Klausos praradimas sutrikdo bendravimą, pasaulio pažinimą, trukdo gebėjimui dirbti ir mėgautis gyvenimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti, juos nustačius laiku. Tačiau, specialistai pastebi, kad pacientai dėl klausos sutrikimų dažnai į juos kreipiasi per vėlai. Apie klausos sutrikimus, jų galimas priežastis ir savalaikės diagnostikos svarbą pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas. 

Pasak pašnekovo, klausa iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių (klausos, uoslės, regėjimo, skonio ir lytėjimo) yra pažeidžiama dažniausiai. Kas dešimtas žmogus turi tam tikrą klausos sutrikimą. Bėgant metams ši problema tampa vis opesnė – klausos praradimas pasireiškia kas trečiam vyresniam nei 65 metų žmogui ir pusei vyresnių nei 75 metų žmonių. Daugelis žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia klausa, mano, kad tai natūrali senėjimo proceso pasėkmė, todėl tiesiog su tuo susitaiko. Tačiau, gydytojo teigimu, dažnai klausos praradimas yra sveikatos sutrikimo, ligos ar kitos sveikatos būklės sukelta komplikacija. Tam tikri klausos sutrikimų tipai yra sėkmingai gydomi ir jų galima išvengti.

Klausos praradimo priežastys ir gydymas gali priklausyti nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tai dažniausias klausos pažeidimo tipas, diagnozuojamas maždaug ketvirtadaliui vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinami mišriu klausos sutrikimu. Klausos pažeidimas gali būti vienpusis arba abipusis.

„Kondukcinio sutrikimo metu kažkas sutrikdo garso perdavimą ir neleidžia jam sklisti per išorinę ausį (ausies kanalą) arba vidurinę ausį (sritį, kurioje yra trys maži ausies kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpelė). Garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs garsai gali būti sunkiai girdimi“, – aiškina Valdas Bernotas. Pasak jo, dažniausios kondukcinio klausos sutrikimo priežastys – išorinės ausies, ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai, skystis vidurinėje ausyje (pvz. po peršalimo – nepūlingas vidurinės ausies uždegimas), ausies infekcija, alergijos, prasta Eustachijaus vamzdžio funkcija, perforuotas ausies būgnelis, gerybiniai navikai, sieros kamštis, infekcija ausies kanale, svetimkūnis ausyje, išorinės klausomosios landos egzostozės (kaulinės išaugos), otosklerozė. Gera žinia yra ta, kad kondukcinio sutrikimo priežastys dažniausiai yra pagydomos.

Neurosensorinis klausos sutrikimas atsiranda dėl pažaidos vidinėje ausyje (sraigėje) arba klausos nervo pažeidimo. Vaikams šio tipo sutrikimai atsiranda dėl įgimtų būklių, traumų gimdymo metu, įvairių infekcijų. Dažnai šį pažeidimą sukelia stiprus triukšmas, ligos ar senėjimo procesas. Neurosensorinį klausos sutrikimą gali nulemti galvos traumos, virusinės infekcijos, įgimtas klausos sutrikimas, senėjimas, vidinės ausies formavimosi sutrikimai, Menjero liga, navikai, įgimtos (citomegalovirusas) ar širdies ligos, aukštas kraujospūdis (hipertenzija), insultas, diabetas.

PSO atkreipia dėmesį į sparčiai dažnėjantį triukšmo nulemtą klausos sutrikimą. Su ilgalaikiu triukšmo poveikiu tenka susidurti kai kurių profesijų atstovams:  ūkininkams, statybininkams, muzikantams ir kariškiams. Daugybė žmonių nesaugiai naudodami ausines, o taip pat ilgą laiką būdami aplinkoje su kenksmingu garso bei triukšmo lygiu (naktiniuose klubuose, baruose, sporto varžybose ir pan.), taip pat žaloja savo klausą. Kartais užtenka staigaus ir trumpalaikio triukšmo poveikio – dalyvavimas garsiame koncerte arba buvimas netoliese šaunamojo ginklo gali stipriai pakenkti klausai. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didesnis nei 85 dB garsas ( maždaug toks, kokį girdime koncertų metu) gali sukelti klausos praradimą jau po kelių valandų. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad triukšmo neigiamas žalingas poveikis klausai yra negrįžtamas“, – įspėja V. Bernotas.

Dažniausios mišraus klausos praradimo priežastys – galvos traumos, infekcijos ar paveldėjimas.

Gydytojo otorinolaringologo teigimu, klausos sutrikimų simptomus gali sukelti ne tik ligos, bet ir vaistai. Daugiau nei 200 medikamentų (kai kurie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, vaistai nuo vėžio, kraujospūdį mažinantys vaistai) turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą. Kartais klausa atsistato pacientui nutraukus vaistų vartojimą, tačiau kai kuriais atvejais šie vaistai vidinę ausį pažeidžia negrįžtamai.

Klausos praradimas paprastai atsiranda palaipsniui, laikui bėgant. Gydytojas įvardina požymius, kuriuos pastebėjus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.

• Dažnai prašote pakartoti ką pasakė pašnekovas;
• Negalite sekti pokalbio (ypač telefonu ar restorane) arba manote, kad kiti žmonės murma po nosimi;
• Negirdite tam tikrų aukštų garsų, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo, vandens čiurlenimo;
• Norisi padidinti televizoriaus ar radijo garsą;
• Jaučiate spengimą ausyse, skysčio pojūtį arba spaudimą ausyje;
• Jaučiate pusiausvyros sutrikimą ar galvos svaigimą;
• ima trukdyti jūsų kasdienei veiklai;
• Klausos sutrikimas pasunkėja arba nepraeina;
• Klausos sutrikimas pasireiškia vienoje ausyje;
• Staigiai praradote klausą;
• Jaučiate ausų skausmą kartu su klausos sutrikimais.

Patyręs specialistas taip pat nurodo apie vaiko klausos sutrikimus įspėjančius simptomus:

• Nereaguoja į stipresnį garsą;
• Neatsisuka į garsus arba sakant jo vardą (vyresnis nei 6 mėnesių vaikas);
• Reaguoja į kai kuriuos, bet ne visus garsus;
• Nesivysto vaiko kalba.

Klausos praradimo gydymas dažnai priklauso nuo klausos praradimo tipo ir laipsnio. Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopuojant, mikroskopuojant ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų. Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas – audiometrija. Šis svarbus tyrimas skirtas įvertinti, kaip žmogus girdi, koks yra klausos sutrikimo tipas (kondukcinis, neurosensorinis ar mišrus) ir klausos pažeidimo lygis (lengvas, vidutinis ar sunkus), nustatyti tikslią diagnozę ir pritaikyti efektyviausią gydymą.

„Audiometrijos metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas. Garso stiprumo matavimo vienetas yra decibelas (dB). Sveika žmogaus ausis gali girdėti tylius garsus, tokius kaip šnabždesiai. Tai yra apie 20 dB. Garsus garsas, pavyzdžiui, reaktyvinis variklis, yra nuo 140 iki 180 dB. Garso tono matavimo vienetas yra hercai (Hz). Žmonės girdi tonus nuo 20 iki 20 000 Hz. Žmogaus kalba paprastai patenka į 500–3000 Hz diapazoną“, – aiškina gydytojas.

Audiogramą geriau suprasti padeda vaizdinė erdvė audiogramoje, kurioje išdėstyti žmogaus kalbos garsai. Jie sudaro į bananą panašią formą, iš čia kilo ir jos pavadinimas – „kalbos bananas“. Ši erdvė parodo, kiek reikia girdėti, kad būtų galima suvokti kitų žmonių kalbą. Vaiko audiogramos palydinimas su „kalbos bananu“ padeda suprasti, kokių garsų vaikas negirdi arba girdi blogai.

Pasak patyrusio gydytojo, dėl klausos praradimo žmonės jaučiasi atitrūkę nuo juos supančio pasaulio. Dėl klausos praradimo gali būti sunku suprasti, sekti ar dalyvauti pokalbiuose, suprasti, kas kalbama per televizorių ar telefoną, girdėti malonius gamtos garsus. Turintys sunkų klausos praradimą, gali būti sunerimę, prislėgti, pikti ar irzlūs. Vaikams dėl klausos sutrikimų sunkiau mokytis. Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys  tarp vyresnio amžiaus žmonių klausos praradimo ir demencijos. „Todėl, jei atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa yra sutrikusi – būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliktų klausos tyrimus ir patvirtintų ar paneigtų įtarimus, o esant poreikiui, paskirtų gydymą. Kuo anksčiau jis bus pradėtas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis“, – baigdamas pokalbį pabrėžia gydytojas otorinolaringolo

The post Laiku nustatytus klausos sutrikimus galima išgydyti appeared first on NORTHWAY.

Dažniausiai šią ligą sukelia virusai, todėl ji praeina savaime arba vartojant vietinio poveikio preparatus. Tačiau, remiantis statistika, siekiant išvengti galimų komplikacijų ir norint kuo greičiau sumažinti nemalonius pojūčius ryklėje susirgusiems šia liga neretai skiriami antibiotikai.

Ką reikėtų žinoti apie šią ligą ir kaip teisingai ją gydyti pasakoja Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės ir medicinos centro „Northway“ gydytoja otorinolaringologė Ernesta Morozaitė.

Faringito simptomai ir formos

Faringitas dažniausiai pasireiškia ryklės paraudimu ir skausmo pojūčio ryklėje atsiradimu.

Faringitus pagal sukėlėją galima skirstyti į virusinius, bakterinius, grybelinius, alerginius, trauminius (sukeltus svetimkūnio ar chirurginės manipuliacijos), sukeltus dirginančių aplinkos medžiagų (karšto maisto, garų, rūgščių, šarmų ir kt.)

Dėl Lietuvos klimato ir permainingų orų dažniausias yra infekcinės kilmės faringitas (net 80 proc. visų atvejų). Mūsų aplinkoje yra daugybė virusų, tačiau dažniausi ligos sukelėjai – rinovirusai, adenovirusai, herpes, gripo virusai.

Sergamumo ryklės uždegimu sezonas prasideda rudenį ir tęsiasi iki ankstyvo pavasario. Liga plinta greitai, ypač žmonių susibūrimo vietose. Pirmieji jos simptomai pasireiškia praėjus 24-72 valandoms po kontakto su sergančiuoju. Virusai ir bakterijos dažniausiai tiesiogiai veikia ryklės gleivinę, sukeldami jos uždegimą. Kai kurie virusai į ryklės gleivinę patenka iš nosies kartu su sekretu arba per kontaktą rankomis, suteptomis išskyromis iš nosies (rinovirusais).

Didžioji dauguma virusų sukelia simptomus būdingus ūminei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. Ligoniai skundžiasi ryklės skausmu, susilpnėjančiu valgant ar geriant skysčius, apsunkintu kvėpavimu per nosį, išskyromis iš nosies, kosuliu, bendru silpnumu, tačiau aukšta temperatūra pakyla retai. Liga dažniausiai prasideda nuo slogos ( rinito), vėliau atsiranda skausmas ryklėje. Vaikus neretai vargina ir kosulys. Vidutininės ir sunkios eigos virusiniam faringitui būdingas stiprus ryklės skausmas, skausmingas rijimas, bendras silpnumas ir aukšta temperatūra.

Bakterinis faringitas šios ligos atveju diagnozuojamas apie 15 proc. suaugusiųjų ir apie 30 proc. vaikų. Dažniausias bakterinio faringito sukėlėjas  yra grupės A β-hemolitinis streptokokas. Ūminis grupės A streptokokinis faringitas dažniausiai diagnozuojamas vaikams nuo 5-15 metų amžiaus, tačiau juo gali sirgti ir mažesni vaikai ar vyresni žmonės. Dažniausiai liga prasideda aukšta temperatūra ir gerklės skausmu, taip pat gali varginti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.

Kaip atskirti – virusinis ar bakterinis faringitas

Atskirti  virusinės kilmės uždegimą nuo bakterinės galima atsižvelgiant i keletą simptomų  ar pakitimų organizme.

Abiejų tipų faringitui būdingas skausmingas ryjimas, karščiavimas, raumenų skausmas, bendras silpnumas. Tačiau jeigu šalia visų šių simptomų yra kosulys ar išskyros iš nosies, o apžiūros metu stebima paraudusi ryklės užpakalinė sienelė, opelės burnoje, smulkios pūslelės apie žiočių lankus, liežuvėlį, minkštajį gomurį – tikrai galime įtarti virusą.

Jeigu šalia bendrų faringito simptomų pastebimas kaklo limfmazgių padidėjimas,  labai ūmus ir stiprus ryklės skausmas, mažai  kintantis dienos eigoje, stiprėjantis, labai skausmingas ryjimas,  kai nėra jokių kitų peršalimo požymių, o apžiūros metu dar stebimas pūlingas apnašas – tikėtina, kad tai bakterinė infekciją. Esant bakterinio tipo infekcijai, ligonis gali skųstis pykinimu, vėmimu, pilvo ir galvos skausmais.

Kartais virusinė ir bakterinė infekcijos gali persidengti. Jeigu kyla abejonių, rekomenduojama atlikti greitą streptokoko antigeno nustatymo testą, o jeigu jo atlikti nėra galimybės – mikrobiologinį pasėlio ir kraujo tyrimus.

Koks gydymas rekomenduojamas

Gydymas skiriamas atsižvelgiant į ligos kilmę. Gydymas antibiotikais reikalingas ir veiksmingas tik sergant streptokokiniu ar kitu bakteriniu faringitu, todėl labai svarbu tiksliai diagnozuoti šio tipo susirgimą ir atskirti jį nuo virusinio faringito, kurio gydymui taikomas tik simptominis gydymas.  Antibiotikas esant bakterinei infekcijai skiriamas dėl ligos eigos sutrumpinimo ir galimų komplikacijų.

Pasak specialistų, antibiotikus rekomenduojama skirti, kai ligoniui nustatomi bent trys diagnostiniai kriterijai, būdingi streptokokiniams faringitui, taip pat ligoniams, kuriems yra teigiamas greitas streptokokinio antigeno nustatymo testas arba teigiamas pasėlio rezultatas, ligoniams, kurių būklė negerėja gydant juos simptomiškai, taip pat kai ligos eiga atipinė ar žaibiška, esant rizikos faktoriams

Virusiniai faringitai praeina  savaime per 3-4 dienas ir antibiotikai jų gydymui nereikalingi.

Virusinio ir bakterinio faringito gydyme labai svarbus simptominis gydymas, tinkamas režimas ir dieta. Pagrindinis šio gydymo tikslas – ryklės skausmo numalšinimas, ryklės gleivinės sudrėkinimas bei dezinfekavimas, vietinis priešuždegiminis poveikis. Skausmo mažinimui dažniausiai naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai (ibuprofenas, aspirinas ar acetaminofenas). Ligoniams, sergantiems faringitu rekomenduojamas šiltas, minkštos konsistencijos maistas, patariama gerti daug šiltų skysčių. Kadangi nuryti didelį kiekį skysčių dažnai būna skausminga, tam, kad sumažinti skysčių poreikį, rekomenduojamas lovos režimas ir temperatūros mažinimas. Patariama nutraukti ar bent sumažinti rūkymą, nes dūmai dirgina ryklės gleivinę. Taip pat rekomenduojamos karštos vonios, kojų kaitinimas, šildomi kompresai kaklo srityje, inhaliacijos, gerklės skalavimas druskos tirpalu. Ryklės skausmui malšinti siūloma naudoti įvairius ryklės purškalus ir pastiles. Daugumos jų sudėtyje yra vietiškai veikiančio antiseptiko (skausmą mažinančio vaisto), numalšinančio skausmą keletui valandų.

Jeigu įtariama ir patvirtinama gripo infekcija arba Herpes infekcija – gali būti skiriamas gydymas ir priešvirusiniais preparatais.

Ką reikia žinoti apie neinfekcinį faringitą

Kartais faringitą sukelia ne virusai ar bakterijos, bet fizikiniai – cheminiai faktoriai. Toks faringitas vadinamas neinfekciniu. Rūkymas, knarkimas, rėkimas, trachėjos intubacija atliekant bendrą nejautrą, taip pat patalpų ar oro tarša, temperatūros svyravimai (ypatingai sausas ir šaltas oras), oro ir patalpų drėgnumas, tam tikrų vaistų vartojimas ir kiti gretutiniai susirgimai – kiekvienas organizmas gan individualiai reaguoja į dirgiklius, o daugeliu atveju galima ir keletos dirgiklių sąveika.

Nenumaldomai artėjant gražiausioms metų šventėms, lydimoms gausių vaišių, svarbu atkreipti dėmesį į Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) ir laringofaringinio refliukso ligos (LFR) sukeliamus ryklės skausmus. 

Netinkama mityba ar tam tikrų tiesiogiai rūgštingumą keliančių produktų vartojimas gali  išprovokuoti ne tik ryklės skausmą, bet  ir sausą kosulį,  svetimkūnio pojūtį kakle, sunkumą ryti ir kvėpuoti, balso pakitimus.

Siekiant išvengti šių negalavimų, rekomenduojame valgyti nedidelėmis porcijomis, vengti rūgštingumą sukeliančių produktų, nevalgyti likus keletai valandų iki miego, taip pat stengtis riboti, o dar geriau – visiškai atsisakyti žalingų įpročių.

Kaip nesusirgti ir kaip greičiau pasveikti susirgus

Jeigu norite išvengti faringito, stenkitės neperšalti, dažnai plaukite rankas, gerai vėdinkite patalpas, venkite kontakto su sergančiaisiais, esant būtinybei, dėvėkite specialias kaukes.

Jei visgi susirgote, likite namuose, pasistenkite laikytis lovos režimo, ilsėkitės ir gerkite daugiau skysčių, o esant reikalui, apsilankykite pas šeimos gydytoją arba otorinolaringologą.

Faringitą būtina gydyti, kad jis netaptų lėtiniu ir neišsivystytų komplikacijos (laringitas, bronchitas, ausies uždegimas ir kt.), tačiau nemažiau svarbu gydytis teisingai.

The post Faringitas: ką reikėtų žinoti appeared first on NORTHWAY.

Priežastys

Sinusitą gali sukelti virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos, alergijos, polipai, netaisyklinga nosies pertvara. Sinusitas gali prasidėti kartu su peršalimu, kadangi peršalimą sukėlęs virusas lemia nosies audinių paburkimą bei sinusų užkimšimą. Kita dažna sinusito atsiradimo priežastis – alergijos ir įkvepiami alergenai, kurie dirgina nosį bei gali sukelti uždegimą, dėl kurio nosies ertmė užsiblokuoja. Nusilpęs imunitetas taip pat gali būti priežastis sinusito atsiradimui.

Simptomai

Sinusitą galima atpažinti iš tokių simptomų, kaip nemalonus spaudimas ar skausmas kaktos, nosies ir akių srityje, apsunkęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užsikimšusi, arba, priešingai – varvanti nosis, galvos skausmas, kosulys. Retai, tačiau gali pakilti kūno temperatūra, suprastėti burnos kvapas.

Sinusito tipai

Su įvairiomis sinusito formomis susiduriama kiekvieną kartą peršalus. Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminio sinusito infekcija vystosi greitai ir tęsiasi apie savaitę, kartais 2-3 savaites. Ūminis sinusitas gali būti serozinis, pūlingas arba odontogeninis. Sergant seroziniu sinusitu, sinusus užpildo tąsus arba vandeningas sekretas, o pūlingo sinusito atveju – tiršti ir tąsūs pūliai. Sergant odontogeniniu sinusitu, pūliai gali būti dvokiantys. Šio tipo sinusitas išsivysto esant danties patologijoms.

Kai sinusito simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių, diagnozuojamas lėtinis sinusitas. Įprastai, lėtinio sinusito simptomai yra sunkiai pastebimi, nes jis vystosi palaipsniui, todėl ligonis nekarščiuoja, nejaučia kitų simptomų, kol liga nepaūmėja. Lėtinis sinusitas gali būti pūlingas, polipinis, hiperplastinis arba alerginis. Sergant lėtiniu pūlingu sinusitu, neretai kartu diagnozuojamas nosies pertvaros iškrypimas arba nosies kriauklių padidėjimas. Šios patologijos trukdo gijimo procesui, nes yra trikdoma drenažinė ir ventiliacinė nosies funkcija. Lėtinio polipinio sinusito atsiradimas susijęs su alergijomis ir alerginiu sinusitu, kadangi dažnos alerginės reakcijos sinuso gleivinėje bei gleivinės patinimai daro įtaką polipų susiformavimui. Hiperplastinis sinusitas nustatomas tada, kai sinuso sienelių gleivinė sustorėja keletą milimetrų. Dažniausiai šis lėtinio sinusito tipas yra pastovus.

Lėtinis sinusitas gali būti viena iš ilgalaikio galvos skausmo priežasčių, todėl tinkamai išgydžius ligą, varginantys ir pastovūs neaiškios kilmės galvos skausmai gali baigtis.

Tyrimai

Gydytojas otorinolaringologas atlieka endoskopinę nosies landų apžiūrą – nedidele kamera apžiūrimos nosies landos, tikrinama, ar ten nėra pūlingo sekreto, didelio gleivinės paburkimo. Jeigu sergama ūminiu sinusitu, apžiūros metu pastebima paburkusi ir paraudusi gleivinė, gali būti matomi pūliai. Siekiant patvirtinti diagnozę, gali būti skiriama ir prienosinių ančių rentgenograma, kraujo tyrimas.

Gydymas

Po išsamios apžiūros ir diagnozės patvirtinimo, gydytojas parenka tinkamiausią gydymo metodą. Jeigu sinusito sukėlėjas yra bakterijos, dažniausiai taikomas gydymas antiobiotikais. Taip pat skiriami nosies ertmių paburkimą mažinti padedantys vaistiniai preparatai, kad iš prienosinių ančių geriau šalintųsi susikaupęs sekretas.

Susirgus sinusitu rekomenduojama eiti į karštą dušą ar pagulėti šiltoje vonioje bei gerti daug šiltų skysčių, kadangi tai skatina sekreto skystėjimą ir lengvina jo pašalinimą. Simptomams palengvinti gali būti naudojamos vandens ir eterinių aliejų (eukalipto, pipirmėtės, arbatmedžio) inhaliacijos, nosies ertmių plovimas druskingu vandeniu.

Jeigu sinusito atvejis itin sunkus arba konservatyvus medikamentinis būdas nėra veiksmingas, gali būti taikomos ir medicininės procedūros. Sinusito gydymas atsiurbiant sekretą – tai gydymo metodas, kuomet specialiu siurbliu per nosį yra išsiurbiamas sinusuose susikaupęs sekretas. Metodas nėra chirurginis, nereikia durti ar zonduoti sinusų.

Jeigu sinusitas nuolat kartojasi, o besikartojančio sinusito priežastis – polipai, rekomenduojama juos operuoti. Chirurginis gydymas rekomenduojamas ir turintiems kreivą nosies pertvarą.

Komplikacijos

Negydomas sinusitas gali sukelti rimtų komplikacijų. Užsitęsęs sinusitas gali tapti ausies arba plaučių uždegimo priežastimi. Infekcija taip pat gali išplisti į akiduobes bei prasiveržti į galvos smegenis, taip paskatinant meningito atsiradimą. Nors šios komplikacijos yra labai retos, vis gi sinusito gydymo uždelsti nereikėtų ir vos atsiradus pirmiesiems simptomams, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Patarimai ir profilaktika

Norint išvengti sinusito, reikėtų visapusiškai stiprinti imunitetą, šaltuoju metų laiku dėvėti galvos apdangalus, drėkinti patalpas. Taip pat rekomenduojama į mitybą įtraukti natūralius antibiotikus – raudonėlį ir česnaką.

Peršalus, labai svarbu laiku pradėti gydymą, kad sloga nepereitų į sinusitą. Susirgus sloga, labai naudinga nosies ertmes plauti druskingu vandeniu bei daryti garų inhaliacijas su eteriniais aliejais, padedančiais sumažinti uždegimą.

The post Sinusitas ir jo gydymas appeared first on NORTHWAY.

The post Nosies apžiūra appeared first on NORTHWAY.

Kraujavimo iš nosies atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Jis nustato kraujavimo židinį ir pritaiko reikiamas priemones kraujavimui stabdyti – chemines medžiagas arba specialią įrangą. Pacientui gali būti taikoma vietinė arba bendra nejautra.

The post Kraujavimo stabdymas iš nosies appeared first on NORTHWAY.

Ūminis ausų uždegimas – tai klausomosios landos audinių uždegimas, sukeltas įvairių dirginančių veiksnių (alergijos, mikrobų, traumos). Galimi simptomai: klausos sutrikimas, ausų užgulimas, skausmas, plintantis į skruostą ar kaklą, pūliavimas iš ausies. Pūlinis uždegimas daugeliu atvejų išsivysto sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

Ausis susideda iš 3 dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės. Išorinė ir vidurinė dalys yra skirtos garsui nukreipti, o vidinė – garsui transformuoti į nervinį signalą. Dažniausiai vidurinės ausies uždegimu serga 6-36 mėnesių amžiaus kūdikiai, tačiau šia liga taip pat gali susirgti bet kurio amžiaus žmonės.

Uždegimo gydymas

Nekomplikuotas ūminis uždegimas yra nesunkiai išgydomas. Jei jaučiamas skausmas, patariama pirmąsias 24 valandas vartoti jį malšinančius vaistus. Taip pat būtina gydyti slogą, kuri lemia ausų uždegimą. Jei per 3 paras paciento būklė nepagerėja arba jei iš ausies pasirodo sekretas – būtina kreiptis į gydytoją.

Kai šis susirgimas yra ignoruojamas, gali atsirasti komplikacijų, pavyzdžiui, gali plyšti ausies būgnelis. Tokiu atveju išauga rizika susirgti pūlingu ausų uždegimu. Jeigu ligonis ir toliau nesigydo – išsivysto lėtinis pūlingas ausų uždegimas, kol, galiausiai, sutrinka klausa.

Kaip taisyklingai valytis ausis?

Kai kurie žmonės ausis valo įvairiais daiktais – degtukais, virbalais, vąšeliais arba segtukais. Net ir patys ausų krapštukai nėra labai tinkami valyti ausis. Geriausia jas valyti iškart po maudynių, rankšluosčio ar servetėlės kampu. Nereikėtų stengtis valyti kuo giliau, nes išorinėje ausies landoje yra sekreto, apsaugančio odą nuo pažeidimų. Per daug kruopščiai valant ausis, oda lieka be apsaugos. Valant ausis mechaniškai, yra žalojama itin plona ir tampriai su antkauliu suaugusi oda. Atsiradus tokiems odos pažeidimams, infekcija patenka į išorinę ausį ir sukelia uždegimą.

Ausis linkusi išsivalyti pati, todėl ausų krapštukus derėtų naudoti kuo rečiau. Išorinėje ausies dalyje esanti siera – tai fiziologinis tepalas, apsaugantis ją nuo įvairių bakterijų, dulkių ar kitų nešvarumų. Jei ausyse sieros susikaupia per daug, tuomet susidaro sieros kamštis, užkemšantis landas. Dažnai taip nutinka po maudynių arba netaisyklingai valant ausis. Susidarius sieros kamščiui, patartina kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.

The post Ausų uždegimas appeared first on NORTHWAY.

Medicinos centro „Northway” gydytojai orinolaringologai atsako į klausimus, kurie, planuojant atostogas, rūpi daugeliui. Kviečiame paskaityti ir mėgautis vasaros teikiamais malonumais be rūpesčių.

Kas yra sieros kamštis?

Sieros kamštis tai yra sieros, riebalinių liaukučių ir besilupančio odos epidermio sankaupa išorinėje ausies landoje. Ausų landa yra smėlio laikrodžio formos, ir dažniausiai sieros kamščiai susikaupia jos susiaurėjime. Sieros kamštis tikrai nėra nevalyvumo požymis. Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems – mažiau, tačiau jos ausies landoje turi būti. Tai reiškia, kad ausis sveika. Tai yra ir tam tikra ausies apsauga, tad sieros ausyje turi būti. Siera apsaugo ausį, išvalo nešvarumus, dulkes, papuolusias į ausies landą. Ji taip pat pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis, apsaugo nuo į ausis patenkančių mikroorganizmų ir bakterijų, drėkina ir neleidžia išdžiūti ausies landos odai.

Kodėl susidaro sieros kamščiai?

Vieniems tokių problemų, kaip sieros kamštis, niekada nekyla, o kitiems sieros kamščius tenka plauti net keletą kartų per metus. Sieros kamščių susidarymas priklauso nuo daugelio priežasčių: žmogaus endokrininės sistemos, aplinkos veiksnių ir pan.

Ar sieros kamščių formavimuisi įtakos turi ir higienos įpročiai? Kaip teisingai valyti ausis?

Vieniems žmonėms sieros gaminasi daugiau, kitiems mažiau, tačiau visiems svarbu taisyklingai valyti, plauti, sausinti ausis. Kartais žmonės skundžiasi, kad ausis turi labai dažnai valyti.

Išskiriamos dvi sieros rūšys: skystesnė ir kietesnė. Vaikų ausyse siera skystesnė, tačiau su amžiumi ji kietėja dėl vandens trūkumo ir dėl fiziologinių organizmo pokyčių. Be to, galimi ausies kanalo anatominiai nukrypimai – kreivumas ar panašiai, dėl ko sutrinka normalus sieros pasišalinimas.

Didelę reikšmę turi ir mūsų higienos įpročiai. Iš ausų turime išvalyti tik tiek sieros, kiek pastebime ir kiek pasiekiame mažuoju pirštu, jokių krapštukų ar pagaliukų tam tikrai nereikia, nes naudojant juos siera nustumiama gilyn, dėl to blogėja klausa, taip pat yra didelė tikimybė sužaloti ausies landą. Ausis pakanka išplauti vandeniu (taip pat pirštu) ir nusausinti rankšluosčio krašteliu. Tiems, kam kaupiasi daugiau sieros ir ausis dažniau užsiteršia, ausies landas pirštu reikėtų valyti dažniau.

Kokius simptomus pajutus reikėtų susirūpinti?

Sieros kamščių ausyse formavimosi žmonės nejaučia – tiesiog ima prasčiau girdėti. Kai formuojasi kamštis, dar nevisiškai užkemšantis landą, ausis turi polinkį pati išsivalyti. Kamštis pajuntamas tada, kai visiškai užkemša landą. Tada žmogus pajunta diskomfortą, nes ausis užgula, ją ima skaudėti.

Ar galima sieros kamštį pašalinti pačiam?

To daryti tikrai nepatartina. Kartais žmonės prisidaro labai rimtų bėdų, patys mėgindami plauti sieros kamščius įvairiais lašais ar švirkštais. Kai kurie netgi naudoja ausies žvakes arba terminį valymą. Tai gana pavojingos procedūros, kurios dažniausiai nėra veiksmingos. Mėginant pašalinti kamštį patiems, galima sukelti didelių ausies landos pažeidimų, pradurti būgnelį ar sukelti ausies uždegimą. Taip dar labiau apsunkinsite situaciją. Todėl, pajutus, kad prastėja klausa, atsiranda spaudimo jausmas, nereikėtų mėginti patiems plauti ausį, kažką lašinti ar krapštyti, o vertėtų kreiptis į specialistą.

Kodėl sieros kamščiai dažniau susidaro maudynių megėjams? Ar prieš atostogas reikia plautis ausis profilaktiškai?

Jei pradėjus formuotis ausies kamščiui į ausį dar papuola vandens, jis išbrinksta, užkemša landą, o ausies kanalas nebepraleidžia oro.

Jeigu klausa nėra sutrikusi, plautis ausų profilaktiškai nėra jokio reikalo. Tačiau jeigu turite polinkį į sieros kamščių formavimąsi, planuojate vykti atostogauti ir daug maudytis, prieš kelionę vertėtų užsukti pas specialistą, kuris, esant reikalui, prieš kelionę išplaus ausis, arba tiesiog rekomenduos tam tikrų preparatų, padėsiančių apsaugoti ausies landą. Jeigu ausyje sieros kamštis jau pradėjęs formuotis, didelė tikimybė, kad dėl šilto ir drėgno oro jis išbrinks ir atostogų metu jausite didelį diskomfortą.

The post Sieros kamščiai gali sugadinti ir ilgai lauktas atostogas appeared first on NORTHWAY.

Tikslios gerklų vėžio išvystymo priežastys nėra žinomos, tačiau svarbiausiais rizikos veiksniais laikomi tabako rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Nemažos įtakos susirgimui šia liga taip pat turi žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, netinkama mityba, skrandžio rūgšties refliuksas ir vėžiui palanki paciento šeimos ligų istorija. Jei asmuo yra veikiamas šių rizikos veiksnių, tai dar nereiškia, jog jam būtinai išsivystys minėta liga, tačiau susirgimo rizika yra padidėjusi.

Teigiama, kad gerklės vėžys retai išsivysto jaunesniems nei 40 metų amžiaus žmonėms, o daugiausia šia liga susergama laikotarpiu tarp 60-70 metų amžiaus. Vyrai gerklų vėžiu serga 5 kartus dažniau nei moterys.

Ligos simptomai

Dažniausiai simptomai susiję su tuo, kurioje gerklų vietoje yra vėžys. Daugeliu atvejų jis prasideda ar yra arti kurios nors balso stygos. Galimi simptomai:

• pakitęs, prikimęs ar užkimęs balsas;
• kakle apčiuopiami padidėję limfmazgiai ar jų konglomeratai;
• pasunkėja rijimo procesas, gali skaudėti gerklaryklę kramtant arba ryjant maistą;
• gali varginti nuolatinis ūmus ausies skausmas;
• dėl kvėpavimo obstrukcijos naviku darosi sunku kvėpuoti.

Balso prikimimas gali būti laikomas ankstyvuoju vėžio simptomu. Jei balsas prikimęs daugiau nei 3 savaites, būtina kreiptis į gydytoją, kuris galėtų nustatyti negalavimo priežastį. Rečiau pirminiais simptomais būna mazgai kakle ar gerklės patinimas, skausmingas, pasunkėjęs rijimas. Jie paprastai pasireiškia pirmieji, kai vėžys prasideda gerklų srityje, kuri nėra arti balso stygų.

Diagnostika

Įvykdžius pirminę paciento apžiūrą, patikrinus ar nėra padidėjusių limfmazgių, naudojant nazofibroendoskopą atliekama netiesioginė transnazalinė (per nosį) laringoskopija. Tai vienas svarbiausių tyrimų siekiant nustatyti ar gerklose yra navikas, įvertinti jo vietą bei dydį. Naudojama įranga leidžia apžiūrėti gerklas iš vidaus. Procedūros metu gydytojas pacientui per nosies landą nosiarykle žemyn iki gerklaryklės ir gerklų stumia ploną, lankstų, vamzdelio formos instrumentą, vadinamą nazofibroendoskopu. Žemyn stumiamo prietaiso viršūnėje yra šviesos šaltinis, kuris gerai apšviečia tiriamas struktūras. Kitame instrumento gale yra optinė stebėjimo sistema, padedanti gydytojui apžiūrėti visas struktūras iš vidaus, kurias savo kelyje apšviečia stumiamas šviesos šaltinis. Jei prietaisas sujungtas su videokamera bei specialia kompiuterine sistema, tuomet padidinti, geros kokybės gerklų bei kitų struktūrų vaizdai matomi kompiuterio ekrane.

Ši procedūra pacientui gali būti nelabai maloni, bet ji trunka vos kelias minutes. Tam jog audiniai būtų mažiau dirginami bei taptų nejautrūs, paprastai prieš procedūrą į paciento burną papurškiama paviršinę gleivinių nejautrą sukeliančių vaistų.

Tiesioginė laringoskopija atliekama, kai gydytojas, aptikęs įtartinų pokyčių gerklose, siekia atlikti gerklų biopsiją arba negalėjo pakankamai gerai apžiūrėti bei įvertinti naviko apimties ankstesnio tyrimo metu. Procedūra atliekama operacinėje, bendros nejautros sąlygomis. Naudodamasis laringoskopu gydytojas apžiūri gerklas, pakelia antgerklį bei specialiomis žnyplėmis paima medžiagos iš įtartinos gerklų vietos. Paimta medžiaga išsiunčiama į patologijos tyrimų laboratoriją siekiant ištirti, ar joje yra vėžio ląstelių. Tokiu būdu patvirtinama arba paneigiama gerklės vėžio diagnozė.

Gydymas

Gerklės vėžys dažnai gali būti sėkmingai išgydomas, ypač jei nustatytas ankstyvoje susirgimo stadijoje. Nors naviko pašalinimas yra svarbiausias gydymo tikslas, vėžio pažeisto organo funkcijos išsaugojimas taip pat yra labai svarbus aspektas. Planuojant gydymą apsvarstoma, kaip jis paveiks paciento gyvenimo kokybę, kaip pacientas jausis, atrodys, kalbės, valgys, kvėpuos. Gerklės vėžys bei jo gydymas gali reikšmingai paveikti minėtas funkcijas, todėl gydytojų sprendimai visuomet rūpestingai apgalvojami.

Dažniausi gydymo metodai, kuriais gydomas gerklės vėžys – chirurginis, spindulinis (radioterapija), chemoterapija. Priklausomai nuo konkrečios klinikinės situacijos, gali būti taikomas tik kuris nors vienas gydymo būdas arba kiti, juos derinant tarpusavyje. Pavyzdžiui, chemoterapija gali būti panaudojama derinant ją su spinduliniu gydymu – taip siekiama padidinti naviko sunaikinimo galimybę.

Gerklų pašalinimo operacija vadinama laringektomija. Pašalinus gerklas, trachėja yra prisiuvama prie priekinės kaklo dalies odos taip, jog jos spindis atsivertų į išorę. Tokiu būdu suformuojama tracheostoma – kvėpuojamoji anga. Taigi, po gerklų pašalinimo operacijos pacientas kvėpuoja ne per nosį ar burną, o pro tracheostomą. Ligonio gydymą perima logopedas. Ligonis mokomas kalbėti stemplės oro pagalba.

Profilaktika

Siekiant sumažinti riziką susirgti gerklės vėžiu būtina tausoti savo sveikatą – riboti tabako bei alkoholio vartojimą. Tai pat labai svarbu atkreipti dėmesį į ligos simptomus, kurie galėtų padėti vėžį aptikti kuo anksčiau. Šiam tiksluireikalinga nuolatinė profilaktinė sveikatos patikra.

The post Gerklės vėžys appeared first on NORTHWAY.