Laboratoriniai tyrimai

Medicinos centruose „Northway“ įsikūrusios laboratorijos aprūpintos pasaulyje lyderiaujančios kompanijos „Roche“ įranga. Analizatorių kontrolę ir techninę priežiūrą užtikrina tiekėjas, todėl tyrimų tikslumas ir patikimumas yra labai aukštas.

Kvalifikuoti laboratorijų specialistai operatyviai ir tiksliai atlieka klinikinius, imunologinius, biocheminius, imunofermentinius, infekcijų, vėžio žymenų, molekulinės diagnostikos, PGR, mikrobiologinius, genetinius NIPT, kariotipo, BRCA 1/2 mutacijos, prostatos vėžio RNR biožymenų bei kitus tyrimus. Kad ir kokio laboratorinio tyrimo beprireiktų, užtikriname, kad jis bus atliktas nepriekaištingai.

Kada atliekami laboratoriniai tyrimai?

Laboratoriniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti įvairių sveikatos sutrikimų priežastis bei tikslią diagnozę. Laboratorinius tyrimus galima pasitelkti ir norint stebėti ligos eigą ar įvertinti gydymo efektyvumą. Laboratorinių tyrimų rezultatai taip pat naudojami vertinant bendrą organizmo būklę, todėl jie įprastai skiriami profilaktinių patikrinimų metu. Siekiant laiku diagnozuoti įvairias ligas ir sveikatos sutrikimus, sėkmingai juos gydyti ir užkirsti kelią jų progresavimui, laboratorinius tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai – jeigu gydytojas nerekomenduoja kitaip – bent kartą per metus. Bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus, kraujo krešėjimo tyrimą, gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimą ir kitus pagal poreikį gydytojo paskirtus tyrimus būtina atlikti ir ruošiantis operacijai.

Laboratorinių tyrimų rezultatai gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar žmogus nėra užsikrėtęs kažkokia infekcija – ŽIV, hepatitu ir kitomis. Šie tyrimai gali būti skiriami ir siekiant įvertinti vitaminų ir mikroelementų, pavyzdžiui vitamino D ar geležies, kiekį organizme. Laboratoriniai tyrimai suteikia gydytojui svarbios informacijos ir nustatant tam tikrų hormonų lygį organizme, diagnozuojant alerginių ligų priežastis.

Genetiniai tyrimai  atliekami siekiant atskeisti genetinę informaciją, kurią galima panaudoti ligų, giminystės ryšių ar kitų sveikatos aspektų nustatymui.

Padidėjusio jautrumo maistui tyrimas (kitaip – maisto netoleravimo testas), padeda išsiaiškinti galimo maisto netoleravimo priežastis. Atlikus šį tyrimą galima įvertinti, ar daugelio negalavimų ir lėtinių ligų priežastimi gali būti būtent jautrumas maistui.

Kaip atliekami laboratoriniai tyrimai?

Laboratoriniai tyrimai atliekami laboratorines paslaugas teikiančiose specializuotose laboratorijose, turinčiose reikiamą įrangą. Įvairiems laboratoriniams tyrimams atlikti gali būti reikalingi skirtingi mėginiai, pavyzdžiui, kraujo, šlapimo, išmatų, nuograndų, tam tikrų organų ar audinių dalių ir pan. Priklausomai nuo to, ką siekiama įvertinti ar nustatyti, gali skirtis ir tyrimo atlikimo metodika.

Įprastai tyrimo procesas prasideda nuo ėminio – iš paciento paimtos medžiagos tyrimui – surinkimo. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais, priklausomai nuo to, kokį tyrimą norima atlikti.

Ėminį atitinkamai apdorojus ir paruošus, gaunamas mėginys, kuris bus naudojamas tyrimui. Pavyzdžiui, nucentrifugavus veninio kraujo ėminį, gaunamas tyrimui naudojamas mėginys – serumas. Mėginio paruošimui taip pat gali būti naudojamas filtravimas bei kiti metodai.

Paruošus mėginį, jis gali būti vertinamas pasitelkiant įvairius tyrimų metodus, tokius kaip mikroskopija, cheminė analizė, imunologinis ištyrimas ir kt. Pagrindinė laboratorijos specialistų užduotis – tyrimą atlikti tiksliai ir laiku.

Baigus ištyrimo procesą, pateikiama tyrimo ataskaita, kuri išsiunčiama pacientui. Prieigą prie tyrimo ataskaitos taip pat gauna jį paskyręs gydytojas, kuris tyrimų rezultatus profesionaliai interpretuoja ir paaiškina pacientui.

Kaip pasiruošti laboratoriniams tyrimams?

Laboratorinių tyrimų rezultatai labai svarbūs siekiant įvertinti Jūsų sveikatos būklę, o nustačius ligą – paskirti efektyvų gydymą. Todėl labai svarbu, kad šie rezultatai būtų kuo tikslesni. Tai priklauso ne tik nuo laboratorijoje esančios įrangos ir joje dirbančių specialistų kvalifikacijos, bet ir nuo atsakingo paciento pasiruošimo. Todėl paruošėme rekomendacijas, kaip tyrimams pasiruošti bei tinkamai juos atlikti.

Rekomendacijos, kaip pasiruošti kraujo tyrimui:

• Prieš atliekant kraujo tyrimą 8-12 val. rekomenduojama nieko nevalgyti. Patartina gerti tik vandenį.
• Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą, pacientas turi būti nevalgęs 3 val. iki tyrimo.
• Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, patariama valgyti mažiau riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio.
• Patartina nerūkyti likus valandai iki tyrimo.
• Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus geriausia atlikti iki 10 val. ryto, nebent gydytojas nurodo kitaip.
• Prieš atliekant kraujo tyrimą, rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso. Patariama nusiraminti ir bent 10-15 min. pailsėti, procedūros metu pasistengti nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, atsipalaiduoti.
• Jeigu ruošiamasi pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikti iki jų vartojimo pradžios, arba po gydymosi praėjus 10-14 dienų. Jei vartojami vaistai, būtina apie juos įspėti gydantį gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
• Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.
• Moterų hormoninių tyrimų rezultatams įtakos turi fiziologiniai faktoriai, susiję su menstruaciniu ciklu, todėl, ruošiantis lytinių hormonų tyrimui, reikia nurodyti ciklo fazę ir vadovautis gydančio specialisto rekomendacijomis, kurią ciklo dieną reikia atlikti tyrimus.
• Atliekant tyrimus dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai kelia abejonių, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia infekcinius tyrimus atlikti praėjus 10-14 dienų nuo ligos pradžios, – tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia.

Rekomendacijos, kaip atlikti šlapimo tyrimą:

• Šlapimo tyrimui turi būti naudojamas specialus indelis, kurį galima įsigyti vaistinėse.
• Prieš surenkant šlapimą, būtina apsiplauti lytinius organus.
• Tyrimui tinkamiausias rytinis šlapimas, vidurinioji dalis. Norint atlikti šlapimo tyrimą dėl lytiškai plintančių infekcijų, reikalinga pirmoji šlapimo dalis.

Rekomendacijos, kaip atlikti išmatų tyrimą:

• Išmatų tyrimui turi būti naudojamas specialus indelis, kurį galima įsigyti vaistinėse.
• Ištyrimui pakanka nedidelio išmatų kiekio. Jas  reikia paimti iš keleto skirtingų vietų, svarbu, kad jose nebūtų šlapimo priemaišų.
• Tyrimui netinkamos išmatos po klizmos procedūrų, laisvinamųjų vaistų vartojimo.
• Atliekant tyrimą dėl spalinių kirminų kiaušinėlių, mėginį paima slaugytojas ar gydytojas.
• Atliekant slapto kraujavimo tyrimą cheminiu metodu, 3 dienas iki jo negalima valgyti mėsos, žuvies, ridikėlių, krienų ir kitų daug geležies turinčių produktų, taip pat vartoti geležies, vario turinčių maisto papildų. Atliekant tyrimą imunocheminiu metodu šių rekomendacijų laikytis nereikia. Apie tai, kokiu metodu bus atliekamas tyrimas, Jus informuos jį paskyręs gydytojas.

Kas gali turėti įtakos tyrimų rezultatams?

Laboratorinių tyrimų rezultatams įtakos gali turėti daugybė veiksnių, tokių kaip amžius, lytis, rasė, mityba, tam tikrų maisto produktų, gėrimų, vaistų vartojimas, nerimas, stresas, fizinis krūvis, hormoniniai pokyčiai, lėtinės ligos ir kt. Nors kai kurių iš šių veiksnių koreguoti negalima, siekiant užtikrinti kuo tikslesnius rezultatus, labai svarbu atsakingai laikytis tyrimą paskyrusio gydytojo pateiktų rekomendacijų ir atlikti jį tinkamai pasiruošus.

Kaip yra vertinami tyrimų rezultatai?

Vertindamas gautus tyrimų rezultatus gydytojas atsižvelgia į paciento klinikinę būklę, ankstesnių tyrimų rezultatus, padaro išvadas ir sudaro gydymo ar tolesnio ištyrimo planą. Komentuodamas tyrimo rezultatus pacientui, paaiškina galimas patologinių rezultatų priežastis, esant poreikiui, skiria papildomus tyrimus, pateikia rekomendacijas.

Kokia laboratorinių tyrimų nauda?

Laboratoriniai tyrimai labai svarbūs, siekiant tiksliai diagnozuoti sveikatos būklę, laiku pastebėti ligų požymius, nustatyti tikslią diagnozę, ligos stadiją ir paskirti efektyvų gydymą. Diagnozavus ligą pavėluotai, kyla daugiau komplikacijų, o kartais ir grėsmė gyvybei. Tuo tarpu reguliariai profilaktiškai laboratorinius tyrimus atliekantys žmonės serga rečiau ir lengviau.

Kraujo tyrimai padeda nustatyti hemoglobino, gliukozės, cholesterolio, trigliceridų kiekį kraujyje, laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas bei neleisti joms progresuoti.

Šlapimo tyrimai gali padėti diagnozuoti šlapimo takų infekcijas, nustatyti inkstų funkcijos sutrikimus ir kitas šlapimo sistemos problemas.

Hormonų tyrimai gali padėti nustatyti hormonų disbalansą, kuris gali sukelti tam tikras ligas, tokias kaip diabetas, skydliaukės ligos ir kt.

Tiksliai diagnozuoti ligas padeda ir išsamūs molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimai ir didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimai.

Genetiniai tyrimai suteikiabene kiekvienam asmeniui svarbios informacijos, kuri gali būti panaudojama norint nustatyti genetinį komponentą turinčių ligų priežastis. Tokios rūšies ištyrimas leidžia nustatyti konkrečią ligos diagnozę, pagal kurią yra sudaromas efektyviausias gydymo planas. Šie tyrimai padeda pažinti paveldimas ligas, nustatyti jų biologines priežastis, sužinoti, kokia tikimybė yra jomis susirgti šeimos nariui. Be to, genetinių tyrimų metu gauta informacija gali padėti prognozuoti būsimus nėštumus arba suprasti nėštumų, kurie nesibaigė sėkmingu gimdymu, eigą. Galiausiai, genetiniai duomenys gali būti panaudojami norint identifikuoti asmenis, jų grupes, o ypač nustatyti giminystės ryšius. Šiuolaikinės laboratorinės diagnostikos galimybės labai didelės, svarbu – laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus. Laboratoriniai tyrimai padeda nuspėti ligas arba jas nustatyti ankstyvosiose stadijose, dar nesant klinikinių jų požymių ir užkirsti kelią jų progresavimui. Todėl, net ir nejaučiant jokių negalavimų, atlikti tyrimus profilaktiškai patariama kasmet.