Medicinos centruose „Northway“ profesionalūs kraujagyslių chirurgai konsultuoja, atlieka reikiamus tyrimus, skiria kompresinę terapiją ar medikamentinį gydymą, atlieka gydomąsias procedūras bei operacijas. Prireikus diagnozuoti kaklo bei kraujagyslių, taip pat galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, atliekama kaklo kraujagyslių echoskopija.

Kas yra angiochirurgija?

Angiochirurgija (kraujagyslių chirurgija) – tai medicinos sritis, besispecializuojanti arterijų bei venų ligų diagnostikoje ir gydyme. Siauresnė jos sritis, nagrinėjanti venų ligas, vadinama flebologija (mokslas apie venų ligas).

Viena dažniausių ligų su kuria susiduria angiochirurgai – venų varikozė. Tai paviršinių kojų venų išsiplėtimas, atsirandantis dėl veninių vožtuvų nesandarumo. Venų varikozę nulemiantys rizikos faktoriai nėra iki galo išaiškinti, tačiau žinoma, kad šios ligos paplitimas didėja su amžiumi. Venų varikozės vystymuisi didelės įtakos turi genetika, limfinės sistemos sutrikimai, per didelis svoris, nejudrus gyvenimo būdas, stovimas ir sunkus fizinis darbas.

Kada rekomenduojama angiochirurgo konsultacija?

Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios kojų venos. Pirmieji venų varikozės simptomai – tai kojų sunkumas, nuovargis, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis.  Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda blauzdos audinių pakitimai. Pajutus šiuos simptomus patariama nedelsti ir kreiptis kraujagyslių chirurgo konsultacijai.

Gydytojai angiochirurgai įspėja, kad išsiplėtusios kojų venos – ne tik estetinė problema, nors ši problemos pusė taip pat svarbi. Prasta kojų išvaizda sukelia psichologinį diskomfortą, imama nepasitikėti savimi. Ilgainiui venų išsiplėtimas tampa ir rimta sveikatos problema, kurios nesprendžiant gali grėsti rimtos komplikacijos.

Siekiant išvengti pavojingų ligų, kojų sveikata būtina pasirūpinti laiku – kuo ankstyvesnė ligos stadija, tuo paprastesnis ir sėkmingesnis jos gydymas.

Populiariausios angiochirurginės procedūros ir tyrimai

Venų varikozės diagnostikai pasitelkiami instrumentiniai tyrimai, kurių tiksliausias – dvigubas skenavimas. Šis ultargarsinis tyrimo metodas skirtas patvirtinti venų varikozės diagnozę, nustatyti venų kraujo tėkmės pasikeitimo (refliukso) mastą ir sudaryti efektyviausią gydymo planą. Sunkesniais atvejais gali būti pasitelkiama kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas ar įprasta angiografija, matuojamas kraujo spaudimas kojų venose.

Poodinių venų varikozė gydoma įvairiais būdais, priklausomai nuo ligos stadijos bei anatominių pakitimų, kurie nustatomi ultragarsinio tyrimo metu. Pirmas pasirinkimas didžiosios ir mažosios poodžio venos refliukso gydyme yra jų uždarymas endoveninėmis radiochirurginėmis ir lazerinemis operacijomis. Gydymo metu pažeistos kojų venos suardomos iš vidaus, o kraujas ima keliauti tik sveikomis kraujagyslėmis.

Endovaskuliniai venų varikozės gydymo būdai turi daug privalumų, lyginant su klasikinėmis venų šalinimo operacijomis. Jų dėka užtikrinamas itin geras klinikinis efektas – visais atvejais išsiplėtusios kojų venos išgydomos per vieną procedūrą. Naudojant endovaskulinius metodus operacija atliekama be pjūvių, todėl nėra siūlių, randų susidarymo rizikos, pasiekiamas puikus estetinis rezultatas. Praėjus keliems mėnesiams po operacijos net nesimato, kad buvo atlikta operacija.

Endovaskulinės operacijos atliekamos vietinėje nejautroje, todėl joms nereikalingas specialus paruošimas. Tausojančių operacijų metu nėra pažeidžiami greta venų esantys audiniai, išvengiama kraujosrūvų, todėl sumažėja infekcijos pavojus ir užtikrinamas žymiai lengvesnis pooperacinis laikotarpis (visiškai  neskausmingas arba mažai skausmingas). Atlikus atvirą klasikinę operaciją, pacientas 2–3 savaites turi riboti savo kasdieninę veiklą, tuo tarpu po endovaskulinių operacijų neprarandamas darbingumas, iš karto galima vaikščioti ir jau kitą dieną grįžti į darbą ar tęsti kitą įprastą veiklą. Šiuo metu dauguma venų operacijų atliekama endovaskuliniu būdu, o tradicinė chirurgija lieka tik alternatyviu metodu.

Jei pacientų veninė kraujotaka nėra sutrikusi, išsiplėtusius kapiliarus galima gydyti tiesiogiai, neatliekant intervencijos į stambias venas. Tokiu atveju atliekamas kojų venų sklerozavimas (skleroterapija). Endovaskulinės procedūros metu kraujagyslių chirurgas į veną suleidžia medikamentus, veikiančius venos sienelę ir sukeliančius jos aseptinį uždegimą. Dėl vaistų poveikio vena užanka, o ilgainiui ji surandėja ir išnyksta. Šiuo metodu galima gydyti tiek estetinę varikozę, tame tarpe ir kapiliarines venas, tiek ir kraujotakos sutrikimą turinčius poodinius kamienus ar jungiančias venas. Skleroterapija įprastai yra derinama su kompresine terapija.

Dar vienas endovaskulinis venų gydymo būdas – gydymas klijais. Šios procedūros metu į gydomą veną per kateterį suleidžiami klijai, ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Taikant šį metodą nereikalinga nejautra, kaip kad lazerinės ar radiochirurginės operacijos metu. Vietinis nuskausminimas atliekamas tik injekuojant vietą, per kurią kateteris įvedamas į veną. Be to, po tokios operacijos nereikalinga kompresinė terapija.