Plokščiapėdystė: ką reikėtų apie ją žinoti

Plokščiapėdystė (pilnapadystė) – tai pėdos deformacija, pasireiškianti pėdos skliautų suplokštėjimu. Labai svarbi pėdos skliauto atliekama amortizuojanti funkcija vaikštant mums leidžia išlaikyti pusiausvyrą. Raumenims ir raiščiams silpstant, pėda deformuojasi, padas tampa visiškai lygus ir šios funkcijos netenkama. Šiuolaikiniai gydymo metodai apima tiek konservatyvų, tiek minimaliai invazyvų chirurginį gydymą.

Straipsnis trumpai:

• Įvairiomis plokščiapėdystės formomis skundžiasi net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų.
• Plokščiapėdystė yra nulemta genetikos (įgimta)
• Suaugusieji gali turėti ir įgytą plokščiapėdystę. Tai gali nulemti skirtingi veiksniai: stovimas darbas, viršsvoris, netinkama avalynė, mažas fizinis aktyvumas, nusilpę raumenys, traumos, ligos.
• Plokščiapėdystė gali būti gydoma konservatyviai: kineziterapija, specialiais pratimais, skausmo malšinimui skiriamais medikamentais, ortopedine avalyne, ortopediniais įdėklais – supinatoriais.
• Jeigu konservatyvus gydymas yra neefektyvus, siūlomas minimaliai invazyvus chirurginis gydymas.
• Mažai invazyvios operacijos stabilizuoja pėdą, o tuo pačiu užtikrina jos judrumą.

Plokščiapėdystės priežastys

Plokščiapėdystė (pilnapadystė) – viena dažniausių pėdos deformacijų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, įvairiomis plokščiapėdystės formomis skundžiasi net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Plokščiapėdystė gali būti įgimta arba įgyta, taip pat išilginė (suplokštėja išilginis pėdos skliautas) arba skersinė (suplokštėja skersinis pėdos skliautas). Normali pėda turi dvi skliautą sudarančias atramas – kulną ir dalį prie kojų pirštų. Skersinės plokščiapėdystės atveju einant remiamasi ne, kaip įprasta, pirmuoju ir penktuoju padikauliais, bet visais penkiais, o išilginės – beveik visa pėda.

Manoma, kad mažiems vaikams plokščiapėdystė yra normali būklė. Daugeliu atvejų, augant mažėja vaiko pėdos skliautą užpildančio riebalinio audinio kiekis, todėl įprasta galvoti, kad apie 6–7 gyvenimo metus ši deformacija išnyks ir padas įgaus taisyklingą formą. Tačiau, plokščiapėdystė yra nulemta genetikos (įgimta) – nesusiformavusį pėdos skliautą turi ir kiti šeimos nariai, tikėtina, kad pėdos deformacija išliks.

Taip vadinamos įgyta suaugusiųjų plokščiapėdystė susiformuoja dėl skirtingų priežasčių. Tam įtakos gali turėti tam tikrų raumenų ir raiščių perkrovos ypač ilgai stovint (dirbantiems stovimą darbą), per didelis kūno svoris, ją taip pat gali provokuoti netinkama avalynė (per ankšta arba per didelė, aukštakulniai arba lygiapadžiai batai), mažas fizinis aktyvumas, nusilpę pėdos ir blauzdos raumenys ar suminkštėję kaulai. Įtakos gali turėti ir patirtos pėdos, kulkšnies ar blauzdinio pėdos sąnario traumos, persirgtos ar esamos ligos (cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas) bei medžiagų apykaitos sutrikimai.

Visi mes gimdami paveldime šiek tiek skirtingą pėdos anatomiją, kuri lemią ir skirtingą pėdos funkciją – jos biomechaniką.

Pėda yra svarbiausia žmogaus kūno judėjimo-atramos sistemos dalis. Jos funkcija užtikrina tiek stabilią kūno atramą stovint, tiek lankstumą judant. Pradedant žingsnį, pėda kulnu nusileidžia ant žemės – tuo metu, taip pat ir atsispiriant nuo žemes, ji turi būti tvirta. Raiščiai ir sausgyslės prilaiko pėdos kaulus tvirtoje „užrakintoje būsenoje. Pėdai savo plokštuma nusileidus ant žemės paviršiaus, raiščiai ir raumenys atsipalaiduoja ją „atrakindami“. Pėda tampa laisvu „kaulų maišeliu“ ir gali lengvai prisitaikyti prie žemės paviršiaus nelygumų. Tuomet išryškėja nusileidę ir suplokštėję vidiniai pėdų skliautai. Taip žmogus vidutiniškai padaro nuo 5000 iki 10000 žingsnių per dieną, tiek pat kartų pėdos pakartoja šį judesį.

Būtent įgimtas ir paveldimas pėdos kaulų anatomijos modelis yra raktas į pėdos ir kai kurių judėjimo atramos funkcinių sutrikimų atsiradimo priežastis.

Žmogaus kūno prisitaikymo galimybės yra beribės ir ilgą laiką mūsų sąmonė negauna jokių signalų apie pėdos funkcijos sutrikimus. Juos kompensuoja kitos judėjimo atramos aparato dalys- kelio sąnariai, klubai, stuburas. Tik joms „pavargus“ atsiranda skundai, t.y ima skaudėti pėdas, kelio sąnarius, klubą ar stuburą, pasikeičia laikysena. Iškrypsta kojų pėdų pirštai, atsiranda iššokę pėdos „kauliukai“, vidinis pėdos skliautas nebegrįžta į savo padėtį. Procesas lėtai progresuoja priklausomai nuo patirtų krūvių, traumų, bendro organizmo pasirengimo ir daugelio kitų faktorių.

Pastaruoju metu Vakarų šalyse įgyta suaugusių plokščiapėdystė vadinama itin tiksliai šią būklę apibūdinančiu terminu – progresuojančiai griūvančia pėdos deformacija (ang. Progresive Collapsing Foot Deformity).

Plokščiapėdystė gali būti besimptomė

Labai dažnai plokščiapėdystė nepasireiškia jokiais simptomais ir netrukdo žmogaus aktyvumui. Jei ji nepablogina gyvenimo kokybės, specifinio gydymo taikyti nereikia. Tačiau, atsiradus simptomams ir deformacijai progresuojant, būtina kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą ir spręsti šią problemą. Labai svarbu pastebėjus simptomus (diskomfortas, nuovargis, kulno, kulkšnies, blauzdos skausmai) nedelsti ir kreiptis dėl gydymo, kol pėdos sąnariai dar nėra susidėvėję, nes vėliau galimybės padėti tampa ribotos. Į ortopedą nelaukiant reikėtų kreiptis ir nejaučiant simptomų, tačiau pastebėjus, kad pėdos skliautas praranda išgaubtumą, vidurinė pėdos dalis remiasi į grindis, deformuojasi avalynė.

Pėdos ir čiurnos sąnario segmentas – tai kelių dešimčių kaulų ir sąnarių sistema. Negrįžtamai praradus pėdos skliautą, paprastai prireikia daugybinių kaulus ir sąnarius koreguojančių bei stabilizuojančių operacijų.

Įtariant plokščiapėdystę, gydytojas ortopedas traumatologas konsultacijos metu apžiūri, įvertina pėdos forma, abiejų pėdų simetrija ir funkcija. Vėliau padaromos pėdų rentgenogramos stovint, esant poreikiui, pacientas gali būti nukreiptas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimui.

Koks yra plokščiapėdystės gydymas

Plokščiapėdystės gydymas taikomas tik tuomet, jei pacientas išreiškia skundus, susijusius su šia pėdos deformacija. Pasirinktas plokščiapėdystės gydymo būdas priklauso nuo paciento pėdos būklės. Įprasta pradėti nuo konservatyvaus gydymo. Pėdos deformacijai koreguoti pasitelkiama kineziterapija – masažas, specialūs gydomieji pratimai, mankštos ir vandens procedūros, kuriais stiprinami pėdos raumenys ir raiščiai, prireikus, skausmo malšinimui skiriami medikamentai. Taip pat individualiai pritaikoma ortopedinė avalynė arba pėdos skliautą pakeliantys ir minkštųjų audinių spaudimą sumažinantys specialūs į batus dedami ortopediniai įdėklai – supinatoriai. Šios priemonės padeda nuslopinti arba panaikinti su deformacijomis susijusius skausmus, nuovargį, stabdo tolesnį pėdos deformavimąsi. To pakanka, jei pacientas galį grįžti į normalų gyvenimo ritmą.

Jeigu konservatyvus gydymas yra neefektyvus, o plokščiapėdystė akivaizdžiai progresuoja, atsiranda stipriai išreikšti simptomai, siūlomas chirurginis gydymas.

Pastaruoju metu pasaulyje tampa vis populiaresnės mažai invazyvios pėdos sąnarius stabilizuojančios operacijos. Tam prireikia į natūralų tarpą tarp šokikaulio ir kulnakaulio įvesti specialų stentą, kuris užtikrina pėdos stabilumą ir judrumą kartu. Ši operacija gali būti atliekama bet kurio amžiaus pacientams ir efektyviai sustabdo deformacijos progresavimą. Lietuvoje šias operacijas sėkmingai taikome jau virš 10 metų.

Plokščiapėdystės profilaktika

Plokščiapėdystės profilaktika būtina rūpintis nuo pat vaikystės. Taisyklingam vaiko pėdos formavimuisi didelę įtaką turi vaiko fizinė veikla. Labai svarbu, kad jis būtų pakankamai fiziškai aktyvus – bėgiotų, važinėtų dviračiu, riedučiais, plaukiotų ir užsiimtų kita aktyvia veikla. Taisyklingam pėdos formavimuisi naudingas ir vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (žole, smėliu ir pan.) Taip pat svarbu nepamiršti tinkamos avalynės. Rekomenduojama rinktis taisyklingą pėdų padėtį, stabilumą, gerą amortizaciją ir komfortą užtikrinančią ortopedinę avalynę.

Siekiant išvengti plokščiapėdystės progresavimo, be minėtų priemonių labai svarbu rūpintis tinkama savo sveikatos būkle, kontroliuoti kūno svorį, cukrinį diabetą, reumatoidinį artritą ir kitas lėtines ligas.

Medicinos centruose „Northway“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Kretingoje atliekama profesionali plokščiapėdystės diagnostika, profilaktika ir gydymas. Kompetentingi, ilgametę patirtį turintys ortopedai-traumatologai tiksliai diagnozuoja plokščiapėdystės priežastis ir kiekvienam pacientui suteikia individualią pagalbą.