Paieška
Darbo laikas

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Kretinga

Kardiologija

Medicinos centruose „Northway“ teikiamos profesionalios gydytojų kardiologų konsultacijos suaugusiems ir vaikams. Patyrę gydytojai atlieka ir skiria reikiamus tyrimus, tiksliai diagnozuoja širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, skiria efektyvų gydymą. Gydytojas kardiologas gali padėti ir pateikdamas naudingų rekomendacijų dėl prevencijos priemonių.

Kardiologija – medicinos sritis, tirianti širdies ir kraujagyslių ligas. Širdis, kraujagyslės ir kraujas, cirkuliuojantis jose, sudaro kraujo apytakos sistemą, atsakingą už medžiagų ir deguonies pasiskirstymą, nereikalingų medžiagų pašalinimą organizme.

Gydytojas kardiologas diagnozuoja ir gydo įgimtas bei įgytas širdies ligas, širdies ritmo sutrikimus ir nepakankamumą, konsultuoja širdies ligų profilaktikos klausimais.

Net ir nejaučiant jokių negalavimų ar nesiskundžiant sveikatos sutrikimais, profilaktiškai atvykti gydytojo kardiologo konsultacijai ir atlikti reikiamus tyrimus patariama kasmet. Reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai leidžia nustatyti ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligų stadijas ir užkirsti kelią jų progresavimui.

Dažniausiai pasitaikančios ligos ir simptomai

Širdies ir kraujagyslių ligų yra labai daug – vienos jų yra įgimtos, kitos įgytos, dėl to ir šių simptomai gali būti įvairūs. Įrodyta, kad širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o kelių rizikos veiksnių (neigiamo asmeninio ar aplinkos poveikio) derinys. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, stresas. Didelę reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui turi ir paveldimumas. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams ima didėti nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų ar po menopauzės. Tačiau pastaruoju metu koronarine ir kitomis širdies liga vis dažniau suserga jaunesni žmonės. Statistikos duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta net 56 procentai žmonių.

Daugeliui žmonių vengiant reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, didėja sergamumas hipertenzija. Tyrimų duomenimis, daugiau negu pusė vyresnių nei 50 metų žmonių Lietuvoje turi padidėjusį kraujospūdį. Nors dažnai manoma, kad hipertenzija yra vyresnių žmonių liga, ji neretai užklumpa ir jaunesnius. Remiantis statistika, kad tik pusė sergančiųjų hipertenzija žino, jog jie turi padidėjusį kraujospūdį. Neretai žmonės nejaučia jokių ligos simptomų, tačiau hipertenzija pavojinga. Todėl norint laiku ją pastebėti, net esant gerai sveikatos būklei būtina matuoti kraujo spaudimą. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl labai svarbu pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu. Hipertenzija yra didžiausias rizikos veiksnys tokių pavojingų ligų, kaip širdies infarktas, insultas bei kitos širdies ir kraujagyslių ligos, kurios yra dažniausia mirties priežastis mūsų šalyje. Tačiau dažnai padidėjusio kraujo spaudimo žmonės nejaučia, todėl ir hipertenzijos negydo labai ilgą laiką, kol padidėjęs spaudimas negrįžtamai pažeidžia kraujagysles, sukeldamas minėtas komplikacijas – infarktą, insultą, širdies ritmo sutrikimus, inkstų pažeidimus.

Dar viena klastinga liga – aterosklerozė. Tai nepastebimai prasidedanti ir dažniausiai be jokių simptomų besivystantisisteminė kraujagyslių sienelės liga, pažeidžianti gyvybiškai svarbias  kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.

Aterosklerozės išsivystymui įtakos gali turėti padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija), cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, nutukimas, fizinio krūvio trūkumas, amžius, lytis (dažniau šia liga serga vyrai), paveldimumas.

Nepastebimai progresuojantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas nulemia aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Dažniausiai jos randamos širdies raumenį maitinančiose koronarinėse (vainikinėse) arterijose. Aterosklerozinė plokštelė gali augti daugelį metų, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Šis procesas vadinamas aterotromboze. Jeigu aterosklerozė progresuoja dešimtmečiais, trombas gali susiformuoti vos per keliolika minučių ir grėsti tokiomis pavojingomis komplikacijomis, kaip miokardo infarktas, paralyžius ir galvos smegenų insultas, aortos išsiplėtimas ir kt.

Dažniausiai aterosklerozė sukelia koronarinių (vainikinių) arterijų pažeidimus, todėl dažniausia jos komplikacija – koronarinė širdies liga. Tai būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas. Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, dažniausiai stipraus fizinio ar emocinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Tokie priepuoliai vadinami krūtinės angina (stenokardija).  Kartais jie gali ištikti ir esant ramybės būsenoje, ypač ankstyvą rytą.  Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai.

Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Dėl to dažnai žmonės uždelsia kreiptis į specialistą dėl gydymo, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo ir gali ištikti staigi mirtis.

Medicinos centrų „Northway“ gydytojai kardiologai pabrėžia, kad norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas bei užkirsti kelią jų progresavimui ir grėsmingoms komplikacijoms, labai svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją kardiologą atlikti profilaktinius širdies tyrimus. Vyresniems nei 40 metų žmonėms sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus būtiną atlikti kasmet. Specialistai taip pat primena, kad pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė – rizikos veiksnių koregavimas.

Laiku tikrinant sveikatą ir ja besirūpinant, galima išvengti tokių pavojingų ligų, kaip koronarinė (išeminė) širdies liga, insultas, miokardo infarktas ir prailginti savo gyvenimo trukmę. Nors kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – amžius, lytis, paveldimumas – deja, nuo mūsų nepriklauso, net ir jų įtaką galima sumažinti, keičiant savo įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams išprovokuoti ligos. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisingu mūsų gyvenimo būdu – netinkama mityba, nepakankamu fiziniu aktyvumu, žalingais įpročiais, nuolatine nervine įtampa, nemokėjimu atsipalaiduoti. Kai kurie rizikos veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai – gali būti nustatomi tik laboratoriniais ar instrumentiniais metodais.

Patyrę gydytojai kardiologai, atlikę būtinus tyrimus, turintiems rizikos veiksnių žmonėms pateikia naudingų rekomendacijų apie gyvensenos, mitybos ir kitus įpročius. Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paties žmogaus pastangų, kitiems (diabetui, hipertenzijai, dislipidemijai (padidėjęs cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų kiekis kraujyje ar sutrikęs jų santykis) įveikti skiriamas medikamentinis gydymas.

Įgimtų širdies ydų ar įgytų širdies ligų (vožtuvų ligų, vainikinių arterijų, perikardo ligų) gydymui gali būti pasitelkiamos ir širdies operacijos. Dažniausios jų – vainikinių širdies arterijų šuntavimo, širdies vožtuvų rekonstrukcijos ir vožtuvų protezavimo bei įgimtų širdies ydų korekcijos operacijos.

Kada reikėtų kreiptis į kardiologą?

Sunerimti ir kreiptis į gydytoją kardiologą reikėtų esant padidėjusiam kraujospūdžiui, atsiradus skausmams krūtinėje, dusuliui. Atlikęs reikiamus tyrimus gydytojas nustatys šių simptomų priežastį, prireikus, paskirs reikiamą gydymą, pateiks naudingų rekomendacijų dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių. Deja, dažnai manoma, kad dusulys yra peršalimo ligų simptomas, todėl laiku nesikreipiama į medikus ir širdies ligos įsisenėja.

Ypatingai svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją kardiologą ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį (rūkantiems, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį ar nutukimą, genetinį polinkį) žmonėms. Profilaktiškai širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, sulaukusiems 40-ties metų.

Kokius tyrimus atlieka kardiologas?

Kadangi aterosklerozę sukelia ne tik padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet ir padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, pirmiausia įprastai rekomenduojamas pilnas kraujo riebalų (lipidų) tyrimas – lipidograma. Jis padeda įvertinti ne tik bendrą cholesterolio kiekį, bet ir kitus lipidų rodiklius: mažo tankio lipoproteinų (MTL) – „blogojo“ cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) – „gerojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.

Jeigu tyrimo rezultatai ir šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms, rekomenduojama atlikti detalesnius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

Dažniausiai skiriami tyrimai

Ankstyvai širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčių diagnostikai dažniausiai skiriami šie kraujo tyrimai:  

  • Lipidograma parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį, leidžia įvertinti jų santykį, laiku diagnozuoti aterosklerozę ir užkirsti kelią jos progresavimui.
  • Didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimas (dj-CRB) leidžia pastebėti kraujagyslių uždegimą ir efektyviau kontroliuoti aterosklerozę. Šis tyrimas padeda numatyti infarkto ar insulto riziką net ir tais atvejais, kai cholesterolio santykis yra normos ribose.
  • Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas padeda įvertinti cukrinio diabeto, o tuo pačiu ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
  • NT-pro BNP tyrimas leidžia iškart diagnozuoti ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą bei kontroliuoti paskirto širdies nepakankamumo gydymo efektyvumą.
Širdies tikrinimo programos
Paslaugos pavadinimas Paslaugos kaina € Paslauga gali būti kompensuojama PSDF lėšomis
Norėdami matyti paslaugas ir jų kainas pasirinkite miestą
Širdies tikrinimo programa

175 €

205 €

210 €

210 €

Pilna širdies ir kraujagyslių tikrinimo programa

310 €

310 €

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

- €

Taip
Gydytojai kardiologai

Dr. ArvydasBARANAUSKAS

Kardiologas
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Dr. PovilasBUDRYS

Kardiologas
  • lt , en
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

KristijonasČESAS

Kardiologas
  • lt , en
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

SigitasČĖSNA

Kardiologas
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Dr. ŽivilėKATLIORIENĖ

Kardiologė, vaikų kardiologė
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

JustasKERŠULIS

Kardiologas
  • lt , en
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

Dr. MildaKOVAITĖ

Kardiologė
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

RomualdasMAČIŪNAS

Kardiologas
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Dragūnų g. 2
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

Dr. KristinaMORKŪNAITĖ

Kardiologė
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

Dr. RasaORDIENĖ

Kardiologė
  • lt , en
  • Kaunas, Miško g. 25A

AušriusPOVILIŪNAS

Kardiologas
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

AurelijaPUKIENĖ

Vaikų ligų gydytoja, vaikų kardiologė
  • lt , en , ru
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9

EgidijaRINKŪNIENĖ

Kardiologė
  • lt , en , ru
  • Vilnius, S. Žukausko g. 19

Aistė ŠALKAUSKAITĖ-RUBLIAUSKIENĖ

Kardiologė
  • lt , en
  • Klaipėda, Naujoji Uosto g. 9
  • Kretinga, J. Basanavičiaus g. 80
Paieška

Įrašykite paieškos žodį

Vilniuje S. Žukausko g. 19 +370 5 264 4466 Internetu