Hematologija

Medicinos centruose „Northway“  teikiamos profesionalios hematologijos paslaugos. Kraujo ligas čia diagnozuoja ir gydo ilgametę patirtį turintys gydytojai hematologai. Centruose esančiose laboratorijose atliekami tikslūs kraujo sistemos organų tyrimai, o kraujo ligų gydymui taikomi pažangūs, tausojantys gydymo metodai.

Kas yra gydytojas hematologas          

Hematologija – tai medicinos mokslo sritis, tirianti kraujo sistemos organų sandarą, funkcijas, jų tyrimo metodus, kraujo sistemos ligų kilmę, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

Gydytojai hematologai specializuojasi kraujo ir kraujo komponentų (kraujo ir kaulų čiulpų ląstelių, limfmazgių, blužnies) ligų profilaktikoje, diagnostikoje bei gydyme.

Dažniausiai skiriami tyrimai, atliekamos procedūros                 

Kraujo ligoms diagnozuoti atliekami išsamūs kraujo tyrimai, dažnai pasitelkiami rentgeno ir ultragarsinis (echoskopijos) tyrimai, kompiuterinė tomografija, rečiau – kaulų čiulpų intervenciniai tyrimai (kaulų čiulpų punkcija ar biopsija), limfmazgių biopsija.

Surinkę hematologinę anamnezę ir įvertinę laboratorinių, imunologinių, rentgenologinių, ultragarsinių, kompiuterinės tomografijos, molekulinės genetikos ir kitų tyrimų rezultatus gydytojai hematologai gali tiksliai diagnozuoti gerybines bei piktybines kraujo ligas ir skirti efektyviausią gydymą.

Dažniausiai pasitaikančios kraujo ligos                   

Dažniausiai diagnozuojamos kraujo ir kraujodaros sistemos ligos – geležies stokos, megaloblastinė ir kitų rūšių mažakraujystė, hemofilija, kiti kraujo krešumo sutrikimai, kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčiai. Kartais nustatomos ir piktybinės kraujo ligos – leukemija, lėtinė leukemija, lėtinė mielogeninė leukemija (kitaip – mieloproliferacinė neoplazija), limfoma ir kitos. Ankstyva ligų diagnostika užtikrina lengvesnį gydymą ir geresnę ligos prognozę.

Mažakraujystė (anemija) išsivysto kraujyje sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – kiekiui. Organizmui ima trūkti hemoglobino, pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi.

Dažniausi mažakraujystės simptomai – nuolat jaučiamas silpnumas, vangumas, galvos svaigimas. Anemiją turintys žmonės įprastai būna išblyškę, didesnio fizinio krūvio metu juos vargina dusulys, širdies plakimo pojūtis.

Sutrikusią eritrocitų gamybą ar padidėjusį jų praradimą gali nulemti vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas, nepilnavertė mityba, tam tikrų vaistų poveikis, kaulų čiulpų pažeidimas, užsitęsęs kraujavimas. Eritrocitai prarandami ir sergant inkstų, onkologinėmis bei kitomis lėtinėmis ligomis. Todėl pirmą kartą diagnozavus anemiją specialistai rekomenduoja kreiptis į gydytoją hematologą dėl išsamesnio ištyrimo.

Hemofilija – tai lėtinė liga, kurią sukelia kraujo krešėjimo faktoriaus trūkumas. Hemofilija sergančio žmogaus kraujas kreša gerokai lėčiau nei įprastai arba visai nekreša. Pagrindiniai hemofilijos simptomai – nekrešantis kraujas, ilgai trunkantis, nesustabdomas kraujavimas, polinkis kraujuoti. Apie šią ligą gali įspėti ir lengvai atsirandančios mėlynės, kraujosruvos (kraujo išsiliejimas organizmo audiniuose), dažnas bei ilgai trunkantis kraujavimas iš nosies, ilgai trunkantis kraujavimas iš žaizdų arba po medicininių procedūrų, kraujuojančios dantenos, kraujas šlapime ar išmatose. Sunkiais šios ligos atvejais patyrus traumą gali prasidėti nekontroliuojamas kraujavimas.

Viena iš dažnesnių su kraujo krešumu susijusių ligų – trombocitopenija. Jai būdingas sumažėjęs trombocitų skaičius. Trombocitopenija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių – sumažėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose, sergant tam tikromis ligomis ar taikant gydymą chemoterapija, autoimuninių ligų ar krešėjimo sutrikimų nulemto padidėjusio trombocitų irimo kraujotakoje, padidėjusio trombocitų irimo blužnyje ir kt. Trombocitopenija diagnozuojama nustačius trombocitų skaičiaus sumažėjimą atliekant bendrą kraujo tyrimą. Specifinio gydymo trombocitopenijai, pasireiškusiai dėl kitų kraujo ligų, nėra.

Trombofilija – tai būklė, kai dėl padidėjusio kraujo krešumo yra didesnė trombų susiformavimo bei trombozių rizika. Trombofilija gali būti įgimta arba įgyta. Šią būklę gali nulemti genetika, taip pat rūkymas, viršsvoris, stiprių hormonų vartojimas, kitos organizmą silpninančios ligos. Trombai dažniausiai susiformuoja giliosiose kojų venose arba plaučiuose, taip sukeldami giliųjų venų trombozės arba plaučių embolijos riziką. Trombams pasiekus širdį ar smegenis, žmogų gali ištikti insultas ar infarktas.

Trombofilija diagnozuojama, atliekant išsamius kraujo tyrimus arba genetinius tyrimus. Jau susidarė kraujo krešuliai aptinkami ultragarsinio (echoskopijos) tyrimo metu. Papildoma profilaktika ir reguliarūs kraujo tyrimai yra rekomenduojami tiems asmenims, kurių šeimos nariams buvo nustatyta trombofilija. Šiems asmenims taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju hematologu prieš planuojant bet kokias operacijas ar kitas intervencines procedūras.

Viena dažniausių piktybinių ligų, su kuria susiduria kraujo ligų gydytojai – kraujo sistemos vėžys (limfoma). Limfoma pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet ilgainiui per kraują gali išplisti į kaulų čiulpus, tonziles, žarnyną, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus ir pasireikšti skirtingais požymiais. Nors dažniausias šios ligos simptomas – limfmazgių padidėjimas, ja sergantis žmogus gali jausti tam tikrus simptomus skrandyje, o liga diagnozuojama endoskopijos metu. Pasitaiko atvejų, kai žmogų nuolat vargina kosulys, kurio priežasties nepavyksta nustatyti, ir, atlikus tyrimus, paaiškėja, kad padidėję tarpuplaučio limfmazgiai spaudžia bronchus. Kai limfoma atsiranda galvos smegenyse, skundžiamasi galvos skausmais, gali prasidėti traukuliai, paralyžius. Kitais atvejais pakyla temperatūra, prakaituojama, krenta svoris. Tačiau būna atvejų, kai sergantysis nejaučia jokių simptomų ir kraujo, limfmazgių pokyčiai nustatomi profilaktinio sveikatos patikrinimo metu atliekant kraujo, rentgeno ar echoskopijos tyrimus. Specialistai primena, kad siekiant anksti pastebėti limfomos požymius ir norint laiku užkirsti kelią šiai grėsmingai ligai, profilaktinius tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai, bent kartą per metus.

Kokiais atvejais reikia kreiptis į gydytoją hematologą

Kreiptis į gydytoją hematologą rekomenduojama bendrame kraujo tyrime esant tokiems pakitimams, kaip leukocitų, trombocitų skaičiaus sumažėjimas, mažakraujystė, taip pat formuojantis hematomoms, pastebėjus mazgelius ar guzelius kakle, pažastyse, kirkšnyse, esant limfmazgių ar blužnies padidėjimui, krešėjimo sutrikimams.

Kraujo ligos yra sudėtingos, neretai jos nepasireiškia jokiais simptomais arba jie būna nespecifiniai, todėl su gydytoju hematologu rekomenduojama pasikonsultuoti ir varginant nepaaiškinamam nuovargiui, bendram silpnumui, savaiminiam svorio mažėjimui, plaukų slinkimui, kaulų skausmams, stipriam naktiniam prakaitavimui. Šie nespecifiniai simptomai taip pat gali būti kraujo ligos požymiai.

Svarbiausias gydytojo hematologo konsultacijos tikslas – atlikti visus reikiamus tyrimus, įvertinus jų rezultatus, surasti kraujo ligos priežastį ir paskirti efektyvų gydymą. Gydytojas hematologas taip pat suteikia išsamią informaciją apie efektyvias profilaktines priemones, padedančias išvengti kraujo sistemos ligų paūmėjimo bei komplikacijų, pateikia individualias rekomendacijas.