Mamologija – tai medicinos sritis, kuri specializuojasi krūtų ligų profilaktikoje, diagnostikoje ir gydyme. Mamologijos specialistai atlieka krūtų apžiūrą, apčiuopą, ima mėginius histologiniams tyrimams. Esant poreikiui, gali būti skiriamas papildomas ištyrimas, atliekamas ultragarsinis ir mamografinis tyrimas.

Medicinos centre „Northway“ profesionaliai atliekamos krūtų biopsijos, išsamūs krūtų biopsijos tyrimai, skirti mamogramos tyrimo metu gautiems rezultatams patvirtinti. Čia dirbantys ilgametę patirtį turintys gydytojai mamologai konsultuoja, greitai ir tiksliai diagnozuoja įvairias gerybinio ir piktybinio pobūdžio krūties ligas bei skiria efektyvų gydymą. Klinika siūlo ir krūtų gerybinių navikų šalinimą.

Moterims rekomenduojama kreiptis į gydytoją mamologą dėl:

• skausmo ar nemalonių pojūčių krūtyse;
• spenelių ar jų aureolės deformacijos;
• krūtų formos ar dydžio pasikeitimo;
• patinusių limfmazgių (taip pat – pažastyse);
• bet kokių išskyrų iš spenelių;
• pastebėjus ar užčiuopus mazgelius;
• atsiradus skausmingiems sukietėjimams.

Pastebėjus šiuos pokyčius, svarbu nedelsti, nes patyręs krūtų gydytojas gali profesionaliai juos įvertinti, skirti reikiamus tyrimus, diagnozuoti ligą ir paskirti efektyvų gydymo būdą.

Nors diagnostikos metodai ir gydymo būdai sparčiai tobulėja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Laiku pastebėti nerimą keliantys dariniai labai palengvina ankstyvą diagnostiką ir turi didžiulę reikšmę sėkmingam gydymui. Daugiau kaip 95 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos.

Vyresnėms nei 40 metų moterims rekomenduojama kas 1–2 metus profilaktiškai atlikti mamogramas – krūtų rentgenologinius ištyrimus. Nemažai informacijos suteikia ir krūtų echoskopija – ištyrimas ultragarsu.

Jeigu šeimoje yra krūties vėžio atvejų, krūties tyrimas mamografu profilaktiškai turi būti atliekamas nuo 35 metų amžiaus.

Vyrams rekomenduojama kreiptis į gydytoją mamologą dėl:

• padidėjusių krūtų;
• mazgelių ar sukietėjimų krūtyje;
• spenelių ar jų aureolės deformacijų;
• bet kokių išskyrų iš spenelių;
• patinusių limfmazgių (taip pat pažastyje);
• krūtų odos spalvos ar reljefo pokyčių.

Nors krūties vėžio diagnozę dažniau išgirsta moterys, susirgti šia klastinga liga gali ir vyrai.

Mūsų šalyje kasmet nustatoma 10–13 naujų vyrų krūties vėžio atvejų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 60 metų vyrams. Vyrams, kaip ir moterims, vienas pagrindinių krūties vėžio rizikos faktorių yra genetika – didesnę riziką susirgti turi tie, kurių artimi giminaičiai (vyrai ar moterys) sirgo krūties vėžiu.

Gydytojai mamologai primena, kad vyrai, kaip ir moterys, turėtų patys apčiuopos būdu reguliariai pasitikrinti krūtis, ieškant mazgelių ar audinio sustandėjimų. Juos aptikus ar pastebėjus kitus minėtus simptomus, reikėtų nedelsti ir kreiptis gydytojo mamologo konsultacijai.

Dažniausiai pasitaikančios krūtų ligos

Ciklinis krūtų skausmas. Šis skausmas dažniausiai susijęs su menstruaciniu ciklu, yra nežymus ir gali būti jaučiamas vienoje arba abiejose krūtyse. Ciklinis krūtų skausmas gali pasireikšti ovuliacijos metu ir tęstis iki menstruacinio ciklo pradžios. Ciklinį krūtų skausmą gali sukelti ir hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso.

Neciklinis krūtų skausmas. Retai pasitaikantis skausmas krūtyse, nesusijęs su menstruaciniu ciklu. Jeigu skausmas juntamas nuolat toje pačioje krūties vietoje, būtina kreiptis gydytojo konsultacijai ir ištyrimui, nes jis gali įspėti apie prasidedantį onkologinį procesą ar kitą organinį pakitimą.

Cistos. Tai – skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažniausiai padidėja, tampa standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Įprastai jos yra iki 2 cm dydžio. Didesnės cistos yra punktuojamos ištraukiant skystį ir jį ištiriant. Jeigu po šios procedūros cista neišnyksta, ji šalinama chirurginiu būdu.

Fibroadenomos. Tai – gerybinis, neskausmingas, elastingas krūties navikas, būdingiausias moterims iki 30 metų. Fibroadenomos dydis gali kisti nėštumo, maitinimo krūtimi metu. Šie navikai neišnyksta savaime, todėl yra šalinami chirurginiu būdu.

Riebalų nekrozė. Tai – neskausmingi guzeliai, atsiradę dėl įvairių riebalų ląstelių pažeidimų. Įprastai šie guzeliai susidaro dideles krūtis turinčioms moterims. Riebalų nekrozė gali atsirasti po traumos ar piktybinio naviko gydymo metu, kai taikomas spindulinis gydymas. Guzeliai šalinami chirurgiškai biopsijos metu.

Mastitas. Tai – krūties uždegimas, dažniausiai išsivystantis maitinant krūtimi. Uždegimo simptomai – skausminga, karšta, paraudusi krūtis, karščiavimas. Mastitą gali nulemti ir stresas, jis gali išsivystyti po spindulinės terapijos ar po implantų įdėjimo. Negydant mastito, uždegimas gali komplikuotis į infekciją – abscesą (pūlinį), todėl, pastebėjus jo požymius, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Grėsmingiausia krūtų liga – krūties vėžys. Tai – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nustatoma daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų. Remiantis statistika, Europos Sąjungos šalyse gyvenimo eigoje krūties vėžiu suserga kas vienuolikta moteris. Ši liga taip pat yra ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis.

Krūties vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Reikėtų sunerimti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą, užčiuopus guzelį (-ius) krūtyje ar pažastyje.

Labai svarbu krūtų vėžį diagnozuoti anksti, nes tuomet tikimybė pasveikti labai didelė – net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuotas krūtų vėžys gali būti pagydomas. Tačiau pirmų stadijų liga simptomų neturi, todėl tai įmanoma padaryti tik reguliariai lankantis pas krūtų specialistą ir atliekant instrumentinius tyrimus: mamografiją, ultragarsinį krūtų tyrimą arba krūtų magnetinio rezonanso tomografiją. Tuo tarpu vengimo profilaktiškai tikrintis kaina gali būti net moters gyvybė.

Kada rekomenduojama atlikti mamografijos tyrimą pirmą kartą?

Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Jei moteris pastebi neraminančius simptomus ar turi rizikos veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūtų vėžiu, net jei ir nepatenka į nustatyto amžiaus grupę,turėtų apsilankyti gydytojo mamologo apžiūrai. Tik reguliariai tikrinantis galėsite jaustis ramiai dėl savo sveikatos.

Trys pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, skirti tirti krūtims yra mamografija arba šiuo metu taikoma 3D mamografija (kuomet atliekamos krūties rentgeno nuotraukos), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografijos tyrimas. Kokį tyrimą atlikti, sprendžia krūtis tiriantis gydytojas, įvertinęs krūties dydį (net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesius, kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau MRT) tyrimu ir tarpuose tarp jų atliekant ultragarsinį (UG) krūtų tyrimą. Moterims, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, būtina kasmetinė patikra. Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus reikalingas jų histologinis patvirtinimas, todėl atliekama pakitusio audinio biopsija.

Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – vis dar neretai manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ji gali būti visiškai pagydyta. Dar visai neseniai labai skatinta moterų savityra šiandien rekomenduojama tik savirūpos tikslu, nes buvo moksliškai įrodyta, kad pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti tik didesnius nei 2 cm pakitimus, o tai – jau mažiausiai antroji ligos stadija. Siekiant sėkmingai gydyti ligą, svarbu diagnozuoti pirmąją jos stadiją ar dar geriau ikivėžinę būklę, kurią dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu.