Pulmonologija – tai medicinos sritis, kurios specialistai nagrinėja kvėpavimo organų sandarą, fiziologiją, ligų priežastis, patogenezę, kliniką, gydymą ir profilaktiką. Kvėpavimo sistemą sudaro plaučiai, viršutiniai kvėpavimo takai (nosis, ryklė, burnos ertmė) ir apatiniai kvėpavimo takai (gerklos, trachėja, bronchai) bei sinusai.

Medicinos centruose „Northway“ teikiamos profesionalios plaučių ir kitų kvėpavimo organų ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos. Aukštos kvalifikacijos gydytojai pulmonologai konsultuoja, atlieka kvėpavimo sistemos funkcinius tyrimus, skiria plaučių rentgenogramas ir kitus reikalingus tyrimus, tiksliai diagnozuoja plaučių bei kvėpavimo takų ligas (plaučių uždegimas, bronchitas, bronchinė astma ir kt.), skiria efektyvų gydymą, užkerta kelią komplikacijų atsiradimui.

Kokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į gydytoją pulmonologą?

Į gydytoją pulmonogą rekomenduojama kreiptis atsiradus su kvėpavimo takų ligomis susijusiems simptomams. Dažniausi jų – ilgalaikis kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, skausmas krūtinėje (ypač kvėpuojant ir kosint), skrepliavimas.

Reikėtų susirūpinti ir registruotis gydytojo pulmonologo konsultacijai, kai kosulys, dusulys tęsiasi ilgiau nei vieną ar dvi savaites, simptominis gydymas neefektyvus, o paciento savijauta išlieka tokia pati ar net palaipsniui prastėja. Ilgai varginantis kosulys, dusulys, karščiavimas gali sukelti krūtinės, nugaros ir galvos skausmą, sutrikdyti paciento ir jo artimųjų poilsio bei miego režimą, kasdienę gyvenimo kokybę.

Kosulys yra ligos simptomas, tačiau jis gali būti įvairus, todėl tik atlikus reikiamus tyrimus, išsiaiškinus jo priežastis ir kosulį lydinčius simptomus, galima nustatyti tikslią jį sukėlusios ligos diagnozę. Norint išvengti pavojingų komplikacijų, labai svarbu gydyti ne simptomą – kosulį, o jį sukėlusią priežastį – ligą. Todėl užsitęsusiu kosuliu besiskundžiantys pacientai, prieš skiriant gydymą, turi būti profesionaliai apžiūrėti ir išsamiai ištirti kvėpavimo organų ligų specialisto.

Į gydytoją pulmonologą būtina kreiptis kuo skubiau, jeigu kosėjama ilgiau nei 3 savaites, jaučiamas oro trūkumas, kvėpuojant girdimas švokštimas, kosėjant pasirodo kraujo ar rudų skreplių, jeigu kosulys stiprėja savaitės bėgyje, o bendra būklė blogėja. Tokiu atveju labai svarbu įsitikinti, ar nesergama sunkiomis ligomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas.

Gydytojas pulmonologas gali padėti ir sergant lėtinėmis plaučių ir kitų kvėpavimo sistemos organų ligomis (astma, plaučių enzizema, plaučiu fibroze ir kt.), taip pat įgimtomis bei kitų sistemų ligomis, pasireiškiančiomis kvėpavimo sutrikimais. Specialistas ne tik atliks specializuotus tyrimus, padedančius įvertinti kvėpavimo takų funkciją, bet ir aptars kvėpavimo takų ligų rizikos veiksnius, įvertins, ar gydymas yra veiksmingas, pateiks rekomendacijas, padedančias išvengti ligos progresavimo ir apsisaugoti nuo dažnų ar pavojingų kvėpavimo sistemos susirgimų.

Aktyvi kvėpavimo sistemos organų ligų prevencija – labai svarbi gydytojų pulmonologų darbo sritis, todėl konsultacijos metu gali būti aptariami imunoprofilaktikos, fizinio aktyvumo ir mitybos klausimai. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, siekiant apsisaugoti nuo dažnų ligos paūmėjimų, rekomenduojama kasmet pasiskiepyti nuo gripo, taip pat nuo pneumokoko infekcijos.

Ne mažiau svarbi plaučių ligų profilaktikos priemonė yra ir reguliariai kas metus atliekama krūtinės ląstos rentgenograma. Šis tyrimas svarbus laiku nustatant gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip plaučių tuberkuliozė ar plaučių vėžio diagnozė. Pacientai ne visada jaučia šių ligų simptomus, todėl kartais jos gali būti diagnozuojamos tik atliekant radiologinius tyrimus.

Dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo sistemos ligos

Dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo sistemos ligos yra pneumonija (plaučių uždegimas), bronchitas ir bronchinė astma.

Pneumonija (plaučių uždegimas) – tai infekcinė plaučių audinio liga. Ligą sukelia bakterijos ir virusai, patekę į plaučių alveoles. Ligos atsiradimą gali paskatinti kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas), rūkymas, alkoholio vartojimas, lėtinės kvėpavimo takų ligos, imuniteto nusilpimas. Pagrindiniai ligos simptomai: kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, dusulys, krūtinės skausmas, padažnėjęs kvėpavimas.

Lėtinis obstrukcinis bronchitas – tai lėtinė plaučių liga, kuomet uždegimas, sukeltas plaučiuose, pažeidžia bronchus ir alveoles. Bronchai susiaurėja, spazmuoja, užsikemša uždegiminiu sekretu, alveolės plečiasi. Šią ligą gali sukelti rūkymas, virusinės infekcijos, imuniteto sutrikimai, alkoholio vartojimas, užteršta aplinka. Pagrindiniai simptomai: kosulys, dusulys. Nepaskyrus veiksmingo gydymo ir nepašalinus lėtinį bronchitą sukėlusios priežasties, ilgainiui gali išsivystyti plaučių fibrozė, emfizema ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas ilgiau nei 3 mėnesius besitęsiantis lėtinis kosulys ir skrepliavimas, besikartojantis dvejus metus iš eilės ir nerandama kitos kosulio priežasties (plaučių tuberkuliozės, plaučių vėžio ir kt.). Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos sudedamos dalys yra lėtinis bronchitas (nuolatinis kvėpavimo takų uždegimas), bronchektazės ir emfizema (dėl plaučių audinio destrukcijos). Kiekvienam ligoniui būdinga savita šių sudedamųjų dalių kombinacija. LOPL yra progresuojanti liga, todėl labai svarbu ją diagnozuoti ankstyvoje stadijoje ir kuo greičiau pradėti gydyti. Taip galima išvengti komplikacijų, sumažinti ligos paūmėjimų dažnį bei užtikrinti pacientams visavertį gyvenimą.

Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio bei kosulio priepuoliais. Vaikams šią ligą dažniausiai sukelia alergija. Suaugusiems bronchinė astma gali išsivystyti dėl kitokių priežasčių: kvėpavimo takų infekcijos, rūkymo, streso, cheminių preparatų, fizinio krūvio, paveldimumo. Pagrindiniai ligos simptomai: dusulys, kosulys, sunkus kvėpavimas, sunkumas krūtinėje.

Dažniausiai skiriami tyrimai ir procedūros

Siekdami tiksliai diagnozuoti ligą ir paskirti efektyvų gydymą, o taip pat laiku pastebėti grėsmingas ligas ir užkirsti kelią jų vystymuisi, gydytojai pulmonologai pasitelkia įvairias procedūras bei tyrimus.

Vienas dažniausiai atliekamų instrumentinių tyrimų – krūtinės ląstos tiesinė rentgenografija,  padedanti tiksliai įvertinti kvėpavimo takų sistemos organų (plaučių, bronchų, gerklų) būklę, nustatyti simptomų atsiradimo priežastis, taip pat diagnozuoti ligas, pradžioje nesukeliančias jokių simptomų.

Vienas iš dažniausiai taikomų kvėpavimo funkcinių diagnostikos metodų – spirometrija. Šio tyrimo metu matuojamas oro tūris bei greitis įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Spirometrija padeda nustatyti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, astmą, plaučių fibrozę, cistinę fibrozę bei kitas kvėpavimo sistemos ligas. Spirometrijos tyrimo tikslumas priklauso nuo spirometro kokybės bei techninės jo būklės, nuo paciento pasiruošimo bei pastangų ir medicinos personalo kvalifikacijos.

Kvėpavimo takų funkcinę būklę padeda įvertinti ir pneumotachometrija – specialiu aparatu pneumotachometru atliekamas įkvepiamo ir iškvepiamo oro srovės greičio matavimas. Išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas gali būti atliekamas be medikamentų ir su medikamentais.

Medicinos centruose „Northway“ greitai ir tiksliai atliekami kvėpavimo sistemos funkciniai tyrimai, pneumotachometrija, plaučių rentgenogramos (krūtinės ląstos tiesinė rentgenografija), o patyrę gydytojai pulmonologai nustato tikslią diagnozę ir kiekvienam pacientui skiria tinkamiausią gydymą.