Reumatoidinis artritas

Pagrindinė imuninės sistemos funkcija yra apsaugoti organizmą nuo kenksmingų svetimkūnių, baltymų bei įvairių mikroorganizmų. Šią funkciją ji atlieka surasdama ir sunaikindama genetiškai svetimas medžiagas, kurios patenka į žmogaus organizmą. Sutrikusi imuninė sistema sukelia autoimunines ligas, kurioms priskiriama ir reumatinių ligų grupė. Viena iš pastarosios grupės ligų – reumatoidinis artritas. Šis autoimuninės kilmės sąnarių sutrikimas yra lėtinis, nuolatos progresuojantis, dažnai pažeidžiantis įvairius žmogaus organus, pavyzdžiui, širdį arba raumenis.

Reumatoidinio artrito simptomai

Ankstyvasis šios rūšies artritas pažeidžia smulkius sąnarius, pavyzdžiui, esančius tarp plaštakos, rankos pirštų. Tuomet sąnariai tampa jautrūs, ištinę, nelankstūs. Mažas lankstumas ypač stipriai pasireiškia ryte arba ilgesnį laiko tarpą nejudant. Ypač jautrūs sąnariai tampa tada, kai keičiasi oro slėgis. Be to, toks reumatoidinis sutrikimas pradžioje pasireiškia šiek tiek pakilusia kūno temperatūra bei kraujyje aptinkamais uždegiminiais rodikliais.

Progresuojantis artritas pamažu keičia plaštakos formą. Rankų pirštai pradeda plonėti, pakrypsta į šoną, susiriečia, deformuojasi, nes nyksta tarp jų kaulų esantys raumenys. Laikui bėgant ši autoimuninės kilmės liga apima ne tik plaštakų, bet ir riešo, kelių, alkūnių, klubų bei pečių sąnarius. Labai dažnai tie patys simptomai yra pastebimi abejose kūno pusėse.

Nemaža dalis žmonių, kurie kenčia nuo šio sutrikimo, jaučia simptomus ne tik sąnariuose, bet ir kitose kūno vietose. Ši liga gali neigiamai paveikti: odą, akis, plaučius, širdį, kepenis, seilių liaukas, kaulų čiulpus, kraujagysles. Pavyzdžiui, jaučiamas „skruzdėlių bėgiojimas“ po visą kūną gali pranešti apie dauginį nervų pažeidimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasireiškę simptomai gali susilpnėti, sustiprėti ar net praeiti, o praėjus tam tikram laiko tarpui vėl sugrįžti.

Kas sukelia šį sutrikimą?

Artrito atsiradimo priežastys nėra iki galo ištirtos, tačiau vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių kyla šis reumatoidinis sutrikimas, – netinkamas imuninės sistemos atsakas į savas ląsteles. Nėra žinoma, kas lemia tokį imuninės sistemos atsaką, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad dėl to iš dalies gali būti kalta hormonų veikla, genetiniai ar aplinkos veiksniai. Be to, manoma, kad žmonėms, turintiems didesnį genetinį polinkį sirgti šia liga, bakterijos ir virusai gali turėti nemažai neigiamos įtakos. Taip pat reumatoidinis artritas dažniau kankina moteris, nutukusius asmenis arba tuos, kurių organizmas yra mažiau atsparus stresinėms situacijoms. Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, užterštas oras, insekticidai, sąlytis su mineraline alyva, silicio dioksidu, rūkymas – taip pat gali būti susiję su minėto sutrikimo atsiradimu.

Dėmesys – kokybiškam gydymui

Pagrindiniai reumatodinio artrito gydymo tikslai: sustabdyti uždegimą, nuslopinti jaučiamus simptomus, apsaugoti nuo sąnarių ir organų pažeidimų, pagerinti fizinę sveikatą, bendrą savijautą bei sumažinti galimų komplikacijų riziką. Sėkmingam gydymui gali būti pasitelkiami įvairių rūšių vaistai, sumažinantys simptomus ir lėtinančius ligos plitimą. Kartais gali prireikti chirurginės pagalbos. Laiku kreipkitės į profesionalius specialistus ir, pasitelkus kompleksinį gydymą, vėl galėsite džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.