Pažintinė žaidimų terapija vaikams odontologo kabinete

Pažintinė žaidimų terapija odontologo kabinete – tai plačiai visame pasaulyje taikoma praktika, padedanti vaikui nugalėti odontologo baimę. Ji skirta supažindinti vaiką su odontologijos kabineto aplinka, aparatūra, instrumentais ir atliekamomis procedūromis. Odontologinio gydymo metu vaikas susiduria su nauja aplinka, naujais žmonėmis (gydytoju, asistente), garsu, kvapais, vibracija, skoniu. Taip pat – su ne visuomet maloniais pojūčiais burnoje. Todėl jam būtina iš anksto susipažinti su šiais dalykais. Net ir suaugusieji nepradeda bendravimo nesusipažinę, o kai gydosi – nori žinoti, kas, kaip ir kodėl bus daroma bei pasitikėti gydančiu gydytoju.

Kaip vyksta pažintinė žaidimų terapija?

Pažintinės terapijos odontologo kabinete metu naudojama „sakau – rodau – darau“ („tell – show – do“) technika: vaikui papasakojame, parodome, leidžiame pačiam pasiurbti su seilių atsiurbėju, valdyti odontologinę kėdę, sukietinti užpildą (plombą) ir t.t. Viską atliekame pakopomis – jei vaikui jau nebaisu atsisėsti į odontologinę kėdę ir ja „pavažinėti“, galime apžiūrėti dantis su instrumentais, pavalyti dantis švelniu lėtai besisukančiu šepetėliu, susiurbti seiles ar patepti dantis stiprų kvapą turinčiu laku.

Pažintinei terapijai skiriamas 30 minučių laikas.

Kokio amžiaus vaikams rekomenduojama žaidimų terapija?

Pažintinę terapiją geriausia būtų taikyti, kai vaiko dantys dar sveiki, profilaktinės apžiūros metu nuo 2 metų, lankantis pas gydytoją odontologą kas pusmetį. Tokio amžiaus vaikui dar neįmanoma visko parodyti, paaiškinti, bet pradėti jau galima. Pažintinė terapija ir reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją odontologą ateityje gali lemti sėkmingą vaiko bendradarbiavimą odontologinio gydymo metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad norint pradėti odontologinį gydymą kartais prireikia kelių tokių terapijos seansų. Pažintinė terapija kartais gali būti ir neveiksni: jei vaikas dar visai mažas, pavyzdžiui, trejų metų, jam reikia atlikti sudėtingas gydymo procedūras (pavyzdžiui, šaknų kanalų gydymą), o jis jaučia patologinę garsų, kvapų ar gydymo baimę, anksčiau yra turėjęs neigiamą medicininę patirtį (operuotas, taikyta prievarta gydymo metu ir t.t.). Tokiu atveju, atliekant odontologinį gydymą, taikomos papildomos priemonės – sedacija ar bendra nejautra.