjų venų trombozės rizika. Vaisius spaudžia klubinę veną, sulėtėja kraujotaka – o kur ji lėtesnė, ten didesnė trombozės tikimybė. Be to, gimdymo metu padidėja kraujo krešėjimas. Visa tai reikia žinoti, nes nėštumas – iš tiesų iššūkis venoms.

Geriausia profilaktikos priemonė – specialios kompresinės kojinės nėščiosioms. Antroje nėštumo pusėje jas reikėtų pradėti mūvėti. Geriau, kai kojines parenka gydytojas, nes skiriasi kompresijos klasė. Beje, kompresines kojines reikia mūvėti ir mėnesį po gimdymo, nes visą šį laiką dar būna kraujo krešėjimo pakitimų, kurie gali sukelti giliųjų venų trombozę.

Kokie metodai taikomi venų varikozei gydyti?

Gydymo būdų daug. Neintervenciniai – kompresinė terapija ir medikamentai. Intervenciniai – skleroterapija bei chirurginiai gydymo būdai. Skleroterapijos metu yra užkemšamos venos, kuriose sutrikusi kraujotaka. Skleroterapija taikoma ir estetiniais tikslais, kai pašalinama vena, kuri matosi. Toliau – chirurginiai gydymo būdai: atvira operacija, lazerinis arba radiodažnuminis gydymas. Iki šiol diskutuojama, kuris iš pastarųjų metodų efektyvesnis, bet manyčiau, kad kiekviena klinikinė situacija turi savo optimalų gydymą.

Taigi šiuo metu turime didelę prabangą rinktis kombinuotus gydymo metodus ir pacientui dabar, lyginant su ankstesniais laikais, gydytis yra žymiai paprasčiau.

Ar galima sau padėti, jei kankina venų varikozė?

Sportu neišsigydysite, paveldimumo taip pat neįtakosite. Tačiau tam tikra profilaktika galima. Jei turite polinkį į venų varikozę, reguliariai bėgiokite arba bent jau vaikščiokite. Taip pat plaukiokite, važinėkite dviračiu, avėkite patogią avalynę (aukštakulnius geriau pasilaikyti šventėms ar ypatingoms progoms). Venkite karštos aplinkos, nepiktnaudžiaukite sauna, vakarais apsipilkite kojas vėsiu vandeniu. Labai efektyvios yra ir kompresinės kojinės, limfodrenažinis masažas.

The post Nėštumo įtaka venų varikozės atsiradimui appeared first on NORTHWAY.