Pagalbinio apvaisinimo ekspertės atgaivina viltį pastoti moterims, kurioms virš 40
Nevaisingumo priežastys neretai būna nulemtos pasikeitusių šiuolaikinės visuomenės įpročių – šeimos kuriamos vėlesniame amžiuje, tuo pačiu nukeliamas ir vaikų planavimas. Medicinos centro „Northway“ Vilniuje gydytoja akušerė-ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Diana Jatužienė atkreipia dėmesį, kad amžius yra pagrindinis nevaisingumą lemiantis veiksnys – bėgant laikui mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, blogėja kiaušialąsčių kokybė, o kartu mažėja ir pastojimo bei sėkmingo nėštumo tikimybė. Pasak vyresnio amžiaus moterų nevaisingumo gydyme besispecializuojančios gydytojos, netgi pasitelkus pagalbinio apvaisinimo procedūras, pastojimo tikimybė šioms moterims yra ženkliai mažesnė.
Remiantis moksliniais duomenimis, statistiškai paskaičiuota, kad atliekant pagalbinį apvaisinimą, tam, kad susiformuotų vienas genetiškai sveikas (euploidinis) embrionas, jaunesnėms nei 35 metų moterims kiaušidžių punkcijos metu reikia gauti 6 kiaušialąstes, 39–40 metų moterims – 10, o sulaukusioms 42–43 metų – 16 kiaušialąsčių.
Naujausiais pagalbinio apvaisinimo metodais nuolat besidominti ir savo kvalifikaciją užsienio geriausiuose centruose tobulinanti specialistė džiaugiasi, kad susilaukti kūdikio norinčioms vyresnio amžiaus ir mažą kiaušidžių rezervą turinčioms moterims „Northway“ vaisingumo centre siūlomas dar visiškai naujas, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose jau spėjęs specialistų ir pacientų pripažinimo sulaukti metodas. Gydytoja akušerė-ginekologė Diana Jatužienė kartu su embriologe dr. Živile Čerkiene šios pagalbinio apvaisinimo technologijos mokėsi Niujorko žmogaus reprodukciniame centre (The Center for Human Reproduction). Čia dirbantys specialistai ir šiam centrui vadovaujantis dr. Norbert Gleicher jau daugybę metų mėgina atrasti būdus, padedančius pastoti moterims, patyrusioms daugelį nesėkmingų bandymų ir manančioms, kad paskutinė galimybė turėti kūdikį – donorinės kiaušialąstės. Visgi, tokiu atveju centro medikai siūlo pabandyti naująjį metodą.
„Įprastai atliekant pagalbinį apvaisinimą, stimuliuojamas folikulų augimas, o punkcijos dieną, tikintis, kad dauguma kiaušialąsčių yra brandžios, atliekama kiaušidžių punkcija ir surenkamos folikuluose esančios kiaušialąstės. Tačiau pastebėta, kad su amžiumi keičiasi kiaušialąsčių sąvybės – geriau fertilizuojasi ir geresni embrionai susiformuoja iš punkcijos metu gautų nebrandžių (GV) kiaušialąsčių. Taip pat pastebėta, kad kinta folikulo metabolizmo greitis – trumpėja procesas ir greičiau įvyksta liuteinizacija, tad dr. Norbert Gleicher su kolegomis padarė išvadą, kad folikulus reikia punktuoti greičiau, neauginant jų iki nustatyto dydžio. Kuo moteris vyresnė, tuo mažesni folikulai punktuojami“, – pasakoja specialistė.
Gydytoja Diana Jatužienė pabrėžia, kad taikant šį metodą itin svarbus glaudus gydytojo akušerio-ginekologo ir embriologo bendradarbiavimas. Taip pat būtinos specialios žinios, nes naudojami kiti stimuliavimo metodai, kitos terpės, kitaip auginami embrionai. Gaunamos kiaušialąstės gali būti apvaisinamos ne tą pačią dieną, o kitą – joms subrendus, todėl embriologas privalo nuolat jas stebėti. Taigi, tai – itin kruoštus ir atsakingas darbas, tačiau jis padidina tikimybę vyresnio amžiaus ir kitoms kiaušidžių rezervo problemą turinčioms moterims susilaukti vaikų, nenaudojant donorinių kiaušialąsčių.
Baigdama pokalbį akušerė-ginekologė Diana Jatužienė pataria moterims neprarasti vilties, net jei situacija atrodo beviltiška. Vaisingumo specialistų kvalifikacija auga, nevaisingumo gydymo metodai ir technologijos tobulėja, sėkmingai gydomi ir itin sudėtingi nevaisingumo atvejai, tad svarbiausia – nedvejoti ir kreiptis pagalbos.