Medicinos centruose „Northway“ galima pasiskiepyti nuo visų žinomiausių Lietuvoje ir pasaulyje registruotų ligų. Čia atliekami skiepai vaikams, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, taip pat prevenciniai skiepai ir skiepai nuo užkrečiamų ligų, skiepai keliautojams. Besiskiepijantiems išduodamas ir pildomas skiepų pasas, padedantis sekti vakcinas ir jų atlikimo laiką.

Kas yra skiepai ir kaip jie veikia?

Skiepai – tai patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Skiepas sukelia imuninę reakciją ir suformuoja imunitetą, padėsiantį organizmui susidoroti su infekciniu sukelėju, jeigu jis ateityje pateks į žmogaus organizmą. Skiepijimasis apsaugo ne tik pasiskiepijusį asmenį, bet ir aplinkinius – paskiepijus didžiąją dalį populiacijos, apsaugomi ir žmonės, negalintys įgyti imuniteto prieš tą ligą. Todėl skiepydamiesi saugome ne tik save ir savo artimuosius, bet ir pažeidžiamus visuomenės narius.

Priklausomai nuo vakcinos rūšies, ji apsaugo žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos ar infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina apsaugo vieną gripo sezoną, difterijos – 5-10 metų.

Vakcina – saugiausias būdas įgyti imunitetą prieš infekcinius sukėlėjus, nes sergant infekcine liga natūraliai kyla didelė ligos komplikacijų, o kartais – net mirties rizika. Tuo tarpu šiuo metu naudojamos vakcinos yra saugios ir turi tik minimalią bei priimtiną nepageidaujamų reakcijų riziką.

Kokie yra rekomenduojami skiepai?

Vaikai turi būti skiepijami nuo 14 užkrečiamų ligų (tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko) pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Siekiant apsisaugoti nuo pavojingų ligų ir infekcijų bei išvengti jų komplikacijų, suaugusiems rekomenduojama pasiskiepyti nuohepatito A, B, erkinio encefalito, rotaviruso, vėjauraupių, difterijos, stabligės, poliomielito, meningokokinės infekcijos, pneumokoko, geltonojo drugio, vidurių šiltinės, tymų, raudonukės, parotito, gripo, žmogaus papilomos viruso (ŽPV).

Įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės.

Kas 10 metų rekomenduojama revakcinacija (ankstesnio skiepijimo sustiprinimas) nuo stabligės ir difterijos. Pasiskiepyti reikia ir asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju tymais. Tai padaryti rekomenduojama per 72 valandas.

Siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir užkirsti kelią ligų plitimui tarp šalių, skiepytis rekomenduojama ir vykstant į egzotiškas šalis. Kreiptis dėl vakcinacijos rekomenduojama iki kelionės likus 4–6 savaitėms, nes po skiepijimų imuniteto susiformavimui reikalingas tam tikras laikotarpis.

Keliautojams, vykstantiems į įvairias pasaulio šalis, kuriose registruojamas didelis sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, hepatitų A ir B, poliomielito, meningokokinės infekcijos, tymų, raudonukės, difterijos, stabligės. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas parengtą informaciją apie rekomenduojamus ir privalomus skiepus keliautojams į įvairias pasaulio šalis galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Jeigu keliauja vaikai, būtina įsitikinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Ši rekomendacija galioja ir kūdikiams.

Populiariausi skiepai

Skiepas nuo gripo. Gripas – viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių virusinių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo bei jo sukeliamų komplikacijų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepijimasis gripo vakcina yra naudingas bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau ypač svarbu ja pasiskiepyti padidėjusios rizikos užsikrėsti asmenims (dirbantiems medicinos, transporto, paslaugų, mokymo įstaigose) bei priskiriamiems padidintos rizikos grupėms pagal komplikacijų dažnį (vyresniems nei 65 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams, nėščiosioms, gyvenantiems globos ir slaugos įstaigose), kuriems gripas yra pavojingiausias dėl sunkios ligos formos ar net mirties rizikos.

Skiepas nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija – viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Dažniausiai pneumokokine infekcija serga vaikai iki 2 metų ir vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Didesnę rizika ja užsikrėsti turi sergantys lėtinėmis ligomis, nusilpusio imuniteto asmenys. Norint apsisaugoti nuo šios infekcijos, rekomenduojama skiepyti vaikus ir vyresnius nei 50 metų asmenis.

Skiepas nuo erkino encefalito. Erkinis encefalitas – tai virusinė infekcinė liga, dažniausiai perduodama žmogui per erkės įsisiurbimą. Gydyti šiai ligai vaistų nėra. Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Nuo šios ligos rekomenduojama pasiskiepyti visų amžiaus grupių asmenims. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima pagal įprastinę arba pagreitintą skiepijimo schemą:

Skiepijantis pagal įprastą schemą pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 1-3 mėn., trečia – praėjus 9-12 mėn. po antros dozės.

Skiepijantis pagal pagreitintą schemą pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 14 dienų, III – po 9-12 mėn. nuo antros dozės.

Suleidus pirmas dvi vakcinos dozes, susidaro pakankama apsauga ateinančiam erkinio aktyvumo sezonui. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai pratęsiamas dar trejiems metams. Vėliau rekomenduojamos palaikomosios dozės. Asmenims iki 60 metų pirma palaikomoji dozė reikalinga praėjus 3 metams po trečios dozės, vėliau kas 5 metus. Vyresniems nei 60 metų asmenims visos palaikomosios dozės rekomenduojamos kas 3 metus po trečiosios dozės. Reguliariai skiepijantis vakcina nuo erkinio encefalito, susidaro 99 proc. apsauga nuo erkinio encefalito.

Skiepas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų nulemia 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Atsižvelgiant į tai, skiepijantis žmogaus papilomos viruso vakcinomis, apsaugančiomis nuo šių ŽPV tipų, galima išvengti daugumos gimdos kaklelio vėžio atvejų. Vakcina, apsaugančia nuo žmogaus papilomos viruso, skiepijami berniukai ir mergaitės nuo 11 metų. Rekomenduojama vakcina pasiskiepyti iki pirmųjų lytinių santykių, tačiau taip pat naudinga pasiskiepyti ir suaugusioms moterims bei vyrams.

Kada skiepytis negalima?

Skiepytis negalima sergant, karščiuojant ar bet kokios ligos ūmiu periodu. Svarbu žinoti, kad nereikėtų skiepytis ir vartojant vaistus, slopinančius imuninę sistemą (imunosupresantus), atliekant onkologiniams susirgimams taikomą chemoterapinį gydymą.

Norint pasiskiepyti ar paskiepyti savo vaiką nuo vienos ar kitos infekcijos, nereikėtų priiminėti sprendimų savarankiškai. Prieš skiepijantis būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju terapeutu, kuris, įvertinęs skiepijamo asmens sveikatos būklę bei anksčiau atliktus skiepus, pateiks rekomendacijas dėl vakcinacijos.

Ar skiepai tikrai veiksmingi?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.

Vakcinų veiksmingumas priklauso nuo vakcinos kokybės, skiepijimo technikos bei skiepijamo asmens sveikatos būklės. Laikas, per kurį po vakcinacijos susiformuoja organizmo apsauga, priklauso nuo vakcinos rūšies. Įskiepijus vakciną, jau pirmą parą prasideda antikūnų gamyba, kuri tęsiasi iki mėnesio. Kiekvienai vakcinai yra patvirtintas aprašas, kuris nurodo intervalus tarp skiepų ir pakartotino skiepijimo laiką. Siekiant užtikrinti skiepų efektyvumą, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų.