Kaip pailginti savo gyvenimo trukmę 10-čia metų?
Tabako rūkymas – viena reikšmingiausių sveikatos problemų ir viena pagrindinių išvengiamų mirties priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis nuo rūkymo sukeltų ligų (plaučių vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kt.) kasmet miršta per 3,5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000!
Pasak statistikos, šiuo metu Lietuvoje rūko (beveik) per 40 proc. gyventojų. Kas metai apie 7000 mūsų šalies gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų. Apie rūkymo žalą sveikatai šiandien kalbamės su „Northway“ medicinos centro gydytojais pulmonologais.
Kodėl rūkymas kenkia sveikatai?
Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau nei 40 cheminių junginių iš kancerogenų grupės (aromatiniai aminai, nitrozoaminai, aromatiniai angliavandeniai. Plaučių vėžys yra vienas iš dažniausių susirgimų rūkančiųjų tarpe.
Rūkant tabaką susidaro dujos, į kurių sudėtį įeina anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas (CO2), azoto oksidai, amoniakas, vandenilio cianidas ir kt., taip pat išsiskiria kietosios dalelės: nikotinas, smala ir kt.
Ypač pavojingos cigarečių dūmuose esančios medžiagos – smala, smalkės ir nikotinas.
Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos plaučiuose kartu su bronchų gleivėmis sudaro klijingus mišinius , vadinamus tabako dervomis, kurios nusėsdamos bronchuose pažeidžia virpamąjį epitelį predisponuodama plaučių emfizemą ir vėžį.
Cigarečių dūmuose yra didelė smalkių (CO) koncentracija. Smalkių trauka yra 200 kartų stipresnė nei deguonies (hemoglobino atžvilgiu). Atitinkamai, dalis hemoglobino rūkančiųjų kraujyje lieka surištas su smalkėmis, o transportuojamas deguonies kiekis ženkliai sumažėja. Smalkės skatina širdies ir kraujagyslių ligas.
Nikotinas – tai nuodinga, lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, prie kurios greit įprantama. Pagal toksiškumą jis yra antroje vietoje po cianidų, tad galima įsivaizduoti jo daromą žalą organizmui. Ši medžiaga ilgą laiką naudota vabzdžiams naikinti. Vienoje cigaretėje yra apie 1 mg nikotino. Tokią dozę suleidus į veną, ji būtų mirtina.
Kokios grėsmės tyko rūkalių?
Rūkorius dažnai kamuoja peršalimo ligos, nes sumažėja organizmo atsparumas mikrobams. Tabako rūkymas lemia lėtinio bronchito, plaučių vėžio, emfizemos, širdies ligų, skrandžio opų atsiradimą.
Rūkančiųjų plaučių ventiliacija, lyginant su nerūkančiais, dešimtadaliu prastesnė, deguonies įsisavinimas sumažėjės 10-12 procentų. Įrodyta, kad plaučių vėžys ir rūkymas tiesiogiai susiję.
Cheminės medžiagos, esančios dūmuose, veikia bronchioles ir plaučių audinius bei deponuojasi ant gleivinės (dengiančios kvėpavimo takus), todėl sukelia stiprius vietinius sudirginimus. Užkietėjusio rūkoriaus gleivinė tampa 4-5 kartus storesnė už nerūkančio. Sudirginta, pastorėjusi kvėpavimo takų gleivinė didina pasipriešinimą orui keliaujant į alveoles ir sunkina kvėpavimą. Be to rūkantieji nuolat kenčia nuo gerklės ir plaučių problemų, pasireiškiančių kaip sausas kosulys.
Nuodingi cigarečių dūmai žaloja daugumos plaučiuose esančių alveolių vidinę dangą, todėl ženkliai sumažėja deguonies ir kraujo kontaktinio paviršiaus plotas, išsivysto emfizema. Tai liga, kurios metu dėl nuolatinio oro pertekliaus plaučiuose ima nyktį elastingosios plaučių dalelės, užanka kapiliarai, mažėja kvėpuojamasis paviršius, išsivysto kvėpavimo nepakankamumas, lydimas nuolatinio dusulio, silpnėja širdies veikla. Emfizema vystosi lėtai ir nepastebimai ilgą laiko tarpą, bet pristabdyti ją įmanoma tik pirmosiose stadijose. Nors dauguma rūkančių kenčia nuo skirtingų laipsnių plaučių emfizemos, tačiau dėl didelio paviršiaus per kurį vyksta deguonies difuzija ( plaučiuose yra apie 300.000.000 alveolių), daugelis ilgai neįtaria ja sergantys ir susirūpina tik tada, kai pradeda jausti deguonies trūkumą. Nuo rūkymo pablogėjusi plaučių būklė taip pat kenkia širdžiai. Silpstant plaučiams, ji priversta dirbti sunkiau.
Nikotinas taip pat sukelia kraujagyslių spazmus, jų vidinių sienelių pakitimus, kas sąlygoja kraujagyslių spindžio susiaurėjimą. Rūkymas yra viena iš trijų pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos priežasčių.
Žalingą nikotino poveikį dar labiau padidina greitas rūkymas, nes taip rūkant į organizmą patenka du kartus daugiau nuodingųjų medžiagų negu tabakui degant lėtai.
Ar pasyvus rūkymas taip pat žalingas?
Rūkantysis įkvepia apie 15 proc., o 85 proc. pasklinda aplinkoje. Taigi rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esančiuose cigarečių dūmuose gausu nuodingųjų medžiagų. Todėl grėsmė sveikatai iškyla ir pasyviems rūkaliams, būnantiems prirūkytose patalpose. Kvėpuojant aplinkoje esančiais tabako dūmais ypatingai padidėja plaučių, širdies ligų rizika. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina krešulių susidarymą kraujagyslėse, todėl padidėja širdies infarkto bei insulto tikimybė.
Pasyvus rūkymas kasmet pražudo apie 600 tūkst. žmonių. Remiantis PSO duomenimis, maždaug trečdalis iš jų – vaikai, kuriems pakenkė rūkantys namiškiai. Pasyvus rūkymas yra ankstyvo švokštimo vaikystėje, bronchinės astmos ir padidėjusio jautrumo priežastis. Pasyvaus rūkymo paveiktų vaikų plaučiai vystosi lėčiau nei vaikų, augusių namuose, kuriuose nerūkoma.
Pasyvus rūkymas padidina riziką, kad jie susirgs pneumonija ar astma, jis taip pat sukelia kitas širdies, kvėpavimo takų ligas, plaučių vėžį.
Kodėl verta atsisakyti šio žalingo įpročio?
PSO pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką. Nors tabake esantis nikotinas yra stipri psichotropinė medžiaga sukelianti potraukį ir priklausomybę, ir atsisakyti šio žalingo įpročio nėra lengva, pasistengti yra dėl ko. Tyrimais įrodyta, jog metus rūkyti žymiai sumažėja rizika susirgti rūkymo sąlygotoms ligomis tiek ūmiomis tiek lėtinėmis..
Mesti rūkyti niekada nevėlu, o tabako atsisakymo nauda sveikatai akivaizdi.
PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę, pagerinti jo kokybę..
Metus rūkyti iki 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja apie 10 metų, iki 40 metų – maždaug 9 metais, iki 50 metų – vidutiniškai 6 metais, apie 60 metų – 3 metais.
Gal šie skaičiai paskatins susimąstyti ir žengti žingsnį brangiausio savo ir kitų turto – sveikatos – išsaugojimo link.