Pasak patyrusios specialistės, skrandžio skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo lengvo dilgčiojimo ir deginimo pojūčio iki intensyvaus, pulsuojančio skausmo, trukdančio kasdienei veiklai ir neigiamai veikiančio gyvenimo kokybę. Dažniausiai skrandžio skausmas pasireiškia diskomfortu ar skausmu viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, pilnumo, sunkumo jausmas. Priklausomai nuo skausmą sukėlusios priežasties, jis gali būti aštrus, deginantis, maudžiantis ar spazminis.

Edita Šunokienė sako, kad susidūrus su skrandžio skausmu, pirmiausiai reikėtų pakoreguoti savo mitybą – atsisakyti aštraus, riebaus maisto, gazuotų gėrimų, kavos, alkoholio, citrusinių vaisių, česnakų, svogūnų, valgyti reguliariai, nerūkyti, vengti streso, nepersivalgyti, neprisivalgyti prieš miegą, maistą gerai sukramtyti. Jei skausmas nepraeina ar kartojasi, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų patikslinta skausmo priežastis ir parenkamas tinkamas gydymas.

„Jokiu būdu nederėtų užsiimti savigyda ir gerti obuolių actą, spirituotą bičių pikį, sodą, spiritą, kopūstų ar bulvių sultis, nes taip galima pakenkti savo sveikatai ir sukelti rimtų komplikacijų. Skrandžio skausmo malšinimui taip pat netinka nuskausminamieji vaistai, tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas, ketonalis ir kt. – jeigu skrandžio skausmą sukelia opa, vartojant nuskausminamuosius, ji gali pradėti kraujuoti“, – įspėja gydytoja.

Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją

Kalbėdama apie tai, kokie simptomai įspėja, kad reikėtų sunerimti ir kreiptis į medicinos įstaigą, specialistė sako, kad tai padaryti reikėtų kuo greičiau, jeigu pasireiškia vadinamieji aliarmo simptomai, kurie gali signalizuoti apie rimtą ligą. Tai – stiprus, užsitęsęs skausmas, vėmimas, svorio kritimas, tuštinimasis juodomis skystomis išmatomis (melena) ar su krauju, rijimo sutrikimai, skausmingas rijimas, kraujo tyrimuose stebima mažakraujystė. Ypač sunerimti reikėtų, jei negalavimai vargina arba pirmą kartą gyvenime pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Į gydytoją gastroenterologą reikėtų kreiptis ir tada, jeigu simptomai ir skausmas progresuoja, trukdo kasdieninei veiklai, o vaistai jų numalšinti nepadeda arba numalšina tik laikinai (praėjus vaistų poveikiui, simptomai vėl atsinaujina), taip pat jeigu vargina užsitęsęs pykinimas, rėmuo, sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, naktiniai simptomai trikdo poilsio kokybę.

Dažniausios skrandžio skausmų priežastys

Editos Šunokienės teigimu, skrandžio ligas gali sukelti netinkama mityba, stresas, ilgalaikis vaistų vartojimas, taip pat Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, kuri yra skrandžio uždegimo (gastrito), opaligės ir skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Svarbūs ir genetiniai faktoriai, paveldimumas. Tam tikros skrandžio vėžio formos gali būti paveldimos.

Pagrindinės ligos, kurios gali sukelti skrandžio skausmą yra gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas),  gastroezofaginis refliuksas (rūgštaus skrandžio turinio atsipylimas į stemplę), funkcinė dispepsija (kai nerandama jokių struktūrinių pakitimų, bet žmogus jaučia skausmus), taip pat skrandžio opaligė ir skrandžio vėžys.

Skrandžio ligų diagnostika

Diagnozuojant skrandžio ligas bei jų priežastis, pasak gydytojos, labai svarbus yra išsamus pokalbis su pacientu. Jo metu stengiamasi išsiaiškinti jaučiamų simptomų trukmę, pobūdį, ar tokie simptomai pasireiškė pirmą kartą gyvenime, ar yra buvę ir praeityje. Siekiant tinkamai suprasti skrandžio skausmo priežastis, svarbu išsiaiškinti, kada jis pasireiškia, kokios yra jo savybės, ar jis yra susijęs su tam tikromis aplinkybėmis ar veiksmais. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galimus papildomus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas arba pasikeitusios išmatos. Toliau seka paciento apžiūra, sudaromas tyrimų planas, skiriami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Būtina ištirti H. pylori bakteriją – tai galima padaryti tiriant paciento kraują, išmatas arba paimant mėginį iš skrandžio gleivinės.

„Pagrindinis instrumentinis tyrimas leidžiantis greitai ir tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas yra viršutinio virškinamojo trakto dalies endoskopija. Šio tyrimo metu galima tiksliai diagnozuoti skrandžio ligas, paimti gleivinės mėginius, biopsijas mikroskopiniam ištyrimui, o taip pat įvertinti gydymo efektyvumą, opų, erozijų gijimą, atlikti gydomąsias procedūras, stabdyti kraujavimą iš opos ar šalinti polipus. Jeigu pacientas labai bijo endoskopinio tyrimo ar jo netoleruoja, jis gali būti atliekamas su bendrąja nejautra – pacientas pabunda, ir tyrimas jau atliktas“, – pasakoja E. Šunokienė.

Skrandžio ligų gydymas

Specialistės teigimu, skrandžio ligų gydymas dažniausiai yra kompleksinis. Labai svarbus yra paties paciento atsakingas požiūris – sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika, subalansuota mityba, žalingų įpročių atsisakymas, streso ir įtampos mažinimas.

Priklausomai nuo simptomus sukėlusių priežasčių, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.

Jeigu skrandyje randama H. pylori bakterija, reikalingas jos gydymas pagal sudarytas specialias gydymo schemas antibiotikais ir skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais. Sėkmingai išgydžius H. pylori bakteriją, skrandžio opaligė paprastai nebesikartoja.

Dažniausiai skrandžio ligoms (tokioms kaip gastroezofaginis refliuksas, gastritas ar opaligė) gydyti be dietos ir gyvenimo būdo korekcijos skiriami ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai.

Jeigu diagnozuojamas skrandžio motorikos sutrikimas, skiriami prokinetikai – vaistai, kurie pagerina skrandžio motoriką ir padeda efektyviai sumažinti dispepsijos simptomus tais atvejais, kai pacientą labiausiai vargina pilvo pūtimas, išsitempimas, pilnumo, nevirškinimo pojūtis po valgio, pykinimas.

Galimas ir endoskopinis skrandžio ligų gydymas, kuomet endoskopinio tyrimo pagalba stabdomas kraujavimas iš skrandžio opų, šalinami skrandžio polipai ir kt.

Kai kurios skrandžio ligos ar šių ligų komplikacijos gydomos chirurgiškai. Pavyzdžiui, trūkusios skrandžio opos gydomos operacijos metu susiuvant skrandžio gleivinės defektą. Chirurginis gydymas pasitelkiamas ir esant ankstyvam skrandžio vėžiui.

Rekomendacijos, padėsiančios išvengti skrandžio skausmų

Norintiems išvengti skrandžio skausmų, specialistė pataria pasitikrinti ir išsigydyti H. pylori bakteriją – taip ženkliai sumažinama rizika susirgti skrandžio ligomis. Taip pat reikėtų vengti ilgalaikio vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo, nes tai didina gastrito, opaligės, kraujavimo iš opų riziką. Labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Rūkymas skatina skrandžio rūgščių sekreciją, ypač kai rūkoma nevalgius. Tuo tarpu alkoholis tiesiogiai dirgina skrandžio gleivinę ir tokiu būdu didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Svarbią reikšmę skrandžio ligų išsivystymui bei jų eigai taip pat turi stresas, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Skrandžio ligas nulemia ir netinkama mityba, kuomet vartojama daug valgomosios druskos, daug nitratų bei nitritų turinčio, perdirbto, aštraus, riebaus maisto, mažai vaisių ir daržovių. „Rūpinkitės savimi, propaguokite sveiką gyvenimo būdą, valgykite sveikai ir reguliariai, stebėkite savo kūno signalus ir pasirūpinkite, kad skrandis būtų sveikas ir funkcionuotų optimaliai. Pajutę negalavimus neužsiimkite savigyda ir laiku kreipkitės į gydytoją“, – baigdama pokalbį ragina gastroenterologė Edita Šunokienė.

The post Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti appeared first on NORTHWAY.

Skrandžio skausmo priežastys

Pasak specialistės, jei jaučiate, kad skauda skrandį, tai nebūtinai reiškia, kad esančių nusiskundimų priežastis yra tik šiame organe ar sergate virškinamojo trakto liga. Tačiau dėl ko jį skauda be gydytojo konsultacijos vienareikšmiškai atsakyti sunku. Bene dažniausi skausmų kaltininkai – gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas), rėmuo, gastroezofaginis refliuksas, funkcinė dispepsija (kai nerandama jokių struktūrinių pakitimų, bet organo veikla yra sutrikusi). Tačiau galimos ir kitos ligos, tokios kaip skrandžio opaligė ar net skrandžio vėžys. Dėl to būtina atlikti tyrimus, nes tik išsiaiškinus priežastį galima parinkti tinkamą gydymą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kaip pasireiškia skrandžio skausmas?

Dažniausiai skrandžio skaumas atsiranda kaip nevirškinimo jausmas. Šis jausmas gali atsirasti persivalgius arba suvalgius didesnį kiekį sunkiai virškinamų maisto produktų. Taip pat skrandžio skausmas gali pasireikšti kaip deginantis skausmas duobutėje po šonkauliais. Tokio tipo negalavimas signalizuoja apie padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Tuo tarpu streso ir nervinės įtampos sukelti skrandžio skausmai būna spazminiai, juos neretai lydi pykinimas ar net vėmimas.

Kaip sumažinti skrandžio skausmą?

Nors skrandžio skausmas dažnai tiesiog numalšinamas vaistais, pasak gydytojos, kalbant apie savigydą, reikia atsiminti, kad vaistai nuo skrandžio skausmo padėti gali ne visais atvejais. Esant retiems rėmens epizodams, galima patiems pagal poreikį vartoti skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, tačiau skausmams kartojantis visgi reikėtų kreiptis į specialistą ir pasikonsultuoti tiek dėl vaistų vartojimo, tiek dėl priežasties, lemiančios jų poreikį.

Dianos Žukauskienės teigimu, spręsti problemą reikėtų pradėti ne nuo vaistų – yra daug dalykų kuriuos kiekvienas galėtų pakoreguoti. Tinkamai parinktas subalansuotas maistas gali būti geriausia pirmoji pagalba nuo skrandžio skausmų ir kitų nemalonių pojūčių. „Virškinamajam traktui kenkia aštrus, riebus, rūgštus maistas, šokoladas, kava, svogūnai, česnakai ir, žinoma, alkoholis. Šių dirgiklių derėtų atsisakyti pirmiausiai ir tuomet stebėti, kokie dar maisto produktai provokuoja pablogėjimą“, – pataria D. Žukauskienė.

Pasak gydytojos, ne mažiau svarbūs ir kiti tinkamo mitybos režimo dalykai: valgymo laikas, trukmė, dažnumas, porcijos dydis. Valgyti reikėtų reguliariai, kas dieną tuo pačiu metu, išlaikant trijų valandų pertraukas. Maisto porcijos turėtų būti nedidelės, valgyti derėtų mažais kąsniais, gerai sukramtant, mėgaujantis maistu iš lėto ir neblaškant savo dėmesio kitur. Valgant nerekomenduojama skaityti, žiūrėti televizoriaus, bendrauti telefonu, naršyti internete ar užsiimti kita veikla.

Patartina nevalgyti likus 3-4 valandoms iki miego ir bent valandą prieš užsiimant aktyvia veikla. Tai ypač aktualu besiskundžiantiems refliuksu. Gydytoja taip pat įspėja, kad kenčiantiems nuo refliukso, pavojinga valgyti horizontalioje padėtyje ar prigulti iš karto po valgio.

Labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Visas virškinamasis traktas turi raumenų. Taigi, pasak gastroenterologės,  kasdien reikėtų pajudėti bent 30 minučių.

Virškinamojo trakto veiklą gali pabloginti ir netinkami drabužiai. Jie neturėtų būti per daug aptempti, kad nesukeltų spaudimo jausmo ir diskomforto.

Ne mažiau svarbi ir psichologinė savijauta. Įrodyta, kad virškinamojo trakto ligos dažniau užklumpa jautresnius žmones. Remiantis moksliniais tyrimais, pacientams sergantiems depresija, nerimu, dažnai patiriantiems stresą, dažniau išsivysto opaligė. Ir atvirkščiai – suvaldžius šias ligas, pagerėjus emocinei savijautai, gleivinės gijimas pagerėja. Pasak gydytojos, paprastai žarnyno ir galvos smegenų sąsają galima apibūdinti taip: jei gerai jaučiasi žarnynas, gerai jaučiasi ir galva. Tad neišvengiamai pacientai, kuriems diagnozuojamas refliuksas, skrandžio opaligė, gastritas ar kita virškinamojo trakto liga, išgirsta gydytojo patarimą vengti streso ir pasirūpinti gera emocine būkle.

„Tačiau, jei pakoregavus skrandžio skausmus lemiančius veiksnius per kelias dienas nepajuntamas pagerėjimas, reikėtų planuoti vizitą pas gydytoją, o esant vadinamiesiems aliarminiams simptomams – kraujavimui iš virškinamojo trakto, be jokios priežasties pradėjus kristi svoriui, esant skausmui ryjant, springimui, mažakraujystei – reikėtų kreiptis nedelsiant“, – įspėja specialistė.

Tyrimai ir gydymas

Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas. Dažniausiai tam, kad sulauktume teigiamo rezultato, pakanka kraujo tyrimų, bendros paciento būklės įvertinimo, korekcinių veiksnių ir gydymo paskyrimo.

Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant pavojaus simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei metų pacientams, buvęs skrandžio ar stemplės vėžio atvejis artimųjų tarpe, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas rijimas, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta). Šis tyrimas taip pat rekomenduotinas esant atsinaujinančiai ir besitęsiančiai gastroezofaginio refliukso ligai, neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, diferencijuojant tarp funkcinio pobūdžio sutrikimų, kaip funkcinės dispepsijos ir galimų organinių navikinių ligų sukeltų simptomų, esant aktyviam ir lėtiniam kraujavimui, geležies trūkumui, kai kitais radiologiniais tyrimais yra diagnozuoti patologiniai dariniai ir reikia patikslinti diagnozę, atliekant endoskopines kontroles dėl priešvėžinių ar navikinių būklių ir taikyto endoskopinio ar operacinio gydymo.

Endoskopijos tyrimai – tai vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Jų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė. Endoskopiniai virškinamojo trakto organų tyrimai atliekami greitai ir tiksliai, jie pasižymi net 98–100 proc. diagnostiniu tikslumu. Endoskopinių tyrimų pagalba galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus. Atliekant viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiją galima diagnozuoti tiek gerybinius, tiek piktybinius susirgimus, o taip pat įsitikinti, kad nėra patologijos. „Iš gerybinių susirgimų grupės paminėčiau stemplės erozijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas ir opas, įvairaus pobūdžio skrandžio gleivinės pokyčius. Taip pat galima diagnozuoti piktybinius – onkologinius susirgimus. Be vizualinio vertinimo, tyrimo metu papildomai gali būti atliekama biopsija, kuri siunčiama patologui“, – apie endoskopinių tyrimų naudą pasakoja Diana Žukauskienė.

 „Nors endoskopiniai tyrimai daugeliui atrodo bauginantys ir nemalonūs, tačiau jie būtini siekiant nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų. O nemalonūs pojūčiai šių tyrimų metu šiais laikais maksimaliai nuslopinami medikamentų pagalba – pacientams pageidaujant tyrimai gali būti atliekami su bendrąja nejautra“, – baigdama pokalbį pabrėžia gydytoja gastroenterologė.

The post Ką daryti, jei kankina skrandžio skausmas appeared first on NORTHWAY.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai būklė, kai dėl skrandžio turinio refliukso (t.y. patekimo į stemplę) pažeidžiama stemplės gleivinė ir (ar) kiti organai (pvz. gerklė, bronchai), ir (arba) dėl šio refliukso sukeltų simptomų pablogėja gyvenimo kokybė. GERL vis labiau plinta visame pasaulyje, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Liga pasireiškia tipiškais simptomais: deginimu už krūtinkaulio, atpylimais rūgščiu skrandžio turiniu, diskomforto pojūčiu, skausmu viršutinėje pilvo dalyje. Rekomenduojama pirmiausia keisti mitybos įpročius (reguliariai maitintis, neprisivalgyti prieš miegą), nerūkyti, turint viršsvorį – mažinti kūno masę. Tačiau tik specialistas gali nuspręsti, kokius tyrimus būtina atlikti  ir koks gydymas reikalingas.

Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, kurį lydi pilvo skausmai ar diskomfortas (pūtimas ir t.t.), susijęs su pakitusiu tuštinimųsi. Ši liga yra gana paplitusi – ja serga apie 23% suaugusiųjų žmonių. Ligos priežastys nėra visai aiškios, tačiau žinoma, kad dirglios žarnos sindromo pradžiai ir eigai didelę reikšmę turi persirgtos žarnyno ar skrandžio ligos, infekcijos, psichiniai ir socialiniai veiksniai, stresas, nuolatinis psichologinis diskomfortas, chirurginės intervencijos, antibiotikų vartojimas, neracionali mityba. Dirglios žarnos sindromo gydymas pradedamas nuo žarnyno spazmus mažinančių vaistų, kurie atpalaiduoja lygiuosius žarnyno raumenis ir neleidžia atsirasti žarnyno spazmams. Taip sumažėja skausmas ir susireguliuoja tuštinimosi dažnis. Gydymo efektas pasiekti vaistus rekomenduojama vartoti mažiausiai 2-4 savaites. Ilgalaikis efektas gaunamas vaistus vartojant 3 mėnesius. Kartais reikalingas ilgalaikis gydymas ne tik virškinamąjį traktą, bet ir nervų sistemą veikiančiais vaistais. Labai svarbu ir tinkama dieta bei pakankamas skysčių vartojimas. Skirti efektyviausią gydymą, o taip pat pateikti individualias rekomendacijas gali tik gydytojas.

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) – tai retas, sunkus arba nevisavertis tuštinimasis. kai normaliai ir racionaliai maitindamasis žmogus tuštinasi rečiau kaip kas 48 valandas arba tuštinasi kelis kartus per dieną po nedaug kietų išmatų ir po tuštinimosi nejaučia palengvėjimo. Vidurių užkietėjimas gali būti tam tikrų nervų sistemos, endokrininių ar žarnyno susirgimų simptomas. Nepavykus išsiaiškinti konkrečios priežasties, vadinamas funkciniu vidurių užkietėjimu. Žarnyno funkcionavimui labai svarbi yra tinkama  dieta, vien tik jos korekcija gali būti veiksminga nesunkiam vidurių užkietėjimui gydyti. Patartina maitintis reguliariai, tuo pačiu metu, nepersivalgyti, gerti pakankamai skysčių ir valgyti daug augalinės ląstelienos turinčio maisto (juoda duona, daržovės, vaisiai ir pan.). Taip pat labai svarbu daugiau judėti. Rekomenduojamas pilvo masažas, gydomoji mankšta. Tik  minėtas natūralios priemonės neveiksmingos, skiriami vidurius laisvinantys vaistai, kuriuos geriausiai parinks gydytojas gastroenterologas.

Hepatitas – ūminis ar lėtinis kepenų uždegimas, kurį gali sukelti virusai, plintantys tiek per rankas (hepatitas A, E), tiek per kraują (hepatitas B, C, D), alkoholis ir kitos hepatotoksinės medžiagos, vaistai. Kartais kepenų uždegimas pasireiškia labai ūmiai (gelta, skausmai dešinėje pašonėje, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas), tačiau dažnai lėtiniu hepatitu sergantis žmogus nieko nejaučia, kol nepasireiškia toli pažengusios kepenų ligos – cirozės komplikacijos: kraujavimas iš išsiplėtusių stemplės venų, ascitas (skysčio kaupimasis pilvo ertmėje), sąmonės sutrikimas. Hepatitas ir kepenų cirozė diagnozuojami atliekant kraujo tyrimus, vidaus organų ultragarsinį tyrimą, stemplės ir skrandžio endoskopinį tyrimą bei kepenų biopsiją. Reikalingus tyrimus ir gydymą gali paskirti tik specialistas – gydytojas gastroenterologas.

The post Skrandžio ir žarnyno ligos appeared first on NORTHWAY.

Dirgliosios žarnos sindromas. Tai – funkcinis virškinamojo trakto motorikos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmais, tuštinimosi sutrikimais ir pilvo pūtimu. Pagrindinis ligos sukėlėjas – stresas.

Pluoštinių storosios žarnos juostų sąaugos. Dažniausiai sąaugos tarp audinių ir organų atsiranda po patirtų traumų arba chirurginių operacijų. Kitaip sąaugos vadinamos vidinių randų audiniais. Kai kurios sąaugos nesukelia rimtesnių problemų, kitos gali varžyti laisvą organų judėjimą ir sąlygoti jų pasislinkimą iš įprastos pozicijos.

Opinis kolitas. Tai – lėtinis storosios žarnos uždegimas, sukeliantis paviršinių gleivinės opų atsiradimą. Paprastai pažeidžiama tik tiesioji žarna. Pagrindiniai ligos simptomai: išmatos su gleivėmis ir krauju, pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas, žemas kraujo spaudimas. Negydant opinio kolito gali išsivystyti mažakraujystė, pilvaplėvės uždegimas, storosios žarnos vėžys.

Storosios žarnos divertikulitas. Tai – išgaubimo, „kišenėlės“ atsiradimas storojoje žarnoje, sukeltas netinkamų mitybos įpročių, kuomet vartojama per mažai skaidulų turinčio maisto. Divertikulo uždegimas pasireiškia skausmu kairėje pilvo pusėje, pykinimu, vėmimu, karščiavimu.

Storosios žarnos divertikuliozė. Tai – daugiau nei vienas divertikulas, atsiradęs storojoje žarnoje.

Bakterinė žarnyno infekcija. Žarnyno infekcijas sukelia bakterijos: salmonelės, stafilokokai, ešerichijos, šigelės arba virusai (dažniausi – roto virusai). Pagrindinės bakterijų patekimo į žarnyną priežastys: nešvarios rankos ir netinkamai nuplautas maistas. Pagrindiniai infekcijos požymiai: pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai.

Storosios žarnos vėžys. Tai – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Pirmiausia atsiranda priešvėžiniai (nepiktybiniai) pakitimai žarnų gleivinėje: polipai, adenomos, adenomatoziniai polipai. Vėliau šie dariniai supiktybėja ir atsiranda metastazės. Ankstyvoje vėžio stadijoje simptomai paprastai nejuntami, vėliau gali atsirasti dažnas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, kraujas išmatose, dujų kaupimasis.

Storosios žarnos polipai. Tai dariniai, atsiradę tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje. Dažniausiai polipai būna nepiktybiniai, tačiau kartais iš polipo išsivysto storosios žarnos vėžys.

Hemorojus. Tai išangės ir tiesiosios žarnos venų mazginis išsiplėtimas, atsiradęs dėl kietų vidurių, jungiamojo audinio įgimto silpnumo, tiesiosios žarnos venų nepakankamumo, neteisingos mitybos, sunkaus fizinio darbo. Pagrindiniai hemorojaus simptomai: skausmas, niežėjimas išangės srityje, tuštinimasis kartu su krauju.

The post Dažniausiai pasitaikančios storosios žarnos ligos ir sutrikimai appeared first on NORTHWAY.

Ar yra kažkoks alkoholio kiekis, kuris nekenkia sveikatai?

Pasaulinė sveikatos organizacija apibrėžia 3 alkoholio vartojimo ribas – mažai rizikingą, pavojingą ir žalingą sveikatai. Kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais, kurių vieną sudaro stiklelis (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Rizikingu laikomas vartojimas, kada moteris išgeria daugiau kaip 14 SAV, o vyrai – daugiau kaip 21 SAV per savaitę. Didesni kiekiai atitinkamai daro alkoholio vartojimą pavojingu ir žalingu sveikatai.

Tačiau šios rekomendacijos taikytinos tik visiškai sveikiems žmonėms. Jei sergama lėtinėmis kepenų ar kasos ligomis, ar turimas genetinis polinkis vystytis priklausomybėms, net mažiausias alkoholio kiekis yra nesaugus.

Kodėl alkoholis vadinamas „tyliuoju žudiku“?

Visų pirma todėl, nes alkoholis skatina progresuoti daugelį tylių lėtinių ligų. Dažnai net neįtariama, kad jomis sergama. Tai virusinis B ir C hepatitas, kasos pažeidimai. Vartojant alkoholį šios ligos progresuoja labai sparčiai. Taip pat alkoholis veikia nervų sistemą. Organizmas ilgainiui pripranta prie nedidelių alkoholio kiekių ir reikia vis didesnės dozės tam pačiam efektui pasiekti. O didinant dozę, didinamas ir galimas žalingas alkoholio poveikis organizmui, taip pat priklausomybės atsiradimo tikimybė.

Kokios grėsmės tyko alkoholinius gėrimus vartojant per dažnai ir per gausiai? Kokius organus alkoholis pažeidžia dažniausiai ir stipriausiai?

Pacientai į gydytojus kreipiasi dažnai su jau toli pažengusia liga – kepenų ciroze, kurios priežastis – ne tik virusiniai B ir C hepatitai, bet ir alkoholis. Tai pasakytina ne tik apie vyrus, bet ir apie moteris, tai darbingo amžiaus žmonės, ir jų amžius nuolat jaunėja. Pasak statistikos, net apie 50 proc. alkoholio sąlygotų mirčių nulemia alkoholinė kepenų liga. Pagrindinis šią ligą sukeliantis veiksnys yra alkoholis, todėl atsisakius šio žalingo įpročio, jos būtų galima visiškai išvengti.

Taip pat labai dažnai pažeidžiama kasa. Labai pavojingas ūmus kasos uždegimas, galintis iš karto baigtis mirtimi. Tačiau jis dažnai vystosi nebyliai. Iš pradžių pažeidžiama kasa, kasos latake susidaro akmenys, kasa nyksta, vystosi cukrinis diabetas ir jo sukeliamos komplikacijos.

Taip pat didėja ir įvairių lokalizacijų vėžio rizika. Kadangi, kaip minėjau, alkoholis yra nuskausminanti medžiaga, tad vartodamas jį, žmogus mažiau jaučia ir nekreipia dėmesio į nedidelius skausmus. Jeigu jam ką nors skauda, jis tą skausmą numalšina alkoholiu. Taip uždelsiama laiku kreiptis į medikus, o kai kreipiamasi, dažnai būna sunku bepadėti.

Ar atsisakę alkoholinių gėrimų, galime būti ramūs dėl savo sveikatos?

Atsisakyti alkoholio, esant bet kokiam sveikatos sutrikdymui, yra labai naudinga, nes tikrai nemažai pakitimų yra grįžtami. Tačiau, kad sveikata sutrikdyta, sužinoti galima tik ją pasitikrinus. Pavyzdžiui, kepenų pažeidimai pradeda vystytis nuo paprasto kepenų suriebėjimo, vėliau jos randėja, kietėja, ir tik po to išsivysto kepenų cirozė, kai procesas jau negrįžtamas. Tad iš tiesų yra laiko, kada galima sustoti, kad organas nebūtų pažeistas negrįžtamai.

Ką galėtumėte patarti skaitytojams, kad jie būtų sveikesni?

Raudono vyno taurė vakare – tikrai nebus mano patarimas. Aš patarčiau susirasti širdžiai mielą laisvalaikio leidimo būdą, kuris atpalaiduotų, nuimtų dienos įtampą ir stresą. Taip pat pasiūlyčiau pasižiūrėti į vaikus – kaip jie linksminasi, ir patiems prisiminti, kad nebūtina vien tik sėdėti prie stalo, bet galima ir kitaip draugų būryje smagiai ir įdomiai leisti laisvalaikį.

The post Ar alkoholinius gėrimus galima vartoti saugiai? appeared first on NORTHWAY.

Kai valgote, jūsų kūnas padidina kraujo tekėjimą į pilvo raumenis, taip padėdamas virškinimui. Kuo didesnis maisto kiekis, tuo daugiau deguonimi prisotinto kraujo reikia skrandžiui, kad jį suvirškintų. Tai reiškia, kad mažiau deguonies lieka jūsų rankoms ir kojoms, kurie reikalauja didesnio jo kiekio padidėjusio fizinio krūvio metu. Deguonies trūkumas gali sukelti raumenų spazmus.  Tačiau tiesiog pramogaujantiems plaukikams raumenų spazmų pavalgius rizika iš tikrųjų yra labai maža.  Jų kūnas turi daugiau nei pakankamai deguonies dalintis tarp skrandžio ir galūnių. Realesnis pavojus gresia tiems, kurie prisivalgo daugiau negu sočiai prieš labai daug energijos reikalaujančią, triatlono lygio, fizinę veiklą. Tai iš tiesų gali sukelti mėšlungį ir net vėmimą. Bet medicinos specialistai pripažįsta, kad net ir tada skendimo pavojus nepadidėja. Žinoma, išskyrus atvejus, kai blogiau pasijutusį plaukiką apima panika ir jis pamiršta, kaip reikia plaukti.

Anot medikų, neteisūs ir tie, kurie teigia,  kad prisivalgius padidėja svoris ir dėl to kūnas smarkiau traukiamas į dugną. Kadangi maistas beveik visada yra mažesnio tankio už mūsų kūną, plūduriuoti turėtų būti net lengviau. Žinoma, padauginus maisto visada būna sunkiau judėti, tačiau pietūs paplūdimyje dažniausiai būna lengvi ir ne itin maistingi.

Taigi, jeigu valgydami jaučiate saiką, vengti maudynių po užkandžių ar lengvų pietų tikrai nereikia. 

The post Ar iš tiesų pavalgius negalima maudytis? appeared first on NORTHWAY.

Anoskopija. Šio tyrimo metu anoskopu ištiriamas išeinamosios angos kanalas. Tyrimo metu diagnozuojamas hemorojus, išeinamosios angos kanalo įplėša, uždegimai, fistulės, abscesai.

Kolonoskopija. Šio tyrimo metu kolonoskopu tiriama storoji žarna. Radus patologinių pakitimų storajame žarnyne (uždegimą, polipą, naviką ir pan.), atliekama biopsija, mikroskopinis medžiagos ištyrimas. Šis tyrimas gali būti atliekamas ir storosios žarnos vėžio diagnostikai. 

The post Proktologiniai tyrimai appeared first on NORTHWAY.

Išangės vėžio simptomai

• Kraujavimas;
• skausmas ar niežėjimas;
• išskyros;
• dažnesnis tuštinimasis;
• išmatų konsistencijos pokyčiai.

Vėžio vystymosi stadijos

Kaip ir daugelis kitų vėžio formų, šis vystosi palaipsniui. Pirmųjų stadijų metu išangės skausmai bei kiti simptomai nėra stiprūs. Tačiau, jeigu liga negydoma, jau trečiojoje bei ketvirtojoje stadijoje pastebimas išplitimas į gretimus limfmazgius bei organus. Taigi, jeigu minėti skausmai Jums neduoda ramybės, skubėkite apsilankyti pas profesionalų gydytoją.

Priežastys

Išangės skausmai bei vėžys gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Vienas tokių – lytinių santykių metu gautas žmogaus papilomos virusas. Jums daugiau nei 50 metų? Tuomet taip pat susirgti šia liga turite didesnę riziką. Vertėtų sunerimti ir jeigu Jūsų išeinamoji anga nuolat paraudusi ar labai jautri, nes tokia būsena gali būti susijusi su vėžio atsiradimu.

Su padidėjusia rizika susijęs ir rūkymas – rūkančiuosius tabako gaminius išangės vėžys užklumpa net apie 8 kartus dažniau negu nerūkančiuosius. Galiausiai, silpna imuninė sistema bei jos sutrikimai gali padidinti piktybinių auglių susiformavimo riziką.

Kaip išvengti šios ligos?

Neleiskite, kad išeinamosios angos skausmai Jus nuolat vargintų ir neleistų džiaugtis gyvenimo malonumais. Jeigu norite sumažinti minėtos ligos riziką: užsiimkite tik saugiais lytiniais santykiais, venkite rūkymo, pasiskiepykite nuo žmogaus papilomos viruso.

Išangės vėžys – efektyviai gydoma liga. Svarbu, laiku pasirūpinti savo sveikata, neignoruoti pirmųjų simptomų ir nepamiršti profilaktikos priemonių.

Vargina išangės skausmai? Kviečiame pasikonsultuoti su medicinos centro „Northway” proktologais.

The post Išangės skausmai appeared first on NORTHWAY.

Mikroorganizmų pasaulis be galo didelis, įvairus ir nuolat kintantis. Jų poveikis žmogui kinta, priklausomai nuo supančios aplinkos, individualių organizmo ypatumų, įpročių ir kitų faktorių. Patekus į neįprastas aplinkos bei gyvenimo sąlygas, mus veikia begalė rizikos veiksnių, tarp jų – ir infekcinių ligų sukėlėjai. Esant endeminėje teritorijoje, t. y. į vietovėje, kurioje yra paplitusi tai vietovei būdinga užkrečiamoji liga, kyla pavojus šia liga užsikrėsti. Vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų besisvečiuojant užsienio šalyse yra apsinuodijimas maistu. Keliautojų diarėja – tai negalavimas, su kuriuo susiduria beveik pusę Europos keliautojų, praleidžiančių dvi ar daugiau savaičių besivystančiose pasaulio šalyse. Ypatingai didelės rizikos vietovėmis laikoma Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai ir Azija.

Kelionė ir maisto pasikeitimas gali pakenkti virškinamajai sistemai ir sukelti nemalonius pojūčius. Keliautojų diarėja yra vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų keliaujant. Keliautojai, norėdami patirti naujų pojūčių, egzotiškose šalyse nori išbandyti įvairius vietinius patiekalus ir gėrimus, nepaisydami rizikos susirgti.  O susirgti keliautojų diarėja rizikuoja visi, kurie valgo žalią arba tinkamai termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, jūros gėrybes arba nepakankamai nuplautus ar nuluptus žalius vaisius ir daržoves, geria vandenį iš čiaupo, nepasterizuotą pieną ar valgo tokio pieno produktus. Lietuva, viena iš nedaugelio šalių, kurioje daugelis žmonių gali gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, todėl dažnai keliautojai net nesusimąsto, kad vandens iš čiaupo daugelyje šalių gerti nerekomenduojama, nes jis gali būti ligų šaltinis. Chemiškai apdorotas ar bakterijomis užterštas vanduo gali rimtai pakenkti sveikatai.

Liga prasideda staiga

Nesaugus ar neįprastas maistas, higienos stoka gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą. Žmogaus organizme yra apie 500 žarnyno bakterijų rūšių, kurios jau yra identifikuotos ir žinomos. Šie mikroorganizmai, sąveikaudami tarpusavyje ir su žmogaus organizmu, sudaro mikrobiotą. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys yra skirtingos kiekvienam žmogui, tai tarsi individualus „mikrobinis organas“, toks kaip širdis ar plaučiai. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos ir jų yra kur kas daugiau nei žalingų. Tačiau mikrofloros pusiausvyra gali būti pažeista tiesiog pakeitus mitybą.

Dėl pasikeitusio maisto, jo kiekio arba infekcijos, kuri į organizmą patenka kartu su užkrėstu maistu ar vandeniu, prasideda ūminiai pilvo skausmai, ima pykinti, pradedama viduriuoti, kartais karščiuoti. Dažniausia infekcinė keliautojų diarėjos priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelių (E. coli) padermės, rečiau kitos bakterijos ar virusai ir pirmuonys. Patekę į virškinamąjį traktą, jie dauginasi, įveikia organizmo apsaugos mechanizmus, ir tuomet pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia 3-ą bei 7-10 kelionės dienomis. Keliautojų diarėja susirgęs žmogus per dieną tuštinasi daugiau nei 3 kartus. Maždaug 15 proc. sergančiųjų vemia, o apie 10 proc. ligonių viduriavimas pasireiškia kartu su karščiavimu arba tuštinimusi su kraujo priemaišomis. Viduriavimas vidutiniškai trunka tris ar keturias dienas, kai kuriais atvejais – ilgiau nei savaitę. Keliautojų diarėja prasideda staiga ir netikėtai kelionės metu arba pasireiškia iškart grįžus į namus.

Kam kyla didžiausias pavojus susirgti

Liga dažniau kamuoja jaunesnio amžiaus žmones. Itin didelis viduriavimo pavojus kyla vaikams, kurie net ir įprastomis sąlygomis ne visuomet paiso higienos reikalavimų.

Negalavimų skaičiaus skirtumo tarp moterų ir vyrų nepastebėta. Tik žinoma, kad vienos kelionės metu žmonės gali patirti daugiau nei vieną diarėjos atvejį.

Viduriavimas itin pavojingas žmonėms, sergantiems imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu), vartojantiems steroidų arba gaunančių chemoterapiją, taip pat sergantiesiems diabetu ir virškinamojo trakto ligomis (dirgliosios žarnos sindromu, kolitu). Nustatyta, kad keliautojų diarėja dažnai suserga žmonės, vartojantys skrandžio rūgšties išsiskyrimą blokuojančių vaistų, nes skrandžio rūgštis yra natūralus barjeras, kuris užkerta kelią viduriavimą sukeliančioms bakterijoms.

Virškinimo sutrikimų galima išvengti

Norint išvengti dažniausio kelionių negalavimo – viduriavimo, svarbu laikytis higienos ir maisto pasirinkimo rekomendacijų kelionės metu: nuolat plauti rankas, gerti tik patikimą vandenį ir valgyti termiškai apdorotą maistą. Jei keliaujate po šiltus kraštus, tai, ruošdami maistą, griežtai laikykitės taisyklės „išvirk, iškepk, nulupk“. Jei to padaryti negalite, maisto produkto nevalgykite. Tolimose šalyse viešojo maitinimo įstaigose venkite gėrimų su ledukais, nes didelė tikimybė, jog jie sušaldyti iš nevirinto vandens. 

Patartina kelionei ruoštis iš anksto, įsigyti ir neužmiršti pasiimti į kelionę sausų druskų koncentratų, reikalingų geriamiems druskiniams tirpalams paruošti, viduriavimą slopinančių vaistų ir probiotikų, praversiančių tuo atveju, jeigu keliautojų diarėjos išvengti kelionės metu nepavyktų. 
Probiotikai (graikų k. „probiotikas“ reiškia gyvenimą) – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamomis dozėmis, pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios „gerosios“ bakterijos gyvena žarnyne, kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą. 

Kiekvienas žmogus gyvena atitinkamoje išorinėje aplinkoje, kurią sudaro ne tik mus supanti gamta, bet ir tam tikri įpročiai, papročiai ir tradicijos. Tarp žmonių ir juos supančios aplinkos, kurioje gausu įvairių mikroorganizmų, susiformuoja tarpusavio ryšys. Vieni mikroorganizmai nedaro mums jokios žalos, tačiau kiti gali sukelti begalę įvairių susirgimų. Mikroorganizmų pasaulis be galo didelis, įvairus ir nuolat kintantis. Jų poveikis žmogui kinta, priklausomai nuo supančios aplinkos, individualių organizmo ypatumų, įpročių ir kitų faktorių. Patekus į neįprastas aplinkos bei gyvenimo sąlygas, mus veikia begalė rizikos veiksnių, tarp jų – ir infekcinių ligų sukėlėjai. Esant endeminėje teritorijoje, t. y. į vietovėje, kurioje yra paplitusi tai vietovei būdinga užkrečiamoji liga, kyla pavojus šia liga užsikrėsti. Vienas dažniausiai pasitaikančių susirgimų besisvečiuojant užsienio šalyse yra apsinuodijimas maistu. Keliautojų diarėja – tai negalavimas, su kuriuo susiduria beveik pusę Europos keliautojų, praleidžiančių dvi ar daugiau savaičių besivystančiose pasaulio šalyse. Ypatingai didelės rizikos vietovėmis laikoma Lotynų Amerika, Afrika, Vidurio Rytai ir Azija.

Kelionė ir maisto pasikeitimas gali pakenkti virškinamajai sistemai ir sukelti nemalonius pojūčius. Keliautojų diarėja yra vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų keliaujant. Keliautojai, norėdami patirti naujų pojūčių, egzotiškose šalyse nori išbandyti įvairius vietinius patiekalus ir gėrimus, nepaisydami rizikos susirgti.  O susirgti keliautojų diarėja rizikuoja visi, kurie valgo žalią arba tinkamai termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, jūros gėrybes arba nepakankamai nuplautus ar nuluptus žalius vaisius ir daržoves, geria vandenį iš čiaupo, nepasterizuotą pieną ar valgo tokio pieno produktus. Lietuva, viena iš nedaugelio šalių, kurioje daugelis žmonių gali gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, todėl dažnai keliautojai net nesusimąsto, kad vandens iš čiaupo daugelyje šalių gerti nerekomenduojama, nes jis gali būti ligų šaltinis. Chemiškai apdorotas ar bakterijomis užterštas vanduo gali rimtai pakenkti sveikatai.

Liga prasideda staiga

Nesaugus ar neįprastas maistas, higienos stoka gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą. Žmogaus organizme yra apie 500 žarnyno bakterijų rūšių, kurios jau yra identifikuotos ir žinomos. Šie mikroorganizmai, sąveikaudami tarpusavyje ir su žmogaus organizmu, sudaro mikrobiotą. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys yra skirtingos kiekvienam žmogui, tai tarsi individualus „mikrobinis organas“, toks kaip širdis ar plaučiai. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos ir jų yra kur kas daugiau nei žalingų. Tačiau mikrofloros pusiausvyra gali būti pažeista tiesiog pakeitus mitybą.

Dėl pasikeitusio maisto, jo kiekio arba infekcijos, kuri į organizmą patenka kartu su užkrėstu maistu ar vandeniu, prasideda ūminiai pilvo skausmai, ima pykinti, pradedama viduriuoti, kartais karščiuoti. Dažniausia infekcinė keliautojų diarėjos priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelių (E. coli) padermės, rečiau kitos bakterijos ar virusai ir pirmuonys. Patekę į virškinamąjį traktą, jie dauginasi, įveikia organizmo apsaugos mechanizmus, ir tuomet pasireiškia pirmieji ligos simptomai. Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia 3-ą bei 7-10 kelionės dienomis.

Keliautojų diarėja susirgęs žmogus per dieną tuštinasi daugiau nei 3 kartus. Maždaug 15 proc. sergančiųjų vemia, o apie 10 proc. ligonių viduriavimas pasireiškia kartu su karščiavimu arba tuštinimusi su kraujo priemaišomis. Viduriavimas vidutiniškai trunka tris ar keturias dienas, kai kuriais atvejais – ilgiau nei savaitę. Keliautojų diarėja prasideda staiga ir netikėtai kelionės metu arba pasireiškia iškart grįžus į namus.

Kam kyla didžiausias pavojus susirgti

Liga dažniau kamuoja jaunesnio amžiaus žmones. Itin didelis viduriavimo pavojus kyla vaikams, kurie net ir įprastomis sąlygomis ne visuomet paiso higienos reikalavimų.

Negalavimų skaičiaus skirtumo tarp moterų ir vyrų nepastebėta. Tik žinoma, kad vienos kelionės metu žmonės gali patirti daugiau nei vieną diarėjos atvejį.

Viduriavimas itin pavojingas žmonėms, sergantiems imuninę sistemą slopinančiomis ligomis (pavyzdžiui, vėžiu), vartojantiems steroidų arba gaunančių chemoterapiją, taip pat sergantiesiems diabetu ir virškinamojo trakto ligomis (dirgliosios žarnos sindromu, kolitu). Nustatyta, kad keliautojų diarėja dažnai suserga žmonės, vartojantys skrandžio rūgšties išsiskyrimą blokuojančių vaistų, nes skrandžio rūgštis yra natūralus barjeras, kuris užkerta kelią viduriavimą sukeliančioms bakterijoms.

Virškinimo sutrikimų galima išvengti

Norint išvengti dažniausio kelionių negalavimo – viduriavimo, svarbu laikytis higienos ir maisto pasirinkimo rekomendacijų kelionės metu: nuolat plauti rankas, gerti tik patikimą vandenį ir valgyti termiškai apdorotą maistą. Jei keliaujate po šiltus kraštus, tai, ruošdami maistą, griežtai laikykitės taisyklės „išvirk, iškepk, nulupk“. Jei to padaryti negalite, maisto produkto nevalgykite. Tolimose šalyse viešojo maitinimo įstaigose venkite gėrimų su ledukais, nes didelė tikimybė, jog jie sušaldyti iš nevirinto vandens. 

Patartina kelionei ruoštis iš anksto, įsigyti ir neužmiršti pasiimti į kelionę sausų druskų koncentratų, reikalingų geriamiems druskiniams tirpalams paruošti, viduriavimą slopinančių vaistų ir probiotikų, praversiančių tuo atveju, jeigu keliautojų diarėjos išvengti kelionės metu nepavyktų. 
Probiotikai (graikų k. „probiotikas“ reiškia gyvenimą) – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamomis dozėmis, pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios „gerosios“ bakterijos gyvena žarnyne, kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą. 

The post Kodėl keliaujant sutrinka virškinimas? appeared first on NORTHWAY.

„Northway“ medicinos centro gydytojai proktologai atlieka rektoskopiją arba anoskopiją, diagnozuoja ir gydo tiesiosios žarnos bei išeinamosios angos ligas (hemorojų, tiesiosios žarnos iškritimą, divertikuliozę, išangės ir kryžkaulio srities pūlinius, išmatų nelaikymo ar tuštinimosi sutrikimų priežastis). Esant poreikiui dedami guminiai žiedai ant padidintų hemoroidinių mazgų. Naujausiomis technologijomis, tarp jų ir lazeriu, atliekamos operacijos besikreipiantiems dėl hemorojaus, išangės įplėšos, pūlinių, tiesiosios žarnos ligų.

Į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie hemorojų atsako „Northway“ medicinos centro bendrosios chirurgijos gydytojas, proktologas Deividas Narmontas.

Kas yra hemorojus? 

Žodis „hemorojus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir paprasčiausiai reiškia „kraujagysles, pripildytas kraujo“. Išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, kitaip dar vadinamą hemoroidais. Tai normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai, būtent jie padeda sandariai užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, šie rezginiai didėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Liga, kuri pasireiškia minėtais simptomais dėl padidėjusių hemoroidinių mazgų, vadinama hemorojumi.

Kokie galimi hemorojaus tipai? 

Hemorojus gali būti skirstomas į ūminį arba lėtinį. Ūminis hemorojus atsiranda dėl stanginimosi užkietėjus viduriams ar kilnojant sunkesnius svorius, kuomet trūkus kraujagyslei patiriama hemoroidinių mazgų mikrotrauma. Ūminis hemorojus gali atsirasti staiga, tačiau taip pat ir praeiti savaime per 2-3 savaites.

Tuo tarpu lėtinis hemorojus yra ilgalaikė būsena ir vystosi palaipsniui, kai dėl įvairių priežasčių padidėja hemoroidiniai mazgai.

Dėl kokių priežasčių vystosi hemorojus?

Hemorojaus atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Dažnai teigiama, kad hemorojus – gyvenimo būdo liga. Viena iš jos priežasčių – vidurių užkietėjimas, su kuriuo susijęs apsunkintas tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis. Jos atsiradimui įtakos neabejotinai turi blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas. Dėl nesubalansuotos mitybos atsirandantis vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis tik paskatina hemorojaus simptomus.  Taip pat šiais laikais yra pasikeitę žmonių tuštinimosi įpročiai, tuštinimosi metu žmonės „naršo“ telefone, skaito. Tai prailgina laiką, praleidžiamą ant tualeto, dėl ko vystosi hemorojinių mazgų padidėjimas.

Ligai įtakos turi ir tokie veiksniai kaip antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, jungiamojo audinio silpnumas. Mes visi esame skirtingi, skirtingos mūsų audinių struktūros ir yra pastebėta, kad jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tai tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimiausi giminės.

Kaip atpažinti šią ligą? Kokie hemorojaus simptomai?

Pagrindinis hemorojaus simptomas – kraujavimas tuštinantis, ypatingai jei kraujas raudonas ir pasirodo tuštinimosi pabaigoje. Kiti simptomai gali būti tokie, kaip jaučiamas diskomfortas, niežulys, tempimo jausmas išangės srityje. Skausmas ir staiga atsiradęs kietas mazgas išangės srityje – ūmaus hemorojaus ar hemorojinio mazgo uždegimo simptomai. Dar vienas, rečiau sutinkamas simptomas – padidėjusio hemoroidinio mazgo kritimas iš išangės kanalo.

Kokie yra hemorojaus progresavimo laipsniai?

Hemorojus, kaip ir kitos ligos, progresuoja. Pirmiausia, ši liga prasideda vidiniu hemorojumi – hemorojiniai mazgai yra išangės kanalo viduje, padengti gleivine. Pirmasis hemorojaus laipsnis – ligos pradžia, gydoma vaistais ir gyvenimo būdo pakeitimu. Jei situacija negerėja, išsivysto antro ar net trečio laipsnio hemorojus – viduje esantys hemorojiniai mazgai išvirsta į išorę bei atsiduria po oda aplink išangę (išorinis hemorojus).

Įprastai yra išskiriami keturi hemorojaus progresavimo laipsniai:

1. I laipsnis. Vidinis hemorojus, kai vidiniai hemorojiniai mazgai yra šiek tiek padidėję, tačiau neiškrenta į išorę. Gali pasireikšti nestiprus kraujavimas tuštinimosi metu.
2. II laipsnis. Tuštinantis vidinių hemorojinių mazgų dalis iškrenta į išorę, tačiau baigus tuštintis patys savaime grįžta į išangės vidų.
3. III laipsnis. Tuštinantis ar keliant sunkesnius svorius vidiniai hemorojiniai mazgai iškrenta į išorę ir patys savaime nesugrįžta, atgal mazgai gali būti grąžinami tik įstumiant ranka.
4. IV laipsnis. Vidiniai hemorojiniai mazgai yra iškritę į išorę ir juos grąžinti atgal į išeinamosios angos vidų yra neįmanoma.

Ką daryti, įtarus hemorojaus simptomus?

Įtarus hemorojaus simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją proktologą, kuris išsiaiškins skundus, nustatys ligos trukmę, pobūdį, esant reikalui apžiūrės išangę, atliks tyrimą pirštu ar endoskopu ištirs išeinamosios angos kanalą, paskirs reikiamą gydymą. Esant reikalui ir įtariant kitą ligą gydytojas proktologas nukreips papildomam detaliam ištyrimui.

Koks hemorojaus gydymas?

Hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pastaruoju metu žmonės rūpinasi savo sveikata ir daugiausia (apie 80 procentų) pacientų kreipiasi su pradiniais hemorojaus simptomais, kuomet galima padėti tiesiog pakonsultavus juos mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimo klausimais, paskyrus įvairių žvakučių, vaistų.

Kai medikamentinis gydymas nepadeda ir būklė negerėja, gali būti taikomas intervencinis ambulatorinis gydymas. Vienas iš efektyviausių mažai invazinių gydymo metodų yra hemorojinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Ši procedūra užtrunka vos keletą minučių, jos metu vidiniai hemorojiniai mazgai perrišami guminių žiedų ligatūromis. Perrišti hemorojiniai mazgai be skausmo savaime pasišalina, nes nutrūksta kraujotaka už guminio žiedo ir audiniai žūsta. Tai – neskausminga procedūra, atliekama ambulatoriškai. Gleivinė neturi skausmo receptorių, tad šios procedūros metu nereikalinga jokia anestezija, skausmas nejaučiamas ir po procedūros, dažniausiai nereikia vartoti nuskausminamųjų vaistų, iš karto po procedūros pacientas gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Kai pacientai turi padidintus, išvirtusius į išorę hemorojinius mazgus, kurių jau nebegalima išgydyti ambulatoriškai, mažai invazyviais metodais, reikalinga operacija. Hemorojinių mazgų pašalinimas chirurginiu būdu naudojant regioninę ar bendrąją nejautrą – nesudėtinga, apie pusę valandos trunkanti operacija. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą, toliau gydosi namie. Pastaraisiais metais dažniausiai taikomos tausojančios operacijos: hemorojaus šalinimas lazeriu, operacija naudojant LigaSure technologiją ar transanalinė hemoroidų dearterializacija (THD), naudojant belaidę sistemą „Trilogy“. Šios operacijos, palyginti su tradicinėmis, yra kur kas lengvesnės, po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis.

Nuo operacijos iki visiško pagijimo, kol sugyja visos žaizdos ir nebelieka jokių ligos simptomų, praeina apie 3-4 savaitės, bet sunkesnė būna tik pirmoji pooperacinė savaitė. Kadangi išangės ir tarpvietės sritys yra labai jautrios, jose gausu receptorių, tame tarpe ir skausmo, net menkiausia žaizdelė sukelia diskomfortą. Tačiau, žaizdoms sugijus ir išnykus hemorojaus simptomams, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė ir sugrįžta gyvenimo džiaugsmas.

Kokios gali būti pasekmės nesigydant?

Nesigydant dėl didėjančių mazgų gali dažnėti ir gausėti kraujavimas, didėti diskomfortas, atsirasti skausmas. Liga progresuos ir vienintelis gydymas bus chirurginis. Apmaudu, kai į gydytoją žmonės kreipiasi tik tuomet, kai hemorojus būna gerokai užleistas ir lieka vienintelis kelias – operacija, kai tuo tarpu ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis. Taigi, verta nedelsti ir į gydytoją proktologą kreiptis pajutus pirmuosius ligos simptomus. 

Nesikreipiant į gydytojus laiku, taip pat galima nepastebėti piktybinio susirgimo. Kraujavimas gali būti ne tik hemorojaus požymis. Tai ir vienas dažniausių tiesiosios žarnos vėžio simptomų. Tad jei kraujavimas kartojasi, atsiranda kitų negalavimų (silpnumas, tuštinimosi sutrikimai ar pasikeitimas), reikėtų nedelsti ir išsitirti dėl ko yra kraujuojama.

Kokia hemorojaus profilaktika?

Kadangi hemorojus dažniausiai – gyvenimo būdo liga, labai svarbu formuoti teisingus mitybos įpročius (gerti pakankamai daug skysčių, rinktis skaidulų gausų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto). Taip pat, siekiant išvengti hemorojaus, rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą (ėjimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ir pan.), stiprinti pilvo raumenyną, vengti būklių, didinančių slėgį pilve (ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, aštraus maisto, stanginimosi, vidurių užkietėjimo).

Įtariarte, kad Jums gali būti hemorojus?

Medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gydytojai pasirūpins Jūsų sveikata. Ilgametę patirtį turintys gydytojai proktologai konsultuoja, atlieka reikiamus tyrimus, parenka kiekvienam pacientui tinkamiausią gydymą, atlieka pažangias hemorojaus šalinimo operacijas.

Daugiau apie centruose teikiamas proktologines paslaugas>>

The post Hemorojus appeared first on NORTHWAY.