Instrumentiniai tyrimai

Šiuolaikiniai instrumentiniai tyrimai padeda pastebėti pakitimus, nuspėti ligą arba ją diagnozuoti ankstyvoje stadijoje ir parinkti efektyviausią gydymą. Net ir nejaučiant jokių negalavimų ar nesiskundžiant sveikatos sutrikimais, tikrintis sveikatą ir atlikti tam tikrus tyrimus profilaktiškai patariama kasmet.

Medicinos centruose „Northway” modernia medicinos įranga atliekami visi populiariausi instrumentiniai tyrimai: endoskopijos, echoskopijos, elektrokardiografijos (krūvio ir ramybės), holterio, AKS monitoravimo, rentgeno, akių, ausų, nosies, gerklės, akušerijos-ginekologijos, klinikinės fiziologijos tyrimai, mamografijos ir MRT tyrimai.

Rentgeno tyrimai (rentgenografija)

Vienas dažniausiai atliekamų – rentgeno tyrimas (rentgenografija). Rentgenas naudojamas daugelio organų ir organizmo sistemų būklei bei funkcionalumui tirti. Rentgenografija padeda įvertinti plaučių, kaulų ir sąnarių būklę, diagnozuoti jų pakitimus ar sužalojimus, pavyzdžiui, kaulų lūžius, uždegimus ir kt. Rentgeno tyrimas gali būti atliekamas tik turint gydytojo siuntimą.

Kaip pasiruošti rentgeno tyrimui

• Rentgeno tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Tyrimo metu pacientas gali būti prašomas nusiimti kai kuriuos drabužius ar papuošalus, galinčius trukdyti atlikti tyrimą.

Ultragarsiniai tyrimai (echoskopija)

Kitas plačiai naudojamas tyrimas – echoskopija arba ultragarsas. Šis greitas, tikslus ir neskausmingas tyrimas yra nepakeičiamas daugumos medicinos sričių diagnostinis įrankis. Echoskopiniu tyrimu greitai ir patikimai diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių, skydliaukės, krūtų, pilvo organų, inkstų ir šlapimo pūslės, dubens organų ir kitos ligos. Ultragarsiniai tyrimai suteikia galimybę realiuoju (tyrimo) laiku nustatyti organų, struktūrą, dydį, lokalizaciją. Jie nusako kelią ir kryptį tolimesniam ištyrimui, padeda nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, ultragarsas yra visiškai saugus. Ultragarsinės bangos nėra jonizuojanti spinduliuotė, tyrimams atlikti nereikia specialių apsaugos priemonių, jis nekenkia nei pacientui, nei jį atliekančiam gydytojui, todėl gali būti atliekamas atliekamas tiek, kiek reikia ir kada tik prireikia.

Medicinos centruose „Northway“ ultragarsiniai tyrimai atliekami naudojant pirmaujančio pasaulyje medicininės įrangos gamintojo „Mindray“ naujos kartos echoskopus su šiuolaikinėmis funkcijomis. Jais gali būti tiriami visi minkštieji žmogaus audiniai – dariniai odoje, kraujagyslės, nervai, raumenys, vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, raumenys, taip pat galimos patologijos – augliai, cistos, akmenys, ieškoma uždegimo židinių, sustorėjimų, plyšimų, atsiradusio skysčio ir kitų simptomų, kurie gali būti tam tikros patologijos požymis.

Echoskopinis tyrimas yra nepakeičiamas raumenų, sausgyslių ar raiščių  plyšimo diagnostikai. Gijimo metu jis suteikia galimybę stebėti audinių gijimo procesą, skysčių rezorbcijos (šalinimosi) procesą. Nedelsti atlikti echoskopijos tyrimą reikėtų ir pastebėjus apčiuopiamų odos ir poodiniai darinių bet kurioje kūno dalyje. Kakle, pažastyse, krūtyse čiuopiami darinukai, guzeliai, dažnai gali būti klastingos ligos išraiška. Tyrimo metu galima diferencijuoti jų kilmę, esant poreikiui, echoskopo kontrolėje atlikti darinio biopsiją.

Ultragarsinis tyrimas neatsiejama ištyrimo dalis ir akušerijoje bei ginekologijoje. Echoskopiniai tyrimai atliekami visoms besilaukiančioms moterims. Saugaus tyrimo metu matuojamas vaisiaus dydis, vertinama anatomija, vystymasis, vaisiaus vandenų kiekis, placentos padėtis, apžiūrima, ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų. Kai gimdoje vystosi du ar trys vaisiai, ultragarsiniai tyrimai atliekami kas mėnesį ar dar dažniau.

Echoskopija plačiai taikoma ir ginekologinių ligų diagnostikai. Šis tyrimas atliekamas ne tik turint tokių nusiskundimų, kaip pilvo skausmai, nereguliarios mėnesinės, kraujavimas ne mėnesinių metu, bet ir profilaktiškai. Tyrimo metu vertinama gimdos padėtis, dydis, galimi pakitimai tiek gimdos gleivinėje, tiek raumenyje, apžiūrimos kiaušidės. Jeigu pacientė gimdoje turi spiralę, visada aprašoma ir jos padėtis. Gimdoje radus miomų, matuojamas jų dydis, vertinama buvimo vieta, kai tiriama pakartotinai – augimo dinamika. Aptikus kiaušidžių cistas, ieškoma ultragarsinių žymenų, padedančių atskirti gerybinius darinius nuo turinčių piktybiškumo požymių. Diagnozės patikslinimui gali prireikti ir papildomų tyrimų. Echoskopo pagalba taip pat galima diagnozuoti gimdos gleivinės išaugas – polipus. Tyrimą rekomenduojama atlikti iškart po mėnesinių, kai gimdos gleivinė yra ploniausia, nes tada galima pastebėti ir diagnozuoti net ir nedidelius gimdos ertmės pakitimus.

Medicinos centrų „Northway“ gydytojai echoskopuotojai primena, kad neturint jokių nusiskundimų ar diagnozuotų pakitimų, profilaktiškai ultragarsinį tyrimą reikėtų atlikti kas du metus. Jeigu  tyrimo metu diagnozuojami pakitimai, priklausomai nuo jų, tyrimas turėtų būti atliekamas kas 6-12 mėn..

Kaip pasiruošti echoskopijos tyrimui

• Ruošiantis atlikti pilvo organų echoskopiją, suaugusiems 6 val. iki tyrimo negalima valgyti ir gerti. Iš vakaro rekomenduojama tik lengvai užkąsti, nevalgyti raugintų, miltinių produktų, vakarienei. Vaikams negalima valgyti 4 val. iki tyrimo, 2 val. prieš tyrimą galima išgerti iki 100 ml negazuoto vandens.
• Ruošiantis inkstų ir šlapimo pūslės echoskopijai, likus maždaug 2 val. iki tyrimo, reikia išgerti apie 1,5 litro negazuoto vandens ir atvykti pas gydytoją pilna šlapimo pūsle. Jeigu išlaikyti šlapimą ilgiau sudėtinga, rekomenduojama tyrimui atvykti apie 30 min. anksčiau ir, apie tai informavus gydytoją, gerti vandenį laukiant prie kabineto.
• Ruošiantis atlikti pilvo organų ir inkstų bei šlapimo pūslės echoskopiją, negalima valgyti 6 val. iki tyrimo, bet 1–2 val. iki tyrimo galima išgerti iki 1,5 litro negazuoto vandens, kad atvyktumėte su pilna šlapimo pūsle.
• Ruošiantis inkstų kraujagyslių echoskopijai, 6 val. iki tyrimo negalima valgyti ir gerti. Iš vakaro rekomenduojama tik lengvai užkąsti, nevalgyti raugintų, miltinių produktų.
• Prieš atliekant prostatos echoskopiją, rekomenduojama išgerti skysčių ir nesišlapinti, kad šlapimo pūslė būtų pilna.
• Ruošiantis ginekologinei echoskopijai (kai tyrimas atliekamas per pilvo sieną), reikėtų išgerti skysčių ir nesišlapinti, kad šlapimo pūslė būtų pilna.

Endoskopiniai tyrimai

Skrandžio, virškinamojo trakto ir storosios žarnos ligoms diagnozuoti dažnai pasitelkiami endoskopiniai tyrimai. Jų metu, pasitelkus šiam tyrimui pritaikytus lanksčius optinius prietaisus – endoskopus, iš vidaus apžiūrima organų gleivinė, įvertinama, ar joje nėra pažeidimų, apžiūrima ir įvertinama vidaus organų ir jų gleivinės būklė. Prireikus, tyrimo metu gali būti paimama biopsija, padedanti paneigti ar patvirtinti vėžio diagnozę, atliekamos gydomosios procedūros – stabdomas kraujavimas, šalinami polipai bei svetimkūniai. Endoskopiniai tyrimai gali būti pasitelkiami ir norint įvertinti pakitimus gydymo eigoje.

Medicinos centruose „Northway“ atliekama viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija, storosios žarnos kolonoskopija ir kiti endoskopiniai tyrimai.

Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija (gastroskopija) rekomenduojama esant tokiems simptomams, kaip skausmai ar diskomfortas skrandžio srityje, neaiškios priežasties pykinimas ir vėmimas, virškinimo problemos, pilvo pūtimas, kraujavimas, mažakraujystė, svorio kritimas, apetito stoka.

Kolonoskopijos tyrimas atliekamas esant kraujavimui per išangę, viduriavimui (su ar be kraujavimo), mažakraujystei, tuštinimosi sutrikimams – vidurių užkietėjimui, užsitęsusiam arba naujai atsiradusiam viduriavimui, tuštinimuisi su kraujo priemaiša, nepilno pasituštinimo pojūčiui, svorio kritimui. Storojoje žarnoje radus patologinių pakitimų (uždegimas, polipas, navikas ir pan.), atliekama biopsija, mikroskopinis medžiagos ištyrimas. Šis tyrimas gali būti atliekamas ir storosios žarnos vėžio diagnostikai.

Kaip pasiruošti endoskopiniams tyrimams

• Ruošiantis fibrogastroskopijos (gastroskopijos) tyrimui, 7–8 val. iki tyrimo negalima valgyti ir gerti. Jeigu tyrimas bus atliekamas taikant sedaciją, negalima valgyti ir gerti visą dieną. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, išgerkite juos ryte su gurkšneliu vandens.
• Ruošiantis proktologiniams tyrimams (rektoskopijai, anoskopijai), į tiesiąją žarną reikia susileisti keturias mikroklizmas – dvi vakare, kitas dvi – 2 val. prieš tyrimą. Mikroklizmas galima įsigyti vaistinėse. Prieš tyrimą bent 6 val. rekomenduojama nevalgyti ir negerti (išskyrus vandenį).
• Prieš atliekant kolonoskopijos tyrimą, labai svarbu tinkamai paruošti žarnyną. Gydytojai pabrėžia, kad nuo žarnyno paruošimo priklauso tyrimo kokybė – nepakankamai gerai išvalytose žarnyno dalyse esantys pakitimai gali likti nepastebėti. Tam, kad tyrimas būtų kuo tikslesnis, kad būtų diagnozuoti ankstyvi priešvėžiniai polipai, būtų galima juos pašalinti ir užkirsti kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui, prieš tyrimą būtina laikytis gydytojo nurodymų. 3–7 dienas iki tyrimo rekomenduojama laikytis specialios dietos. Dieną prieš procedūrą būtina gerti specialius tirpalus žarnyno išvalymui. Jei kolonoskopija atliekama ryte (8–12 val.), žarnyno paruošimui skirtus tirpalus reikia išgerti išvakarėse. Jeigu kolonoskopija atliekama po pietų, rekomenduojama pusę tirpalo kiekio išgerti vakare, o kitą pusę – tyrimo dienos rytą. Jeigu kolonoskopija atliekama vakarop, visą kiekį žarnyno paruošimui skirto tirpalo galima išgerti tyrimo dieną. Svarbu, kad visas tirpalas būtų išgertas iki tyrimo likus ne mažiau kaip 6 valandoms. Esant vidurių užkietėjimui, gydytojas gali rekomenduoti žarnyno valymą keletui dienų prieš procedūrą. 2–3 dienas iki tyrimo būtina laikytis mažai skaidulų turinčios dietos. Negalima vartoti sėklų, riešutų, grūdų ir kruopų, raudonos/ violetinės spalvos maisto ir gėrimų. Dieną prieš tyrimą galima lengvai papusryčiauti ir gerti skaidrius skysčius. Tyrimo dieną valgyti ir gerti negalima. Jeigu būtina išgerti kokius nors vaistus, tyrimo dienos rytą juos galima užgerti vienu gurkšniu vandens.
• Jei endoskopiniai tyrimai atliekami su intravenine nejautra, pacientas turi atvykti su lydinčiu asmeniu. Reikia žinoti, kad tokiu atveju po tyrimo pats pacientas vairuoti transporto priemonės negalės.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMRT)

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMRT) – vienas pažangiausių, saugiausių ir išsamiausių diagnostikos metodų. Šio neinvazinio tyrimo metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurie leidžia išgauti didelės raiškos vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdus. Šio tyrimo metu neišskiriama kenksminga jonizuojanti spinduliuotė (radiacija). „Northway“ diagnostikos centre Klaipėdoje atliekami įvairių kūno sričių ir organų sistemų magnetinio rezonanso tyrimai: raumenų, kaulų ir sąnarių sistemos, galvos, galvos smegenų, stuburo, pilvo organų, inkstų ir šlapimo takų, mažojo dubens. Tyrimai atliekami su kontrastine medžiaga ir be jos.

Kaip pasiruošti MRT tyrimui

Specialus pasiruošimas MRT tyrimui be kontrastinės medžiagos nėra reikalingas, jei nenurodyta kitaip. Prieš tyrimą galite įprastai valgyti ir gerti, vartoti reguliarius vaistus.

Jei magnetinio rezonanso tyrimas bus atliekamas su kontrastine medžiaga, taikomi tam tikri reikalavimai bei apribojimai:

• į tyrimą reikia atsinešti kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus, ne senesnius nei 14 d.;
• prieš pilvo arba mažojo dubens MRT tyrimą reikia nevalgyti 4 val. 

Kompiuterinė tomografija (KT)

Kompiuterinė tomografija – šio neinvazinio tyrimo metu naudojant rentgeno spindulius, tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, tad gaunami itin detalūs dvimačiai ar trimačiai vidinių organizmo struktūrų vaizdai. Kompiuterinės tomografijos tyrimas naudojamas tirti vidaus organus, kaulus bei minkštuosius audinius. Tyrimai atliekami su kontrastine medžiaga ir be jos.

Svarbu žinoti

Norint atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą yra būtinas siuntimas iš gydytojo specialisto.

Tyrimas neatliekamas:

• nėščiosioms (nebent paskirta kitaip);
• alergiškiems ar jautriems jodo preparatams (kontrastinei medžiagai), kai tyrimą reikia atlikti su kontrastine medžiaga;
• pacientams, kurie turi skydliaukės hiperfunkciją;
• sergantiems inkstų nepakankamumu;
• turintiems klaustrofobiją;
• sveriantiems daugiau nei 200 kg.

Kaip pasiruošti kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimui

Kompiuterinės tomografijos tyrimui, atliekamam be kontrastinės medžiagos (galvos smegenų, visų stuburo dalių, sąnarių bei kitų sričių kompiuterinės tomografijos tyrimą) – specialaus pasiruošimo nereikia.

Jei tyrimas bus atliekamas su kontrastine medžiaga (pilvo, dubens, krūtinės ląstos sritys), taikomi tam tikri reikalavimai bei apribojimai:

• Atvykstant tyrimui, privaloma turėti kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus, ne senesnius nei 14 d.;
• Pacientas tyrimo dieną 4-6 val. iki tyrimo turi būti nevalgęs ir negėręs;
• Prireikus pacientas gali išgerti savo įprastinius vaistus;
• Prieš tyrimą į veną bus suleidžiama kontrastinė medžiaga arba reikės išgerti specialaus kontrastinės medžiagos skysčio.

Tyrimo atlikimo kokybei didelę įtaką turi paciento pasiruošimas. Jei pacientas bus netinkamai pasiruošęs tyrimui, jis gali būti atidėtas.