Kaip pastebi „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, 9 iš 10 atvejų dėl lėtinio nuovargio esame kalti patys, nes nesustojame, kai kūnas siunčia aiškius signalus.

Kas yra lėtinio nuovargio sindromas?

Lėtinio nuovargio sindromas – tai ilgalaikė, varginanti sveikatos būklė, kurios pagrindinis simptomas – nuolatinis fizinis ir (ar) protinis išsekimas. Ši būsena nepraeina net po ilgo poilsio, o kartais net sustiprėja po nedidelio krūvio. Lėtinio nuovargio sindromas neapsiriboja tik nuovargiu – dažnai pasireiškia ir sutrikęs miegas, galvos skausmai, raumenų skausmas, atminties ir dėmesio problemos.

Svarbiausia – tai ne vien „išsiblaškymas“ ar „tingėjimas“. Tai reali, kompleksinė būklė, kuri paveikia žmogaus kasdienybę, darbingumą, emocinę būseną ir net socialinį gyvenimą.

Lėtinio nuovargio sindromas nėra vienos priežasties liga – ją lemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių visuma. Tinkamai nustačius diagnozę, ši būklė yra valdoma ir gydoma, tačiau svarbiausia – nelaukti, kol simptomai taps nevaldoma kasdienybės dalimi.

Kuo skiriasi perdegimas nuo lėtinio nuovargio?

Perdegimas dažniausiai susijęs su profesiniu ar emociniu pervargimu, kai žmogus netenka motyvacijos, tampa ciniškas, abejingas. Lėtinis nuovargis – platesnė būsena, apimanti ir fizinius, ir psichologinius simptomus, dažnai pasireiškianti net po menkiausio krūvio, darantis įtaką kasdienei, o ne tik profesinei veiklai.

Kam būdingas lėtinis nuovargis?

Lėtinio nuovargio sindromas gali paveikti bet kurį – tiek karjerą siekiančius profesionalus, tiek jaunus tėvus, tiek iš pažiūros sveikai gyvenančius žmones. Ypač dažnai ši būklė pasireiškia:

• patiriantiems didelį emocinį ar fizinį stresą;
• dirbantiems padidinto tempo ir spaudimo sąlygomis;
• sergantiems geležies stokos anemija, skydliaukės ligomis, diabetu;
• dažnai vartojantiems alkoholį, kofeiną, energetinius gėrimus;
• nederinančius darbo ir poilsio režimo.

Lėtinio nuovargio simptomai – kada sunerimti?

Lėtinio nuovargio sindromas paprastai trunka ilgiau nei pusę metų, o poilsis – net ir kokybiškas – nepadeda. Įspėjamieji simptomai:

• Jaučiatės išsekę net po ilgo poilsio ar atostogų
• Ryte sunku atsikelti, nors miegojote pakankamai
• Diena prasideda su nuovargiu, motyvacijos stoka
• Atsiranda galvos skausmai, širdies permušimai, virškinimo sutrikimai
• Pasireiškia emocinis išsekimas, nerimas ar liūdesys
• Pablogėja atmintis, dėmesio koncentracija
• Po nedidelio fizinio ar protinio krūvio reikia ilgo atsistatymo laiko
• Reikia papildomos pagalbos prabudimui ir užmigimui
• Nuolatinis besikartojančių (skirtingų) infekcijų pojūtis

Jei bent keli iš šių simptomų jums pažįstami ir tęsiasi kelis mėnesius, nedelskite – verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Anksti nustačius priežastį, gydymas yra greitesnis ir efektyvesnis.

Lėtinio nuovargio priežastys: dažnai kompleksinės

Pasak gydytojo V. Morozovo, lėtinis nuovargis – tai ne viena liga, o visumos rezultatas. Dažniausiai jį sukelia šie veiksniai:

• Ilgalaikis stresas, emocinė įtampa
• Nemiga arba nekokybiškas miegas
• Netinkamas darbo ir poilsio balansas
• Vitamino D, skydliaukės hormonų ar geležies trūkumas
• Ilgai užsitęsusi virusinė infekcija ar lėtinės ligos
• Emocinis išsekimas, perdegimas, nuolatinis nerimas
• Žalingi įpročiai: piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu

Lėtinio nuovargio gydymas: kompleksinis požiūris

Lėtinio nuovargio gydymas nėra vieno recepto klausimas. Kiekvienas atvejis reikalauja individualaus plano, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, paciento gyvenimo būdą, emocinę savijautą ir galimas gretutines ligas. Dažniausiai gydymas apima šias kryptis:

1. Priežasčių paieška ir diagnostika

• Lėtinio nuovargio ištyrimas: kraujo tyrimai, skydliaukės funkcijos įvertinimas, vitamino B12, geležies kiekis, miego kokybės analizė.

2. Gyvensenos korekcijos

• Aiškus darbo ir poilsio režimo suderinimas
• Fizinio aktyvumo planavimas: nuo lengvų pasivaikščiojimų iki reguliaraus sporto
• Miego higienos gerinimas: režimo sukūrimas, ekranų ribojimas
• Subalansuota mityba, gausi geležies, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių
• Žalingų įpročių atsisakymas

3. Emocinės sveikatos atkūrimas

• Psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro pagalba
• Kvėpavimo technikos, relaksacijos pratimai
• Kognityvinė elgesio terapija (esant depresijos ar nerimo simptomams)

4. Reabilitacija ir fizioterapija:

• Fizinės medicinos procedūros, padedančios atkurti kūno energiją
• Masažai, fizioterapija, individualios mankštos planai

5. Medikamentinė terapija (jei būtina)

• Tiksliniai papildai, jei nustatytas medžiagų trūkumas (geležies, vitamino D)
• Esant rimtesnėms būklėms – skiriami nervų sistemą reguliuojantys ar miegą gerinantys vaistai.
• Kai kuriais atvejais taikomos papildomos inovatyvios priemonės: nervų sistemos stimuliacija, reabilitacijos programos, šviesos terapija.

Kiek trunka lėtinio nuovargio gydymas?

Vidutiniškai – nuo 3 iki 12 savaičių. Tačiau gydymo trukmė priklauso nuo nuovargio priežasties, gretutinių sveikatos sutrikimų ir to, kaip greitai pacientas pradeda keisti gyvenimo būdą.

Jau per pirmas 2–4 gydymo savaites pacientai dažnai pradeda jausti pokyčius – pagerėja miegas, nuotaika, atsiranda daugiau jėgų. Tačiau svarbiausia – nepradėti gydymo per vėlai. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo trumpesnis būna gydymo kelias. Per ilgai ignoruojant simptomus, organizmui prireikia kur kas daugiau laiko atsigauti.

Ar galima išgydyti be vaistų?

Taip, kai kuriais atvejais. Ypač jei nuovargį lemia netaisyklingas gyvenimo ritmas, miego trūkumas ar stresas. Tačiau dažnai reikalingas kombinuotas gydymas – gyvenimo būdo keitimas kartu su mitybos, psichologine ar net medikamentine pagalba.

Vargina lėtinis nuovargis ar perdegimas? Raskite sprendimus kartu su „Northway“

Jeigu jums pažįstamas lėtinis nuovargis, nuolatinis išsekimas ar perdegimas – svarbu nelaukti, kol simptomai taps nevaldoma jūsų kasdienybės dalimi. Registruokitės šeimos gydytojo konsultacijai ar nuovargio ištyrimo programai – „Northway“ medicinos centruose dirbanti profesionalų komanda padės jums atgauti jėgas ir gyvenimo kokybę.

Kodėl verta rinktis „Northway“?

• Išsami diagnostika – kraujo, hormonų, skydliaukės ir kiti būtini tyrimai.
• Kompleksinė pagalba – šeimos gydytojai, psichiatrai, neurologai, kineziterapeutai ir reabilitologai dirba kartu.
• Individualus planas – kiekvienam pacientui skiriame laiko, dėmesio ir rūpestingą priežiūrą.

Jūsų savijauta gali pasikeisti. Svarbiausia – nelikti vienam su nuovargiu. „Northway“ gydytojų komanda padės ne tik suprasti, kas vyksta, bet ir sudarys jums tinkamiausią kelią į geresnę fizinę ir emocinę savijautą. Kreipkitės jau dabar.

The post Lėtinis nuovargis ir perdegimas: kaip atpažinti ir įveikti? appeared first on NORTHWAY.

Geležis būtina deguonies pernešimui, energijos apykaitai ir imuninės sistemos veiklai, todėl jos trūkumas gali paveikti visą organizmą.

Deja, daugelis pacientų į specialistus kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti geležies trūkumą, kuo jis pavojingas, kokie yra veiksmingiausi gydymo būdai ir kodėl svarbu nesigydyti savarankiškai.

Geležies trūkumo priežastys

Geležies trūkumą dažniausiai lemia keli pagrindiniai veiksniai, kurie gali veikti tiek pavieniui, tiek kartu:

• Nepakankamas geležies kiekis maiste – ypač būdinga vegetarams, veganams, žmonėms, valgantiems mažai mėsos ar baltymų;
• Padidėjęs geležies poreikis – dažniausiai pasireiškia nėštumo, žindymo laikotarpiu, augimo fazėje (vaikams, paaugliams), aktyviai sportuojantiems;
• Lėtiniai kraujavimai – net ir normalus menstruacijų kraujavimas gali lemti lėtinį geležies trūkumą; taip pat kraujavimas iš virškinamojo trakto, vidinės opos ar hemorojus;
• Sutrikęs geležies įsisavinimas – dėl virškinamojo trakto ligų (pvz., celiakijos, gastrito, skrandžio rezekcijos), tam tikrų vaistų poveikio;
• Lėtinės ligos – inkstų nepakankamumas, onkologinės ligos, uždegiminiai procesai gali mažinti organizmo gebėjimą kaupti ir naudoti geležį.

Kai kurios šios priežastys būna paslėptos, todėl labai svarbu atlikti išsamius kraujo tyrimus, o ne vien remtis simptomais.

Kodėl mums taip svarbi geležis?

Geležis yra vienas svarbiausių mikroelementų mūsų organizmui. Ji būtina deguonies pernešimui iš plaučių į visus audinius – tai vyksta per raudonuosius kraujo kūnelius, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra hemoglobinas. Be pakankamo geležies kiekio hemoglobinas negali susiformuoti, o deguonis – pasiekti kūno ląstelių.

Geležis taip pat reikalinga:

• energijos gamybai ląstelėse;
• normaliam raumenų darbui (ypač širdies raumeniui);
• normaliam smegenų darbui (smegenų rūkas ir svaigimas yra stokos požymiai)
• fermentų veiklai ir ląstelių atsinaujinimui;
• imuninei sistemai ir atsparumui infekcijoms palaikyti.

Geležies stoka pirmiausia paveikia galvos smegenų, širdies, raumenų veiklą. Dėl to žmogus jaučiasi pavargęs, lėtesnis, dažniau serga ir sunkiau susikaupia.

Geležies trūkumo simptomai

Geležies trūkumas gali pasireikšti labai įvairiai – nuo subtilių iki akivaizdžių ženklų. Dažniausi geležies trūkumo simptomai:

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka
• Blyški oda, šalčio pojūtis
• Mėšlungis
• Dažnesni peršalimai, silpnesnis imunitetas
• Slenkantys ar lūžinėjantys plaukai, trapūs nagai
• Dusulys, širdies permušimai, fizinio krūvio netoleravimas
• Miego sutrikimai, galvos skausmai, nerimo jausmas
• Sutrumpėjęs dėmesio išlaikymas, atminties silpnėjimas
• Noras kramtyti ledukus, šaldytas daržoves

„Kai geležies atsargos išsenka, organizmas signalizuoja įvairiais būdais. Bėda ta, kad dažnai tai nurašoma stresui, nuovargiui ar sezonui.“, – pastebi gydytojas V. Morozovas.

Kaip nustatoma geležies stoka?

Norint tiksliai nustatyti geležies trūkumą, vien hemoglobino įvertinimo nepakanka. Gydytojai rekomenduoja išsamų kraujo tyrimą, kuris apima šiuos rodiklius:

• Hemoglobinas – bendras raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, tačiau gali būti normalus net esant geležies trūkumui;
• Feritinas – pagrindinis rodiklis, rodantis geležies atsargas organizme. Žemas feritinas rodo geležies stygiaus pradžią;
• Transferino įsotinimas – baltymas, pernešantis geležį kraujyje;

Remiantis šiais tyrimais, gydytojas gali įvertinti, ar pacientui būtinas papildomas gydymas ir kokia jo forma būtų efektyviausia.

Kaip atstatyti geležies trūkumą?

Pasirinkimas priklauso nuo trūkumo lygio, organizmo gebėjimo įsisavinti geležį, paciento pasirinkimo ir gretutinių būklių.

1. Geležies papildai ir vitaminai

Gali būti skiriami geležies papildai, vartojami per burną – tabletės, kapsulės arba sirupai. Rekomenduojama rinktis efektyviausius geležies preparatus, pasižyminčius geru pasisavinimu ir minimaliai dirginančius virškinimo sistemą, nors visiškai išvengti šių simptomų pavyksta retai. Papildomai naudingas ir vitaminas C, kuris padeda geriau įsisavinti geležį.

„Geležis neturėtų būti vartojama profilaktiškai be tyrimų – perteklius taip pat kenkia“, – pabrėžia gydytojas.

2. Mityba: ką valgyti esant geležies trūkumui?

Racionali mityba gali padėti palaikyti normalią geležies koncentraciją, tačiau netinka esant simptomams ir trūkumui atstatyti. Įtraukite:

• raudoną mėsą, kepenėles,
• kiaušinius,
• tamsiai žalių lapinių daržovių,
• grikių, pupelių, avinžirnių,
• džiovintų vaisių,
• vitaminu C turtingų produktų (citrusai, paprikos).

Tačiau maistu dažniausiai neįmanoma atkurti geležies deficito – reikia papildų ar net medikamentų.

3. Geležies lašelinė (intraveninė geležies infuzija)

Esant stipriam trūkumui ar kai geležies papildai per burną neveiksmingi (pvz., dėl virškinimo ligų, lėtinių ligų ar netoleravimo), gydytojas gali rekomenduoti geležies infuziją – vadinamąją geležies lašelinę.

„Tai saugus ir greitas būdas atstatyti geležies atsargas. Beveik visada užtenka vienos infuzijos, kad žmogus pradėtų jaustis geriau jau po kelių dienų“, – sako gydytojas Morozovas.

Gydymas visada derinamas individualiai, priklausomai nuo paciento būklės, kitų ligų ir gyvenimo būdo.

Kodėl svarbu negydyti savarankiškai?

Nors vaistinėse galima rasti daug geležies preparatų, savarankiškas vartojimas gali būti pavojingas. Per didelis geležies kiekis – toksinis, o netinkamai parinkti papildai gali net sukelti vidurių užkietėjimą, pykinimą ar netgi žarnyno uždegimą.

„Savo pacientams visada sakau – pirmiausia atlikite tyrimus. Tik tada galime kalbėti apie gydymą, o ne spėliojimus“, – pabrėžia gydytojas V. Morozovas.

Jaučiate nuovargį ar kitus simptomus? Patikrinkite geležies kiekį

Geležies trūkumas gali būti viena dažniausių, bet tyliausių lėtinio nuovargio priežasčių. „Northway“ medicinos centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje galite:

• atlikti reikiamus kraujo tyrimus;
• gauti išsamią šeimos gydytojo ar vidaus ligų gydytojo konsultaciją;
• gauti individualų gydymo planą ir rekomendacijas;
• prireikus, gali būti atliekamos geležies lašelinės.

Neignoruokite signalų, kuriuos siunčia jūsų kūnas. Registruokitės gydytojo konsultacijai – pasirūpinkite savo sveikata laiku.

The post Geležies trūkumas: kas jį sukelia, kaip atpažinti ir gydyti appeared first on NORTHWAY.

Kodėl erkės pavojingos?

Erkės savo kūnelyje gali turėti įvairių infekcinių ligų sukėlėjus – virusus ir bakterijas. Pagrindinės ligos, kuriomis erkės gali užkrėsti žmones Lietuvoje – Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas – tai nervų sistemos uždegimas. Tai yra virusas, pažeidžiantis smegenų dangalus arba pačias smegenis ir sukeliantis taip vadinamą meningitą arba encefalitą.

Kuo pavojingas erkinis encefalitas? Kas dažniausiai serga šia liga?

Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad jį sukelia virusas, kurio negali „neutralizuoti” joks vaistas. Todėl susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja.

Erkinis encefalitas yra galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Sudėtingiausia jo komplikacija – paralyžius ar net mirtis. Erkiniu encefalitu užsikrėtusiems žmonėms gresia pilnas arba dalinis invalidumas arba mirtis, nes, kaip jau minėjau, nėra vaistų, įveikiančių virusą, kuris pažeidžia smegenis.

Ši liga pirmiausia yra suaugusių žmonių problema, vaikai sudaro tik 20 procentų ja sergančiųjų.

Ypatingai vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės dažniau serga sunkesnėmis erkinio encefalito formomis. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika sirgti sunkiau ir ilgiau jausti šios ligos pasekmės. Nors vaikams erkės įsisiurbia taip pat dažnai, kaip ir suaugusiems, tačiau jie dėl nežinomų priežasčių erkiniu encefalitu suserga rečiau, dažniau serga lengvesnėmis šios ligos formomis ir rečiau jaučia jos pasekmes.

Kaip galima apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Kada geriausia būtų pasiskiepyti, kad įgytume imunitetą jau šiam sezonui?

Pati efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai. Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas siekia iki 98 procentų.

Skiepytis galima ištįsus metus, tačiau geriausia pasiskiepyti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol dar nėra prasidėjęs erkių aktyvumas. Tam, kad susidarytų apsauginis imunitetas nuo erkinio encefalito vieniems metams, reikalingos dvi vakcinos dozės.

Iš pradžių suleidžiama pirmoji skiepo dozė pasirinktą dieną, o praėjus nuo 1 iki 3 mėnesių po pirmosios dozės suleidimo įskiepijama antroji dozė. Norint, kad imuninis atsakas susidarytų greičiau, antroji dozė gali būti suleista praėjus dviems savaitėms po pirmosios dozės suleidimo.

Praėjus dviems savaitėms po antrosios dozes suleidimo, žmogus yra saugus visa sezoną ir gali būti miške, nebijodamas erkių įsisiurbimo.

Trečioji dozė turėtų būti suleidžiama praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių po antrosios dozes. Po šios dozes suleidimo žmogus gali jaustis saugus trejus metus.

Vaikai nuo vienerių metų skiepijami vaikams skirta vakcina.

Ar saugi ir efektyvi yra vakcina nuo erkinio encefalito?

Vakcina nuo erkinio encefalito naudojama jau apie 40 metų. Tai yra tikrai laiko patikrinta, visiškai saugi ir labai efektyvi vakcina. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Austrija. Apie 90 procentų šios šalies gyventojų yra pasiskiepiję, todėl šalyje, turinčioje virš 8 milijonų gyventojų, registruojami tik pavieniai ligos atvejai.. Anksčiau sergamumas ten buvo toks pat didelis kaip Lietuvoje.

Ar skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems?

Visoje Lietuvos teritorijoje yra randamos erkinio encefalito užkrėstos erkės, todėl saugu nėra jokioje Lietuvos vietoje. Tačiau labiausiai ši liga paplitusi vidurio Lietuvoje – Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Radviliškyje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kazlų Rudoje. Todėl žmonėms, kurie gyvena šioje teritorijoje, bei tiems, kurie mėgsta dažniau būti gamtoje leisti laiką kaimo sodybose, kolektyviniuose soduose, ypatingai rekomenduojama pasiskiepyti. Bet, kaip minėjau, visi Lietuvos gyventojai turi didesnę ar mažesnę riziką užsikrėsti. Infekuotos erkės randamos net miestų parkuose.

Ar purškalai gali apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo?

Apsauginiai purškalai nuo erkių ir uodų yra nespecifinė apsisaugojimo priemonė. Tai yra geriau negu nieko, jie padeda išvengti erkių įsisiurbimo. Tačiau jie veikia pakankamai trumpai, ne visus juos galima purkšti tiesiog ant odos, ne visi jas toleruoja dėl alerginių reakcijų ar kitų priežasčių. Taigi, tai tikrai ne tokia efektyvi apsauga kaip vakcinacija.

Kokius simptomus pajutus reikėtų sunerimti ir įtarti erkinį encefalitą?

Erkei užkrėtus encefalitu žmogus iš pradžių nejunta jokių ligos požymių. Jie pasireiškia po tam tikro inkubacinio periodo (jis gali trukti vidutiniškai apie porą savaičių, iki mėnesio), dažniausiai būna panašūs į gripo simptomus: silpnumas, kaulų laužymas, sąnarių skausmai, karščiavimas iki 38 laipsnių – ši ligos stadija paprastai kamuoja apie savaitę.

Vėliau savijauta pagerėja, nukrenta temperatūra, žmogus tarsi pasveiksta. Tačiau maždaug po dešimties dienų žmogus vėl ima karščiuoti. Antrą kartą sukarščiavus, pasireiškia smegenų neurologinių pažeidimų simptomai: pradeda skaudėti galvą, jaučiamas galvos svaigimas, atsiranda pykinimas, vėmimas. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip gydomas erkinis encefalitas?

Ši liga yra sukeliama viruso, ir nėra vaistų, kurie galėtų tą virusą paveikti ir pristabdyti jo dauginimąsi smegenyse. Gydymas iš tikrųjų tik palengvina simptomus, kol žmogus pasveiksta pats.

Persirgęs šia liga žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tačiau kova su šia liga trunka itin ilgai. Trečdalis ligonių pasveiksta per tris mėnesius nuo ligos pradžios, trečdalis – per vienerius metus. Tačiau maždaug kas trečias žmogus šios ligos iki galo taip ir neišsigydo. Tuomet jis pasmerktas varginantiems miego sutrikimams, koncentracijos stokai, padidėjusiam jautrumui, kitiems elgesio pokyčiams.

Sunkūs liekamieji reiškiniai: paralyžiai ir parezės, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai dažniausiai būna persirgus sunkia erkinio encefalito forma. Jie pasireiškia kas dešimtam iš visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Pamačius jau įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti staigiu judesiu suėmus kuo arčiau odos, o įkandimo vietą dezinfekuoti. Neverta nerimauti, jei pašalinus erkę, lieka jos galvutė, nes visi ligų sukėlėjai būna erkės kūne. Galvutę galima laikyti tiesiog rakštimi, kuri per kelias dienas turėtų pati pasišalinti.

The post Kodėl verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito? appeared first on NORTHWAY.

Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Rečiau, bet serga ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės yra vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 % ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3 – 4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Ligos metu netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Profilaktika:

• skiepai;
• kitos profilaktikos priemonės: rankų higiena, asmeninė higiena, ligonio izoliavimas, dezinfekcinės medžiagos.

The post Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos appeared first on NORTHWAY.

Skiepytis rekomenduojama, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

• ankstesnius profilaktinius skiepijimus;
• gyvenimo toje šalyje sąlygas;
• keliaujančio žmogaus veikatos būklę, amžių;
• kelionės pobūdį;
• kelionės tikslą;
• kelionės trukmę;
• šalį ar šalis, į kurias keliaujama.

The post Skiepai keliautojams appeared first on NORTHWAY.

Kokia genetinių tyrimų nauda?

Šie laboratoriniai tyrimai suteikia bene kiekvienam asmeniui svarbios informacijos. Genetinė informacija gali būti panaudojama norint nustatyti genetinį komponentą turinčių ligų priežastis. Tokios rūšies ištyrimas leidžia nustatyti konkrečią ligos diagnozę, pagal kurią yra sudaromas efektyviausias gydymo planas. Šie tyrimai padeda pažinti paveldimas ligas, nustatyti jų biologines priežastis, sužinoti, kokia tikimybė yra jomis susirgti šeimos nariui. Be to, genetinių tyrimų metu gauta informacija gali padėti susipažinti su būsimais nėštumais arba suprasti nėštumų, kurie nesibaigė sėkmingu gimdymu, eigą. Galiausiai, genetiniai duomenys gali būti panaudojami norint identifikuoti asmenis, jų grupes, o ypač nustatyti giminystės ryšius.

Skirtingos rūšys – skirtingiems tikslams

Diagnostiniai. Pagrindinis šių genetinių tyrimų tikslas – nustatyti jau pasireiškusią genetinę ligą. Rezultatai gali būti panaudoti bandant sudaryti efektyviausią gydymo planą bei surasti geriausią sveikatos problemos sprendimo būdą.

Prognostiniai. Tokie tyrimai reikalingi tuomet, kai ligos simptomai dar nėra jaučiami, tačiau yra sutrikimo paveldėjimo tikimybė. Tyrimų metu nustatomi genetiniai pokyčiai, kurie gali lemti ligos pasireiškimą vėlesniame amžiuje. Vis dėlto, kiekvienos ligos atsiradimas yra nulemtas ir ne mažiau svarbių aplinkos ar kitų veiksnių, todėl nustatomas tik polinkis.

Be diagnostinių bei prognostinių tikslų, genetinė informacija gali būti panaudojama siekiant nustatyti su konkrečia liga susijusio, mutavusio geno platintojus, kurie labai dažnai jaučiasi sveiki, tačiau gali užkrėsti aplinkinius asmenis. Taip pat minėta informacija yra naudojama farmakogenominės patikros metu, kuomet nustatomas asmenų jautrumas tam tikram gydymui.

Svarbu – profesionalus konsultavimas

Genetiniai tyrimai gali atskleisti daug reikšmingos, tačiau ne visada teigiamas emocijas sukeliančios informacijos. Dėl šios priežasties svarbu kreiptis į profesionalius gydytojus, kurie turi reikiamą gydytojo genetiko arba medicinos genetiko išsilavinimą. Šie savo srities specialistai gali padėti išsamiai ir objektyviai susipažinti su tyrimų rezultatais, priimti tinkamą sprendimą ar apžvelgti susidariusią situaciją.

Nors tokiems tyrimams atlikti užtenka iš žmogaus gauti plauko, kraujo, seilių pavyzdžius, jie gali padėti ne tik sužinoti įvairių ligų priežastis, rizikos susirgti jomis tikimybę, bet ir nustatyti giminystės ryšius. Tyrimus atliekant patikimame medicinos centre užtikrinamas surinktų duomenų saugumas, konfidencialumas bei profesionalių konsultacijų suteikimas.

The post Genetiniai tyrimai appeared first on NORTHWAY.

EKSS tyrimo metu, naudojant dvimatį šviesumo režimą (B režimą), galima vizualiai įvertinti magistralinių kaklo kraujagyslių (bendrosios miego arterijos, vidinės miego arterijos, išorinės miego arterijos, ir slankstelinės miego arterijos) struktūrą, patologiją ir anatominius variantus.

Spalvinio kraujotakos žymėjimo režimu registruojama spalvota kraujo tėkmė, vertinama susiaurėjusios kraujagyslės ties aterosklerotine plokštele kraujotakos turbulencija, stebima nutrūkstanti kraujotaka užsikimšus arterijos spindžiui, atsisluoksniavus arterijos sienelei.

Spektrinio doplerio režimu registruojant kraujotakos doplerinius signalus pasirinktoje kraujagyslės vietoje, atliekama jų spektrinė analizė, vertinama kraujotakos kryptis, matuojami kraujotakos greičiai, pagal tai analizuojama struktūrinė ir hemodinaminė kraujagyslės patologija.

The post Ekstrakranijinė spalvinė duplekssonografija appeared first on NORTHWAY.

Patys tiksliausi yra endoskopiniai tyrimai, tai yra vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98–100 proc. diagnostiniu tikslumu. Endoskopinis virškinamojo trakto ištyrimas būtinas, kad nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Tačiau apie šiuos tyrimus sklando daug įvairiausių gandų, žmonės dažnai jų bijo ir stengiasi išvengti. Medicinos centro „Northway” gydytojas gastroenterologas Rolandas Vaicekauskas tikina, kad endoskopinių tyrimų bijoti tikrai nereikia ir atsako į klausimus, kurie rūpi dažnam pacientui.

Kokie tyrimai yra dažniausiai atliekami diagnozuojant virškinimo organų susirgimus?

Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas. Pagrindiniai instrumentiniai tyrimai taikomi virškinimo organų ligoms diagnozuoti – tai pilvo organų sonoskopija, viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija (gastroskopija) ir storosios žarnos endoskopija (kitaip – kolonoskopija).

Kas yra endoskopinis viršutinės virškinimo trakto dalies tyrimas ir kolonoskopija?

Specialiu endoskopu atliekamas endoskopinis viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimas – tai tyrimas, kurio pagalba galima apžiūrėti stemplę, skrandį ir dalį dvylikapirštės žarnos. Tuo tarpu kolonoskopija – tai tyrimas, kurio metu specialiu šiam tyrimui pritaikytu endoskopu apžiūrima apatinė mūsų virškinamojo trakto dalis (storoji žarna).

Dėl kokių priežasčių šie tyrimai yra atliekami?

Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant „pavojaus“ simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50-55 metų, kitiems šeimos nariams buvęs skrandžio ar stemplės vėžys, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas ryjimas, neaiški geležies deficitinė anemija, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta). Šis tyrimas taip pat rekomenduojamas kai pacientas skundžiasi sutrikusiu ir skausmingas ryjimu, esant atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, geležies trūkumui, kai kitais radiologiniais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai. Tyrimas taip pat atliekamas ir gydymo tikslais.

Kolonoskopija gali būti atliekama profilaktiškai (storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa), kaip kontrolinis tyrimas sergant uždegimine žarnų liga, po pašalintų polipų ir storosios žarnos vėžio, uždegiminės žarnų ligos išplitimo vertinimui. Tyrimas taip pat atliekamas esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui (neaiški geležies deficitinės anemijos priežastis), lėtiniams neaiškios priežasties pilvo srities nusiskundimams (pvz. lėtinis viduriavimas), labai staigiai pakitus tuštinimosi pobūdžiui (vidurių užkietėjimas su kitais „pavojaus“ požymiais kaip svorio mažėjimas, mažakraujystė, kraujas išmatose) ar esant patologiniams dariniams diagnozuotiems kitais radiologiniais tyrimais.

Tiek virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija, tiek kolonoskopija gali būti atliekami ir gydymo tikslais.

Kaip šie tyrimai atliekami ir kaip jiems pasiruošti?

Prieš atliekant tyrimus kiekvienas pacientas individualiai supažindinamas su tyrimo eiga, informuojamas apie galimus nemalonius pojūčius ir veiksmus, kuriais galima iki minimumo juos sumažinti. Tyrimo atlikimo eigai didelę reikšmę turi ligonio pasitikėjimas gydytoju, kvalifikuoto gydytojo tyrimo metodika. Kadangi tai specifinis tyrimas, labai svarbi jį atliekančio gydytojo patirtis – kuo kokybiškiau bus atliktas tyrimas, tuo geriau bus galima įvertinti patologinius pakitimus. Ruošiant pacientą šiems tyrimams, visada informuojama apie galimas komplikacijas bei gaunamas raštiškas jo sutikimas. Pacientui atsisakius, tyrimas neatliekamas.

Prieš atliekant tyrimą rekomenduojama mažiausiai 6 valandas iki procedūros nieko nevalgyti, o tiems žmonėms kuriems skrandžio turinio evakuacija yra sulėtėjusi rekomenduotina nevalgyti dar ilgiau. Ryte su nedideliu kiekiu vandens galima išgerti vartojamus vaistus (pvz. dėl padidinto kraujo spaudimo). Sergant cukriniu diabetu tyrimą reikėtų atlikti anksti ryte, kitais atvejais reikalinga koreguoti vaistų skyrimo laiką. Jeigu pacientas vartoja kraujo krešumą veikiančius vaistus (aspiriną, klopidogrelį), įvertinant trombozės riziką, prieš atliekant kolonoskopiją, rekomenduojama 5 dienas jų nevartoti.

Taip pat prieš atliekant kolonoskopiją labai svarbus yra žarnyno paruošimas tyrimui. Dažniausiai paruošimas vyksta dieną prieš procedūrą – yra geriami specialus tirpalai žarnyno išvalymui. Jei kolonoskopija atliekama po pietų, rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę – labai anksti ryte (tyrimo dieną).

Daugelis ligonių bijo endoskopinių tyrimų dėl nemalonių pojūčių, ar galima jų išvengti?

Atmesti svetimkūnį – natūralus žmogaus refleksas. Žmonių jautrumas yra skirtingas. Vieni turi taip stipriai išreikštą vėmimo refleksą, kad pradeda žiaukčioti net valydamiesi dantis, jei per giliai kyšteli šepetuką. Kiti lengvai toleruoja tokius pojūčius. Toks jautrumas įgimtas, kaip ir skausmo slenkstis. Bet kuriuo atveju prieš endoskopinį viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimą pacientams yra atliekama vietinė ryklės nejautra purškiant į burną lidokaino aerozolį. Kai kurie pacientai nepagrįstai bijo šių tyrimų, bet juos ištveria nesunkiai, o yra tokių, kurie visai nebijo, vykdo visas komandas, bet jų vėmimo refleksas iš tiesų labai stiprus ir jiems šį tyrimą atlikti yra sudėtingiau. Tokiems žmonėms taikoma trumpa intraveninė anestezija. Ši bendra narkozė trunka vos kelias minutes, naudojami vaistai, kurie veikia labai trumpai ir neturi nemalonių pašalinių poveikių.

Kolonoskopija – ne tik nemalonus, bet kartais ir skausmingas tyrimas. Skausmingumo laipsnis priklauso nuo paciento žarnyno anatomijos – žarnos gali turėti vingių ir kilpų, taigi jas gali būti sunkiau praeiti. Endoskopo judėjimą žarnomis gali apsunkinti ir sąaugos, susidariusius po pilvo ertmės operacijų. Tačiau šiais laikais šis tyrimas visada atliekamas bendros intraveninės anestezijos būklėje, taigi, pacientas nieko nejaučia.

Noriu dar kartą pabrėžti, nors endoskopiniai tyrimai gali atrodyti nemalonūs, tačiau jie būtini, kad liga būtų nustatyta kaip galima anksčiau ir sėkmingai gydoma. O nemalonūs pojūčiai šių tyrimų metu šiais laikais maksimaliai nuslopinami medikamentų pagalba.

Ką galima diagnozuoti, atliekant šiuos tyrimus?

Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės uždegiminius pokyčius ir t.t. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius -onkologinius susirgimus.

Atliekant kolonoskopiją dažniausiai yra diagnozuojami polipai, rečiau divertikulai, storosios žarnos vėžys, uždegiminės žarnų ligos ir t.t. Be vizualinio vertinimo, papildomai yra atliekama biopsija, kuri siunčiama patologui.

Koks endoskopinis gydymas gali būti taikomas?

Atliekant šiuos tyrimus gali būti taikomas labai įvairus gydymas. Tai labai priklauso nuo specialisto kvalifikacijos bei įrangos techninių galimybių. Dažniausi endoskopiniai gydymo metodai būtų šie: storosios žarnos polipų šalinimas, skrandžio polipų, priešvėžinių darinių ir ankstyvo skrandžio vėžio šalinimas, spindžio susiaurėjimų išplėtimas, stentavimas, kraujavimų stabdymas, svetimkūnių iš stemplės šalinimas.

Ar šie tyrimai yra saugūs?

Taip šie tyrimai yra saugūs, ypač jeigu atliekami tik diagnostikos tikslais, komplikacijų tikimybė labai maža. Komplikacijų dažnis virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopijos metu – 0,1 proc., o kolonoskopijos – 0,3 proc. Gydymųjų endoskopijų komplikacijų dažnis kiek didesnis, jo dydis priklauso nuo gydymo metodo pobūdžio.

The post Endoskopiniai tyrimai: kodėl nereikia jų bijoti appeared first on NORTHWAY.

Širdis – tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojančių kraują, nuolat aprūpinančių organizmą gyvybiškai svarbiu deguonimi, maisto medžiagomis. Didžioji šio raumeninio organo dalis yra už krūtinkaulio, o viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiamas jo pulsavimas. Ramybės būsenoje širdis plaka ramiai, maždaug 60-80 kartų per minutę. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs arba smarkiau dirbdamas.

Greitas gyvenimo tempas, nuolatos patiriamas stresas neigiamai veikia kiekvieno mūsų širdį. Dėl nepakankamo jos darbo gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas, jaučiama, kad širdis plaka greičiau. Jei pajutote, jog šio organo veikla pablogėjo – būtinai apsilankykite pas gydytoją.

Profilaktiškai tikrintis širdį turėtų kiekvienas. Ypatingai svarbu kreiptis į gydytojus bei atlikti tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, tačiau turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkymas, aukštas kraujospūdis, viršsvoris, genetinis polinkis) žmonėms. Gydytojas visuomet rekomenduos Jums, kokius tyrimus reikėtų atlikti. Norint laiku aptikti sveikatos sutrikimus, reikia tikrintis reguliariai – bent kartą per metus.

Širdies echoskopija – tai tyrimas, kurio metu nustatoma vožtuvų būklė, raumens susitraukimo jėga, įvertinami širdyje esančių ertmių dydžiai bei raumens pokyčiai. Profilaktiniai tyrimai leidžia užkirsti kelią ligoms, todėl svarbu juos atlikti laiku ir įsitikinti, jog sveikatai pavojaus nėra.

Kaip atliekamas tyrimas?

Širdies echoskopija parodo anatominius šio organo pakitimus, susitraukimą bei funkcijos ypatumus. Toks ištyrimas būtinas visiems pacientams, turintiems širdies nepakankamumo požymių ir tiems, kuriuos kamuoja dusulys. Tyrimo metu širdis apžiūrima naudojant ultragarso bangas. Krūtinė yra patepama specialiu geliu. Daviklis, kurį gydytojas uždeda ant paciento krūtinės, pro odą į krūtinę siunčia garsines bangas. Šios bangos atsispindėjusios nuo įvairių minėto organo struktūrų grįžta atgal į daviklį bei kompiuterį – tokiu būdu organo vaizdas atkuriamas ekrane. Ši procedūra yra visiškai neskausminga ir nekenksminga. Ji užtrunka apie 10-15 minučių.

Ultragarsinis tyrimas yra neinvazinis, tikslus ir informatyvus, neturintis jokių kontraindikacijų. Be to, atliekant šį tyrimą, paciento duomenys yra išsaugomi ir, prireikus, tirti pacientą pakartotinai, yra galimybės gautus duomenis palyginti, įvertinti ligos progresavimą. Visgi ultragarsinio tyrimo rezultatų vertinimui neigiamos įtakos turi didelės krūtinės ląstos deformacijos, didelė emfizema (oro susikaupimas audiniuose arba organuose), nutukimas. Žinoma, tyrimo rezultatams reikšmės taip pat turi tiriančio gydytojo patirtis bei įgūdžiai.

Medicinos centre „Northway” atliekami pagrindiniai instrumentiniai tyrimai – echoskopija, ramybės ir krūvio elektrokardiograma, kurie padeda nustatyti širdies ritmo bei laidumo sutrikimus. Aukštą gydymo kokybę užtikrina ne tik gydytojo kompetencija, modernios įrangos funkcionalumas, tiksli diagnostika, bet taip pat ir paciento atsakomybė, nuolatinis rūpinimasis savo sveikata.

The post Širdies echoskopija appeared first on NORTHWAY.

Anemijos simptomai: ką svarbu atpažinti

Dažniausi anemijos simptomai – nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, plaukų slinkimas, mėšlungis, galūnių šalimas ar blyški oda. Tačiau ši būklė gali paveikti įvairias organizmo sistemas, todėl požymiai gali būti labai įvairūs.

Bendrieji anemijos simptomai

• Nuolatinis silpnumas ir energijos stoka
• Lėtinis nuovargis net ir po poilsio
• Vangumas, apatija
• Dirglumas, nuotaikų kaita
• Depresija

Širdies ir kvėpavimo sistemos požymiai

• Dusulys net ir nedidelio fizinio krūvio metu
• Tachikardija (padidėjęs širdies plakimas)
• Krūtinės skausmas (stenokardija)
• Galūnių patinimas (edemos)

Nervų sistemos ir psichikos simptomai

• Galvos svaigimas
• Dėmesio koncentracijos sunkumai
• Atminties pablogėjimas
• Regos sutrikimai (pvz., „musytės“ akyse)

Odos, plaukų ir nagų pokyčiai

• Blyški oda
• Plaukų slinkimas
• Lūžinėjantys ar silpni nagai

Raumenų ir kaulų sistemos požymiai

• Raumenų silpnumas
• Greitas raumenų nuovargis
• Mėšlungis, raumenų trūkčiojimai
• Protarpinis šlubavimas
• Lėtas kaulų gijimas po lūžių

Virškinimo sistema ir mitybos įpročiai

• Apetito stoka ar anoreksija
• Noras valgyti neįprastus dalykus: ledą (glofagija), žemę (pagofagija)
• Sutrikęs rijimas (disfagija)
• Atrofinis glositas (pakitęs liežuvis)
• Blogas burnos kvapas
• Maistinių medžiagų neįsisavinimas (malabsorbcija)
• Žarnyno pažeidimas (eksudacinė enteropatija)

Specifiniai simptomai vaikams ir paaugliams

• Ūgio ir svorio atsilikimas
• Vėluojantis lytinis brendimas
• Dažnos infekcijos dėl silpnesnio imuniteto

Jei pastebite keletą šių požymių, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą. Daugeliu atvejų anemija lengvai diagnozuojama ir sėkmingai gydoma. Registruokitės šeimos gydytojo ar vidaus ligų gydytojo konsultacijai „Northway“ medicinos centruose jau dabar!

Hemoglobino normos

Pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. gaires¹, hemoglobino normos priklauso nuo lyties, amžiaus, nėštumo, gyvenamosios vietos aukščio virš jūros lygio ir kitų veiksnių.

PSO 2024 m. rekomenduojamos hemoglobino normos (Hb koncentracija, g/L):

Šie skaičiai gali būti koreguojami atsižvelgiant į tai, ar žmogus gyvena aukštikalnėse, ar rūko, nes tai turi įtakos hemoglobino koncentracijai.

Lietuvoje gydytojai dažniausiai vadovaujasi šiomis PSO gairėmis bei laboratorijų pateikiamomis referencinėmis reikšmėmis, kurios gali nežymiai skirtis priklausomai nuo taikomo metodo.

Anemijos paplitimas: dažna, bet valdoma sveikatos būklė

Anemija yra labai dažna visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ši būklė paliečia apie trečdalį moterų ir vaikų visame pasaulyje:

• Apie 30,7 % moterų (15–49 m.) turi anemijos požymių²
• Tarp nėščiųjų šis skaičius siekia 35,5 %³
• Maždaug 4 iš 10 vaikų iki 5 metų taip pat serga anemija⁴
• Lietuvoje 2019 m. duomenimis, anemija diagnozuota daugiau nei 70 tūkstančių žmonių, dažniausiai dėl geležies trūkumo.⁵

Rizikos grupės

Anemija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau tam tikros grupės yra ypač rizikingos:

• Moterys reprodukciniame amžiuje (dėl kraujo netekimo per menstruacijas)
• Nėščios moterys (dėl padidėjusio geležies poreikio)
• Vaikai (ypač iki 5 m. amžiaus)
• Vyresnio amžiaus asmenys
• Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis arba turintys virškinimo sutrikimų
• Asmenys, kurių mityba neaprūpina organizmo reikalingais mikroelementais

Anemijos priežastys

Anemija nėra vienalytė būklė – ją gali lemti įvairūs veiksniai, todėl labai svarbu nustatyti tikslią priežastį. Nuo to priklauso tiek gydymo būdas, tiek jo sėkmė. Dažniausios priežastys:

• Geležies stoka – dažniausia anemijos priežastis, ypač moterims ir vaikams.
• Vitaminų trūkumas – ypač vitamino B12 ir folio rūgšties stoka.
• Kraujavimas – ūmus ar lėtinis, pavyzdžiui, dėl opų, menstruacijų ar vidaus kraujavimų.
• Lėtinės ligos – inkstų, onkologinės, autoimuninės ar uždegiminės ligos.
• Kaulų čiulpų ligos – kai sutrikdoma kraujo ląstelių gamyba.
• Paveldimos ligos – pvz., talasemija, pjautuvo pavidalo anemija.
• Virškinimo sistemos sutrikimai – dėl kurių neįsisavinamos reikalingos medžiagos.
• Nėštumas – padidėjęs geležies poreikis ir kraujo tūrio augimas gali sukelti anemiją.

Anemijos rūšys ir sunkumo laipsniai

Anemija nėra viena konkreti liga – tai bendras terminas, apibūdinantis būkles, kai sumažėja hemoglobino arba raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje. Ji gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, todėl gydymas priklauso nuo tikslios diagnozės.

Pagrindinės anemijos rūšys

• Geležies stokos anemija – dažniausiai pasitaikanti forma, kuri atsiranda, kai organizmui trūksta geležies. Ji gali išsivystyti dėl prastos mitybos, kraujavimo ar padidėjusio poreikio (pvz., nėštumo metu).
• Megaloblastinė anemija – sukelta vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumo. Gali pasireikšti ne tik bendru silpnumu, bet ir nervų sistemos simptomais (rankų tirpimu, atminties pablogėjimu).
• Su lėtinėmis ligomis susijusi anemija – išsivysto sergant lėtinėmis uždegiminėmis, inkstų ar onkologinėmis ligomis. Paprastai vystosi lėtai.
• Hemolizinė anemija – būklė, kai raudonieji kraujo kūneliai suyra greičiau nei organizmas spėja juos pagaminti. Gali būti įgimta arba įgyta.
• Aplazinė anemija – reta, bet rimta būklė, kai kaulų čiulpai nebegamina pakankamai kraujo ląstelių.
• Paveldimos anemijos – tokios kaip talasemija ar pjautuvo formos anemija, dažniau pasitaiko tam tikrose geografinėse ar etninėse grupėse.

Anemijos sunkumo laipsniai

Anemijos sunkumas dažniausiai nustatomas pagal hemoglobino (Hb) koncentraciją kraujyje:

• Lengva anemija: hemoglobinas šiek tiek mažesnis nei norma. Gali nesukelti ryškių simptomų.
• Vidutinio sunkumo anemija: žymiai sumažėjęs Hb, dažniausiai jaučiamas nuovargis, dusulys, silpnumas.
• Sunki anemija: labai žemas Hb kiekis. Gali atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų – tokiais atvejais reikalingas skubus gydymas.

Simptomų intensyvumas gali skirtis, todėl svarbu atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į bendrą savijautą bei kitus kraujo tyrimų rodiklius.

Anemijos diagnostika: kokie tyrimai reikalingi

Diagnozei patvirtinti reikalingas laboratorinis kraujo tyrimas:

• Bendras kraujo tyrimas (hemoglobino lygis, eritrocitų skaičius, hematokritas)
• Geležies kiekio kraujyje rodikliai: feritinas, transferinas, geležis
• Vitaminų B12 ir folio rūgšties tyrimai
• Retikulocitų, bilirubino, LDH tyrimai (jei įtarimas dėl hemolizės)

Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų: virškinimo sistemos, lėtinių infekcijų paieškos ar net kaulų čiulpų analizės.

Kaip gydoma anemija

Anemijos gydymas priklauso nuo priežasties:

• Jei priežastis – geležies stoka, skiriami geležies preparatai (geriamieji ar geležies lašelinės)
• Jei trūksta vitaminų B12 ar folio rūgšties – skiriami vitaminų papildai
• Jei nustatomas kraujavimas – gydomas ar stabdomas jo šaltinis
• Sunkiais atvejais gali būti reikalingas kraujo perpylimas ar kita specializuota pagalba

Svarbu ne tik atkurti normalų hemoglobino lygį, bet ir išspręsti anemijos priežastį. Gydymas paprastai trunka 2–3 mėnesius, o paskui atliekami kontroliniai kraujo tyrimai.

Anemijos profilaktika

Anemijos galima išvengti, ypač jei ji susijusi su mitybos trūkumais ar gyvenimo būdu. Štai ką galite padaryti:

• Subalansuota mityba: vartokite daugiau geležies turinčių produktų (raudona mėsa, kepenys, kiaušiniai, pupelės, špinatai).
• Vitaminų šaltiniai: pasirūpinkite pakankamu vitamino C, B12 ir folio rūgšties kiekiu – jie padeda įsisavinti geležį.
• Reguliarūs kraujo tyrimai: ypač jei priklausote rizikos grupei (nėščios moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės).
• Fizinio aktyvumo palaikymas: gerina kraujotaką ir padeda išvengti bendro silpnumo.
• Tinkamas gydymas lėtinių ligų atvejais: kontroliuojamos lėtinės ligos mažina anemijos išsivystymo riziką.

Prevenciniai įpročiai padeda išlaikyti gerą savijautą ir užkirsti kelią ilgalaikiams sveikatos sutrikimams.

Įtariate, kad Jums gali būti anemija?

Jei dažnai jaučiatės pavargę, trūksta oro, pastebite plaukų slinkimą, blyškumą ar kitus šiame straipsnyje aprašytus požymius – tai gali būti pirmieji anemijos ženklai. Pasitikrinti verta, kad įsitikintumėte, ar Jūsų savijauta nesusijusi su hemoglobino trūkumu.

„Northway“ medicinos centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje teikiame visapusišką pagalbą: nuo pirminės gydytojo konsultacijos iki tiksliai parinktų kraujo tyrimų ir individualiai pritaikytų gydymo sprendimų. Registruokitės šeimos gydytojo ar vidaus ligų gydytojo konsultacijai jau dabar. Kuo anksčiau nustatoma anemija, tuo lengvesnis ir efektyvesnis jos gydymas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar visada anemija reiškia, kad trūksta geležies?

Ne. Anemiją gali sukelti ir vitaminų trūkumas, lėtinės ligos ar kiti veiksniai.

Ar galima išsigydyti vien mityba?

Lengvomis formomis – kartais, bet dažniausiai reikia ir papildų arba vaistų.

Kiek trunka gydymas?

Vidutiniškai 2–3 mėnesius, bet priklauso nuo anemijos tipo ir priežasties. Taikant inovatyvius metodus (geležies infuziją esant geležies stokos anemijai) sveikimą galima paspartinti kelis kartus.

Ar gali anemija kartotis?

Taip, jei nešalinamos pagrindinės priežastys arba nekeičiami gyvensenos įpročiai.

Šaltiniai

1. 1. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Guideline on haemoglobin cutoffs to define anaemia, 2024.
   https://www.who.int/publications/i/item/9789240088542 ︎
2. 2. World Health Organization. Anaemia in women and children – Global Health Observatory.
   https://www.who.int/data/gho/data/themes/topics/anaemia_in_women_and_children ︎
3. 3. World Health Organization. Anaemia in women and children – Global Health Observatory.
   https://www.who.int/data/gho/data/themes/topics/anaemia_in_women_and_children ︎
4. 4. World Health Organization. Anaemia – Fact sheet.
   https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/anaemia ︎
5. 5. Petraitytė I., Jurkaitienė R. Geležies stokos anemija: įtaka vaikų gyvenimo kokybei.
   https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2020/09/2020-SM5.Internetas-26-29.pdf ︎

The post Anemija (mažakraujystė) – kas tai? appeared first on NORTHWAY.