Psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai užsiima psichikos ir psichologinių sutrikimų diagnostika bei gydymu. Medicinos centruose „Northway“ aukštos kvalifikacijos psichiatrai konsultuoja, diagnozuoja ir gydo elgesio, emocijų, nuotaikos, lytinės funkcijos, mitybos (bulimija, anoreksija), vaikų raidos sutrikimus, kitų ligų (galvos smegenų traumos, kraujagyslių aterosklerozės, meningito, epilepsijos, Alzheimerio ligos ar kt.) sukeltus sutrikimus, priklausomybės ir psichikos ligas. Gydytojai psichiatrai taip pat atlieka profilaktinius patikrinimus, reikalingus vairuotojo pažymos ar leidimo ginklui išdavimui

Psichologai teikia įvairaus pobūdžio psichologinę pagalbą, kai vargina nerimas (generalizuotas nerimas, panika, fobija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, stresas ir kt.), nuotaikos sutrikimai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), sunkumai susiduriant su vaisingumo problemomis, priklausomybės ir pscihikos ligos, bendravimo (su tėvais, mokytojais, vaikais, bendradarbiais, sutuoktiniu ir kt.) sunkumai.

Psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai įvertina paciento būklę ir siūlo reikalingas individualias konsultacijas, pokalbius, medikamentinį gydymą. Teikia psichologinę pagalbą šeimai.

Dažniausiai pasitaikančios ligos ir negalavimai

Nerimo sutrikimai. Tai – vienas dažniausių  psichikos sutrikimų, kurio metu asmuo patiria neapibrėžtą grėsmės jausmą, kylantį dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra normalaus, visų mūsų patiriamo jausmo – baimės – dalis, tačiau baimė – tai reakcija į konkretų pavojų, tuo tarpu nerimo atveju pavojaus šaltinis neaiškus ir nesuprantamas. Jaučiant nerimą sunkiau priimti sprendimus, padidėja jausmų dvilypumas, sutrinka judesių koordinacija. Nerimo sutrikimai gali sutrikdyti žmogaus kasdienę veiklą, jo santykius su aplinkiniais ir net sukelti neurozę.

Depresija. Tai – kompleksinė liga. Nors didžiausias depresijos rizikos faktorius yra paveldimumas, įtakos jos išsivystymui gali turėti ir ilgalaikis stresas, nuovargis, psichologinės traumos, depresyvus žmogaus charakteris.

Liūdna nuotaika, pesimistinė ateities perspektyva, negebėjimas džiaugtis anksčiau džiuginusiais dalykais, motyvacijos stoka, vengimas bendrauti ir neigiamas savęs vertinimas – dažniausi depresijos simptomai. Neretai pasireiškia miego ir mitybos sutrikimai, kartais – judesių ar kalbos sulėtėjimas. Depresijos simptomai dažniausiai paūmėja ryte – anksti pabundama, tačiau jaučiamas jėgų trūkumas, sunku keltis. Pasikeitusi savijauta sergantį asmenį vargina kelias savaites ir ilgiau. Pastebėjus šiuos simptomus, labai svarbu laiku į juos reaguoti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą. Sergant šia liga būtina ne tik medikamentinė, bet ir psichologinė bei psichoterapinė pagalba.

Psichozė. Tai psichinė būsena, kurios metu žmogus praranda racionalų ryšį su realybe ir suvokia ją iškreiptai. Vienas pagrindinių psichozės simptomų yra nesugebėjimas suvokti savo patirties ar elgesio neįprastumo, nepagrįstumo, taip pat to, kad jų įsitikinimai ar haliucinacijos neturi jokio realaus pagrindo. Psichozė gali pasireikšti tiek sergantiems šizofrenija, tiek vartojantiems psichoaktyvias medžiagas (alkoholį,  antidepresantus, antiepileptikus, narkotikus ir kt.) arba nutraukusiems reguliarų jų vartojimą, tiek patiriant didelį stresą ar dėl šalutinio vaistų poveikio. Psichozę gali sukelti įvairūs fiziologiniai (atsiradę dėl fiziologinių pakitimų organizme) ir funkciniai psichologinio pobūdžio veiksniai (nerimas, depresija, didelis psichologinis stresas, miego trūkumas ir pan.).

Hipochondrija. Ši būklė pasireiškia pernelyg dideliu susirūpinimu sveikata ir ligų ieškojimu, jų net nesant. Hipochondrijos atveju žmogus yra užvaldytas baimės jausmo, kad jis sunkiai serga arba tuojau susirgs. Baimė jį taip yra užvaldžiusi, kad visos pastangos jį įtikinti dėl ligos nepagrįstumo yra bevaisės. Hipochondrijai įsigalėjus, ji tampa asmenybės savastimi, dėl jos žmogus gali labai smarkiai kentėti nuo sveikatos problemos, kurios neturi. Ši būklė dažnai įspėja, kad ją patiriantis žmogus kažkuo nepatenkintas gyvenime, kad jis nepakelia kažkokių sunkumų ir savo jausmų. Todėl, norint išsiaiškinti, kas iš tiesų slypi už hipochondrijos bei pašalinti šios baimės priežastis, kad žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą, reikalinga psichoterapija.

Kada reikia psichologo, o kada psichiatro konsultacijos?

Susidūrus su psichikos sveikatos problemomis, daugeliui kyla klausimas, kur ieškoti pagalbos irį kokį specialistą kreiptis – psichologą ar psichiatrą. Daugelis žmonių nežino, kad psichologai nėra gydytojai, todėl jie negali skirti gydymo ar vaistų. Psichologai konsultuoja ir teikia psichologinę pagalbą ieškant atsakymų į ramybės neduodančius klausimus, sunkiai pakeliamus jausmus. Psichologinė pagalba rekomenduojama tais atvejais, kai siekiama emocinio palengvėjimo, pokyčių savo asmeniniame gyvenime ar tarpasmeniniuose santykiuose. Šie specialistai gali atidžiai išklausyti, siekdami gauti reikiamą informaciją – užduoti klausimus, padėti surasti išeitį iš probleminių situacijų, nusiraminti, suprasti savo jausmus ir pan. Psichologas gali padėti spręsti vaikų ir paauglių psichologinės raidos, santykių su partneriu, vaikais, bendramoksliais ar bendradarbiais problemas. Psichologo pagalbos gali prireikti ir patyrus stichinę nelaimę, sunkią traumą, netekus artimo žmogaus ar jam sunkiai sergant, turint problemų darbe ar jį praradus. Psichologai gali specializuotis tokiose srityse, kaip klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. Psichologinė pagalba gali būti teikiama tiek individualiai, tiek poroms ar grupėms.

Tuo tarpu psichiatras yra medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Šis specialistas gali profesionaliai įvertinti paciento psichikos būseną, diagnozuoti psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, skirti reikiamus vaistus, esant poreikiui, skirti testus ir papildomus tyrimus (magnetinio rezonanso, rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir kt.), siųsti pacientą pas kitus specialistus, spręsti dėl paciento hospitalizavimo (įskaitant priverstinį hospitalizavimą, kai asmuo kelia pavojų sau ar kitiems).

Gydytojo psichiatro konsultacija patariama turintiems įvairias priklausomybes (nuo narkotinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų, tam tikrų vaistų ir kt.). Šio specialisto konsultacija būtina sergant sunkiomis depresijos formomis, šizofrenija, bipoliniu sutrikimu, psichoze, patiriant haliucinacijas. Gydytojai psichiatrai gali padėti sulėtinti ligos progresavimą sergant demencija (silpnaprotyste dėl senyvo amžiaus, sunkios ligos, traumos ar alkoholizmo), į juos reikia kreiptis esant delyrui (baltajai karštinei ir panašioms būklėms) arba įtakos psichikai turinčiai encefalopatijai (smegenų pažeidimui).

Kodėl svarbu laiku kreiptis į psichiatrą?

Sergantis psichikos ligomis žmogus gali kelti grėsmę ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Labai svarbu laiku atpažinti tam tikras būkles ir tai, kad žmogus yra nepajėgus valdyti savo emocijų, jausmų, išgyvenimų ir kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.

Esant psichikos ir elgesio sutrikimams gydytojas psichiatras įvertins psichikos sveikatos būklę, nustatys diagnozę bei skirs reikiamą gydymą (vaistus, psichologines konsultacijas ir kt.). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje, dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.

Kokias metodikas naudoja psichiatras gydydamas psichikos ligas?

Konsultacijos metu specialistas įvertina paciento patiriamus simptomus, jų stiprumą, trukmę, provokuojančius veiksnius ir kitas svarbias aplinkybes, naudodamas standartizuotas tyrimų metodikas ir testus, ištiria paciento būklę, nustato diagnozę ir skiria gydymą (psichotropinisu vaistus, psichoterapiją, psichologines konsultacijas ir kt.). Psichikos ligų gydymui naudojami tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka aprobuoti gydymo metodai, nesukeliantys sveikatai negrįžtamų žalingų pasekmių.