Plaukiokite netoli kranto. Jei negalite išplaukti, plaukite paraleliai kranto linijos

Ar kada nors esate pajutę, kad netikėtai stipriai nutolote nuo kranto? Gali būti, kad taip atsitiko dėl jus nunešusios povandeninės potvynio bangos, kuri atsiranda kiek toliau nuo kranto. Šios potvynio bangos yra nepaprastai galingos, todėl beprasmiška stengtis plaukti prieš jas – taip tik be reikalo pervargsite. Norėdami sugrįžti į krantą, plaukite paraleliai kranto linijos. Potvynio bangos dažnai būna gana siauros, todėl taip iš jų galima lengviau ištrūkti.

Nepanikuokite. Jeigu pavargstate, apsiverskite ant nugaros

Svarbiausia – nepanikuoti. Kad ir kaip tai sunku, privalote išlikti ramūs. Tik taip išsaugosite jums reikalingą energiją, kol kas nors atplauks jūsų gelbėti. Įkvėpkite kuo daugiau oro, tačiau viso jo neiškvėpkite, stenkitės atkreipti į save dėmesį mojuodami rankomis. Jeigu pavargote plaukti, apsiverskite ant nugaros ir giliai kvėpuokite, pasistenkite daug nejudėti ir nepanikuoti.

Šokdami į vandenį rankas ištieskite į priekį

Šokant į vandenį rankos turi būti ne prie šonų, o ištiestos į priekį suskliaustais delnais. Jei atsitrenksite į dugną rankomis, susižalosite mažiau nei nerdami galva. Atrodo neįtikėtina, bet nuo smūgio galva į vandens paviršių galima gerokai apsvaigti, jau nekalbant apie atsitrenkimą į dugną. Beje, jei plaštaka smarkiai trenksime į vandens paviršių, galima susilaužyti kaulus. Jei nežinote, koks vandens telkinio dugnas, geriau visai nenerkite.

Kiekvieną vasarą į šalies klinikas patenka  neapdairių nardytojų, susilaužiusių kaklo stuburo slankstelį. Po tokios traumos dažniausiai ištinka paralyžius ir tolesnis ją patyrusio žmogaus gyvenimas slenka lovoje arba specialiame vežimėlyje.

The post Patarimai, padėsiantys išvengti nelaimių vandenyje appeared first on NORTHWAY.

Nors herojai ir didvyriškumas visuomet vertinami, labai svarbu kad būsimieji gelbėtojai įvertintų skęstančio asmens keliamą pavojų, imtųsi priemonių šiai rizikai sumažinti ir taip būtų išvengta daugiau aukų. Taigi, jei matote skęstantį žmogų, nepulkite gelbėti jo stačia galva. Pirmiausia iškvieskite pagalbą, paskambinkite telefonu 112 ir nurodykite vietą, kur atsitiko nelaimė. Nežinia, kaip klostysis situacija gelbėjant skęstantįjį – gal pagalbos prireiks ir jums pačiam, o išsikviesti nebegalėsite.

Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, prie skęstančiojo plaukite pasiėmę kokį nors daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti – lazdą, šaką, čiužinį ir pan. Apimtas panikos skęstantysis griebiasi ir šiaudo, todėl parankinis daiktas yra būtinas, kad tuo šiaudu netaptumėte jūs pats. Profesionalūs gelbėtojai, prieš šokdami į vandenį gelbėti skęstančiojo, visada pasiima plūdę. Jei stumsite plūdę link skęstančiojo, jis automatiškai griebs ją, o jūs liksite saugus, atokiau nuo panikuojančio skęstančiojo glėbio. Gelbėtojas turi stengtis išvengti kontakto su skęstančiuoju, nes kontaktas gali baigtis abiejų mirtimi.

Jei vis dėlto pakliuvote į skęstančiojo glėbį, būtina kuo greičiau iš jo išsilaisvinti, kad nenuskęstumėte abu.

Vienas iš būdų, jei skęstantysis gelbėtoją apsikabinęs iš priekio, delnu stumti nuo savęs jo veidą, kad panikuojantis žmogus loštųsi atgal ir atsilaisvintų jo rankos. Pasak gelbėtojų, tokio veiksmo vandenyje neatlaiko net ir stipriausio vyro gniaužtai. Jei šis būdas vis dėlto nepadeda, reikia nerti kartu su skęstančiuoju gilyn. Tada skęstančiajam suveiks instinktas išgyventi,  jis stengsis kapanotis į vandens paviršių, o  gelbėtojas bus paleistas iš gniaužtų. Ištrūkus, gelbėtojas iš karto turi paplaukti bent kelis metrus į šoną, kad vėl nebūtų pavojingai sugriebtas. Įsidėmėkite – skęstantį žmogų reikia gelbėti tik jam iš nugaros. Jei skęstančiojo oda blyški, plukdydami atlikite dirbtinį kvėpavimą (įpūskite oro burna į burną).

Skendusį žmogų atplukdžius į krantą, pirmiausia, jei dar nebuvo to padaryta, reikia kviesti pagalbą ir negalvoti, kad viską mokate ir galite. Ištraukti žmogų ir nieko nedaryti – tolygu jo mirčiai.

Pirminius gaivinimo veiksmus gali atlikti bet kuris žmogus. Ant kranto paguldytam vandens prisirijusiam žmogui negalima kišti po galva jokių daiktų. Atvirkščiai – galva turi būti atlošta, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai, arba, darant išorinį širdies masažą ar dirbtinį kvėpavimą, nelaimėlis nepaspringtų skrandžio turiniu. Jei dirbtinį kvėpavimą darote vienas, po 2 oro įpūtimų spūstelėkite krūtinės ląstą 15 kartų. Jei gaivinate dviese, po 1 oro įpūtimo spustelėkite krūtinės ląstą 5 kartus.

Žmogų reikia gaivinti tol, kol jis atsipeikėja arba atvyksta greitoji pagalba.

The post Kaip gelbėti skęstantį žmogų? appeared first on NORTHWAY.

Medicinos centre „Northway“ atliekamos kelio sąnario artroskopinės operacijos. Jų metu atstatomos pažeistos kelio sąnario struktūros.

Lietuvoje tokios operacijos pradėtos daryti maždaug prieš 20 metų, o pastarąjį dešimtmetį pagal chirurgų patirtį, įrangą, gydymo metodus ir techniką jos iš esmės nesiskiria nuo vakariečių. Tad mūsų ortopedai-traumatologai gali sėkmingai pašalinti net ir rimtos traumos padarinius.

„Laiku atlikus operaciją galima užkirsti kelią sąnarių ligoms, apribojančioms žmogaus judesius“, – teigia medicinos centro „Northway“ ortopedas-traumatologas Marius Šakalinis.

Gydytojo teigimu, artroskopinė operacija – tai minimalios invazinės chirurgijos rūšis. Ji turi daug privalumų – atliekami vos centimetro dydžio pjūviai, todėl nėra pažeidžiami sveiki audiniai. Naudojant optinius prietaisus, įmanoma tiksliai nustatyti patologiją ir ją pašalinti. Todėl ligonį vargina mažesnis pooperacinis skausmas, trumpesnė ir reabilitacija.

Dažniausios traumos – sportuojant

Artroskopinės kelio sąnario operacijos – vienos dažniausių šalyje. Pasak Mariaus Šakalinio, dauguma besikreipiančių pacientų yra jauni, darbingi, aktyviai sportuojantys žmonės. Pagrindinės problemos yra kelio sąnario – kryžminių raiščių, menisko plyšimai, kremzlės pažeidimai, kitaip tariant, pažeistos struktūros, kurios savaime sunkiai sugyja. Jei operacija sėkminga, žmogus vėl gali taip pat aktyviai sportuoti, kaip ir iki jos. Svarbu – tiksli diagnostika ir savalaikis profesionalus gydymas.

„Daugumos pacientų patirtos traumos dažniausiai susijusios su sportu, rečiau – buitinės, – pasakojo ortopedas-traumatologas.

Kodėl patiriamos traumos? Anot patyrusio specialisto, paprastai profesionalūs sportininkai, sportuoja nuo vaikystės, tad turi labai gerą fizinį pasirengimą. Audiniai, raiščiai, sausgyslės yra treniruoti, todėl daug atsparesni plyšimams. „Visiškai kitaip yra su mėgėjais. Tipinis pavyzdys – vidutinio amžiaus biuro darbuotojas, laisvalaikiu žaidžiantis krepšinį. Tokio žmogaus audiniai į fizinį krūvį reaguoja ne taip, kaip dvidešimtmečio arba profesionalaus sportininko. Neatlikus apšilimo, kryptelėjus koją ar nugriuvus audiniai pažeidžiami, jie plyšta“.

Delsti nereikėtų

Viena sudėtingesnių artroskopinių operacijų, atliekamų medicinos centre „Northway“, pasak M. Šakalinio, yra kryžminių raiščių rekonstrukcija. Plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui diagnozuojamas taip vadinamas kelio nestabilumas, kuris vargina žmogų, trukdo sportuoti, užsiimti aktyvia veikla.

Sėkmingai atlikus kryžminių raiščių rekonstrukciją reabilitacija užtrunka gana ilgai – vaikščioti pacientas pradeda maždaug po poros mėnesių, o aktyviai judėti, sportuoti – tik po pusės metų.

Viena dažniausių kelio sąnario traumų – menisko pažeidimas. „Po artroskopinės menisko operacijos pooperacinis periodas žymiai trumpesnis ir lengvesnis. Jo trukmė – 7-10 dienų. Po to pacientas gali vėl aktyviai minti koja, palengva sportuoti, atlikti specialius reabilitacinius pratimus. Po mėnesio grįžtama į normalią fizinę veiklą“.

Dar viena grupė pacientų – šiek tiek vyresni, aktyviai gyvenantys žmonės, kuriuos kankina degeneraciniai kelio sąnario pažeidimai. Jie atsiranda dėl susidėvėjusio kelio menisko, kitaip sakant – kremzlės. Tuomet reikalingas chirurginis gydymas. Taikomų artroskopinių operacijų rezultatai pakankamai geri.

Kada pasiryžti kelio sąnario operacijai?

Pasak M. Šakalinio, svarbu, kiek laiko praėjo nuo to, kai buvo patirta trauma. Po kryžminių raiščių pažeidimo (jeigu ši problema laiku diagnozuojama) geriausia operuotis praėjus šešioms-aštuonioms savaitėms. Plyšus meniskui, operacija turi būti atlikta kiek įmanoma greičiau.

Medicinos centras „Northway” yra sudaręs sutartis su TLK, todėl bazinė operacijos kaina apmokama iš PSDF biudžeto lėšų.

The post Kelio trauma – ne kliūtis aktyviam gyvenimui appeared first on NORTHWAY.

Ar dažnos peties traumos?

Kadangi peties sąnarys yra laisvas ir labai judrus, iš visų sąnarių jis išnyra dažniausiai. Peties sąnarys yra sudėtingiausias ir judriausias sąnarys visame žmogaus organizme. Didžiausia ir jo judesių amplitudė. Sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli sąnarinė duobė. Kaulines struktūras tarpusavyje jungia raiščiai, sausgyslės, sąnarinė kapsulė. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja judesių amplitudę, todėl judesiai vyksta trijose pagrindinėse plokštumose.

Kaip dažniausiai patiriamos peties traumos? Ar tai yra labiau sportuojančių žmonių problema?

Dažniausiai tai atsitinka nesėkmingai persukus ranką, nuo smūgio į petį arba griūvant ant ištiestos rankos. Susižeidžiama sportuojant ar pargriuvus taip pat krentant. Dažniausiai peties traumas patiria aktyvūs, sportuojantys arba daug fiziškai dirbantys žmonės.

Kokios gali būti peties traumos?

Lengvesnės traumos – tai sumušimai, patempimai, didesnės – kaulų lūžiai, išnyrimai, kai išnyra žastikaulis, raktikaulis, plyšta sąnario raiščiai, dažnai pažeidžiamos ir sausgyslės. Tuomet rankos nebeįmanoma pajudinti, skausmas nepakeliamas, ji pradeda tirpti.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Kaip gydomos tokios traumos?

Patyrusieji sunkias traumas dažniausiai jau tą pačią dieną kreipiasi į gydymo įstaigas ir gauna medicininę pagalbą. Tačiau dėl lengvesnių traumų dalis ligonių į gydytoją kreipiasi pavėluotai. Dėl to jų gydymas sudėtingas ir ilgas.

Net ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. Kadangi peties sąnaryje yra daug sausgyslių, raiščių, minkštųjų audinių, dėl to ir jo traumos rimtesnės. Jeigu po traumos jaučiamas tik švelnus maudimas, judesiai nesutrikę, pakanka dvi paras po traumos kas pusvalandį pašaldyti, reikalui esant, išgerti sklausmą malšinančių vaistų, pasaugoti ir stebėti ar atsistato judesiai. Jeigu šios priemonės padeda, į gydytoją kreiptis nereikia.

Tačiau jei patyrus traumą matoma, kad peties sąnarys deformuotas, sunku pakelti ar pajudinti ranką, sutrikę judesiai, būtina į gydytoją kreiptis nedelsiant. Išnirus žastikauliui, jokiu būdu negalima bandyti jį atstatyti patiems, nes galima pažeisti daugybę anatominių struktūrų ir taip prisidaryti dar daugiau bėdos. Atstatyti sąnarį gali tik ortopedas traumatologas.

Traumos metu gali lūžti kaulai, plyšti raiščiai. Nustatyti tikslią diagnozę, suteikti būtinąją pagalbą ir gydyti gali tik specialistas ortopedas traumatologas. Tokioms traumoms gydyti neužtenka vien skausmą malšinančių vaistų. Reikia tinkamai imobilizuoti pažeistą galūnę, kartais tenka atlikti ir operaciją. Jeigu pacientas kreipiasi pavėluotai, gydymas gali užsitęsti arba komplikuotis. Pavyzdžiui, negydant traumos gali sustingti petys, kurį, laikui bėgant, išjudinti darosi vis sudėtingiau. Ką, laiku sureagavus, galima išgydyti per keletą savaičių, vėliau užtrunka 2-3 mėnesius ar netgi dar ilgiau.

Kada reikalingas operacinis gydymas?

Peties sąnario rekonstrukcinė operacija reikalinga, esant sukamosios manžetės sausgyslių plyšimui, pasikartojantiems žastikaulio išnirimams ar peties sąnarinės kremzlės pažeidimui.

Operacijos pagalba rekonstruojama normali sąnario anatomija.

Peties sąnario rekonstrukcinės operacijos atliekamos artroskopiškai. Artroskopas – tai pieštuko dydžio optinis prietaisas, prie kurio prijungiama vaizdo kamera, ir visi chirurgo operaciniai veiksmai stebimi ekrane. Operuojant šiuo metodu mažiau traumuojamas pacientas, pooperacinis laikotarpis nėra skausmingas, greičiau atsistato sąnarių funkcijos. Dažnai jau kitą dieną po operacijos galima pradėti ankstyvą reabilitacinę programą.

Ar po peties sąnario operacijų reikalinga reabilitacija? Kada žmogus gali vėl pradėti aktyvų gyvenimą?

Po visų peties sąnario rekonstrukcinių operacijų reikalingas reabilitacinis gydymas. Atlikus specializuotą reabilitacinę programą išnyksta skausmas, grįžta judesių amplitudė ir rankos jėga. Po operacijos pacientams reikia nešioti rankos įtvarą apie 6 savaites. Specialūs reabilitacijos pratimai atliekami be įtvaro. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos režimą nustato operuojantis chirurgas. Pacientams leidžiama sportuoti arba dirbti fizinį darbą po 3 – 4 mėnesių.

Medicinos centruose „Northway“ atliekamos tausojančios artroskopinės peties operacijos. Registruojantis į gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją siuntimas nebūtinas.

The post Peties traumos appeared first on NORTHWAY.

Tačiau sportuojantis žmogus yra neišvengiamai susijęs su galimų traumų (raumenų, raiščių, sausgyslių, sąnarių pažeidimo) rizika. Nepakankamas apšilimas, per intensyvus treniravimasis, netinkama treniruočių metodika, bloga sporto įrenginių būklė ar netinkama sportuojančiojo apranga bei avalynė gali būti traumos priežastimi.

Apie sportines tarumas pasakoja „Northway“ medicinos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas.

Ar dažnai tenka susidurti su traumomis, patirtomis sportuojant?

Su įvairaus sudėtingumo traumomis, patiriamomis sportuojant, tenka susidurti nuolat. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra sumušimai, raiščių ar raumenų patempimai. Deja, sportuojantiems ne visada pavyksta išvengti ir sunkesnių traumų, tokių kaip menisko, raiščių ar raumenų plyšimas, sąnarių išnyrimas ar kaulų lūžiai.

Ar sporto traumos būdingos tik sporto profesionalams ar ir mėgėjams?

Sportuojant traumą gali patirti tiek mėgėjas, tiek profesionalas. Ne visuomet tai priklauso tik nuo paties sportuojančio pasirengimo ar fizinės būklės. Ypatingai kontaktinių, komandinių sporto šakų sportininkų saugumas, priklauso ir nuo kitų dalyvių elgesio bei atsargumo.

Kokios sporto šakos pavojingiausios?

Ypatingai geras fizinis pasiruošimas reikalingas užsiimant sunkiąja bei lengvąja atletika, gimnastika, fitnesu. Norint užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, tokiomis kaip jėgos aitvarai ar burlenčių sportas, reikalinga ne tik gera sportinė forma, bet šio sporto technikos išmanymas.

Kaip gydomos sporto traumos?

Visų pirma, gavus traumą, jokiu būdu negalima sportuoti toliau, kad pažeista vieta nebūtų traumuojama dar labiau. Jei trauma nėra sunki (pvz., sumušimas, lengvas patempimas), skausmas, tirpimas ar patinimas neintensyvėja, gydytis galima namuose. Traumuotai vietai būtina ramybė, tad reikėtų stengtis jos nejudinti, pirmas dvi paras šaldyti 4 – 6 kartus per dieną, tepti uždegimą bei skausmą mažinančiais tepalais. Vėliau galima dėti šildomus kompresus, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosrūvos. Susižeidus galūnę, ją rekomenduojama laikyti pakeltą. Patinimui mažinti pažeistą vietą galima sutvirtinti subintuojant elastiniu bintu ar specialiu įtvaru. Taikant šias priemones, gydymas gali trukti iki 3 – 4 savaičių.

Tačiau pastebėjus, kad skausmas ir kiti simptomai nepraeina ar net intensyvėja, būtina iš karto kreiptis į gydytoją specialistą, kuris tiksliai diagnozuos traumą ir paskirs reikalingą gydymą. Jei išspręsti problemą susidariusią dėl patirtos traumos konservatyvaus (neoperacinio) gydymo nepakaks, gali būti siūlomas operacinis gydymas.

Ką patartumėte norintiems pradėti sportuoti žmonėms, kad išvengti galimų traumų?

Pirmiausia, reikia pasirinkti patogią ir sportui pritaikytą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Esant galimybei, rekomenduočiau pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kuris padės tinkamai įvertinti Jūsų fizines galimybes bei sportinę formą.

Sportuoti reikia reguliariai, todėl iš pat pradžių reikia nusistatyti režimą ir stengtis jo laikytis.

Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti 10 – 15 minučių apšilimą. Pradėjus sportuoti rekomenduojama pasirinkti lengvesnius pratimus ir mažas apkrovas, o vėliau jas palaipsniui didinti. Svarbu gerai išmokti pasirinktos sporto šakos techniką. Taip pat labai svarbu nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti. Jei žmogus jaučiasi pavargęs ar serga, treniruotę patartina atidėti.

The post Sporto traumos appeared first on NORTHWAY.