Kas yra epilepsija?

Epilepsija – tai lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys nevalingi priepuoliai dėl stiprių elektros iškrovų galvos smegenyse. Dėl jų sutrinka sąmonė (ne visada), pojūčiai, aplinkos suvokimas, pasireiškia traukuliai ar kiti fiziniai simptomai.

Kokios priežastys lemia epilepsiją?

Liga gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Ji gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai susergama iki 30 metų. Polinkis sirgti epilepsija gali būti paveldėtas, tačiau šis sutrikimas gali prasidėti ir žmonėms be šeimos istorijos. Išprovokuoti epilepsiją gali galvos trauma, smegenų žievės sklerozė, smegenų kraujagyslių, neurologinės ligos, infekcijos ar kiti sveikatos sutrikimai.

Kokie yra epilepsijos simptomai?

Epilepsija pasireiškia priepuoliais, kurie gali būti labai įvairūs. Priepuoliai skiriasi priklausomai nuo epilepsijos rūšies, nuo to kurioje smegenų vietoje vyksta iškrovos. Kai kurie žmonės patiria trumpus sąmonės sutrikimus, o kitiems gali prasidėti stiprūs traukuliai, kurių metu trūkčioja vienas ar daugiau raumenų. Priepuoliai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali kartotis dažnai (per dienas, savaites ar mėnesius).

Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip:

• Traukuliai – nevalingi, nekontroliuojami trūkčiojimai visame kūne, tam tikrose kūno dalyse arba pasireiškia tik galūnių patrūkčiojimai.
• Keisti jutimai. Dalis epilepsija sergančių žmonių prieš prasidedant priepuoliui jaučia keistus kvapus, skonius, kai kuriems sutrinka rega.
• Elgesio pokyčiai. Neretai priepuolio metu žmogus gali nereaguoti į aplinką, atlikti nesąmoningus veiksmus.
• Sąmonės netekimas arba sumišimas.

Svarbu žinoti, kad vienas priepuolis dar nereiškia epilepsijos diagnozės – paprastai ji nustatoma, kai priepuoliai kartojasi.

Priepuolių tipai

Epilepsijos priepuoliai skirstomi į židininius (dalinius) ir generalizuotus:

• Židininiai priepuoliai prasideda tam tikroje smegenų dalyje, gali sukelti trūkčiojimus, pojūčių sutrikimus ar net sąmonės praradimą.
• Generalizuoti priepuoliai apima abi smegenų puses ir gali pasireikšti toniniais-kloniniais traukuliais, atoniniais priepuoliais (staigus raumenų atsipalaidavimas) ar absansais (trumpi sąmonės netekimai).

Kaip nustatoma epilepsijos diagnozė?

Ligos diagnozė patvirtinama ir epilepsijos forma nustatoma gydytojo neurologo arba vaikų neurologo konsultacijos metu, remiantis klinikiniais simptomais, istorija ir tyrimais. Elektroencefalografija (EEG) yra vienas svarbiausių tyrimų epilepsijos diagnozei patvirtinti. Jo metu yra registruojamas smegenų bioelektrinis aktyvumas ir nustatomi epilepsiniai pakitimai. Šis tyrimas padeda gydytojams nustatyti, kuria epilepsijos forma serga pacientas, kaip jis reaguoja į gydymą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienas priepuolis paprastai nėra pakankamas diagnozei nustatyti – dažnai reikia bent dviejų priepuolių.

Patvirtinus epilepsijos diagnozę, įvertinus priepuolių dažnį, sunkumą, pobūdį, skiriamas gydymas, suteikiama informacija apie paciento savistabą. Diagnozavus bet kurios formos epilepsiją pacientui paskiriamas ilgalaikis stebėjimas, kontrolinių vizitų metu vertinamas gydymo efektyvumas.

Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje teikiamos profesionalios neurologijos paslaugos: gydytojų neurologų konsultacijos, atliekami neurologiniai tyrimai, nustatoma tiksli neurologinių ligų diagnozė, skiriamas efektyvus gydymas. Pasikonsultuokite su patyrusiais specialistais ir pasirūpinkite savo sveikata laiku.

Kaip gydoma epilepsija?

Dauguma šia liga sergančių žmonių gydomi antiepilepsiniais vaistais, kurie padeda kontroliuoti priepuolius. Kai kuriais atvejais sergantiems gali būti taikomas chirurginis gydymas. 

Pritaikius tinkamą gydymą galima pasiekti didelį gyvenimo kokybės pagerėjimą. Daugelis žmonių sugeba valdyti epilepsijos priepuolius ir gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau reikalinga nuolatinė sveikatos stebėsena ir, esant poreikiui, gydymo korekcija.

Dėl gydymo antiepilepsiniais vaistais užbaigimo sprendžiama individualiai, ne anksčiau nei praėjus 2–5 metams nuo paskutinio priepuolio. Svarbu žinoti, kad net jeigu priepuoliai nebesikartoja, negalima nutraukti vaistų vartojimo savarankiškai. Sprendimą užbaigti gydymą vaistais nuo epilepsijos gali priimti tik gydytojas neurologas ar vaikų neurologas, įvertinęs paciento būklę ir gydymo efektyvumą.

Epilepsija – liga, kurią galima suvaldyti 

Epilepsija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, jei laikosi gydytojų rekomendacijų. Sergant epilepsija svarbu:

• Net priepuoliams nesikartojant, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
• Laikytis teisingo darbo ir poilsio režimo.
• Vengti provokuojančių veiksnių: streso, nuovargio, alkoholio, intensyvaus sporto, ryškių mirgančių šviesų.
• Epilepsija sergantiems žmonėms nerekomenduojama dirbti aukštyje, su judančiais elektros prietaisais, vieniems maudytis vandens telkiniuose, taip išvengiant skaudžių pasekmių priepuolio metu.
• Epilepsija sergantiems asmenims gali būti taikomi vairavimo apribojimai.

Kaip elgtis epilepsijos priepuolio metu?

Artimiesiems ar žmonės, kurie dirba kartu su epilepsija sergančiu žmogumi, verta išmokti pirmosios pagalbos epilepsijos priepuolio metu:

• Jei žmogų ištiko priepuolis, reikia paversti ligonį ant šono, kad jis neužspringtų, atlaisvinti kvėpavimo takus varžančius drabužius.
• Pasistenkite prilaikyti žmogaus galvą, po ja padėkite minkštą daiktą. Nedėkite jokių kietų daiktų, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus, kad žmogus nesusižeistų. 
• Stebėkite priepuolio trukmę – jeigu jis tęsiasi ilgiau nei 5 min., kvieskite greitąją pagalbą. Dažniausiai to neprireikia, nes priepuolis greitai baigiasi. 
• Pasibaigus traukuliams, paguldykite ligonį į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, kol jo būklė taps stabili.

Ar epilepsija išgydoma?

Epilepsija yra ilgalaikė liga, tačiau tinkamas gydymas padeda kontroliuoti priepuolius ir žymiai sumažinti jų dažnumą bei sunkumą. Dalis pacientų, vartodami tinkamus vaistus, gali gerokai sumažinti epilepsijos priepuolių dažnį ar juos visiškai kontroliuoti, tačiau visiškas išgydymas yra retas – priepuolių rizika gali neišnykti visą gyvenimą.

Įtariate, kad galite sirgti epilepsija? 

Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma epilepsija gali padėti sumažinti priepuolių dažnį, išvengti traumų ir pagerinti gyvenimo kokybę. Negydoma liga gali progresuoti, sukelti neurologinių komplikacijų ar net kelti pavojų gyvybei.

Jei pastebėjote simptomus, nedelskite – registruokitės konsultacijai pas specialistą. Patyrę medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje gydytojai neurologai paskirs reikiamus tyrimus, įvertinę jų rezultatus skirs epilepsijos simptomus padedantį kontroliuoti gydymą, suteiks išsamią informaciją, kaip valdyti priepuolius, vengti juos sukeliančių veiksnių ir saugiai gyventi su šia liga. Pasirūpinkite savo sveikata laiku!

The post Epilepsija: ką svarbu žinoti apie šią ligą appeared first on NORTHWAY.

Migrena – tai epizodinis galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Migrenos kilmė yra neurologinė – ji kyla dėl pasikeitimų nervų sistemoje. Perspėjantys pirmieji migrenos simptomai: nevikrumas, žiovulys, nuovargis, sukaustytas sprandas, troškulys, jautrumas šviesai ir triukšmui, dirglumas, potraukis saldumynams. Gali būti migrenos aura, neurologiniai simptomai, atsirandantys prieš galvos skausmą: regėjimo sutrikimas, galūnių tirpimai, silpnumas.

Epilepsija 

Epilepsija – tai lėtinė galvos smegenų liga, pasireiškianti pasikartojančiais traukuliais, sąlygojančiais laikiną sąmonės, motorikos, jutimų ar protinės veiklos sutrikimą. Galimos susirgimo epilepsija priežastys: paveldimumas, tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas organizme, galvos smegenų traumos, apsinuodijimas tam tikromis cheminėmis medžiagomis, žalingi įpročiai (alkoholio, narkotikų vartojimas), insultas, naujagimio patirta gimdymo trauma, galvos smegenų augliai, uždegimas.

Encefalitas 

Encefalitas – tai galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų uždegimas, pasireiškiantis staigiai pakylančia temperatūra, galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, miego sutrikimais, sąmonės praradimu, paralyžiumi. Encefalitą sukelia virusai ir bakterijos, kuriuos dažniausiai perneša erkės (erkinis encefalitas). Taip pat virusai į organizmą gali patekti išgėrus užkrėsto karvės ar ožkos pieno arba būti gripo, reumato, šiltinės ir kitų ligų komplikacija. Kai kuriais atvejais šios ligos neįmanoma išgydyti ir ji gali sąlygoti neįgalumą visam gyvenimui.

Alzhaimerio liga

Alzhaimerio liga – progresuojanti nervų sistemos degeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvumu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Alzhaimerio liga yra labiausiai paplitusi mąstymo sutrikimo forma. Šios ligos priežastys nėra aiškios, todėl nėra ir tiesioginio gydymo priemonių, – tik vaistai, kurie gali pagerinti ligonio būklę, atmintį bei orientaciją aplinkoje. Pagrindiniai Alzhaimerio ligos simptomai: trumpalaikės atminties blogėjimas, kalbos praradimas, nesugebėjimas atlikti tikslių judesių, sutrinka atpažinimo funkcija.

The post Neurologinės ligos appeared first on NORTHWAY.

Kas gali sukelti skausmus nugaroje?

• mažas fizinis aktyvumas;
• per didelis krūvis mankštinantis;
• sukumpusi kūno padėtis sėdint;
• netaisyklinga laikysena;
• sunkių daiktų kėlimas;
• miegojimas ant nepritaikyto čiužinio.

Dažnai nugaros skausmai kamuoja nutukusius žmones, taip pat tuos, kurie mažai juda, nesportuoja, dirba priverstinėje nepatogioje padėtyje, jų laikysena yra netaisyklinga. Tai skatina nuolatinį sprando, nugaros, juosmens raumenų įsitempimą, kuris tik dar labiau didina skausmą. Skausmas gali būti jaučiamas bet kuriame stuburo aukštyje, bet kurioje šių kūno dalių – kauluose, diskuose, nervuose, sąnariuose, raiščiuose ar raumenyse.

Tyrimai padeda nustatyti nugaros skausmo priežastį

Tarpslankstelinių sąnarių, diskų, slankstelių patologijoms nustatyti taikomi rentgenologiniai tyrimai, bendrieji kraujo, šlapimo tyrimai, vidaus organų echoskopija, ginekologinis tyrimas. Nustatyti diagnozę nėra sunku, jei simptomai yra konkretūs bei aiškiai atitinka vieno ar kito skausmo diagnostikos kriterijus. Kiekvieno skausmo tipo priežastys yra skirtingos, todėl atsižvelgiant į tai, skiriamas gydymas, kuris galėtų pašalinti atitinkamą skausmo priežastį.

Medicininis nugaros skausmo gydymas

Ūmūs nugaros skausmai, trunkantys iki 6 savaičių, yra gydomi kompleksiškai. Šiuo negalavimu besiskundžiančiam pacientui gydytojai pataria išsaugoti aktyvumą, skiria raumenis atpalaiduojančių, skausmą malšinančių vaistų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Kartais paskirti vaistai yra leidžiami tiesiai į stuburo sąnarius arba aplink nervų šakneles. Daugeliu atvejų yra taikomos šiluminės arba šalčio procedūros, masažas, raumenų tempimo, vandens procedūros. Įvykus didelei disko išvaržai, sukeliančiai nepakeliamus skausmus, raumenų paralyžių, išmatų arba šlapimo nelaikymą – stuburą būtina operuoti.

Lėtinį skausmą, kuris trunka ilgiau nei 12 savaičių, bene geriausiai malšina gydomoji mankšta, padedanti stiprinti nugaroje esančius raumenis: sergantysis mokomas taisyklingos laikysenos, koreguojamos jo darbo bei poilsio sąlygos, kartu taikomos fizioterapinės procedūros. Sustiprėję raumenys fiksuoja stuburą taisyklingoje padėtyje, neleidžia išsprūsti tarpslanksteliniams diskams bei susidaryti išvaržai.

Patarimai stuburui stiprinti

Jei skausmas nugaroje yra stipresnis rytais, tik pabudus, tikėtina, jog nugaros raumenys yra susilpnėję. Skausmo priežastimi taip pat gali būti ir netinkamas čiužinys. Net jei stuburo skausmas ir nekamuoja, geriausia miegoti ant kietos lovos. Miegant reikėtų dažnai keisti padėtį tam, kad stuburo diskai nesustingtų.

Kūnas turi būti aktyvus, kad būtų sveikas. Varginant stuburo skausmams profilaktiškai rekomenduojama paplaukioti upėje, ežere ar baseine. Plaukiojant stiprėja raumenys, stuburui tenka mažiausias krūvis. Ypač naudinga plaukioti ant nugaros.

Lėtai atliekami pratimai taip pat gali padėti sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis. Reguliariai atliekama mankšta yra itin naudinga, tačiau turint problemų su stuburu, visuomet reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kokie pratimai raumenų stiprinimui yra tinkamiausi.

The post Nugaros skausmai appeared first on NORTHWAY.

Ši liga gali apimti stuburo, kaklo, juosmens ir krūtinės sritis. Ja sergantys žmonės skundžiasi nuolat pasikartojančiais galvos, pečių, sprando bei nugaros skausmais. Juos vargina galvos svaigimas ir nuolatinis raumenų maudimas stuburo srityje.

Simptomai

Osteochondrozė dažniausiai pasireiškia kurios nors nugaros dalies skausmu: krūtinės, kaklo ar juosmens. Pažeisti tarpslanksteliniai diskai suplokštėja, išveša skaidulinis audinys ir tuomet atsiranda kaulinių išaugų, dar kitaip vadinamų osteofitais. Skausmas gali būti lokalizuotas nugaroje arba plisti toliau – į pečių juostą, rankas, krūtinės ląstą, priminti širdies ligas.

Jos sukeliamas skausmas dažniausiai sustiprėja fizinio krūvio metu ar po jo. Skausmo pojūtis gali būti silpnas, maudžiantis arba itin stiprus, nepakeliamas. Dažnu atveju tokį skausmą sunku numalšinti vaistais ar kitomis priemonėmis, stuburo judesių amplitudė pastebimai sumažėja.

Ligai progresuojant pamažu ima mažėti stuburo lankstumas, žmogui tampa sudėtinga atlikti kai kuriuos judesius. Gali būti sunku sukioti galvą, o ją besukant gali girdėtis nemalonus traškėjimo garsas. Ilgainiui ligoniui pasireiškia neramumas, nemiga, nuotaikų nepastovumas. Šia liga sergantys žmonės, kurių pagumburio funkcijos yra sutrikusios, atrodo išbalę, apatiški, skundžiasi dažnu šlapinimusi.

Kaklo osteochondrozė gali pasireikšti klausos blogėjimu, spengimu ausyse, kosuliu, ryklės išdžiūvimu, svetimkūnio jutimu gerklėje, nežymiais regėjimo sutrikimais. Ligonį taip pat gali kamuoti galvos svaigimas, eisenos sutrikimai, pykinimas ar vėmimas.

Sergant osteochondroze gali pasireikšti įvairūs klinikiniai simptomai. Čia išvardyti požymiai yra pagrindiniai, tačiau tikrai ne visi. Ligą padeda atpažinti tai, jog simptomai dažniausiai pasireiškia ne pavieniui, o kompleksiškai. Tačiau, svarbu pažymėti, jog diagnozuoti osteochondroze gan sudėtinga, tad pajutus vieną ar kelis iš anksčiau paminėtų simptomų, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Diagnostika

Diagnozuojant nugaros skausmą gydytojas išsamiai apklausia pacientą, siekdamas išsiaiškinti kur tiksliai jaučiamas skausmas, koks jo pobūdis, nuo ko atsiranda, kur plinta bei kiek laiko trunka. Apžiūrėdamas pacientą gydytojas įvertina jo gebėjimą sėdėti, stovėti, eiti, kelti kojas. Taip pat atliekamas neurologinis ištyrimas, patikrinami refleksai.

Siekiant maksimalaus diagnozės tikslumo, atliekamos kelių krypčių rentgenogramos, vertinami tarpslanksteliniai tarpai ir kaulų reakcija į diskų susidėvėjimą. Taip pat, esant poreikiui, galima atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. Galiausiai, nustatomas ligos laipsnis.

Gydymas

Vaistų, galinčių visiškai išgydyti osteochondrozę, nėra. Todėl pagrindinis uždavinys gydytojui yra paciento gyvenimo palengvinimas, jaučiamo skausmo malšinimas. Osteochondrozės gydymas didele dalimi priklauso nuo simptomų sunkumo. Ligos pradžioje dažniausiai skiriama fizinė terapija. Įvairūs terapijos metodai leidžia greičiau sumažinti ūminį ar lėtinį skausmą, sustiprinti nusilpusius ar atpalaiduoti spazmuotus raumenis.

Vėliau gali būti skiriamas konservatyvus gydymas vaistais ar kitomis priemonėmis. Sergantiems šia liga paprastai skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai arba raumenis atpalaiduojantys vaistai. Nugaros skausmą malšinti galima ir kitais būdais. Veiksminga gali būti elektroterapija, ultragarsas, šilumos terapija, masažas bei kiti metodai.

Išskirtiniais atvejais naudojamos įvairios infekcijos, pavyzdžiui, juntamųjų nervų blokados. Chirurginis gydymas dažniausiai atidėliojimas tiek ilgai, kiek įmanoma. Tačiau, įvykus šlapimo pūslės inervacijos sutrikimui ar kitoms rimtoms sveikatos problemoms, operacija tampa vieninteliu išsigelbėjimu ir turi būti atliekama greitai. Chirurginių intervencijų metu galima padidinti stuburo smegenų kanalo plotį, implantuoti tarpslankstelinio disko protezą ar bandyti atstatyti senąjį tarpslankstelinį diską.

Profilaktika

Šios ligos profilaktikoje itin svarbu vengti tam tikrų rizikos veiksnių ir laiku gydyti kitas stuburo ligas. Reikėtų sutelkti jėgas į antsvorio mažinimą ir reguliuoti mitybą. Taip pat rekomenduojama reguliari mankšta, plaukiojimas, gimnastika. Tačiau svarbu, jog fizinis krūvis nebūtų per didelis, nevargintų kūno. Fiziniai pratimai turėtų būti atliekami lėtai, taisyklingai kvėpuojant. Sergantieji osteochondroze turėtų atkreipti dėmesį į savo taisyklingą laikyseną atliekant kasdienius darbus: sėdint, stovint ar vaikštant. Šie metodai ne tik lėtina ligos vystymąsi, bet ir gerina pacientų savijautą.

Apie 90 procentų pasaulio žmonių patiria įvairius skausmus, kurių viena iš priežasčių – juosmens arba kaklo osteochondrozė. Šie stuburo slankstelių pažeidimai, kai tarpslanksteliniai diskai praranda amortizatoriaus funkciją apsunkina daugelio žmonių gyvenimą, sukeldami nuolatinį skausmą. Rūpinkitės savo sveikata, laikykitės gydytojų rekomendacijų ir gyvenimas vėl taps daug šviesesnis.

The post Osteochondrozė: simptomai ir gydymas appeared first on NORTHWAY.

Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. „Northway“ vaikų neurologai pasakoja apie ankstyvuosius vaiko raidos sutrikimo simptomus ir kodėl svarbu juos pastebėjus nedelsti ir atvykti pasitarti su gydytoju.

Autizmo sutrikimai pasireiškia skirtingai

Autizmas – tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs. Vieniems šį sutrikimą turintiems vaikams laikui bėgant kasdieniniame gyvenime gali prireikti didelės pagalbos, kitiems – mažesnės, o kai kuriais atvejais jie gali gyventi visiškai savarankiškai.

Veiksniai lemiantys autizmo išsivystymą

Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Mūsų genai, veikdami kartu su aplinkos veiksniais, sukuria tam tikrą terpę, kurioje gali išsivystyti tam tikros ligos ar sutrikimai, tarp jų ir autizmas.

Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas. Taip pat ir atvirkščiai, jeigu vaikui nenustatytas nei vienas rizikos veiksnys, tai dar nereiškia, jog jis tikrai neturės šio sutrikimo.

Autizmo požymiai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti – dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Vis dėlto, nors pirmieji simptomai išryškėja per pirmus dvejus gyvenimo metus, dažniausiai tėvai pagalbos kreipiasi tik vaikui esant 3–4 metų dėl vėluojančios kalbinės raidos. 

Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų – nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis – įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Daugeliui jų gali būti būdingi keli iš šių požymių.

Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai. Vienas iš pavojaus simptomų, kuomet būtina kreiptis pagalbos ir atlikti kompleksinę diagnostiką  – vaiko raidos regresas bet kada vaikystėje.

Autizmo spektro sutrikimų diagnostika ir gydymas

Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Diagnostikai gali padėti tam tikros skalės ar anketos, kurias naudoja sveikatos priežiūros specialistai. 

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Būtina kiekvienos vaiko terapinės programos dalis yra tėvų mokymas bei individualus konsultavimas.

Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Individualiai parinktos priemonės gali veiksmingai padidinti funkcinį savarankiškumą, skatinant mokymąsi ir adaptacinių įgūdžių įgijimą, eliminuoti ar sumažinti elgesio problemas.

Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Tačiau specialistai pastebi, kad vaistai gali būti skirti norint gydyti ar kontroliuoti gretutines ligas ar simptomus, tokius kaip epilepsija, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, virškinimo sistemos sutrikimai ar kitos problemos.

Ankstyva raidos sutrikimo diagnozė padeda pasiekti geresnių rezultatų

Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Taikant tikslines pagalbos priemones, galima spręsti kalbos ir kalbėjimo vėlavimo problemas, gerinti socialinius įgūdžius ir mažinti probleminį elgesį.

Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė. Prognozę taip pat blogina protinis atsilikimas.

Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Pastebėję šio sutrikimo požymius, kuo anksčiau kreipkitės į vaikų neurologą specialistą, nes taip savo vaikui galėsite suteikti efektyviausią pagalbą.

The post Autizmas: lemiantys veiksniai vaiko raidos prognozei appeared first on NORTHWAY.