Medicinos centruose „Northway“ ilgametę patirtį turintys gydytojai neurologai diagnozuoja ir gydo įvairias centrinės ir periferinės nervų sistemos, galvos ir nugaros smegenų ligas, galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus, atlieka kaklo kraujagyslių skenavimą.

Neurologija – kas tai?

Neurologija – mokslas apie nervų sistemos struktūrą ir funkcijas. Nervų sistema yra labai sudėtinga, nuo jos priklauso viso mūsų kūno veikla. Gydytojas neurologas atlieka smegenų, nervinių sutrikimų diagnostinius tyrimus, konsultuoja ir gydo pacientus, sergančius centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis. Gydytojai neurologai konsultuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus.

Pagrindinės neurologinės ligos

Nervų sistemos pažeidimams būdingi galvos skausmas ir svaigimas, judėjimo ir judesių koordinacijos sutrikimai, kalbos, atminties, rijimo, regėjimo ir kitų jutimų sutrikimas. Migrena, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, centrinės ir periferinės nervų sistemos ligos (išsėtinė sklerozė ir kt.), degeneracinės nervų sistemos ligos (Alzheimerio liga, Parkinsono liga), stuburo ligos, epilepsija, nemiga ir kitos nervų sistemos ligos yra tai, ką gydo neurologas.

Migrena. Migrena savo pobūdžiu skiriasi nuo įprastinio įtampos galvos skausmo. Įprastai ji pasireiškia stipriu, tvinkčiojančiu galvos skausmu dažniausiai vienoje galvos pusėje. Šis skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, jo stiprumas – varijuoti nuo vidutinio iki nepakeliamo, trukdančio kasdienei veiklai. Migreną dažnai lydi tokie simptomai, kaip pykinimas, vėmimas, ypač didelis jautrumas šviesai ir garsui. Susidūrus su migrenos simptomais, rekomenduojama neurologo konsultacija.

Migrena diagnozuojama remiantis paciento šeimos ir medicinine anamneze, simptomais, fiziniu ir neurologiniu ištyrimu. Siekiant atmesti kitas patologijas, gali būti skiriami papildomi tyrimai – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ir kt. Įtariant infekciją, gali būti atliekama spinalinė punkcija.

Nors migrenos išgydyti negalima, specialistas gali padėti efektyviai suvaldyti jos sukeliamą skausmą bei kitus nemalonius simptomus įvairiais medikamentais. Migrenos priepuolis dažniausiai kontroliuojamas analgetikais, vaistais nuo uždegimo, kombinuotais preparatais, taip pat specifiniais vaistais – triptanais. Neurologo konsultacijos metu taip pat skiriamas profilaktinis migrenos gydymas, sumažinti galvos skausmų priepuolių dažnį, intensyvumą ir trukmę.

Parkinsono liga. Tai lėtinė progresuojanti neurodegeneracinė liga. Ja dažniausia susergama vyresniame amžiuje, kai nervų sistemoje ima mažėti dopamino ir nyksta tam tikros judesių kontrolėje dalyvaujančios galvos smegenų zonos ląstelės, todėl sutrinka žmogaus orientacija, pusiausvyra, lėtėja ir sunkėja judesiai. Susijaudinus šie simptomai dar labiau stiprėja. Nors pagrindinis Parkinsono ligos rizikos veiksnys yra genetika, įtakos jos išsivystymui gali turėti ir galvos trauma, rūkymas, kai kurios ligos ar tam tikrų vaistų vartojimas.

Gydytojas neurologas, įtaręs Parkinsono ligą, pacientui skiria struktūrinius ir biocheminius pakitimus galvos smegenyse padedančius įvertinti tyrimus – kraujo tyrimą, galvos smegenų kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. Diagnozavus Parkinsono ligą, skiriamas medikamentinis gydymas, skatinantis dopamino gamybą nervų sistemoje. Dažniausiai rekomenduojamos ir fizioterapinės priemonės, fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija.

Alzheimeris yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Tai – viena iš dažniausiai pasitaikančių demencijos formų sulaukus vyresnio amžiaus. Susirgus Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai todėl prastėja atmintis (ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis), keičiasi elgesys, interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita.

Ligos pradžia įprastai būna nepastebima – asmuo tampa pasyvesnis, mažiau bendrauja, palaipsniui keičiasi jo pomėgiai, siaurėja interesų ratas, jis pradeda užmiršti neseniai vykusius įvykius ir pan. Neretai į tai nekreipiama dėmesio, nes manoma, kad tai lemia vyresnis amžius ir silpstanti sveikata.

Liga diagnozuojama vertinant paties paciento nusiskundimus ir artimųjų pastebėjimus, taip pat atliekami galvos kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso ir kraujo tyrimai. Jų rezultatai leidžia įvertinti, ar pacientas neturi skydliaukės, kepenų bei inkstų funkcijos sutrikimų, taip pat galinčių nulemti atminties sutrikimus. Kartu įvertinamas vitamino B12 kiekis. Tam tikrais atvejais gali būti atliekami ir genetiniai tyrimai.

Alzheimerio liga nėra išgydoma, tačiau gydymas gali sulėtinti jos progresavimą. Labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją neurologą, kad būtų stebima ligos eiga, jos progresavimas, gretutiniai simptomai.

Epilepsija. Šia nervų sistemos liga susirgti gali bet kas ir bet kokiame amžiuje. Bent vieną kartą per gyvenimą epilepsijos priepuolį patiria apie 10 proc. žmonių.

Sergantys epilepsija žmonės priepuolio metu netenka sąmonės, krenta, juos ištinka traukuliai, įsitempia žandikaulis, iš burnos veržiasi putos. Gali pasireikšti ir kiti nevalingi bei nekontroliuojami veiksmai: žmogus gali judinti vieną galūnę ar kūno pusę, sustingti ir tam tikrą laiką iš viso nejudėti, čepsėti. Priepuolio metu svarbu nepalikti epilepsija sergančio žmogaus vieno. Prasidėjus priepuoliui, svarbu patraukti daiktus, į kuriuos žmogus gali susižaloti ir fiksuoti, kiek laiko jis tęsiasi. Jeigu priepuolis užtrunka ilgiau nei 5 minutes, reikia kviesti greitąją pagalbą

Epilepsijos diagnozės nustatymui labai svarbi informacija, kaip įvyko priepuolis, kokios buvo aplinkybės, ką tuo metu jautė pacientas. Pasitelkiami ir pagalbiniai metodai – elektoencefalograma (smegenų elektriniam aktyvumui išmatuoti), magnetinio rezonanso tyrimas, kraujo ir kiti tyrimai. Patvirtinus diagnozę, specialistas skiria gydymą, kuris gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į patiriamų priepuolių dažnį ir stiprumą. Dažnai epilepsija gydoma kompleksiškai – kombinuojant medikamentinius ir chirurginius metodus (klajoklio nervo stimuliacija, didžiosios jungties perskyrimas, atjungimas tam tikrų smegenų vietų).

Sergant epilepsija, siekiant reguliuoti priepuolius, juos retinti ir susilpninti ar jų visai išvengti, būtinos nuolatinės gydytojo neurologo konsultacijos, kurių metu aptariama gydymo taktika, medikamentų veiksmingumas, gyvenimo būdo pokyčiai. Tinkamai vartojant vaistus ir klausant gydytojų neurologų rekomendacijų dėl mitybos ir gyvensenos, galima gyventi visavertį gyvenimą.

Encefalitas – tai galvos ir nugaros smegenų bei jų dangalų uždegimas, pasireiškiantis staigiai pakylančia temperatūra, galvos skausmu, svaigimu, silpnumu, pykinimu, miego sutrikimais, sąmonės praradimu, paralyžiumi. Encefalitą sukelia virusai ir bakterijos, kuriuos dažniausiai perneša erkės (erkinis encefalitas). Taip pat virusai į organizmą gali patekti išgėrus užkrėsto karvės ar ožkos pieno arba būti gripo, reumato, šiltinės ir kitų ligų komplikacija. Kai kuriais atvejais šios ligos neįmanoma išgydyti ir ji gali sąlygoti neįgalumą visam gyvenimui.

Kada rekomenduojama neurologo konsultacija?

Gydytojo neurologo konsultacija rekomenduojama atsiradus tokiems simptomams, kaip staigus ir stiprus galvos skausmas, svaigimas, mėtymas į šonus, galūnių nusilpimas, kalbos sutrikimas, traukulių priepuolis, nugaros skausmas, jo plitimas į ranką, koją. Neurologijos specialistas atlieka pirminį neurologinį ištyrimą ir paskiria reikalingus tyrimus – galvos kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimą, kaklo ir galvos kraujagyslių ultragarsinius tyrimus ir kt. Įvertinęs jų rezultatus, gydytojas diagnozuoja ligą ir paskiria reikiamą gydymą. Gydytojai neurologai neatlieka operacijų. Jeigu įtariama, kad pacientui gali būti reikalingas chirurginis gydymas, jis nukreipiamas gydytojo neurochirurgo konsultacijai.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai kreipiamasi į neurologą?

Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus – galvos svaigimas. Galvos svaigimu įprastai apibūdinamas nestabilumo arba sutrikusios orientacijos erdvėje pojūtis, kuris gali būti įvairių sveikatos sutrikimų ir ligų požymis. Galvos svaigimu pacientai dažnai vadina aplinkos sukimosi ar judėjimo jausmą, silpnumo ir gręsiančio nualpimo pojūtį, nestabilumo pojūtį, apkvaitimo jausmą, baimę nukristi, galvos sunkumą.

Svaigimo priežasčių yra labai daug. Tai gali būti pusiausvyros aparato, vidinės ausies ligos, sutrikusi rega ar blogai parinkti akiniai, periferinės nervų sistemos pažeidimus ar judėjimo sutrikimus nulemiančios lėtinės ligos. Ūmus galvos svaigimas taip pat gali būti centrinės ir periferinės nervų sistemos ligų, tokių kaip insultas, išsėtinė sklerozė, migrena, epilepsija, požymis. Svaigimas dažnai atsiranda , kai smegenų veiklą trikdo, slopina ilgalaikis stresas, lėtinis ar ūminis kraujotakos nepakankamumas, mažakraujystė, vaistai ar kitos lėtinės ligos. Pažymėtina, kad lėtinį galvos svaigimą gali skatinti kelios išvardintos problemos. Siekiant nustatyti galvos svaigimo priežastį, svarbus svaigimo pobūdis, jo dažnis, trukmė (nuolatinis ar trunkantis labai trumpai) ir aplinkybės, kuriomis jis atsiranda.

Svaigimas vargina apie 40 procentų į penktą dešimtį įkopusių žmonių. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau sukeliantis nuolatinį diskomfortą, nerimą keliantis simptomas. Tačiau kartais galvos svaigimas gali būti rimtos smegenų ligos požymis. Todėl, svaigstant galvai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, nukreips pas reikiamą specialistą.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją neurologą būtina, jeigu atsiranda ūmus, išreikštas galvos svaigimas, lydimas vieno iš šių simptomų: naujai atsiradęs, stiprus galvos skausmas, dvejinimasis akyse, pasikeitęs rijimas, kalba, staigus prikurtimas, rankos ar kojos silpnumas, nesugebėjimas paeiti be pagalbos, nuolatinis vėmimas, krūtinės skausmas, labai retas ar dažnas pulsas.

Dauguma svaigimą sukeliančių sutrikimų gali būti sėkmingai gydomi. Gydymas priklauso nuo svaigimą sukėlusios priežasties – tai gali būti svaigimą slopinančios ir sveikimą skatinančios priemonės, nerimą mažinantys vaistai, vestibulinė reabilitacija.

Kita dažna priežastis, dėl kurios kreipiamasi gydytojo neurologo konsultacijai – galvos skausmas. Nors daugeliu atvejų tai – raumenų įtampos ir iš dalies migreniniai galvos skausmai, kartais galvos skausmas gali būti labai pavojingas ir įspėti apie rimtas neurologines ligas.

Galvos skausmą gali išprovokuoti gripas, peršalimo ligos, danties ar ausies uždegimas. Galvos skausmus gali lemti ir stuburo, kaklo srities problemos. Tokiems skausmams įprastai nereikia specifinio gydymo.

Sunerimti reikėtų tuomet, kai galvos skausmas atsiranda staiga ir yra labai stiprus. Dažnai tokį skausmą lydi neurologiniai simptomai – sąmonės sutrikimas, pykinimas, vėmimas, rankų ar kojų silpnumas. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikta apžiūra ir reikiami tyrimai, leidžiantys įvertinti ligos sunkumą ir priežastis bei skirti tinkamą gydymą.

Gydytojo neurologo konsultacijos reikia ir tuomet, kai galvos skausmai prasideda vyresniame nei 50 metų amžiuje, jeigu keičiasi jų pobūdis arba jie kartojasi dažniau, pažadina nakties metu. Jeigu skausmai atsiranda po galvos traumos ar yra nulemti padidinto kraujospūdžio, taip pat rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija. Sunkios ligos simptomas gali būti ir užsitęsęs, gydymui įprastiniais skausmą malšinančiais vaistais nepasiduodantis skausmas.

Tačiau netgi tais atvejais, jei galvą skauda retai, verta apsilankyti pas gydytoją neurologą.  Pasikalbėjęs su jumis ir, esant poreikiui, atlikęs tyrimus, jis įvertins, ar  galvos skausmai tikrai yra ne ligos, o tik nuovargio ar įtampos pasekmė.